Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Varanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Avelita“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Avelita“ ieškinį atsakovams UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB „Lietuvos Draudimas“, UAB „Rinal“, A. R., tretiesiems asmenims UAB „Rarkas“, A. K. ir UAB „SCA Hygiene Products“ dėl nuostolių priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas UAB „Avelita“ (toliau - Ieškovas), kreipdamasis į teismą, prašė solidariai iš atsakovų UAB „Dairema“ (iki 2010 m. gruodžio 17 d. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Rinal“ ir A. R. priteisti 63 832, 96 Lt nuostolius, patirtus dėl krovinio praradimo, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 2 d. su D. T. IĮ „Dairema” (toliau – UAB „Dairema”) sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl UAB „SCA Hygiene Products” krovinių pristatymo bendrovėms į CMR važtaraščiuose nurodytas vietas – UAB „Tamro“ adresu (duomenys neskelbtini), UAB „Slaugivita” adresu (duomenys nekskelbtini) ir UAB „EVD“ adresu (duomenys neskelbtini). Pagal sutartį kroviniai turėjo būti pristatyti iki 2010 m. liepos 6 d. 12 val. automobiliu, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau jie nebuvo pristatyti, nes kaip vėliau paaiškėjo, buvo prarasti faktinio vežėjo. Ieškovas kreipėsi į policiją. Įtarimai buvo pareikšti vienam asmeniui – A. K., kuris pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu) (toliau – baudžiamoji byla). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Dairema”, kuriai krovinį vežti patikėjo Ieškovas, krovinį perdavė vežti UAB „Rarkas“ pagal 2010 m. liepos 2 d. krovinio pervežimo sutartį Nr. 1D7, o pastaroji perdavė vežti faktiškai vežimo paslaugą atlikusiai bendrovei – UAB „Rinal”. Ieškovas teigia, kad atsakovai UAB „Dairema” ir UAB „Rinal” veikė aplaidžiai, neįsitikinę UAB „Rarkas” patikimumu. Ieškovas mano, kad UAB „Rarkas” yra faktiškai neveikianti bendrovė, ir tuo buvo galima įsitikinti tiek pagal valstybinės mokesčių inspekcijos pateikiamus duomenis apie PVM mokėtojus, tiek pagal Juridinių asmenų registro pateikiamus duomenis, iš kurių matyti, kad ši bendrovė jokių duomenų apie veiklą ir finansinę situaciją neteikia. t. y. ir veiklos nevykdo, nuo 2009 m. spalio 28 d. Ieškovas pagal baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes padarė išvadas, kad atsakovas UAB „Rinal”, veikdamas su nusikaltimą suplanavusiais asmenimis, paėmė krovinį ir jį nugabeno pagal nusikaltimą suplanavusių asmenų nurodymus ir perdavė neidentifikuotam asmeniui, pasivadinusiam M. U., kuris buvo atpažintas kaip A. K.. Nors kroviniui priimti reikėjo parašų ir įgaliojimų, krovinį atvežęs atsakovas A. R. (UAB „Rinal” vadovas ir faktiškai krovinio vežimą atlikęs asmuo) šių aplinkybių nefiksavo: nepareikalavo iš M. U., UAB „Rinal” atstovu prisistačiusio asmens pasirašyti ir pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, pateikti reikiamus įgaliojimus. Faktiškai vežimą atlikęs vežėjas tokio vežimo neturėjo teisės atlikti, veikė suklastotų dokumentų pagrindu (UAB „Rarkas” vardu niekas iš turinčių teisę nepasirašinėjo jokių dokumentų), krovinį atidavė nežinomiems, neidentifikuotiems asmenims, nenustatęs jų tapatybės ir nesiėmęs jokių priemonių patikrinti faktinį krovinį priimantį asmenį ar UAB „Rarkas”. Dėl nurodytų veiksmų krovinio savininkas, tretysis asmuo UAB „SCA Hygiene Products“ patyrė žalą, pasireiškiančią nuostoliais dėl krovinio praradimo. Pagal šios bendrovės 2010 m. rugpjūčio 10 d. pretenziją ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras nuostolių suma sudarė 150 038, 25 Lt (pagal rinkos vertę). Atitinkamai sumai pretenzijos 2010 m. liepos 29 d. raštu buvo pateiktos ir vežėjams (UAB „Rarkas”, UAB „Rinal” ir UAB „Dairema”). Vėliau, tretysis asmuo UAB „SCA Hygiene Products” sumažino savo pretenziją iki 63 832, 96 Lt. Šią sumą Ieškovas kaip vežėjas UAB „SCA Hygiene Products” atžvilgiu iš esmės padengė 2010 m. rugsėjo 30 d. mokėjimu (62 549, 17 Lt) ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš kitų subjektų jo atžvilgiu esančių vežėjais, jų atsakomybę apdraudusios bendrovės bei dėl krovinio dingimo atsakingų asmenų. Ieškovas trečiųjų asmenų UAB „Rarkas” ir A. K. atžvilgiu reikalavimų nereiškia, nes šie asmenys sąmoningai nusikalstamai buvo prisiėmę teisinę civilinę atsakomybę, žinodami, kad ir pripažinus juos atsakingais, realiai iš jų išsiieškoti nuostolius galimybės nebus. Ieškovas nurodo, kad tarp šalių susiklostė tarptautinio krovinių vežimo keliais teisiniai santykiai, nes krovinys buvo vežamas iš Olandijos į Lietuvą, todėl esminiams šalių santykiams taikytina 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau CMR konvencija) ir kiek ji nereglamentuoja konkrečių santykių – Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas (toliau – CK). Ieškovo atžvilgiu įsipareigojimą vežti prisiėmė atsakovas UAB „Dairema”, o faktiškai vežė UAB „Rinal”. Taigi, šie du vežėjai kaip bendrai Ieškovui atlikę paslaugą ir savo veiksmais prisidėję prie žalos atsiradimo, pripažintini solidariai atsakingi Ieškovui dėl žalos, atsiradusios praradus krovinį, atlyginimo. Papildomai prie dviejų pagrindinių atsakovų (UAB „Dairema” ir UAB „Rinal”) nuostoliai priteistini kitais civilinės teisės pagrindais ir iš kitų asmenų, kurie papildomai atsako kartu su vienu iš minėtų atsakovų. Ieškovas nurodo, kad atsakovas D. T. IĮ „Dairema” yra pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnį neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, kas pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį reiškia įmonės savininkų subsidiarią atsakomybę. Pagal Gyventojų registro 2010 m. rugsėjo 28 d. duomenis D. T. vyras yra R. T., todėl jis trauktinas atsakovu. A. R. traukiamas atsakovu ir iš jo priteistini nuostoliai, kadangi jis kaip fizinis asmuo dalyvavo atiduodant krovinį nusikaltimą darantiems asmenims, ne pirmą kartą ir be jokio patikrinimo tiek krovinį gaunančių asmenų tapatybės, tiek krovinio pristatymo sąlygų. Tokiais veiksmais atsakovas A. R. prisidėjo prie nusikalstamos veikos, jos padarytų nuostolių, o tai pagal CK 6.279 straipsnio 4 dalį lemia jo civilinę atsakomybę – solidariai atsakyti su kitais atsakingais už nuostolius asmenis. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju jis veikė turėdamas specialų teisinį statusą – buvo atsakovo UAB „Rinal” vadovas ir vienintelis akcininkas, o tai lemia jo ir atsakomybę kaip nesąžiningo bendrovės vadovo, juridinio asmens dalyvio (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Nuostoliai kartu su UAB „Rinal” solidariai priteistini ir iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, kadangi jis apdraudė atsakovo UAB „Rinal” civilinę atsakomybę dėl jam patikėto krovinio praradimo

Atsakovai UAB „Dairema“ ir D. T. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, kad minėta įmonė yra pertvarkyta ir jos teisių ir pareigų perėmėjas yra UAB „Dairema”, prašo ieškinį atmesti, siūlo Ieškovui pakeisti UAB „Dairema” į tinkamą atsakovą, į bylos nagrinėjimą įtraukti UAB „Rarkas”, pakeisti atsakovus D. T. ir D. T. IĮ „Dairema“ teisių perėmėju UAB „Dairema”. Atsakovai mano, kad ginčo santykiams taikytina CMR konvencija. Atsakovai nesutinka, kad jiems taikytina civilinė atsakomybė ir jie solidariai atsakingi už patirtą žalą, kadangi atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Ieškovas ieškinio pagrindą nurodo, kad perduotas vežti krovinys yra pagrobtas nusikalstamu būdu, o nustatytas asmuo yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, todėl mano, kad šiuo atveju pagal Ieškovo reikalavimą ir turėtų atsakyti nusikalstamą veiką padaręs (padarę) asmuo (asmenys). Atsakovai teigia, kad tik organizavo krovinio vežimą, nes UAB „Dairema” vežimo paslaugų neatlieka, tam neturi transporto priemonių. Šiuo atveju UAB „Dairema” iš esmės suteikė tik ekspedijavimo paslaugą. UAB „Dairema” gavo užsakymą iš Ieškovo, kuriuo neįsipareigojo pati pervežti krovinio. Atsakovai nesutinka su Ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, teiginiais, kad UAB „Dairema“ neįsitikino trečiojo asmens UAB „Rarkas“ nei patikimumu, nei gebėjimu ar galėjimu pervežti krovinį (ar turi transporto priemonę, ar turi leidimus verstis krovinių vežimo veikla ir [...]. Tokiems Ieškovo teiginiams nėra jokio faktinio pagrindo. Atsakovas UAB „Dairema“ organizuodamas ir siekdamas tinkamai atlikti vežimą įtraukė papildomą sąlygą į vežimo sąlygas, kad vežimas būtų atliekamas vežėjo turinčio galiojantį civilinės atsakomybės draudimą. Kadangi Ieškovo užsakyme nebuvo ribojimo, susijusio su vežėjų pasirinkimu, tai Ieškovo argumentai, kad atsakovai veikė aplaidžiai (nesidomėjo, ar UAB “Rarkas” turi transporto priemonę, leidimus verstis krovinių vežimo veikla, draudimo dokumentus) yra nepagrįsti. Tuo tarpu visos aplinkybės, kuriomis remiasi Ieškovas paaiškėjo tik atlikus tyrimą teisėtvarkos pareigūnams. Atsakovai nurodė, kad Ieškovas nepateikė ieškinio dydį patvirtinančių įrodymų (pvz., sutartis, užsakymas, sąskaita faktūra kiti duomenys), kurių pagrindu būtų galima nustatyti tikrąjį žalos dydį ir sprendžiant ginčą apskaičiuoti prievolės dydį remiantis CMR konvencijos nuostatomis.

Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai nurodė, kad 2010 m. liepos mėn. 2 d. UAB „Rinal” sudarė su UAB „Rarkas” krovinio pervežimo sutartį Nr. 10/07/02-26, kurios pagrindu UAB „Rinal” už atlygį įsipareigojo pervežti krovinį iš pakrovimo vietos (duomenys neskelbtini) į pristatymo vietą - UAB „Rarkas“(duomenys neskelbtini). Atsakovas A. R. atvyko nurodytu laiku paimti krovinio, krovinys buvo pakrautas į sutartyje nurodytą automobilį bei buvo išrašyti krovinį lydintys tarptautinio krovinių vežimo keliais važtaraščiai Nr. 82470369, 82470380, 82470368 ir 82470368. Tai, kad sutartyje ir važtaraščiuose buvo nurodytos skirtingos krovinio pristatymo vietos, atsakovams UAB „Rinal“ ir A. R. jokių abejonių nesukėlė ir negalėjo sukelti. UAB „Rarkas“ atstovu prisistatęs asmuo paaiškino, kad visą krovinį būtina pristatyti į UAB „Rarkas“ sandėlį, o iš jo UAB „Rarkas“ ar jo pasitelktas trečiasis asmuo, krovinį pristatys važtaraščiuose nurodytais adresais. Ieškovo teiginiai, kad atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. krovinį pristatė kitam nei važtaraščiuose nurodytam asmeniui laikytini deklaratyviais. Aiškinant Sutarties ir važtaraščio tarpusavio santykį ir jų teisinę reikšmę, mano, visais atvejais atsakovai turėjo vadovautis sutarties nuostatomis, o ne važtaraščio turiniu. Tai, kad sutartis buvo sudaryta prisidengiant UAB „Rarkas” vardu, atsakovai sužinojo tik ikiteisminio tyrimo metu. Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. teigia, kad Ieškovas CMR konvencijos prasme nėra laikytinas: krovinio siuntėju; krovinio gavėju; asmeniu, sudariusiu su vežėju (UAB „Rinal”) vežimo sutartį ir atlyginusiu gavėjui ar siuntėjui nuostolius. Taigi, Ieškovas CMR konvencijos prasme laikytinas kitu asmeniu, galinčiu pareikšti ieškinį vežėjui (UAB „Rinal“) tik tuo atveju, jei reikalavimo teisę turintis asmuo perleido ją Ieškovui. Tuo tarpu kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jokie įrodymai, pagrindžiantys Ieškovo reikalavimo teisės į vežėją (UAB „Rinal“) įgijimo iš tokią teisę turinčio asmens faktą. Remiantis išdėstytais motyvais ieškinys ir jame keliami reikalavimai UAB „Rinal” atžvilgiu nelaikytini pareikštais tokią teisę turinčio asmens.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ savo atsiliepime prašo į bylą trečiuoju asmeniu įtraukti UAB „SCA Hygiene Products” bei UAB „Rarkas”, ieškinį AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu atmesti. Atsakovas nurodo, kad jis apdraudė vežėjo (atsakovo) UAB „Rinal“ atsakomybę už gabenamą krovinį Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 (2007 m. sausio 31 d. redakcija, galioja nuo 2007 m. kovo 1 d.) sąlygomis. Atsakovas mano, kad Ieškovas nepagrindė reikalavimo dydžio, su ieškiniu pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nepatvirtina, kad Ieškovas pagrįstai reikalauja 63 832, 96 Lt nuostolių atlyginimo. Pažymėjo, anot Ieškovo, jis reikalavimų UAB „Rarkas“ bei A. K. atžvilgiu nereiškia tik todėl, kad šie asmenys yra nemokūs. Nurodė, kad sutartimi prisiimtą prievolę atsakovas UAB „Rinal“ įvykdė – pristatė krovinį nurodytu adresu. Atitinkamai, nėra jokio pagrindo teigti, kad šiai bendrovei kyla civilinė atsakomybė dėl krovinio praradimo. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas UAB „Rinal“ negali būti laikomas nei paskutiniuoju vežėju, nei vežėju, kuris vykdė pervežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą (CMR konvencijos 36 straipsnis). Nurodė, kad nagrinėjamu atveju važtaraščių 16-oje skiltyje įrašytas vežėjas yra Ieškovas. Tokiu būdu atsakovo UAB „Rinal“ atsakomybė vertintina ne pagal CMR konvencijos nuostatas, o pagal pervežimo sutarties Nr. 10/07/02-26, sudarytos su UAB „Rarkas“, sąlygas. Pažymėjo, kad atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Rinal“ sutartinės atsakomybės sąlygos bei apimtis nesutampa. T. y., net jei šioje byloje būtų nustatyta, kad UAB „Rinal“ kyla civilinė atsakomybė - tai savaime nereiškia, kad AB „Lietuvos draudimas“ kyla pareiga vykdyti draudimo sutartimi prisiimtą prievolę. Būtina įvertinti, ar įvykis pagal draudimo sutarties sąlygas laikytinas draudžiamuoju. Nurodė, kad tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad atsakovas UAB „Rinal“ laikytinas vežėju pagal CMR konvencijos nuostatas - ir prarado krovinį atiduodamas jį neteisėtam gavėjui, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu reikalavimas būtų pareikštas nepagrįstai ir neteisėtai.

Tretysis asmuo UAB „SCA Hygiene Products“ atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį tenkinti pilnai. Nurodė, kad dėl prarasto krovinio praradimo jis patyrė 63 832, 96 Lt žalos, kurią jam atlygino Ieškovas. Todėl Ieškovas įgijo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš kitų krovinio vežime dalyvavusių asmenų.

Tretieji asmenys A. K. ir UAB „Rarkas“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį atmetė. Remdamasis bylos duomenimis ir tuo, kad krovinys buvo vežamas tarptautiniu maršrutu Olandija – Lietuva, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp šalių kilęs ginčas atitinka visas nurodytas sąlygas, reikalingas CMR konvencijos taikymui. Teismas padarė išvadą, kad trečiojo asmens UAB „SCA Hygiene Products“ statusas nagrinėjamoje byloje atitiko siuntėjo, UAB „Avelita“, UAB „Dairema“ ir UAB „Rarkas“ vežėjų, kurie atliko ekspedijavimo paslaugas, o UAB „Rinal“ - faktinio vežėjo statusą. Teismas nurodė, kad Ieškovas atsakovais patraukė UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“), IĮ savininkę D. T., jos sutuoktinį R. T., UAB „Rinal“, šios įmonės savininką A. R.. Remiantis bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. T. ir R. T. santuoka Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta 2010 m. rugpjūčio 30 d., o VĮ Registrų centras duomenimis D. T. IĮ „Dairema“ buvo pertvarkyta į UAB Dairema“ 2010 m. gruodžio 17 d. Ieškovas ieškinį pateikė 2011 m. birželio 15 d., tačiau dėl nesuprantamų priežasčių į bylą pateikė 2010 m. rugsėjo 2 d. ir 2010 m. rugsėjo 21 d. duomenis. Padarė išvadą, kad Ieškovo teiginiai dalyje dėl atsakovo A. R. solidariosios civilinės atsakomybės pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, CK 6.6 straipsnio 3 dalį, CK 6.279 straipsnio 4 dalį ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymą atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Nurodė, kad CMR konvencijos 36 straipsnio ir CK 6.6 straipsnio 3 dalis numato civilinę atsakomybę vežėjui ar skolininkui, kas šiuo atveju yra atsakovas UAB „Rinal“, todėl atskirai atsakovui A. R. civilinė atsakomybė nekyla. Civilinę atsakomybę juridinio asmens dalyviui numato CK 2.50 straipsnio 3 dalis, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, tačiau jokie atsakovo A. R. nesąžiningi veiksmai šioje byloje nebuvo įrodyti, todėl nėra pagrindo taikyti CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Pažymėjo, kad atsakovų UAB „Rinal“ ir A. R. veiksmai nelaikytini skirtingais. Atsakovas A. R., atlikdamas krovinio pervežimą, veikė atsakovo UAB „Rinal” vardu ir interesais, t. y. atsakovų veiksmai yra absoliučiai identiški, todėl jau vien tik šiuo aspektu atsakovo A. R. atžvilgiu CK 6.279 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikytinos. Pažymėjo, kad net jei atsakovai D. T. ar A. R. galėtų būti traukiami civilinėn atsakomybėn, ieškinys turi būti reiškiamas vežimo įmonei (vežėjui), bet ne tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui. Pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ trauktinas atsakovu tik tuo atveju, jeigu UAB „Rinal” yra tinkamas atsakovas, kuriam kyla civilinė atsakomybė. Teismas laikė pagrįstais AB „Lietuvos draudimas“ argumentus, kad pagal CMR konvencijos 4 straipsnį, važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kuris nepaneigia vežimo sutarties buvimo ir aiškinimo pagal CMR konvenciją, o nurodo, kad vežimo sutarčiai taip pat taikomos CMR konvencijos nuostatos. Todėl vadovaujantis CMR konvencijos 6, 7 straipsniais siuntėjas atsako už visas vežėjo patirtas išlaidas ir nuostolius, atsiradusius dėl siuntėjo klaidingai ar netiksliai nurodytos krovinio priėmimo vietos ir datos bei jo pristatymo vietos. Santykiuose tarp atsakovo UAB „Rinal” ir trečiojo asmens UAB „Rarkas” krovinio pervežimo sutartis yra pagrindinis dokumentas, kuriame numatytos vežimo sąlygos. Šiuo atveju iki CMR važtaraščių perdavimo atsakovui UAB „Rinal“, kroviniu disponuojantis asmuo buvo tretysis asmuo UAB „Rarkas“, todėl UAB „Rinal“ vykdydama krovinio vežimo sutartyje nurodytas sąlygas elgėsi teisėtai. Ieškovas kaip vežėjas UAB „SCA Hygiene Products” atžvilgiu iš esmės padengė nuostolius, atsiradusius dėl prarasto krovinio, ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo regreso tvarka iš kitų subjektų jo atžvilgiu esančių vežėjais, jų atsakomybę apdraudusios bendrovės bei dėl krovinio dingimo atsakingų asmenų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tretysis asmuo UAB „Rarkas” pripažintinas kaip vienas iš vežėjų, o remiantis baudžiamojoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, tretysis asmuo A. K. veikė UAB „Rarkas“ vardu, taip suklaidindamas atsakovą UAB „Rinal“. Kadangi A. K. pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu), todėl vežėjas, atlyginęs nuostolius, t. y. Ieškovas turi regreso teisę reikalauti viso žalos ir kitų nuostolių atlyginimo iš kaltojo vežėjo, t. y. trečiojo asmens UAB „Rarkas” vardu veikusio A. K..

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Dairema“ (iki 2010 m. gruodžio 17 d. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB „Lietuvos draudimas“, UAB „Rinal“ ir A. R. 63 832, 96 Lt nuostolius, patirtus dėl krovinio praradimo, 6 proc. metines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad klausimas, turintis esminės reikšmės ginčo sprendimui, yra pagrindinių atsakovų UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“ kaip vežėjų civilinės atsakomybės už krovinio praradimą pagal CMR konvenciją. Nurodo, kad 2010 m. liepos 2 d. su atsakovu UAB „Dairema“ Ieškovas sudarė krovinio pervežimo sutartį dėl UAB „SCA Hygiene Products“ krovinių pristatymo į CMR važtaraščiuose nurodytas pristatymo vietas. Atsakovas UAB „Dairema“ buvo įsitikinęs, kad 2010 m. liepos 2 d. sudarė krovinio pervežimo sutartį su atsakovu UAB „Rarkas“. Atsakovo UAB „Rarkas“ vardu veikę nenustatyti asmenys sudarė su atsakovu UAB „Rinal“ krovinio pervežimo sutartį, kuri net neturi sudarymo datos ir vėliau šalių buvo pakeista į krovinio pristatymo instrukciją, nurodant, kad krovinio pristatymo vieta yra (duomenys neskelbtini), nenurodant krovinio gavėjo. Vežėjas atsakovas UAB „Rinal“, vadovaudamasis šiomis neteisėtomis instrukcijomis, krovinį atidavė faktiškai neidentifikuotam asmeniui. Kaip nustatyta Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje, atsakovas UAB „Rinal“ tokiu pačiu nusikalstamu būdu veikusių asmenų naudai veikė ne pirmą kartą. Paaiškėjus krovinio dingimo faktui, atsakovas UAB „Rinal“ nesiėmė jokių veiksmų nustatyti krovinį faktiškai turinčius asmenis. Nurodo, kad vežėjas atsako už krovinio praradimą nepriklausomai nuo jo kaltės, o pagal faktines aplinkybes nustatyta, kad tiek atsakovas UAB „Dairema“, tiek atsakovas UAB „Rinal“ įsipareigojimus atliko nerūpestingai, todėl jų atsakomybė prieš Ieškovą yra solidari (CK 6.6 straipsnio 3 dalis, CMR konvencijos 36 straipsnis). Nurodo, kad aplinkybės, jog atsakovas UAB „Rinal“ iš tariamo vežėjo atsakovo UAB „Rarkas“ turėjo instrukcijas, kurios prieštaravo CMR važtaraščio instrukcijoms, t. y. nebuvo siuntėjo instrukcijos, be to, itin neatidus ir nerūpestingas krovinio perdavimas asmenims, gaunant iš jų neteisėtai (be buhalterinių dokumentų) pajamas už pervežimo paslaugas, sąlygoja, kad šių aplinkybių rizika ir atsakomybė už jas tenka atsakovui UAB „Rinal“. Pažymi, kad teismo išvada dėl atsakovo UAB „Rarkas“ vardu veikusių asmenų atsakovo UAB „Rinal“ atžvilgiu buvimo krovinio siuntėjais, neatitinka paties teismo išdėstyto reglamentavimo, nes netgi esant keletui vežėjų, jie vienas kito atžvilgiu netampa krovinio siuntėju. Faktas, kad dėl to krovinio pasisavinimo Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu tretysis asmuo A. K., nepašalina atsakovų UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“ civilinės atsakomybės už krovinio praradimą, neatleidžia jų nuo pareigos pristatyti krovinį. Pripažinus atsakovus UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“ atsakingus už nuostolius, spręstinas klausimas ir dėl kitų atsakovų atsakomybės. Pažymi, kad atsakovų D. T. ir R. T. civilinė atsakomybė atsirado CK 2.50 straipsnio, Lietuvos Respublikos individualiųjų įmonių įstatymo 2 straipsnio pagrindu, kadangi tuo metu, kai atsakovas UAB „Dairema“ prisiėmė vežėjo įsipareigojimus prieš Ieškovą, šis atsakovas buvo Tamošaičių IĮ. CK 2.104 straipsnio 2 dalis numato, kad netgi po individualios įmonės pertvarkymo į ribotos atsakomybės juridinį asmenį, jos dalyviai tris metus subsidiariai atsakingi pagal jos prievoles. Ši įmonė pertvarkyta 2011 m. sausio 18 d. Pagal Juridinių asmenų registro duomenis IĮ buvo įsteigta 1997 m. birželio 23 d., o Tamošaičių santuoka sudaryta 1989 d. gruodžio 29 d., t. y. ji įsteigta santuokos metu ir už jos įsipareigojimus atsako abu sutuoktiniai. Sutuoktinių solidarią atsakomybę užtraukia CK 6.279 straipsnis. Atsakovo A. R. atsakomybė irgi kildinama iš jo kaip juridinio asmens UAB „Rinal“ dalyvio veiksmų, sudarančių deliktą, CK 2.50 straipsnio, 6.279 straipsnio 4 dalies pagrindu. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. R. buvo ne tik atsakovo UAB „Rinal“ vienintelis akcininkas, jos vadovas, bet ir faktiškai atliko visus veiksmus, dėl kurių buvo prarastas krovinys. Jis veikė ne pagal teisėtai duotus ir jam privalomus nurodymus, o pagal nusikaltimą atlikusių asmenų žinomai neteisėtas instrukcijas, siekiant greitos finansinės naudos. Kadangi atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apdraudė atsakovo UAB „Rinal“ atsakomybę, tai jis taip pat solidariai turi atsakyti už krovinio praradimą.

Atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. su Ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad priėmęs krovinį, atsakovas UAB „Rinal“ negalėjo gauti jokių instrukcijų iš faktinio krovinio siuntėjo – trečiojo asmens UAB „SCA Hygiene Products“. Iš sutarties atsakovas UAB „Rinal“ suprato, kad krovinio siuntėjas yra atsakovas UAB „Rarkas“, kuris gali duoti nurodymus atsakovui UAB „Rinal“ dėl krovinio pristatymo. Todėl atsakovų UAB „Rinal“ ir A. R. veiksmai laikytini teisėtais. Pažymi, kad atsakovo UAB „Rinal“ ir Ieškovo nesieja jokie sutartiniai ryšiai. Nurodo, kad Ieškovo nurodytas CMR konvencijos 36 straipsnis taikytinas teisiniams santykiams, kuomet reikalavimą reiškia ne padarytą žalą atlyginęs asmuo, o tiesiogiai tokią žalą patyręs asmuo. Tuo tarpu teisinius santykius, kuomet susitariantysis vežėjas įgyja reikalavimo teisę į kitus vežime dalyvavusius asmenis reglamentuoja CMR konvencijos 37 straipsnis. Nurodo, kad remiantis šiuo straipsniu, kiekvieno iš vežime dalyvavusių vežėjų atsakomybė yra dalinė. Pažymi, kad atsakovas A. R., atlikdamas krovinio pervežimą, veikė atsakovo UAB „Rinal“ vardu ir interesais, taigi jų veiksmai yra absoliučiai identiški. Vien dėl to CK 6.279 straipsnio 4 dalis neturi būti taikoma.

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos sprendimą. Nurodo, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog atsakovas UAB „Rinal“ prisidėjo prie nusikalstamos veikos. Be to, Ieškovas baudžiamojoje byloje buvo pareiškęs civilinį ieškinį, kurio vėliau atsisakė, prisiimdamas dėl to visą atsakomybę. Ieškovas visiškai neatsižvelgė į tarp UAB „Rinal“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos sutarties nuostatas. Remiantis Taisyklių 5.1.12 punktu, nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas vežėjo atsakomybės atsiradimas dėl krovinio atidavimo neteisėtam gavėjui. Todėl atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu ieškinys turėtų būti atmestas net ir tuo atveju, jei Ieškovas įrodytų atsakovo UAB „Rinal“ atsakomybės buvimą.

Atsakovas UAB „Dairema“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su ieškiniu nesutinkantis, prašo jį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pažymi, jog Ieškovas turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius jo pareikštus reikalavimus, jų dydį kiekvieno atsakovo atžvilgiu. Nurodo, kad atsakovas UAB „Dairema“ turi būti atleistas nuo bet kokios atsakomybės, nes nežinojo ir negalėjo žinoti apie UAB „Rarkas“ galimus nusikalstamus ketinimus. Atsakovas tinkamai sudarė sutartį su atsakovu UAB „Rarkas“ ir susitarė dėl visų esminių sutarties sąlygų. Kadangi Ieškovo užsakyme nebuvo ribojimo, susijusio su vežėjų pasirinkimu, tai Ieškovo argumentai, kad atsakovas veikė aplaidžiai, yra nepagrįsti. Atsakovas UAB „Dairema“ nustatė papildomus reikalavimus vežėjui, kas jį apibūdina kaip rūpestingą ir atidų šių santykių dalyvį. Pažymi, kad duomenys apie UAB „Rarkas“ veiklos nevykdymą paaiškėjo tik atlikus tyrimą baudžiamojoje byloje, todėl apie tai atsakovui UAB „Dairema“ negalėjo būti žinoma anksčiau. Šiuo atveju svarbu, kad atsakovas UAB „Dairema“ už paslaugas atsakovui UAB „Rarkas“ nesumokėjo. UAB „Dairema“ taip pat negavo atlygio už vežimą. Nurodo, kad atsakovas UAB „Rinal“ gavo CMR važtaraštį su jame nurodyta visa informacija apie krovinio pristatymo vietą, tačiau kodėl krovinys buvo nuvežtas į kitą vietą ir perduotas asmeniui, kuris pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje, atsakovui UAB „Dairema“ nėra žinoma. Mano, kad atsakovė D. T. nėra tinkama atsakovė, nes ji nelaikytina vežėja pagal CMR konvencijos nuostatas. Pažymi, kad atsakovai UAB „Dairema“ ir D. T. nebuvo įtariamaisiais baudžiamojoje byloje, todėl Ieškovas nuostolių atlyginimo turi reikalauti iš kaltojo asmens - UAB „Rarkas“ ir su juo susijusių asmenų.

Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies ir 3 dalies nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, ar Ieškovas pagrįstai reiškia reikalavimus atsakovams UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“), D. T., R. T., AB „Lietuvos Draudimas“, UAB „Rinal“, A. R. atlyginti Ieškovo patirtus nuostolius, susidariusius jam trečiajam asmeniui UAB „SCA Hygiene Products” atlyginus pavogto krovinio vertę. Byloje nėra ginčo dėl CMR konvencijos taikymo ir pirmosios instancijos teismo išvados, jog tretysis asmuo UAB „SCA Hygiene Products”, remiantis CMR konvencijos nuostatomis, laikomas siuntėju, Ieškovas, atsakovas UAB „Dairema“ ir tretysis asmuo UAB „Rarkas“ yra vežėjai, suteikę ekspedijavimo paslaugas, o atsakovas UAB „Rinal“ yra faktinis vežėjas.

Ieškovas byloje savo reikalavimą grindė CMR konvencijos 36 straipsniu. Pagal CMR 36 straipsnį, ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo gali būti pateikiamas tiek pirmajam (susitariančiam), tiek paskutiniajam, tiek tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą krovinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad šio straipsnio nuostata yra papildoma garantija siuntėjui, reiškiančiam reikalavimą keliems vežėjams, gauti nuostolių atlyginimą, neapsiribojant konkrečiu vežėju, todėl jeigu pagal siuntėjo ir susitariančio vežėjo sutartį nustatoma, kad pastarasis siuntėjui atsako kaip vežėjas CMR konvencijos prasme, tokiam vežėjui, neatsižvelgiant į jo dalyvavimo krovinio vežimo procese pobūdį, CMR konvencijos nuostatos, susijusios su vežėjo atsakomybe už krovinio praradimą, taikomos visa apimtimi. Todėl pagal CMR konvencijos 36 straipsnį siuntėjas turi teisę pareikšti reikalavimus dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo tiek pirmajam, tiek antrajam, tiek abiem vežėjams, nepaisant vežėjo dalyvavimo krovinio gabenimo procese pobūdžio. Tuo tarpu vežėjas, jau atlyginęs nuostolius dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, turi regreso teisę kitų vežime dalyvavusių vežėjų atžvilgiu dėl sumokėtos kompensacijos, palūkanų ir kitų išlaidų, susijusių su vežimu, ir šiuo atveju turėtų būti taikomas CMR konvencijos 37 straipsnis. Iš byloje esančių trečiojo asmens UAB „SCA Hygiene Products” pretenzijų Ieškovui, 2010 m. spalio 20 d. mokėjimo pavedimo matyti, kad Ieškovas, kaip vežėjas, pervedė 62 549, 17 Lt trečiajam asmeniui UAB „SCA Hygiene Products” kaip krovinio savininkui ir siuntėjui (1 t., b. l. 8, 9, 10, 21). Taigi, Ieškovas, nagrinėjamoje byloje būdamas vežėju ir atlyginęs krovinio praradimo nuostolius, nukreipdamas savo reikalavimus į kitus vežėjus, turi remtis CMR konvencijos 37 straipsniu, o ne 36 straipsniu, reglamentuojančiu santykius, kilusius tarp siuntėjo ir vežėjo dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo.

Remiantis CMR konvencijos 37 straipsniu sprendžiant vežėjų tarpusavio atsakomybės už padarytus nuostolius klausimą reikšminga konkretaus vežėjo kaltė. Ieškovo pareikštų reikalavimų tenkinimui svarbu nustatyti atsakovų UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“ kaip vežėjų, kaltę. Nustačius jų kaltę, būtų atitinkamai sprendžiama dėl jų santykių su atsakovais D. T. ir R. T. bei A. R. ir AB ,,Lietuvos draudimas“ bei taikomos atsakomybės.

Byloje nustatyta, kad Ieškovas pagal užsakymą įsipareigojo organizuoti trečiojo asmens UAB „SCA Hygiene Products” krovinio gabenimą iš Olandijos į Kauną bei Šiaulius (1 t., b. l. 10). Ieškovas 2010 m. liepos 2 d. su atsakovu UAB „Dairema“ (buv. D. T. IĮ „Dairema“) susitarė dėl trečiojo asmens UAB „SCA Hygiene Products” krovinio pristatymo į CMR važtaraščiuose nurodytas krovinių pristatymo vietas – UAB „Tamro“ adresu (duomenys neskelbtini) (2010 m. liepos 3 d. CMR važtaraštis Nr. NL82470368 0001), UAB „EDV” adresu (duomenys neskelbtini)(2010 m. liepos 3 d. CMR važtaraštis Nr. NL82470369 0001) ir UAB „Slaugivita“ adresu (duomenys neskelbtini)(2010 m. liepos 3 d. CMR važtaraštis Nr. NL82470380 0001) (1 t., b. l. 12, 13, 14, 15, 16). 2010 m. liepos 2 d. atsakovas UAB „Dairema“ ir tretysis asmuo UAB „Rarkas“ sudarė krovinio pervežimo sutartį Nr. 1D7, pagal kurią UAB „Rarkas“ turėjo pasikrauti krovinį Olandijoje ir jį pristatyti į Lietuvą (1 t., b. l. 11). Kroviniai nebuvo pristatyti į sutartas vietas, nes kaip vėliau paaiškėjo, buvo prarasti. Nepristačius krovinio gavėjams, Ieškovas kreipėsi į policiją. Įtarimai buvo pareikšti vienam asmeniui – A. K., kuris pripažintas kaltu Kauno apygardos teismo 201 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Avelita“ atžvilgiu) (2 t., b. l. 24-27). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad A. K. iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdami tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, tiksliai nenustatytoje vietoje, nenustatytam asmeniui prisistatęs neva jis yra UAB „Rarkas“ atstovas, galintis pervežti krovinį, 2010 m. liepos 2 d. internetu sudarė įvairių higienos prekių reikmenų krovinio, priklausančio UAB „Avelita“, pervežimo iš Olandijos į Lietuvą sutartį su IĮ „Dairema“ (2 t., b. l. 24). Savo ruožtu tretysis asmuo UAB „Rarkas“ su atsakovu UAB „Rinal“ sudarė sutartį, kuria atsakovas UAB „Rinal“ turėjo atgabenti krovinį iš Olandijos į Lietuvą – (duomenys neskelbtini)(1 t., b. l. 117). Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad tretysis asmuo A. K., apsimetęs UAB „Rarkas“ darbuotoju, suklaidino UAB „Rinal“, krovinį priėmė ir tokiu būdu apgaule savo ir kitų nenustatytų asmenų naudai įgijo, didelės 56 389, 17 Lt vertės krovinį. Taip pat nustatyta, kad UAB „Rarkas“ jokios veiklos, taip pat ir krovinių pervežimo, nevykdė, darbuotojų neturėjo, o tai parodo, kad ši įmonė buvo kaip priedanga siekiant apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą (2 t., b. l. 24-27).

Kaip matyti iš IĮ „Dairema“ savininkės D. T. 2010 m. rugpjūčio 18 d. apklausos protokolo, pateikto teismui, krovinio pervežimo sutartis su UAB „Rarkas“ buvo sudaryta 2010 m. liepos 2 d. internetu (1 t., b. l. 31, 32). Joje nurodytos iškrovimo vietos - Tamro 22 pal. +Slaugivita 2 pal.+EVD 5 pal. Šiauliai (1 t., b. l. 11). Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė atsakovas UAB „Dairema“, iš jam viešai prieinamos informacijos apie UAB „Rarkas“ juridinių asmenų registre negalima buvo nustatyti įmonės tikrosios finansinės padėties, veiklos nevykdymo. Ieškovas nėra nurodęs konkrečių aplinkybių, galinčių patvirtinti atsakovo UAB „Dairema“ turimų duomenų ar informacijos ignoravimą apie UAB „Rarkas“ panaudojimą nusikalstamiems tikslams. Ieškovas, sudarydamas sutartį su atsakovu IĮ „Dairema“ nėra nurodęs specialių krovinio vežimo sąlygų, kurias atsakovas IĮ „Dairema“, sudarydamas sutartį su UAB „Rarkas“ būtų pažeidęs. Į bylą nėra pateikta nei vieno įrodymo, galinčio patvirtinti atsakovo UAB „Dairema“ neatidumą ir nerūpestingumą vykdant 2010 m. liepos 2 d. krovinio pervežimo sutartimi prisiimtą prievolę. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pripažįsta nesant atsakovo UAB „Dairema“ kaltės dėl krovinio praradimo, todėl Ieškovas nepagrįstai reikalauja iš jo regreso tvarka nuostolių, trečiojo asmens UAB „SCA Hygiene Products” patirtų dėl krovinio vagystės, atlyginimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su Ieškovu, kad trečiajam asmeniui UAB „SCA Hygiene Products” priklausantis krovinys buvo prarastas dėl atsakovo UAB „Rinal“ kaltės. CK 6.808 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiant krovinio vežimo sutartį, nustatyta, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą gavėjui. Kaip jau buvo minėta anksčiau, tretysis asmuo UAB „Rarkas“ ir atsakovas UAB „Rinal“ krovinio pervežimo sutartimi Nr. 10/06/02-26 susitarė dėl krovinio pristatymo į UAB „Rarkas“, buv. Elektrėnų g. 9, Kauno m. (1 t., b. l. 117). Atsakovas A. R. byloje neneigia, kad išrašytuose važtaraščiuose buvo nurodyta kita, nei sudarytoje sutartyje, krovinio pristatymo vieta (1 t., b. l. 110). Tačiau atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. teigia, kad vykdant krovinio pervežimą jie vadovavosi sudaryta tarp trečiojo asmens UAB „Rarkas“ ir atsakovo UAB „Rinal“ sutartimi bei jau tarp jų susiklosčiusia praktika krovinį pristatinėti į sutartyje nurodytą vietą. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovais, kad šiuo atveju jie pagrįstai rėmėsi šalių sudaryta sutartimi, o ne išrašytais važtaraščiais. Pagal CMR konvencijos 4 straipsnio ir 9 straipsnio 1 punkto nuostatas važtaraštis yra vežimo sutartį ir jos sąlygas patvirtinantis dokumentas, kuris yra prima facie įrodymas, kad yra sudaryta vežimo sutartis ir kad krovinys perėjo vežėjo dispozicijon, nebent bus įrodyta priešingai. CMR konvencijos 4 straipsnio nuostatoms suteikiant didesnę reikšmę vežimo sutartyje, o ne važtaraštyje nustatytoms sąlygoms, kasacinės instancijos teismas pripažino, kad, esant skirtingai nurodytai krovinio pristatymo vietai, vežėjas turi vadovautis sutartimi ir vežti krovinį į sutartyje nustatytą vietą. Taigi šalims nepakeitus sudarytos vežimo sutarties, važtaraštyje nurodyti duomenys jos nekeičia. Tačiau važtaraščio duomenys taip pat yra reikšmingi. Jie patvirtina vežimo sutarties sudarymą ir jos sąlygas. Važtaraštis pateikiamas krovinio gabenimo metu institucijoms ir jų atstovams, turintiems teisę tikrinti krovinį ir jo gabenimo dokumentus. Šios institucijos būtent važtaraščio, o ne vežimo sutarties pagrindu sprendžia apie krovinio pristatymo vietą ir su tuo susijusių teisės normų, reglamentuojančių krovinių gabenimą, taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartis Nr. 3K-7-159/2013 civilinėje byloje Leo Sped Międzynarodowy transport į spedycja P. K. v. UAB „Didneriai“). Taigi, atsakovas UAB „Rinal“, pristatęs krovinį į sutartyje nurodytą vietą -(duomenys neskelbtini), veikė pagal jam trečiojo asmens UAB „Rarkas“, kaip krovinio pervežimo sutarties šalies, duotas instrukcijas. Jokių požymių, galinčių sukelti įtarimą, jog tretysis asmuo UAB „Rarkas“ neturi teisės į krovinį, atsakovui UAB „Rinal“ vykdant krovinio pervežimą, nebuvo. Kadangi važtaraščiuose vežėju buvo nurodytas Ieškovas, atsakovas UAB „Rinal“ pagrįstai galėjo manyti, kad jis yra tik tarpinis vežėjas ir iš jo iškrautos vietos krovinys toliau bus vežamas kito vežėjo į paskirties punktą. Jis taip pat negalėjo numatyti, kad tretysis asmuo UAB „Rarkas“ naudojamas kaip priedanga nusikalstamai veikai vykdyti. Sudaręs sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „Rarkas“ ir gavęs jo nurodymą krovinį pristatyti į sutartyje nurodytą vietą, atsakovas UAB „Rinal“ neturėjo pagrindo kreiptis į Ieškovą, važtaraščiuose nurodytą vežėju, dėl nurodymų tikslinimo, nes sutartis su UAB „Rarkas“ aiškiai nurodė krovinio pristatymo vietą ir jokios nuorodos į jos tikslinimą nebuvo. Krovinį pristatęs į sutartą vietą ir jį perdavęs atsakovo UAB „Rarkas“ prisistačiusiam sandėlininkui, atsakovas UAB „Rinal“ įvykdė krovinio pervežimo sutarties Nr. 10/07/02-26 sąlygas. Kaip matyti iš liudytojo A. R. parodymų, nuvežus krovinį minėtu adresu, su juo susisiekė UAB „Rarkas“ darbuotojas, kuris nurodė, jog privažiuos sandėlininkas ir iškraus krovinį (1 t., b. l. 27). Taigi abejonių, kad atvažiavęs A. K., prisistatęs M. U., yra trečiojo asmens UAB „Rarkas“ atstovas, atsakovas A. R. neturėjo. Be to, Kauno apygardos teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendyje nurodyta, kad A. K. pasirašant sandėlio patalpų nuomos sutartį, pateikė M. U. vardu išduotą tapatybės kortelę, kurioje buvo įklijuota kito asmens nuotrauka (2 t., b. l. 26). Tokiu būdu atsakovui A. R. net ir paprašius asmenį identifikuojančio dokumento, A. K. galėtų panaudoti M. U. vardu išduotą tapatybės kortelę, kas taip pat nepadėtų išaiškinti netinkamą krovinio gavėją. Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažinta, kad tretysis asmuo A. K. manipuliavo atsakovo UAB „Rinal“ pasitikėjimu ir klaidinant krovinio vežėją, apgaulės būdu įgijo Ieškovui priklausantį didelės vertės turtą (2 t., b. l. 24-27). Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Tuo tarpu teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų įrodinėtų bylos aplinkybių ištyrimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ir nebuvimą. Tokiu būdu atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, konstatuojama, kad šiuo atveju Ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Rinal“ neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo teigti, jog atsakovas UAB „Rinal“ yra kaltas dėl krovinio praradimo bei atsakingas Ieškovui.

Atmetus Ieškovo reikalavimo pagrįstumą atsakovų UAB „Dairema“ ir UAB „Rinal“ atžvilgiu, apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovų D. T., R. T., A. R. ir AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės nepasisako.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008). Remiantis išdėstytais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir Ieškovo apeliacinio skundo argumentai nesudaro objektyvaus pagrindo skundžiamą teismo sprendimą keisti arba naikinti.

Atsakovai UAB „Rinal“, A. R. bei atsakovas UAB „Dairema“ pareiškė prašymą priteisti iš Ieškovo atitinkamai 3 085, 50 Lt ir 2 500 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2 t., b. l. 170-172, 3 t., b. l. 8-12). Kadangi teisėjų kolegija netenkina Ieškovo apeliacinio skundo, iš Ieškovo atsakovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 79, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93, 98, 302 straipsniai), tačiau atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau - Rekomendacijos), priteistinos bylinėjimosi išlaidos yra mažinamos. Remiantis Rekomendacijų 8.11. punktu už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą koeficientas yra 1.5, todėl maksimalus rekomenduotinas priteisti užmokesčio dydis už šią teisinę paslaugą galėtų sudaryti 1 275 Lt (MMA dydis, galiojęs atsiliepimų surašymo dieną). Pažymėtina, kad atsakovai UAB „Rinal“ ir A. R. pateikė bendrą atsiliepimą į apeliacinį skundą. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, atsakovams UAB „Rinal“ ir A. R. bei atsakovui UAB „Dairema“ prašoma priteisti suma yra mažintina ir priteistina 1 275 Lt. Pagrindo peržengti Rekomendacijoje nurodytus advokatų užmokesčio dydžius byloje nenustatyta.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovams UAB „Rinal“ ir A. R. iš ieškovo UAB „Avelita“ 1 275 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovui UAB „Dairema“ iš ieškovo UAB „Avelita“ 1 275 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.