- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-322-259/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Žibas (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Egidijus Tamašauskas
- Ieškovas
- D. L.
- Atsakovas
- UAB „Fleming baldai“
- Advokatai
- Gvidas Byčius, Tomas Bagdanskis
Procesinio dokumento kategorija 14.4, 14.6, 121.1, 121.15, 121.21, 121.22
2008 m. balandžio 14 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Egidijaus Tamašausko, sekretoriaujant Vilijai Noreikienei, dalyvaujant ieškovės D. L. atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovo UAB „Fleming baldai“ atstovui advokatui Tomui Bagdanskiui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „Fleming baldai“ apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-2-667/2007 pagal ieškovės D. L. ieškinį atsakovui UAB „Fleming baldai“ dėl atsiskaitymo už darbą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. L. ieškiniu (b.l.2), vadovaudamasi LR DK 141 str., prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fleming baldai“ 400 Lt neišmokėto atsiskaitymo už darbą bei 3 295,65 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2006 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad, atsiskaitydamas su ja po darbo sutarties nutraukimo, atsakovas neteisėtai iš jos darbo užmokesčio išskaitė 400 Lt skolą įmonei už pirktus baldus.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei iš atsakovo 400 Lt darbo užmokesčio ir 6 040 Lt vidutinį atlyginimą už uždelstą atsiskaityti laiką bei 950 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
Teismas nustatė, kad ieškovė 2001-06-28 pradėjo dirbti UAB „Fleming baldai“ baldų apmušėja, 2005-10-17 atsakovo buvo atleista iš darbo. Ieškovė su atleidimu nesutiko, kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir vidutinio mėnesinio atlyginimo priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką. 2006-01-18 tarp šalių buvo sudaryta taikos sutartis, patvirtinta teismo nutartimi, pagal kurią atsakovas įsipareigojo per penkias dienas nuo teismo nutarties įsigaliojimo dienos sumokėti ieškovei 2 313,52 Lt. Tačiau atsakovas su ieškove pilnai neatsiskaitė. Teismas nustatė, kad, atleisdamas ieškovę iš darbo ir išmokėdamas jai išeitinę išmoką, atsakovas išskaitė 400 Lt sumą už skolą pagal 2005-02-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija FB Nr.000244, pagal kurią ieškovė iš atsakovo už 400 Lt įsigijo baldus (b.l.11). UAB „Fleming baldai“ išskaitymą atliko pagal 2005-10-17 įskaitymo aktą (b.l.19), kuriame nurodė, jog ieškovei ir atsakovui turint priešpriešinių vienarūšių reikalavimų bei ieškovei prašant atlikti įskaitymą, ieškovės 400 Lt skola įskaitoma į atsakovo mokėtiną išmoką, susijusią su pasibaigusiais darbo santykiais.
Teismas, įvertinęs šalių paaiškinimus bei byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatavo, kad atsakovas, atleisdamas ieškovę iš darbo, pilnai neįvykdė taikos sutarties sąlygų, neišmokėjo visos išeitinės išmokos, nes išskaitė 400 Lt sumą „Už skolą UAB „Fleming baldams“, apie tai nurodydamas atsiskaitymo lapelyje (b.l.18). Teismas padarė išvadą, kad 2005-10-17 įskaitymo aktas yra vienašalis, jame išreikšta tik vienos šalies – atsakovo – valia, kadangi jokio raštiško ieškovės prašymo atsakovas nepateikė. Todėl, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas pripažino, kad atsakovas pažeidė DK 226 str., draudžiantį daryti išskaitas iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma. Teismas nurodė, jog ieškovei neatsiskaitant nuo 2005-02-18 iki jos atleidimo iš darbo 2005-10-17, atsakovas galėjo pasinaudoti CK įtvirtinta teismine gynyba, kadangi pirkimas-pardavimas (šiuo atveju – baldų pirkimas-pardavimas) yra civilinis sandoris, kurį reguliuoja CK, o ne DK normos. Konstatavęs, kad atsakovas išskaitą iš išeitinės išmokos atliko neteisėtai, teismas ieškovei priteisė ne tik neišmokėtą 400 Lt pinigų sumą, bet, vadovaudamasis DK 141 str. 3 d., patikslinęs prašomo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydį, priteisė ieškovei ir 6 040 Lt vidutinį darbo užmokestį už pradelstą laikotarpį nuo ieškovės teisių pažeidimo (2006-01-23) iki teismo sprendimo priėmimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Fleming baldai“ nesutiko su teismo sprendimu, prašė teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti dėl šių motyvų:
1) aplinkybę, jog ieškovė prašė, kad jos įsiskolinimas už baldus būtų įskaitytas į jai priklausantį darbo užmokestį, patvirtina atsakovo darbuotojų raštiški pranešimai, jų parodymai teismo posėdžio metu bei pats ieškovės elgesys (nereikštos jokios pretenzijos po atleidimo, nesidomėta atsiskaitymo tvarka ir sumokėtomis sumomis);
2) teismas nepagrįstai pritaikė DK 226 str., kadangi jis reglamentuoja atvejus, kai įskaitymas atliekamas darbdavio valia. Šiuo atveju, ieškovei norint atlikti įskaitymą, taikytinos CK normos, reglamentuojančios įskaitymo tvarką (CK 1.1 str. 3 d.). Pagal CK 6.131 str. įskaitymas yra vienašalis sandoris, apie kurį gali būti pranešama įvairia forma, nebūtinai raštu, o apie įskaitymo patvirtinimą galima spręsti ir iš konkliudentinių veiksmų. Kadangi šiuo atveju pati ieškovė prašė atlikti įskaitymą už baldus iš jai priklausančių sumų, todėl atsakovas kito pasirinkimo net neturėjo;
3) ieškovė elgiasi nesąžiningai, piktnaudžiauja savo teisėmis, todėl šiuo atveju jos negali būti ginamos. Ieškinyje ji teigė, kad baldų nėra gavusi, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad baldai yra pas ieškovę namuose. Be to, nors po atleidimo iš darbo 2005-11-16 ieškovė kreipėsi į teismą dėl neteisėto atleidimo, tačiau nereiškė jokių pretenzijų dėl išskaitos, kuri buvo atlikta jos atleidimo iš darbo dieną (2005-10-17). Įskaitymo aktas surašytas ieškovės prašymu, o pati ieškovė atsisakė laukti ir gauti visus su atleidimu susijusius dokumentus, įskaitant atsiskaitymo lapelį;
4) iš LR valstybinės darbo inspekcijos ieškovė atsakymą gavo dar 2006-03-31, tačiau dėl neaiškių priežasčių delsė pareikšti savo reikalavimus dėl išskaitos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad valstybinė darbo inspekcija netyrė, kieno valia buvo atlikta išskaita, nesiaiškino visų aplinkybių, todėl, manytina, netaikė ir jokių sankcijų atsakovui dėl minėtų išskaitų;
5) vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį priteistas, pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus (DK 35 str. 1 d.). Įskaitymas yra ekonomiškiausias būdas priešpriešiniams reikalavimas tenkinti. Už 400 Lt neišmokėjimą negali būti taikomos neadekvačios sankcijos. Ginčo išskaitos suma, lyginant su priteistu vidutinio darbo užmokesčiu sumos dydžiu, neproporcinga. Vidutinį darbo užmokestį leidžiama priteisti, kai nėra darbuotojo kaltės (DK 141 str. 3 d.). Šią sąlygą paneigia atsakovo pateikti įrodymai apie ieškovės žinojimą apie pirktus baldus, neatvykimas į teismo posėdį paaiškinti su tuo susijusių aplinkybių, teismui pripažinus ieškovės dalyvavimą būtinu, bei ieškovės neatvykimas užpildyti galutinius darbo santykių pasibaigimą įforminančius dokumentus. Sankcijos taikymas neatitinka ir kompensacinės funkcijos, nes ginčo atveju ieškovė yra skolinga atsakovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė D. L. su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
1) atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad po atleidimo ieškovė nereiškė jokių pretenzijų. Priešingai, dėl neteisėto atleidimo ieškovė kreipėsi į teismą, buvo sudaryta taikos sutartis. Po to, kai atsakovai neatsiskaitė, ieškovė kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, ne kartą pati ir per savo atstovą prašė atsakovo sumokėti jai priklausantį atsiskaitymą;
2) ieškovė niekada neprašė atlikti įskaitymo už įsigytus baldus iš jos darbo užmokesčio;
3) skundo motyvas, kad ieškovė piktnaudžiavo savo teise, nepagrįstas, kadangi pats atsakovas pažeidė įstatymus, ką patvirtina Darbo inspekcijos raštas (b.l.3), kurio atsakovas iki šiol neįvykdė, nors įstatymų nustatyta tvarka ir neapskundė. Todėl ieškovės kreipimasis į teismą, siekiant apginti savo pažeistas teises, yra sąžiningas ir teisingas. Tiek neteisėtai atleidus ieškovę iš darbo, tiek su ja neatsiskaičius, ji turėjo teisę kreiptis teisminės gynybos, proceso nevilkino.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. liepos 5 d. nutartimi atsakovo apeliacinį skundą iš dalies patenkino, pakeitė Šakių rajono apylinkės teismo 2007 m. kovo 5 d. sprendimą: panaikino sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 6 040 Lt vidutinis atlyginimas už uždelstą atsiskaityti laiką, sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovo 400 Lt darbo užmokesčio, paliko nepakeistą. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovas, padaręs 400 Lt išskaitą iš atleidimo dieną ieškovei sumokėtos išeitinės išmokos, pažeidė DK 141, 224, 226 str. str., kadangi rašytinių įrodymų apie tai, kad abi šalys susitarė dėl išskaitos už prekes iš ieškovės darbo užmokesčio darbo sutarties nutraukimo atveju byloje nėra. Tačiau, atsižvelgdama į išskaitos padarymo aplinkybes, kolegija konstatavo, kad, priteisdamas vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė DK 141 str. 3 d. nuostatas, kadangi, kolegijos vertinimu, teisės normas darbdavys pažeidė sąžiningai suklydęs. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2005-02-18 ieškovė pirko iš atsakovo 400 Lt vertės baldus, juos turi, tačiau iki šiol už juos nėra sumokėjusi, todėl, kolegijos nuomone, ieškovė žinojo dalies išmokos nesumokėjimo pagrindą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. sausio 2 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 5 d. nutartį panaikino ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Kolegija nurodė, jog tais atvejais, kai nustatoma, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, tačiau darbuotojas dėl tokio uždelsimo nėra kaltas, darbdaviui kyla DK 141 str. 3 d. nustatytos pasekmės. Kolegija nurodė, kad DK 141 str. 3 d. paskirtis yra dvejopa: kompensacinė (kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos) ir sankcija darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju atleidimo dieną visiškai neatsiskaito. Kolegija atkreipė dėmesį, kad ši sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama, t.y. sankcijos dydis turi būti adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Atsižvelgdama į šią aplinkybę, kolegija konstatavo, kad jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Atsižvelgdama į šiuos argumentus, kolegija padarė išvadą, kad DK 141 str. 3 d. nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Išnagrinėjus bylą apeliacinės instancijos teisme yra nustatyta, kad ieškovė LR DK 141 straipsnio pagrindu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Fleming baldai“ 400 Lt neišmokėtą sumą už darbą pas atsakovą bei 3 295,65 Lt vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laikotarpį nuo 2006 m. sausio 23 d. iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškovė reikalavimą grindė tomis aplinkybėmis, kad, atsiskaitydamas su ja po darbo sutarties nutraukimo, atsakovas neteisėtai iš jos darbo užmokesčio išskaitė 400 Lt skolą įmonei už pirktus baldus (b. l. 2).
Šakių rajono apylinkės teismas 2007 m. kovo 5 d. sprendimu konstatavęs, kad atsakovas išskaitą iš išeitinės išmokos atliko neteisėtai, ieškovei priteisė neišmokėtą 400 Lt sumą, ir, vadovaudamasis LR DK 141 str. 3 d., patikslinęs prašomo priteisti vidutinio darbo užmokesčio dydį, priteisė ieškovei ir 6 040 Lt vidutinį darbo užmokestį už pradelstą laikotarpį nuo ieškovės teisių pažeidimo (2006-01-23) iki teismo sprendimo priėmimo ir 950 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 79-82).
Esminiai apeliacinio skundo argumentai nagrinėjamoje byloje yra susiję su tuo, jog išskaitymas iš ieškovei išmokėtino darbo užmokesčio atliktas teisėtai ir pagrįstai, pati ieškovė prašė atlikti įskaitymą už pirktus baldus iš jai priklausančių išmokėtinų sumų, dėl to atsakovo kaltės dėl išskaitos nėra, vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laikotarpį priteistas pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, už 400 Lt neišmokėjimą negali būti taikomos neadekvačios sankcijos, nes išskaitos suma, lyginant su priteistu darbo užmokesčio sumos dydžiu, neproporcinga.
Teisėjų kolegija pažymi, kad LR DK 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2005-10-17 atsakovo buvo atleista iš darbo. Tačiau atsakovas su ieškove atleidimo dieną pilnai neatsiskaitė. Atleisdamas ieškovę iš darbo ir išmokėdamas jai išeitinę išmoką, atsakovas išskaitė 400 Lt sumą už skolą pagal 2005-02-18 PVM sąskaitą-faktūrą serija FB Nr.000244, pagal kurią ieškovė iš atsakovo už 400 Lt įsigijo baldus (b.l.11). UAB „Fleming baldai“ išskaitymą atliko pagal 2005-10-17 įskaitymo aktą (b.l. 19), kuriame nurodė, jog ieškovei ir atsakovui turint priešpriešinių vienarūšių reikalavimų bei ieškovei prašant atlikti įskaitymą, ieškovės 400 Lt skola įskaitoma į atsakovo mokėtiną išmoką, susijusią su pasibaigusiais darbo santykiais. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2005 10 17 d. atsakovas ieškovei išmokėjo 1616, 78 Lt sumą (b.l. 89), o 400 Lt ieškovei priklausanti suma buvo išskaityta ir neišmokėta (b.l. 67).
Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo pateiktas byloje 2005 10 17 įskaitymo aktas neįrodo, kad abi šalys susitarė dėl išskaitos už pirktus baldus iš ieškovės darbo užmokesčio darbo sutarties nutraukimo metu. Šį aktą pasirašė tik atsakovo valdymo organo atstovas, ieškovės parašo, tuo pačiu jos valios ir iniciatyvos išraiškos, kaip teigia atsakovas bylos procesiniuose dokumentuose, nėra. Byloje liudytojų duoti parodymai teismo posėdžio metu (b.l. 73-78) apie tai, jog lyg ir buvo kalba apie galimą ieškovės norą tokiu būdu atsiskaityti su darbdaviu, nepripažintini tinkamais įrodymais įrodinėjant tokio pobūdžio sandorį byloje. Dėl to ginčo atvejis nepriskirtinas prie darbdavio nurodymu atliktinų išskaitų, galimų pagal LR DK 224 straipsnio antrąją dalį. Neleidžiama daryti išskaitų iš išeitinės išmokos, kompensacinių ir kitų išmokų, iš kurių pagal įstatymus neišieškoma (LR DK 226 str.). Dėl to darytina išvada, jog byloje yra nustatyta, kad darbdavys, pasibaigus darbo teisiniams santykiams, pažeidė savo pareigą ir uždelsė atsiskaityti su darbuotoju, o dėl tokio uždelsimo darbuotojas nėra kaltas, todėl darbdaviui kyla DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytos pasekmės. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl atsakovo kaltės nebuvimo dėl neišmokėtos ieškovei atlyginimo dalies yra atmestini.
Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad ieškovei iš atsakovo yra priteistina pinigų suma kaip sankcija darbdaviui pagal LR DK 141 straipsnio 3 dalį. Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime neteisingai nustatė priteistinos sumos dydį. Ieškovės vidutinis darbo dienos užmokestis buvo 36, 15 Lt., o vidutinis mėnesio darbo užmokestis – 759, 13 Lt ( b.l. 4). Byloje nustatyta, kad su ieškovei nebuvo išmokėta tik dalis jai priklausančio darbo užmokesčio, todėl Šakių rajono apylinkės teismas nepagrįstai priteistiną sumą skaičiavo pagal ieškovės vidutinį mėnesio darbo užmokestį. Nagrinėjamu atveju priteistina suma skaičiuotina nuo neišmokėtos darbo užmokesčio sumos-400 litų. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai dalyje, kur nurodoma, jog atsakovui taikomos neadekvačios sankcijos, yra pagrįsti ir tenkintini, Šakių rajono apylinkės teismo sprendimas yra keistinas.
Šakių rajono apylinkės teismas nustatė, jog dėl neišmokėtos sumos ieškovės teisės buvo pažeistos laikotarpiu nuo 2006-01-23 iki teismo sprendimo priėmimo ir taikomos atsakovui sankcijos dydį siejo su šiuo laikotarpiu. Teisėjų kolegija nesutinka su šia teismo išvada. Byloje nustatyta, kad ieškovei 400 Lt suma nepagrįstai buvo neišmokėta 2005 10 17 dieną (b.l. 67, 89) nutraukus su ja darbo sutartį. Byloje nustatyta aplinkybė, kad šalys kitoje byloje 2006 01 23 sudarė taikos sutartį, negali būti pagrindu laikyti, kad nuo šios dienos buvo pažeista ieškovės teisė gauti atleidžiant ją iš darbo 400 litų sumą. Šalys nurodė, kad atsakovas su ieškove pagal 2006 01 23 Šakių rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį pilnai atsiskaitė. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės teisės buvo pažeistos 2005 10 17 dieną, o atstatytos 2007 03 05 Šakių rajono apylinkės teismui priėmus sprendimą (b.l. 79-82).
Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies kreipėsi į Darbo inspekciją 2006 03 31 (b.l. 3), o į teismą tik 2006 06 27 (b.l. 27). Keletą kartų bylos nagrinėjimas teisme buvo atidėtas dėl ieškovės neatvykimo į teismo posėdžius, jos atstovui prašant (b.l. 44, 48, 50), todėl skaičiuoti ieškovei priteistiną sumą už laikotarpį nuo 2005 10 17 iki 2007 03 05 nebūtų teisinga, tokiu būdu būtų pažeisti protingumo, sąžiningumo principai. Nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovei priteistina suma kaip sankcija darbdaviui skaičiuotina už 8 mėnesių laikotarpį, priteisiant už kiekvieną mėnesį po 400 litų-ieškovei neišmokėto atlyginimo dalį. Tokiu būdu priteistina ieškovei iš atsakovo 3200 Lt suma (LR DK 141 str. 3 d., LR CPK 417 str.).
Nustatyta, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovas ieškovei sumokėjo 400 litų neišmokėto darbo užmokesčio, todėl šio reikalavimo ieškovė atsisakė, dėl to Šakių rajono apylinkės teismo 2007 03 05 sprendimo dalis dėl 400 lt išieškojimo pakeistina, šią sumą pašalinant iš skundžiamo sprendimo.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės ieškinys dalyko ir apimties prasme (b.l. 2) yra patenkintas pilnai, todėl Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo dalis kuria priteista ieškovei iš atsakovo 950 litų turėtų atstovavimo išlaidų yra pagrįsta ir paliktina galioti (LR CPK 93 str). Paliktina galioti ir skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu priteisimo iš atsakovo valstybei, pakeistina teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo, sumažinus priteistą sumą ieškovei (LR CPK 96 str.).
Dalinai patenkinus apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovės priteistina dalis (1/2 dalis) atsakovo sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 105, 106) už apeliacinį skundą-148 Lt (LR CPK 93 str. 2-4 d.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
apeliacinį skundą patenkinti dalinai.
Pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2007 03 05 sprendimą, panaikinant jo rezoliucinę dalį dėl 400 (keturių šimtų) litų sumos D. L. iš UAB “Fleming baldai” priteisimo, sumažinti priteistą D. L. iš UAB “Fleming baldai” vidutinio atlyginimo sumą iki 3200 Lt (trys tūkstančiai du šimtai litų), sprendimo dalį dėl D. L. iš UAB “Fleming baldai” priteistų 950 Lt (devynių šimtų penkiasdešimties litų) atstovavimo išlaidų palikti nepakeistą.
Sprendimo dalį dėl valstybei iš UAB “Fleming baldai” priteistų 42, 40 Lt palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš UAB “Fleming baldai” 96 Lt (devyniasdešimt šešis litus) žyminio mokesčio.
Priteisti iš D. L. ( a.k. (duomenys neskelbtini) Uždarajai akcinei bendrovei “Fleming baldai’ į.k. 174204036) 148 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus) turėtų išlaidų žyminiam mokesčiui už apeliacinį skundą sumokėti.