Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Arūnas Kisielius Baudžiamoji byla Nr. 1A – 146-315/2012

Teisėja Jolanta Čepukėnienė Teisminio Proceso Nr. 1-06-1-00062-2006-4

2011 m. kovo 28 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

gynėjams adv. Tomui Meidui, Sauliui Juzukoniui, Linui Belevičiui, Sauliui Zakarevičiui, Romualdui Mikliušui, Vaidai Mikliušienei, Vytautui Griežei, Eglei Grucytei, Arūnui Šalkauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A., S. K., A. R. J., B. C., V. B., H. K. gynėjo advokato Tomo Meidaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio, kuriuo

- pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams;

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

- pagal LR BK 203 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

- pagal LR BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu vieneriems metams.

Bausmės pagal LR BK 182 str.2d. ir 203 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str.5d. 2 p. pagrindu, bendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu LR BK 63 str.1d., 4d. pagrindu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. bei LR BK 300 str. 3 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

- pagal LR BK 182 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams;

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams;

- pagal LR BK 24 str. 5 d., 203 str. 2 d. laisvės atėmimu vieneriems metams;

Paskirtos bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 24 str. 5 d., 203 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p., subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, subendrinta bausmė LR BK 63 str.1 d., 4 d. pagrindu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 22 str.1d., 182 str. 2 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas trejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 203 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinta su bausme, paskirta pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. bei LR BK 300 str. 3 d., ir galutinė subendrinta bausmė paskirta – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

LR BK 72 str. 3d. pagrindu konfiskuotos, kaip įgytos nusikalstamu būdu, piniginės lėšos, kurioms paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir esančios:

-UAB „S.", įm.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje AB „Sampo bankas" (šiuo metu „Danske bankas") ;

-UAB „U.", įm.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje AB „Hansabankas" (šiuo metu AB „Swedbank");

-UAB „U.", įm.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje AB „Parex bankas";

- UAB „O.", įm.k. (duomenys neskelbtini), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytoje AB „Hansabankas" (šiuo metu AB „Swedbank").

Vadovaujantis LR BK 72 str. 2 d. 3 p., konfiskuotos iš nusikalstamos veikos gautos piniginės lėšos:

- iš V. B. 70 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti K. G., S. R., D. Š. ir V. N., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir H. K. laikotarpyje nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio, veikdami išankstine tiesiogine tyčia organizuotos grupės sudėtyje, pasidalindami tarpusavyje skirtingomis užduotimis, parengdami kartu nusikalstamos veikos planą bei susitardami pagal jį toliau daryti kelis nusikaltimus, tame tarpe, vieną sunkų ir ilgą laiko tarpą trunkantį nusikaltimą – apgaule, panaudojant suklastotus dokumentus ir pateikiant melagingus duomenis, įgyti didelės vertės svetimą turtą ir tuo tikslu toliau įgyvendindami bendrą nusikalstamą sumanymą, H. K. bendrininkaujant su V. N., V. V. (kuris 2009-03-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d.), V. B., S. K., B. C., A. R. J., D. Š., S. R., K. G., A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.) bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytais asmenimis, A. A., H. K. per šiuos asmenis organizavę jokios realios veiklos nevykdančių Lietuvos juridinių asmenų -UAB “K.”,UAB “S.”, UAB “Z.”, UAB “U.” ir UAB “O.”, skirtų neteisėtai veiklai nuslėpti, vadovavimą bei šių juridinių ir fizinių asmenų vardu bankinių sąskaitų atidarymą Lietuvos bankuose, o A. A. pagal išankstinį susitarimą su teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, pasinaudojant elektroninio ryšio priemonėmis, per šį asmenį organizuojant melagingų duomenų dėl piniginių lėšų pervedimų iš įvairiuose Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau JAV) bankuose esančių įvairių JAV įmonių sąskaitų į Lietuvos bankuose esančias Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas už neva šių asmenų suteiktas paslaugas ir prekes pateikimą, ir JAV bankams apgaulės įtakoje pervedus pinigus į Lietuvos bankuose esančias Lietuvos juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas, ir teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytam asmeniui atsiuntus suklastotus JAV bankų čekius bei H. K. per V. N., V. V. (kuris 2009-03-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d.), V. B., S. K., B. C., A. R. J., D. Š., S. R., K. G., A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.) bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavus šių pinigų nuėmimą iš bankinių sąskaitų bei čekių ir pasidalinimą tarpusavyje,

A. A., H. K., veikdami kartu organizuotoje grupėje bei bendrininkaudami su V. N., V. V. (kuris 2009-03-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d.) laikotarpyje nuo 2004 m. spalio mėnesio iki 2006 m. liepos mėnesio apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės 811 468,97 Lt vertės svetimą turtą ir pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės 132 130,66 Lt vertės svetimą turtą, A. A., H. K. organizavo, o V. N. vadovavo ir sukurstė vadovavimą juridiniams asmenims –UAB „K.“, UAB „S.“, naudojamiems šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, A. A., H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikrų Lietuvos Respublikos piliečių L. T., R. D. pasų suklastojimą, o V. N. juos panaudojo, dėl ko padaryta didelė žala,

A. A., H. K., veikdami kartu organizuotoje grupėje bei bendrininkaudami su K. G., S. R., D. Š., A. M., (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.) laikotarpyje nuo 2006 m. rugpjūčio mėnesio iki 2007 m. sausio mėnesio apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės 464 305 Lt vertės svetimą turtą ir pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės 483 202,68 Lt vertės svetimą turtą, A. A., H. K. organizavo, o K. G. vadovavo ir sukurstė, D. Š. sukurstė vadovavimą juridiniams asmenims –UAB „U.“ ir UAB „O.“, naudojamiems šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, S. R. sukurstė vadovavimą juridiniam asmeniui –UAB „U.“, naudojamam šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, A. A., H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro Lietuvos Respublikos piliečio O. B. paso suklastojimą, o K. G. jį panaudojo, taip pat H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro Lietuvos Respublikos piliečio G. P. paso suklastojimą, o A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.) jį panaudojo, dėl ko padaryta didelė žala;

A. A., H. K., veikdami kartu organizuotoje grupėje bei bendrininkaudami su B. C., S. K., A. R. J., V. B. bei teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu asmeniu, laikotarpyje nuo 2006 m. spalio mėnesio iki 2006 m. lapkričio mėnesio pasikėsino apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės 128 893,68 Lt vertės svetimą turtą, ir B. C., S. K., A. R. J., bendrininkaudami apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės 293 900 Lt vertės svetimą turtą, A. A., H. K. organizavo, o B. C., S. K., A. R. J. sukurstė vadovavimą juridiniam asmeniui –UAB „Z.“, naudojamam šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, V. B. vadovavo juridiniam asmeniui –UAB „Z.“, naudojamam šiai neteisėtai veiklai nuslėpti, o būtent:

2004 m. spalio mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą surado V. N. bei susitarė kartu su minėtu asmeniu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB “K.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir panaudojant šios įmonės bei jos vadovo fizinio asmens duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdu įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po ko, H. K. per teisminio įrodymų tyrimo nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio L. T. vardu išduoto paso Nr.LV (duomenys neskelbtini) suklastojimą, įklijuojant į jį V. N. nuotrauką, ir perdavė jį V. N.. 2004 m. spalio mėnesį H. K. nurodymu V. N., pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB “K.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų ir paskyrė save, kaip L. T., šios įmonės direktoriumi bei, žinodamas, kad UAB „K.“ bei L. T. jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, laikotarpiu nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2006 m. kovo 20 d. H. K. nurodymu atidarė UAB „K.“ bankines sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Sampo bankas”, Nr.(duomenys neskelbtini) AB „Ūkio bankas” ir L. T. vardu bankines sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) AB “DnB NORD bankas” bei šiuos duomenis apie UAB “K.” ir L. T. bei jų vardu atidarytas bankines sąskaitas perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., kuris per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „K.“ ir L. T. suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių “(duomenys neskelbtini)”, “T.” ir “M.” sąskaitų, esančių JAV bankuose “WACHOVIA BANK”, “WHITNEY NATIONAL BANK” ir “RBS CITIZENS N.A.” pervedamos į nurodytas AB “Sampo bankas”, AB “Ūkio bankas” ir AB “DnB NORD bankas” atidarytas UAB “K.” ir L. T. bankines sąskaitas, taip pat, organizavo suklastotų JAV bankų “KEY BANK N.A.” ir “BANK ONE” čekių, pagal kuriuos L. T. neva tai leidžiama gauti grynuosius pinigus, atsiuntimą.

2005 m. gegužės 6 d. H. K. nurodymu V. N. pateikė AB “Hansabankas” jam atsiųstus suklastotus L. T. vardu banko “KEY BANK N.A.” čekį Nr.011225 – 24 800, 23 JAV dolerių sumai bei banko “BANK ONE” čekį Nr.021958 – 24 800,23 JAV dolerių sumai ir bandė juos išgryninti, tokiu būdu, A. A., H. K., V. N., teisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti šiuose čekiuose nurodytus 49 600,46 JAV dolerius (kas atitinka 132 130, 66 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, t.y. dėl to, kad AB „Hansabankas“, gavęs duomenų iš banko-korespondento apie minėtų čekių suklastojimą, piniginių operacijų su jais neatliko.

Taip pat, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 20 d. iki 2006 m. balandžio 5 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Sampo bankas“ esančią UAB “K.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 8 352 JAV dolerių iš banke “WACHOVIA BANK” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 8 680 JAV dolerių iš banke “WHITNEY NATIONAL BANK” esančios įmonės “T.” sąskaitos, t.y. bendrai 17 032 JAV dolerių į AB “Ūkio bankas” esančią UAB “K.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą “CITIBANK GLOBAL INVESTIGATION” – 9 580 JAV dolerių iš banke “CASS COMMERCIAL BANK” esančios įmonės “CENTRAL BUSINESS COMUNICATIONS” sąskaitos, 10 580 JAV dolerių iš banke “TOMPKINS TRUST COMPANY” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 8580 JAV dolerių iš banke “INTERNATIONAL BANK OF COMMERCE” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 20 580 JAV dolerių iš banke “FIRST TENNESSEE BANK NATL ASSN” esančios įmonės “I.” sąskaitos, t.y. bendrai 49320 JAV dolerių, bei į L. T. bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) – 7 798, 12 JAV dolerių iš banke “RBS CITIZENS N.A.” esančios įmonės “M.” sąskaitos, iš viso 74 150, 12 JAV dolerių, V. N. H. K. nurodymu laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2006 m. kovo 9 d. dalį jų, t.y. 44 200 JAV dolerių (kas atitinka 127 422, 32 Lt) iš AB „Sampo bankas“ ir AB “Ūkio bankas” esančių UAB „K.“ bankinių sąskaitų AB “Sampo bankas” ir AB “Ūkio bankas” skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelių pagalba pagal čekius Nr.0049576, Nr.0049578, Nr.164101, Nr.164102, Nr.164104 ir Nr.164105 išėmė grynais bei kitą jų dalį, konvertuodamas į litus, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 23 d. iki 2006 m. balandžio 7 d., t.y. 75 386, 15 Lt iš AB „Sampo bankas“, AB “Ūkio bankas”, AB “DnB NORD bankas” esančių UAB „K.“ ir L. T. bankinių sąskaitų AB “Sampo bankas”, AB “Ūkio bankas” ir AB “DnB NORD bankas” skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelės pagalba pagal čekius Nr.0049577, Nr.0049579, Nr.164103 ir Nr.867453 ir kasos išlaidų orderį Nr.262997 išėmė grynais ir laikotarpiu nuo 2006 m. vasario 3 d. iki 2006 m. vasario 8 d., t.y. 8 550 Lt iš AB „Sampo bankas“ esančios UAB „K.“ sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) pervedė į AB “Sampo bankas” esančią kitą UAB “K.” sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurios mokėjimo kortelės pagalba įvairiuose Vilniaus mieste esančiuose bankomatuose išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t.y. 83 936, 15 Lt ir 44 200 JAV dolerių (kas atitinka 127 422,32 Lt), t.y. bendrai 211 358, 47 Lt A. A., H. K., V. N., teisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio tyrimo metu nenustatytomis proporcijos pasidalino tarpusavyje.

Po to, 2006 m. kovo mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą susitarė su V. N. kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB “S.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), ir panaudojant šios įmonės duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po ko, H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio R. D. vardu išduoto paso Nr.LK (duomenys neskelbtini) suklastojimą, įklijuojant į jį V. N. nuotrauką, ir perdavė jį V. N.. 2006 m. kovo mėnesį H. K. nurodymu V. N., pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB “S.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), akcijų ir paskyrė save, kaip R. D., šios įmonės direktoriumi, o vėliau, 2006 m. liepos 12 d., suradęs V. V. (kuris 2009-03-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d.), paskyrė jį šios įmonės direktoriumi, bei, žinodamas, kad UAB „S.“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 14 d. iki 2006 m. liepos 13 d. H. K. nurodymu atidarė UAB „S.“ bankines sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Parex bankas”, Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Sampo bankas”, Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Ūkio bankas” bei šiuos duomenis apie UAB “S.” ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., o šis per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „S.“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių “ (duomenys neskelbtini) ”, “E.”, “R.”, “X.”, “B.”, ”C.”, “L.”, “T.”, “W.”, “CH.”, “I..”, “B.”, “G.”, “P..”, “H..”, “J.”, “K.”, “L.”, “M..”, “N.”, “O.” sąskaitų, esančių JAV bankuose “THE BANK OF NEW YORK MELLON”, “NATIONAL CITY BANK CLEVELAND”, “NORTH SHORE BANK OF COMMERCE”, “NATIONAL CITY BANK KENTUCKY”, “AMEGY BANK N.A.”, “RBS CITIZENS N.A.”, “WELLS FARGO N.A.”, “KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION”, “THE AMERICAN NATIONAL BANK TR CO”, “BANK OF BOTETOURT”, “WELLS FARGO BANK N.A.”, “MAINLAND BANK TEXAS CITY”, “JP MORGAN CHASE BANK N.A.”, “COMMERCE BANK OF ARIZONA”, “COMERICA BANK”, “OFFICER COST CENTER 0445”, “MERCHANTS BANK”, “LAWRENCE THALMANN” pervedamos į nurodytas AB “Parex bankas”, AB “Ūkio bankas” ir AB “Sampo bankas” atidarytas UAB “S.” bankines sąskaitas.

Toliau, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 21 d. iki 2006 m. liepos 28 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Parex bankas“ esančią UAB “S.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per bankus-korespondentus „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ ir “AMERICAN EXPRESS BANK LTD” – 9 555 JAV dolerių iš banke “THE BANK OF NEW YORK MELLON” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 9 572 JAV dolerių iš teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytame banke esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, t.y. bendrai 19 127 JAV dolerių, į AB „Ūkio bankas“ esančią UAB “S.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 9 770 JAV dolerių iš banke “NATIONAL CITY BANK CLEVELAND” esančios įmonės “R(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 19 770 JAV dolerių iš banke “NATIONAL CITY BANK CLEVELAND” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 5 180 JAV dolerių iš banke “NORTH SHORE BANK OF COMMERCE” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 19 730 JAV dolerių iš banke “NATIONAL CITY BANK KENTUCKY” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 270 JAV dolerių banke “AMEGY BANK N.A.” esančios banko “CITIZENS BANK” sąskaitos, 9 770 JAV dolerių iš banke “JP MORGAN CHASE BANK” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 8 240 JAV dolerių iš banke “RBS CITIZENS N.A.” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 830 JAV dolerių iš banke “WELLS FARGO N.A.” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 800 JAV dolerių iš banke “KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini).” sąskaitos, 7 640 JAV dolerių iš banke “THE AMERICAN NATIONAL BANK TR CO” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 8 710 JAV dolerių iš banke “BANK OF BOTETOURT” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, t.y. bendrai 117 710 JAV dolerių bei į AB “Sampo bankas” esančią UAB “S.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ - 9 470 JAV dolerių iš banke “WELLS FARGO BANK N.A.” esančios įmonės “PUBLIC INESTMEN CORP.” sąskaitos, 9 410 JAV dolerių iš banke “JP MORGAN CHASE BANK N.A.” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini).” sąskaitos, 9 510 JAV dolerių iš banke “MAINLAND BANK TEXAS CITY” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 510 JAV dolerių iš banke “JP MORGAN CHASE BANK N.A.” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 360 JAV dolerių iš banko “COMMERCE BANK OF ARIZONA”, 9 510 JAV dolerių iš banke “COMERICA BANK” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 410 JAV dolerių iš banke “OFFICER COST CENTER 0445” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini).” sąskaitos, 9 910 JAV dolerių iš banke “MERCHANTS BANK” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 9 510 JAV dolerių iš banke “LAWRENCE THALMANN” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, t.y. bendrai 85 600 JAV dolerių, iš viso 222 437 JAV dolerių, V. N. ir V. V. (kuris 2009-03-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d.) H. K. nurodymu laikotarpiu nuo 2006 m. liepos 21 d. iki 2006 m. liepos 29 d. dalį jų, t.y. 34 200 JAV dolerių (kas atitinka 93 351, 5 Lt) iš AB Ūkio bankas” ir AB “Sampo bankas” esančių UAB “S.” bankinių sąskaitų AB “Ūkio bankas” ir AB “Sampo bankas” skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelių pagalba pagal čekius Nr.182876, Nr.0052902, Nr.0052903, Nr.0052905 ir Nr.0052907 išėmė grynais bei kitą jų dalį, konvertuodami į litus, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 21 d. iki 2006 m. balandžio 3 d. t.y. 33 700 Lt, iš AB „Parex bankas“ esančios UAB „S.“ sąskaitos pervedė į AB „Parex bankas“ esančią kitą UAB „S.” sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), iš kurios mokėjimo kortelės pagalba įvairiuose Vilniaus mieste esančiuose bankomatuose išėmė grynais ir laikotarpiu nuo 2006 m. kovo 21 d. iki 2006 m. liepos 30 d., t.y. 473 059 Lt, iš AB “Parex bankas”, AB “Ūkio bankas” ir AB “Sampo bankas” esančių UAB “S.” bankinių sąskaitų AB „Parex bankas“, AB “Ūkio bankas” ir AB “Sampo bankas” skyriuose Vilniaus mieste čekių knygelių pagalba pagal čekius Nr. 077801, 182877, Nr.182878, Nr.0052901, Nr.0052904, Nr.0052906, Nr.0052908 ir Nr.0052909 išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t.y. 506 759 Lt ir 34 200 JAV dolerių (kas atitinka 93 351,5 Lt), t.y. bendrai 600 110, 50 Lt A. A., H. K., V. N., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis proporcijos pasidalino tarpusavyje.

Po to, 2006 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą per D. Š. ir S. R. surado K. G. bei minėti asmenys susitarė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB “U.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), registruota A. G. g. (duomenys neskelbtini), ir panaudojant šios įmonės duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po ko, H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio O. B. vardu išduoto paso Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimą, įklijuojant į jį K. G. nuotrauką, ir per D. Š. bei S. R. perdavė jį K. G.. 2006 m. spalio 11 d. bendrininkų nurodymu K. G., pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB “U.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų ir paskyrė save, kaip O. B., šios įmonės direktoriumi bei, žinodamas, kad UAB „U.“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 22 d. iki 2006 m. spalio 22 d. bendrininkų nurodymu atidarė UAB „U.“ bankines sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini)AB “Parex bankas”, Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Hansabankas”, Nr. (duomenys neskelbtini) AB “SEB Vilniaus bankas” ir Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Ūkio bankas” bei šiuos duomenis apie UAB “U.” ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas per D. Š. ir S. R. perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., kuris per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „U.“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių “W.”, “H.”, “.”, “.A”, “S.”, “D.”, “C.”, “O.”, “P.”, “F.”, “D. ”, “M.”, “U..”, “Y.”, “N.” sąskaitų, esančių JAV bankuose “COBIZ BANK”, “TD BANKNORTH N.A.”, “HARRIS N.A.”, “JP MORGAN CHASE BANK N.A.”, “CAPITAL BANK AND TRUST COMPANY”, “BANCO POPULAR NORTH AMERICA”, “FIRST NATIONAL BANK OF CUMBERLAND”, “FIRST HAWAIIAN BANK”, “COMERICA BANK”, “SUNTRUST BANK”, “FRANKLIN BANK N.A.”, “R. BANK”, NATIONAL CITY BANK”, “SUTRUST BANK”, “BANK OF OKLAHOMA N.A.” pervedamos į nurodytas AB “Parex bankas”, AB “Hansabankas” ir AB “Ūkio bankas” atidarytas UAB “U.” bankines sąskaitas.

Toliau, laikotarpyje nuo 2006-10-24 iki 2006-10-31 JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Parex bankas“ esančią UAB “U.” bankinę sąskaitą Nr.LT09 7290 000 0546 7266, per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 17 959 JAV dolerių iš banke “COBIZ BANK” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 14 302 JAV dolerių iš banke “TD BANKNORTH N.A.” esančios įmonės “H.” sąskaitos, 12 638 JAV dolerių iš banke “HARRIS N.A.” esančios įmonės “R.” sąskaitos, 14 669 JAV dolerių iš banke “JP MORGAN CHASE BANK N.A.” esančios įmonės “A.” sąskaitos ir 16 465 JAV dolerių iš banke “CAPITAL BANK AND TRUST COMPANY” esančios įmonės “S.” sąskaitos, t.y. bendrai 73 033 JAV dolerių, į AB „Hansabankas“ esančią UAB “U.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą “DEUTCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS” - 23 565 JAV dolerių iš banke “BANCO POPULAR NORTH AMERICA” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 12 533 JAV dolerių iš banke “FIRST NATIONAL BANK OF CUMBERLAND” esančios įmonės “O.” sąskaitos, 14 152 JAV dolerių iš banke “FIRST HAWAIIAN BANK” esančios įmonės “R.” sąskaitos, 11 677 JAV dolerių iš banke “COMERICA BANK” esančios įmonės “T.” sąskaitos, 16 572 JAV dolerių iš banke “SUNTRUST BANK” esančios įmonės F.” sąskaitos, 16 549 JAV dolerių iš banke “FRANKLIN BANK N.A.” esančios įmonės “D.” sąskaitos, 17 374 JAV dolerių iš banke “R. BANK” esančios įmonės “R.” sąsksitos, 14 559 JAV dolerių iš banke NATIONAL CITY BANK” esančios įmonės “U..” sąskaitos, t.y. bendrai 126 981 JAV dolerių, bei į AB Ūkio bankas” esančią UAB “U.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „JP MORGAN CHASE BANK N.A.“ – 18 455 JAV dolerių iš banke “SUTRUST BANK” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 29 491 JAV dolerių iš banke “BANK OF OKLAHOMA N.A.” esančios įmonės “R.” sąskaitos, t.y. bendrai 47 946 JAV dolerių, iš viso 247 960 JAV dolerių, K. G. bendrininkų nurodymu, konvertuodamas juos į litus, 2006 m. spalio 24 d. dalį jų, t.y. 162 705 Lt, iš AB „Parex bankas“ esančios UAB „U.“ bankinės sąskaitos AB “Parex bankas” skyriuje Vilniaus mieste čekių knygelės pagalba pagal čekį Nr.088851 išėmė grynais, bei 2006 m. spalio 26 d., dalį jų, t.y. 301 600 Lt, iš AB “Hansabankas“ esančios UAB „U.“ bankinės sąskaitos AB “Hansabankas” skyriuje Vilniaus mieste pagal grynųjų pinigų išdavimo kvitą be numerio išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t.y. 464 305 Lt, A. A., H. K., S. R., D. Š., K. G., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis proporcijos pasidalino tarpusavyje.

Taip pat, A. A., H. K., S. R., D. Š., K. G., teisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti iš JAV bankų pervestus ir į litus nekonvertuotus AB „Parex bankas“ esančioje UAB „U.“ bankinėje sąskaitoje likusius 16 465 JAV dolerius (kas atitinka 44 681, 07 Lt), AB “Hansabankas” esančioje UAB “U.” bankinėje sąskaitoje likusius 14 559 JAV dolerius (kas atitinka 39 746, 07 Lt) bei AB “Ūkio bankas” esančioje UAB “U.” bankinėje sąskaitoje likusius 47 946 JAV dolerių (kas atitinka 131 779, 58 Lt), iš viso 78 970 JAV dolerių (kas atitinka 216 206, 72 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. dėl to, kad AB „Parex bankas“, AB “Hansabankas” ir AB “Ūkio bankas”, gavę duomenų iš bankų-korespondentų apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „U.“ bankinėmis sąskaitomis.

Po to, 2006 m. spalio mėnesį H. K. pagal su A. A. parengtą išankstinį nusikalstamą planą per S. K., B. C., A. R. J. ir teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį surado V. B., UAB „Z.“, įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), direktorių, bei minėti asmenys susitarė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, panaudojant UAB „Z.“ duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po ko, V. B., žinodamas, kad UAB „Z.“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, turėdamas nuo 1999 m. lapkričio 30 d. atidarytą UAB „Z.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Bankas Snoras“, 2006 m. lapkričio 8 d. bendrininkų nurodymu atidarė UAB „Z.“ bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB “Hansabankas” bei šiuos duomenis apie UAB “Z.” ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas per S. K., B. C., A. R. J. ir teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., o šis per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „Z.“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini).”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini), „(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų, esančių JAV bankuose “PREMIERWEST”, “JP MORGAN CHASE BANK”, “HUNTINGTON NATIONAL BANK”, “LASALLE BANK MIDWEST N.A.”, “TEXAS CAPITAL BANK”, “MERRYLL LYNCH AND CO”, “WACHOVIA BANK N.A. OF FLORIDA”, “M AND T BANK, NY”, “WEST BANK WEST DES MOINES IA”, “THE PEOPLE NATIONAL BANK”, pervedamos į nurodytas AB “Hansabankas” ir AB “Bankas Snoras” atidarytas UAB “Z.” bankines sąskaitas.

Toliau, laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 25 d. iki 2006 m. lapkričio 22 d., JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Bankas Snoras“ esančią UAB “Z.” bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per bankus-korespondentus „COMMERZBANK AG“ ir „JP MORGAN CHASE BANK“ - 21 280 JAV dolerių iš banke “PREMIERWEST” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 16 798 JAV dolerių iš banke “JP MORGAN CHASE BANK” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 16 982 JAV dolerių iš banke “HUNTINGTON NATIONAL BANK” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 14 126 JAV dolerių iš banke “LASALLE BANK MIDWEST N.A.” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini).” sąskaitos, t.y. bendrai 69 186 JAV dolerių, bei į AB „Hansabankas“ esančią UAB “Z.” bankinę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) per bankus-korespondentus „CITIBANK N.A.“ ir „DEUTCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS“ - 9 649 JAV dolerių iš banke “TEXAS CAPITAL BANK” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 16 322 JAV dolerių iš banke “MERRYLL LYNCH AND CO” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 14 332 JAV dolerių iš banke “WACHOVIA BANK N.A. OF FLORIDA” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 17 338 JAV dolerių iš banke “M AND T BANK, NY” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 12 823 JAV dolerių iš banke “WEST BANK WEST DES MOINES IA” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos ir 18 741 JAV dolerių iš banke “THE PEOPLE NATIONAL BANK” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, t.y. bendrai 89 205 JAV dolerių, iš viso 158 391 JAV dolerių, V. B. bendrininkų nurodymu, konvertuodamas juos į litus, laikotarpiu nuo 2006 m. spalio 25 d. iki 2006 m. spalio 27 d. dalį jų, t.y. 57 900 Lt, iš AB „Bankas Snoras“ esančios UAB „Z.“ sąskaitos pervedė į AB „Bankas Snoras“ esančią UAB „V.“, įm.k. 300509420, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios mokėjimo kortelės pagalba įvairiuose Kauno mieste esančiuose bankomatuose išėmė grynais, o laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 22 d. iki 2006 m. lapkričio 23 d. kitą jų dalį, t.y. 236 000 Lt, iš AB “Hansabankas” esančios UAB “Z.” bankinės sąskaitos AB „Hansabankas“ skyriuje Kauno mieste čekių knygelės pagalba pagal čekius Nr. HL 1855751, Nr. HL 1855752, Nr. HL 1855753 išėmė grynais, po ko visus šiuos pinigus, t.y. 293 900 Lt, S. K., B. C., A. R. J., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pagal išankstinį susitarimą teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytomis proporcijomis pasidalino tarpusavyje.

Taip pat, A. A., H. K., S. K., B. C., A. R. J., V. B., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti iš JAV bankų pervestus ir į litus nekonvertuotus AB „Bankas Snoras“ esančioje UAB „Z.“ bankinėje sąskaitoje likusius 47 906 JAV dolerius (kas atitinka 128 893, 68 Lt), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. dėl to, kad AB „Bankas Snoras“, gavęs duomenų iš bankų-korespondentų apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „Z.“ bankine sąskaita.

Po to, 2006 m. gruodžio mėnesį H. K. pagal išankstinį nusikalstamą planą su A. A. per K. G. ir D. Š. surado A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.) bei minėti asmenys susitarė kartu dalyvauti nusikalstamoje veikloje, įsigyjant pagal suklastotus asmens dokumentus UAB “O.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), ir panaudojant šios įmonės duomenis ir bankines sąskaitas neteisėtai veiklai nuslėpti ir apgaulės būdų įgyti iš JAV bankų pervestus pinigus. Po ko, H. K. per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį organizavo tikro dokumento – Lietuvos Respublikos piliečio G. P. vardu išduoto paso Nr.LD (duomenys neskelbtini) suklastojimą, įklijuojant į jį A. M. nuotrauką, ir per K. G. bei D. Š. perdavė jį A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.). 2006 m. gruodžio 25 d. bendrininkų nurodymu A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.), pasinaudodamas šiuo suklastotu tikru dokumentu, nusipirko 100 procentų UAB “O.”, įm.k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), akcijų ir paskyrė save, kaip G. P., šios įmonės direktoriumi bei, žinodamas, kad UAB „O.“ jokių paslaugų ir prekių JAV įmonėms nesuteikė, 2007 m. sausio 4 d. bendrininkų nurodymu atidarė UAB „O.“ bankines sąskaitas Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Hansabankas”, Nr.(duomenys neskelbtini) AB “Parex bankas” ir Nr.(duomenys neskelbtini) AB “SEB Vilniaus bankas” bei šiuos duomenis apie UAB “O.” ir jos vardu atidarytas bankines sąskaitas per K. G. ir D. Š. perdavė H. K., kuris, savo ruožtu, perdavė juos A. A., o šis per teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį elektroninio ryšio priemonių pagalba organizavo melagingų duomenų JAV bankams pateikimą, pagal kuriuos už neva tai UAB „O.“ suteiktas paslaugas ir prekes piniginės lėšos iš JAV įmonių “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)”, “(duomenys neskelbtini)” sąskaitų, esančių JAV bankuose “KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION, ALBANY N.A.”, “COMERICA BANK SAN JOSE CA”, “CITIBANK”, “REGIONS (duomenys neskelbtini) UNION STREET NASHVILLE”, “UNION BANK OF CALIFORNIA N.A. NY”, “PINNACLE BANK ELBERTON GA”, “CACHE BANK + TRUST” pervedamos į nurodytas AB “Hansabankas”, AB “Parex bankas” ir AB “SEB Vilniaus bankas” atidarytas UAB “U.” bankines sąskaitas.

Toliau, laikotarpyje nuo 2007 m. sausio 9 d. iki 2007 m. sausio 10 d. JAV bankams apgaulės įtakoje iš juose esančių JAV įmonių sąskaitų pervedus pinigus į AB „Hansabankas“ esančią UAB “O.” bankinę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini) per banką-korespondentą „DEUTCHE BANK TRUST COMPANY AMERICAS” – 11 537 JAV dolerių iš banke “KEYBANK NATIONAL ASSOCIATION, ALBANY N.A.” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9588 JAV dolerių iš banke “COMERICA BANK SAN JOSE CA” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 19 147 JAV dolerių iš banke “CITIBANK” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 18 721 JAV dolerių iš banke “REGIONS (duomenys neskelbtini) UNION STREET NASHVILLE” esančios įmonės “ (duomenys neskelbtini) ” sąskaitos, 16 246 JAV dolerių iš banke “UNION BANK OF CALIFORNIA N.A. NY” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 16 447 JAV dolerių iš banke “PINNACLE BANK ELBERTON GA” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, 9 582 JAV dolerių iš banke “CACHE BANK + TRUST” esančios įmonės “(duomenys neskelbtini)” sąskaitos, iš viso 101 268 JAV dolerių, A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.) konvertavus juos į litus, A. A., H. K., K. G., D. Š., teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytas asmuo pasikėsino įgyti visus šiuos iš JAV bankų pervestus ir į litus konvertuotus AB „Hansabankas“ esančioje UAB „O.“ bankinėje sąskaitoje esančius 266 995, 96 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, t.y. dėl to, kad AB “Hansabankas”, gavęs duomenų iš bankų-korespondentų apie piniginių lėšų pervedimus apgaulės įtakoje, sustabdė visas pinigines operacijas su UAB „O.“ bankine sąskaita bei dėl to, kad 2007 m. sausio 12 d. A. M. (kuris 2009-06-12 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 203 str.2d., 300 str.2d.), D. Š. ir K. G. buvo sulaikyti FNTT prie LR VRM pareigūnų.

Įvertinus bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo netikėti H. K. parodymais. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, neišreiškė jokių abejonių dėl H. K. parodymų patikimumu, tačiau jo nurodymą apie neteisėtai gautas pinigų sumas ignoravo ir faktiškai nemotyvuotai neidentifikavo H. K. gautų sumų. Vertinant BK 72 str. nuostatas, abejotina, ar turto konfiskavimas gali būti taikomas solidariai. Tai negali būti painiojama su BK 69 str. numatytu turtinės žalos atlyginimu ar pašalinimu, kai ginami nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) interesai ir šių interesų apsauga nesaistomas su nusikalstamos veikos bendrininkų gauta konkrečia nauda iš nusikalstamos veikos.

Nuteistojo teigimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, nes jis nekelia jokio pavojaus visuomenei, turi legalų pragyvenimo šaltinį, rūpinasi savo šeimos narių, tarp kurių yra ir nepilnametis, išlaikymu bei vykdo visuomenei naudingą veiklą. Pirmosios instancijos teismas labai lakoniškai pasisakė dėl bausmės skyrimo apeliantui, t.y. vos keliais sakiniais pažymėjo, jog atsižvelgia į nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teisingumo principo realizavimas reikalauja paskirti bausmę, kuri būtų adekvati nusikalstamai veikai, tačiau nuosprendyje padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis iš esmės liko neįvertintas. Abejotina, ar apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe galėjo būti pripažinta veikimas organizuota grupe ir dėl savanaudiškų paskatų. Nusikaltimo nuosavybei objektas yra turtas ar nuosavybė, o savanaudiškos paskatos laikytinos motyvu, todėl savanaudiškumą pripažinti asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe nelogiška. Tokia situaciją neatitiktų BK 60 str. paskirties.

Be to, apelianto teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo jo suėmimo laikotarpį, nes iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis buvo paleistas ne 2007-10-04, o 2007-10-26. Jeigu jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausme, į bausmės laiką turėtų būti įskaityta 140 kalendorinių dienų. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas taip pat pažeidė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.) ir bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.) taisykles. Nuosprendyje nurodytos nusikalstamos veikos buvo padarytos dar iki priimant Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Vadinasi, pagal nuosprendį ir Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, o ne recidyvą. Tokiu atveju teismas turi bendrinti ne nuosprendžius, kaip yra numatyta BK 64 str., bet bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką. Pirmosios instancijos teismas privalėjo ne subendrintą bausmę pagal nuosprendį subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta galutine bausme, bet subendrinti abiem nuosprendžiais už atskiras nusikalstamas veikas skirtas bausmes.

Nurodo, kad teismas, motyvuodamas nuosprendį, iš esmės rėmėsi kaltinamųjų H. K. ir V. B. parodymais. Teismas pažymėjo, kad minėtų kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti kitais bylos duomenimis, nenustatyta priežasčių apkalbėti kitus kaltinamuosius. Ši teismo išvada nepagrįsta išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių vertinimu, neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Apeliantas nurodo, kad po V. B. parodymų apie tai, kad apeliantas kartu su S. K. pasiūlė jam išnaudoti UAB „Z.“ nusikalstamai veikai daryti, nebuvo imtasi jokių priemonių, kad išaiškinti su V. B. nusikaltimą dariusius asmenis, nesiimta jokių priemonių prieštaravimams V. B. parodymuose išaiškinti. Nebuvo imtasi duomenų išaiškinti asmenį, vardu Olegas. Neišaiškinta, kas ir iš kur atliko elektroninį pavedimą iš UAB „Z.“ sąskaitos į UAB „V.“ sąskaitą. Apelianto teigimu, neišaiškinti ir V. B. ir UAB „Z.“ ryšiai su UAB „V.“. V. B. teigė, kad UAB „V.“ kortelę jam perdavė Olegas. Byloje nėra tokių duomenų, kad banko kortelė priklausė asmeniui, vardu Olegas. UAB „V.“ direktorė T. T. paaiškino, kad ji asmeniui, vardu K., buvo pateikusi asmens dokumentus, kurių pagrindu ji buvo įforminta UAB „V.“ direktore (t.23, b. l. 98-99). T. T. minėjo, kad asmens dokumentus atidavė asmeniui vardu Kęstutis. V. B. UAB „Z." akcijas taip pat įgijo iš K. (K. Ž.) (t.7, b. l. 18). Neišsiaiškinta, ar tai ne tas pats asmuo, ar jis nėra susijęs su per UAB „Z." ir UAB „V." vykdyta neteisėta veikla. Neišaiškinta, kokie ryšiai siejo UAB „Z." su UAB „NBR", ar tai buvo teisėta UAB„S.“ veikla, ar bendrovė nebuvo naudojama nusikalstamai veikai pridengti.

Nepagrįsti teismo motyvai, kad telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, kad H. K., R. A. J., B. C. ir S. K. nėra atsitiktiniai pažįstami ir juos sieja tamprūs ryšiai. Su H. K., apelianto teigimu, jis jokių ryšių telefonu nepalaikė, tai matyti iš telefono išklotinių. Niekas neslepia, kad jis bendravo, palaikė ryšius su A. R. J. ir S. K.. Tačiau minėti ryšiai neturi nieko bendro su nusikalstama veika. Be to, jų atžvilgiu buvo taikomos operatyvinės priemonės ir nebuvo nustatyta jokių su nusikalstama veika susijusių ryšių.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. R. J. prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 24 str. 5 d., 203 str. 2 d., panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo jį išteisinti; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta iš jo kartu su B. C. ir S. K. konfiskuoti 293 830 Lt.

Nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstyti įrodymai ir teismo motyvai UAB „Z." epizode, yra nurodyti šie įrodymų šaltiniai: kaltinamųjų S. K., B. C., A. R. J., A. A., H. K., V. B. parodymai, H. K. akistatų su S. K., B. C. ir A. R. J. protokolai, asmenų parodymo atpažinti V. B. protokolai, V. B. akistatų su S. K. ir B. C. protokolai, liudytojų T. T.- R., E. Č., J. R. parodymai, AB „Bankas Snoras“, AB „Hansabankas“ pranešimai ir pateikti dokumentai, telefoninių pokalbių išklotinės. Tačiau, nuteistojo teigimu, iš visų nuosprendyje išvardintų įrodymų šaltinių tik vieninteliame šaltinyje yra duomenys apie tai, kad nusikaltimus šiame epizode įvykdė būtent apeliantas – tai kaltinamojo H. K. parodymai. Jokie kiti įrodymai kaltinimo apeliantui nepagrindžia.

Teismas savo išvadas grindė ir telefoninių pokalbių bei SMS išklotinėmis. Tačiau šis įrodymų šaltinis patvirtina tik tai, kad apeliantas su B. C. ir S. K. palaikė nuolatinius santykius. Šių santykių jis niekad ir neneigė, tiek jis tiek B. C. ir S. K. visą laiką nuosekliai tvirtino, jog yra ilgą laiką pažįstami ir nuolat bendrauja, bet tarpusavio bendravimas jokiu būdu neleidžia padaryti išvados, jog apeliantas kartu su H. K. įvykdė kokį nors nusikaltimą.

Apeliantas pažymi, kad jis yra paminėtas vieninteliame įrodymų šaltinyje – H. K. parodymuose, tačiau jie nėra patikimi, nes nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis, ir negali būti pakankami tam, kad pripažinti apeliantą padarius sunkų nusikaltimą ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę.

Skundžiamo nuosprendžio 58, 59 lapuose motyvuojama, jog teismas neturi pagrindo abejoti H. K. parodymais, nes jie "iš esmės nuoseklūs", patvirtinti akistatų metu ir kitais bylos įrodymais, nėra nustatyta priežasčių jam apkalbėti kitus kaltinamuosius. Tačiau šios teismo išvados dėl H. K. parodymų, betarpiškai susijusių su apeliantu, patikimumo yra formalios, paviršutiniškos, padarytos neatsižvelgiant į specifines aplinkybes, kurios susijusios vien tik su apeliantu. H. K. parodymų, liečiančių apelianto dalyvavimą nusikalstamose veikose, nepatvirtina nei vienas kitas įrodymų šaltinis. Kitais įrodymais yra patvirtinti tik H. K. parodymai, liečiantys kitus asmenis, kitas veikas. Apeliantą liečiančius savo parodymus H. K. patvirtino akistatos su apeliantu metu, tačiau akistatos protokolas nėra savarankiškas ir nepriklausomas įrodymų šaltinis – tai yra to paties asmens parodymai, tik užfiksuoti kito proceso veiksmo metu. Nuo to, kad asmuo kelis kartus pakartoja savo parodymus, jie netampa patikimesni ar didesnės įrodomosios galios. Teismas apelianto parodymų pakartojimo akistatos metu nevertino kaip jo parodymus patvirtinančio savarankiško įrodymų šaltinio. Abiems akistatos šalims pakartojus savo parodymus akistatos tikslas lieka nepasiektas ir šio veiksmo kaip įrodymų šaltinio reikšmė yra minimali.

Teismo išvada, jog H. K. neturėjo tikslo apkalbėti kitus kaltinamuosius, yra nepagrįsta. Akivaizdu, jog tarp apelianto ir H. K. buvo konfliktas dėl didelės pinigų sumos. Konfliktas kilo dėl to, kad 2004- 2005 m. apeliantas „Olimpic" kazino pasiskolino iš H. K. 5000 Lt, užstatydamas jam savo laikrodį „Rolex", kurio vertė 50000 Lt. Tačiau H. K. negražino šio laikrodžio, todėl tarp jų buvo susiklostę priešiški santykiai. H. K. konflikto priežastį aiškino kitaip ir teigė, jog apeliantas negražino į UAB „Z." pervestų pinigų, tačiau jo parodymų šioje dalyje nepatvirtina jokie leistini įrodymai, todėl nėra pagrindo teigti, jog būtent jo nurodomos aplinkybės yra teisingos.

Teismas rėmėsi S. K. parodymais, duotais 2008-03-05 apklausos įtariamuoju metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teigdamas, jog šie parodymai patvirtina H. K. parodymus. Šios apklausos metu S. K. buvo nurodęs, jog vieno susitikimo metu H. K. A. R. J. ir B. C. klausė, ar jie nežino, kur galima įsigyti firmą, o vėliau konflikto metu H. K. iš apelianto reikalavo 50000 JAV dolerių, kurie neva buvo pervesti į kažkokios įmonės sąskaitą. Šie parodymai įrašyti ir 2009-06-11 S. K. apklausos įtariamuoju protokole, tačiau palyginus 2008-03-05 ir 2009-06-11 apklausų protokolus yra akivaizdu, jog 2009-06-11 apklausos protokolas nuo 2 lapo 2 pastraipos yra pažodinė 2008-03-05 protokolo kopija, t.y. kompiuterinės technikos pagalba yra nukopijuota ir į 2009-06-11 apklausos protokolą perkelta ankstesnio protokolo dalis. Teismų praktikoje konstatuojama, jog asmenų duotų parodymų fiksavimas apklausos protokole ne pagal jų parodymus apklausos metu, o perrašant ar kitaip atsižvelgiant į ankstesnius apklausiamų asmenų parodymus pažeidžia BPK 179 straipsnio, 183 straipsnio 3 dalies normas, todėl tokie parodymai neatitinka leistinumo reikalavimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-562/2006, Nr. 2K-P-221/2008). Todėl įtariamojo S. K. 2009-06-11 apklausos protokole nurodyti duomenys kaip įrodymų šaltinis yra niekiniai.

Apelianto teigimu, teisminio nagrinėjimo metu S. K. kategoriškai paneigė 2008-03-05 apklausos metu duotus parodymus ir paaiškino, jog juos davė tik įkalbinėjamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų, siekdamas, kad suėmimas jam butų pakeistas švelnesne kardomąja priemone, kadangi tuo metu turėjo daug asmeninio pobūdžio problemų. Teisminio nagrinėjimo metu S. K. paaiškino, jog konfliktas tarp apelianto ir H. K. kilo dėl senų skolų, susijusių su kazino. Iš bylos medžiagos matyti, jog S. K. buvo sulaikytas 2007-06-13, jam buvo skirta kardomoji priemonė suėmimas, kurios terminas buvo nuolat tęsiamas. S. K. iš suėmimo prokuroro nutarimu buvo paleistas 2008-03-14, t.y. jis buvo kalinamas 9 mėnesius ir buvo paleistas iš karto po to, kai davė apeliantą kaltinančius parodymus. Taigi, ši aplinkybė tik patvirtina S. K. paaiškinimus, jog jis buvo verčiamas apkalbėti apeliantą. Šių S. K. parodymų nepatvirtino ir tiesioginis neva vykusio pokalbio dalyvis – B. C..

Ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti įtariamojo parodymai nėra laikomi teismo betarpiškai ištirtais įrodymais ir jais tiesiogiai negalima remtis nuosprendyje. Priimant nuosprendį jie įrodomosios reikšmės teismui neturi, tokie duomenys negali būti pagrindas paneigti teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Teismas gali tik atsižvelgti į tokius duomenis, jie gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, tačiau nuosprendyje aprašydamas bylos aplinkybes teismas turi remtis tik teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais (pvz. LAT 2006-10-17 nutartis Nr. 2K-554/2006). Todėl ikiteisminio tyrimo metu duoti įtariamojo S. K. parodymai, atsižvelgiant ir į jų davimo aplinkybes, neturi jokios įrodomosios reikšmės ir jais negalima remtis grindžiant nuosprendžio išvadas.

Tai, kad H. K. nėra nešališkas ir objektyvus apelianto atžvilgiu, įrodo ir 2007-08-13 akistatos protokolo (t.34, b. l. 4-18) turinys. Protokole pažodžiui užfiksuoti apelianto ir H. K. parodymai, akistatos metu išreikštos H. K. emocijos, jo pavartoti terminai, kreipiniai, jo išsakyti reikalavimai, tiesiogiai pagrindžia apelianto anksčiau nurodytas aplinkybes, jog tarp jo ir H. K. egzistavo priešiški santykiai.

Teismas, remdamasis H. K. parodymais, konstatavo, kad apeliantas aktyviai veikė kartu su S. K. ir B. C., kad jie veikė vieninga tyčia, kad apeliantas turėjo tiesioginę įtaką valdant UAB „Z.“, nuimant pinigus iš šios bendrovės sąskaitos ir jais disponuojant. Tačiau V. B., kurio parodymus teismas pripažino patikimais, nuosekliai teigė, kad jis bendravo tik su trimis asmenimis - S. K., B. C. ir Olegu. Apelianto teigimu, nelogiška, jog jis dėl nusikaltimo įvykdymo aktyviai bendraudamas su H. K., S. K. ir B. C., aiškindamas H. K., jog jis valdo įmonę ir kontroliuoja iš jos gaunamus pinigus, visiškai nebendravo su V. B., kuris tiesiogiai valdė UAB „Z.“ ir jos lėšas. Be to, teismų praktikoje konstatuojama, jog padariusių nusikalstamą veiką asmenų, kurių baudžiamajai atsakomybei taikomos lengvatos, parodymai prieš kitus bendrininkus turi būti vertinami atsargiau ir su didesniu skepticizmu nei tipiniai kaltinamųjų parodymai. Teismas turi atsargiau vertinti tokio asmens parodymus apie jo paties ir kitų bendrininkų vaidmenį ir reikšmę padarant nusikaltimą, toks įrodymų šaltinis gali būti pripažįstamas patikimu, tik jei jį patvirtina ir kiti surinkti įrodymai. Šiems parodymams negali būti suteikiama jokios išankstinės ar didesnės galios palyginus su kitais bylos faktiniais duomenimis, jie turi būti analizuojami ir vertinami visos bylos medžiagos kontekste, nesuabsoliutinant šių parodymų, nesuteikiant jiems išskirtinės reikšmės prieš kitus byloje esančius įrodymus. Tokie parodymai negali būti vieninteliai įrodymai priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

H. K. duotų parodymų apie apelianto dalyvavimą nusikaltimuose nepatvirtina jokie savarankiški įrodymų šaltiniai, nes S. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, negali būti vertinami kaip įrodymai. H. K. parodymai galėtų būti vertinami kaip pagrindžiantys apelianto kaltę tik tuo atveju, jeigu juos patvirtintų kiti įrodymai, savarankiški ir nesusiję bei patikimi įrodymų šaltiniai, tačiau tokių įrodymų nėra.

Apeliantas pažymi, kad neturėjo jokių galimybių kokiu nors būdu palenkti V. B. valią daryti nusikaltimus ir to niekad nedarė, todėl teismo išvada dėl sukurstymo vadovauti juridiniam asmeniui, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti, neatitinka faktinėms bylos aplinkybėms.

Skundžiamas nuosprendis neatitinka baudžiamojo proceso įstatymų normų imperatyvių reikalavimų. Nuosprendžio 14-15 lapuose išdėstyti H. K. parodymai UAB „Z.“ epizode. Palyginus šią nuosprendžio dalį su H. K. apklausos protokolais, akivaizdu, jog nuosprendžio dalis nuo 14 lapo paskutinės pastraipos iki 15 lapo priešpaskutinės pastraipos yra įtariamojo apklausų protokolų pažodinės kopijos, tik ištaisant gramatines klaidas, tačiau vartojant tuos pačius terminus ir žargonizmus. Akivaizdu, jog 2009-11-02 posėdžio metu H. K. UAB „Z.“ epizode davė kitokius, kur kas mažiau tikslesnius parodymus, negu kad įrašyta nuosprendyje. Taigi nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodytos ne teismo nustatytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, o šioje nuosprendžio vietoje yra nukopijuotos ikiteisminio tyrimo pareigūnų surašytų įtariamojo apklausų protokolų dalys. Vadinasi, teismas pats nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių betarpiškai nenustatė, nepatikrino ir apeliantą nuteisė remdamasis aplinkybėmis, kurias surašė ikiteisminio tyrimo pareigūnas, dar net neįvykus teismo procesui, neištyrus įrodymų.

Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Tomo Meidaus, nuteistųjų S. K., A. R. J., B. C. apeliacinius skundus atmesti, H. K., V. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Dėl nuteistojo A. A. gynėjo advokato Tomo Meidaus skundo argumentų

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad A. A. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 2 d., padarymu įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. N. teigimu, H. K. jam pasiūlė dalyvauti nusikalstamoje veikloje ir taip uždirbant pinigų, grąžinti pastarajam skolą. V. N. sutikus ir davus H. K. savo nuotrauką, šis ją perdavė A. A. nurodytam nepažįstam vyriškiui. Minėtas nepažįstamas vyriškis po kurio laiko H. K. perdavė Lietuvos piliečio pasą, išduotą, L. T. vardu, kuriame jau buvo perklijuota V. N. nuotrauka. Vėliau V. N., veikdamas L. T. vardu, atidarė kelias UAB „K.“ ir atskirai L. T. sąskaitas. 2006 m. V. N. prisistatė L. T. vardu ir „Hansabanke“ bandė nuimti pinigus pagal dviejų JAV bankų čekius, atsiųstus paštu ir adresuotus L. T., tačiau bankas laiku nustatė, jog minėti čekiai yra suklastoti. Kaltinamojo V. N. parodymus patvirtino jo namuose atliktos kratos metu išimto personalinio kompiuterio standžiojo disko specialisto išvada. Minėtoje išvadoje buvo konstatuota, kad yra failų ir jų fragmentų su pavadinimais „tolkačiovas“, „narkus“, „kopera“ bei įvairių bankų sąskaitų numerių, taip pat bylų, sukurtų nurodyti kryptis į įvairių bankų elektroninės bankininkystės portalus (t.16, b. l. 45-167). Taip pat Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(4839)-IS1-5138, 140-(6661)-IS1-5139 buvo konstatuota, jog bankuose esančiuose rankraštiniai įrašai L. T. vardu yra atlikti ne paties L. T., bet kito asmens, taip pat dalis rankraštinių įrašų L. T. vardu yra atlikti V. N. ranka. Be to, iš asmenų parodymo atpažinti pagal nuotrauką matyti, kad V. N. atpažino H. K. ir A. A., kaip asmenis, dalyvavusius nusikalstamos veikose (t.26, b. l. 38-41, 108-111).

Kolegijos vertinimu, nuteistojo gynėjo skundo argumentas, kad A. A. nežinojo, kad įmonės, kurioms buvo pervedami pinigai, yra steigiamos suklastotų dokumentų pagrindu, vertintini kaip deklaratyvaus pobūdžio, siekimas išvengti ar sušvelninti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.

Teismas pažymi, kad tai, jog H. K. yra teistas, nesuteikia pagrindo teigti, kad šis asmuo yra linkęs nepaisyti visuomenėje nusistovėjusių normų, o jo parodymai tėra gynybinė pozicija. H. K. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, be to, patvirtinti kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Gynėjo teigimu, teismas A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikė tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe iš savanaudiškų paskatų, tačiau kai tam tikra aplinkybė yra kvalifikuojamasis nusikaltimo požymis arba ji būdinga pačiai veikos esmei, ji negali būti pripažįstama sunkinančia, nes tokiu atveju asmuo dėl tos pačios aplinkybės būtų nubaustai dvigubai paskiriant jo atžvilgiu gerokai griežtesnę bausmę. LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukčiavo organizuotoje grupėje, todėl ši aplinkybė yra kvalifikuojamasis minėtos nusikalstamos veikos požymis, dėl ko negali būti pripažinta sunkinančia.

Kolegija pažymi, kad pritartina gynėjo skundo argumentui, jog LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukčiavo organizuotoje grupėje, todėl ši aplinkybė yra kvalifikuojamasis minėtos nusikalstamos veikos požymis, dėl ko negali būti pripažinta sunkinančia. Tačiau pažymi, kad A. A. taip pat buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 str. 3 d. Tai yra, byloje nustatyta, kad A. A. veikdamas organizuotoje grupėje organizavo LR piliečių L. T., R. D., O. B. ir G. P. pasų suklastojimą. Nuteistojo gynėjo skundo argumentas dėl to, kad teismas pripažino A. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe iš savanaudiškų paskatų pagal LR BK 182 str. 2 d.tenkintinas.

Gynėjo teigimu, reali laisvės atėmimo bausmė, įvertinus visas aplinkybes ir ginamojo asmenybę bei bausmės skyrimo tikslus, nėra teisinga bei proporcinga.

Kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. A. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia), tai, jog nusikalstamų veikų darymas truko virš dvejų metų.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo A. A. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, be to, atsižvelgė ir į tai, kad yra dvi pastarojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarytos veikiant organizuota grupe ir dėl savanaudiškų paskatų, bei viena lengvinanti – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis anksčiau teistas nebuvo, dirba, turi šeimą, išlaiko du mažamečius vaikus ir paskyrė jam bausmę, artimą bausmės vidurkiui. Kolegijos nuomone, paskirtoji bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Nors gynėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad teismus nusprendus nekeisti laisvės atėmimo bausmės švelnesne bausme, nuteistasis po kelių mėnesių prašys būti lygtinai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, nes tam yra visos sąlygos, kolegija pažymi, kad tai nėra pagrindas spręsti dėl bausmės nuteistajam švelninimo. Teisės būti lygtinai atleistam nuo laisvės atėmimo šiuo atveju negali daryti įtakos sprendžiant dėl bausmės A. A. sušvelninimo.

Dėl nuteistojo S. K. skundo argumentų

Apelianto teigimu, nuteistasis H. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme paaiškino, kad yra piktas jo atžvilgiu, nes galvoja, jog jis kartu su nuteistaisiais B. C. ir A. R. J. pasisavino iš jo nusikalstamos veikos gautas pinigines lėšas. Taigi H. K. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Be to, duodamas parodymus teismui H. K. paaiškino, kad S. K. vaidmuo nusikaltimų padaryme buvo pasyvus. Be to, nuteistieji B. C. ir A. R. J. neigia įvykdę kokius nors nusikaltimus, iš jų parodymų nematyti, kad S. K. įvykdė ką nors neteisėto. Atsižvelgiant į tai, teismas negalėjo remtis nuteistojo H. K. parodymais priimant jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo S. K. kaltę jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu, ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, H. K. parodė, jog 2006 m. spalio – gruodžio mėnesiais jis susitiko su savo pažįstamu S. K.. Susitikimo metu klausė pastarojo, ar šis žino, kokią Lietuvos įmonę, į kurią būtų galima pervesti pinigus. Minėjo S. K., kad pinigai bus „nešvarūs“. S. K. domėjosi, kiek gautų už įmonės suradimą bei pinigų išėmimą. H. K. pažadėjo, kad sumokės 15 procentų nuo išimtos pinigų sumos. Praėjus maždaug savaitei, H. K. paskambino S. K. bei nurodė, kad reiktų susitikti parduotuvėje „Mada“, esančios Viršuliškėse, Vilniuje. Į susitikimą S. K. atvažiavo ne vienas, o su A. J. ir B. C.. Minėto susitikimo metu S. K. suprato, kad pats S. K. įmonės neturi, bet surado A. J. ir B. C., kurie turi įmonę ir leistų ja pasinaudoti pavedimams daryti. A. J. padavė ant lapelio surašytus įmonės rekvizitus, o A. A. padavė JAV įmonių sąrašą, kurių pinigai turėjo būti pervesti į UAB „Z.“ sąskaitą. H. K. teigimu, buvo pervesta apie 60 000 Lt, tačiau, kito susitikimo metu A. R. J. pasakė, kad pagal minėtą sąrašą pinigus pervedė tik viena įmonė, gautų pinigų neužtenka padengti išlaidas, pinigų dabar neduos ir sutiko juos grąžinti tik tada, kai į įmonės sąskaitą bus pervesta ne mažiau negu 50 000 JAV dolerių. Buvo duotas naujas sąrašas JAV įmonių, pagal kurį į UAB „Z.“ sąskaitas turėjo būti pervesta apie 400 000 – 500 000 Lt, tačiau nors pinigai ir buvo pervesti, jų išimti nepavyko. Be to, H. K. pažymėjo, kad S. K. buvo gana pasyvus dalyvis, jis ten dalyvavo, nes turėjo gauti savo dalį, taip pat nurodė, kad neturi pykčio ant A. R. J., nes su juo iš esmės jokių kitų reikalų neturėjo. Atliekant H. K. ir S. K. akistatas, H. K. patvirtino savo duotus parodymus, be to, parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu atpažino A. A. ir A. R. J. kaip asmenis, dalyvavusiu nusikalstamose veikose. Kaip matyti iš H. K. duotų parodymų, pastarasis nurodė, kad S. K. vaidmuo buvo pasyvus. Taigi pagrindo manyti, jog jis turėjo suinteresuotumą apkalbėti S. K., nėra.

S. K. kaltę patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai. V. B. parodė, kad nuo 2004 m. pradžios buvo UAB „Z.“ direktoriumi. Tuo metu, kai minėta įmonė jau nebevykdė savo veiklos, jam paskambino vienas pažįstamas, vardu Olegas, kuris turėjo gerą komercinį pasiūlymą. V. B. susitiko su Olegu ir S. K. bei B. C. „Lietuvos kuro“ degalinėje, esančioje Kauno pakraštyje. Susitikimo metu, S. K. nurodė, jog jiems reikalinga įmonė Lietuvoje, kuri turi sąskaitą banke, jiems reikia, kad pinigai būtų pervesti į Lietuvos įmonę, o po to išimti iš sąskaitos ir atiduoti jiems. Už pinigų išėmimą V. B. buvo pažadėti 5 procentai nuo pervestos pinigų sumos. V. B. su pateiktu pasiūlymu sutiko ir perdavė jiems sąskaitą, kurioje buvo nurodyti UAB „Z.“ pavadinimas, įmonės kodas, registracijos adresas ir sąskaitos „Snoro banke“ numeris. S. K. paprašė V. B. duoti visų sąskaitų duomenis, V. B. juos paliko voke po bėgių perjungimo rankenėle. Praėjus maždaug savaitei V. B. paskambino Olegas ir pasakė, kad pinigai perduoti bei liepė pinigus pervesti į jo nurodytos įmonės UAB „V.“ sąskaitą. Jam tai padarius, Olegas davė minėtos įmonės banko mokėjimo kortelę ir liepė su ja nuimti visus pervestus pinigus, ką jis ir padarė. V. B. taip pat parodė, jog 2006 m. lapkričio mėn. jam paskambino Olegas ir pasakė, kad turi būti pervesti pinigai į „Hansabanke“ esančias UAB „Z.“ sąskaitas. V. B. patikrino minėtą sąskaitą bei nuėmė ten buvusius pinigus, kuriuos perdavė Olegui, o pastarasis - S. K. ir B. C.. V. B. teigimu, žadėtų 5 procentų nuo pervedamų sumų jis negavo, Olegas vėliau išjungė telefoną ir į skambučius neatsakinėjo. Iš asmenų parodymo atpažinti protokolų matyti, jog V. B. atpažino S. K. ir B. C., kaip asmenis, dalyvavusius nusikalstamoje veikloje, be to, patvirtino savo parodymus akistatų su minėtais asmenimis metu.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo abejoti nuosekliais H. K. ir V. B. parodymais, nes jie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu. V. B. savo duotus parodymus patvirtino akistatų metu, be to, minėti parodymai patvirtinti kitais bylos įrodymais, o V. B. ir H. K. atžvilgiu nenustatyta suinteresuotumo apkalbėti nuteistąjį S. K..

Apelianto teigimu, V. B. tik 2006-10-06 banke buvo įrašytas kaip UAB „Z.“ direktorius ir tik tada, kaip įmonės atstovas, sužinojo prisijungimo prie įmonės sąskaitų banke kodus, įgijo teisę valdyti sąskaitas ir paimti pinigus grynaisiais. Taigi neįtikėtina, kad V. B. galėjo perduoti kokius nors įmonės duomenis nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje. Kolegija pažymi, kad V. B. parodė, jog iš „Snoro“ banko pinigus ėmė 1 kartą, vėliau jų išgryninti nepavyko nepavyko, nes bankas užblokavo sąskaitą, o „Hansabanke“ jis po pokalbio su Olegu atidarė naują UAB „Z.“ sąskaitą. Iš bylos medžiagos matyti, jog UAB „Z.“ banko sąskaita „Hansabanke“ buvo atidaryta 2006-11-08 (t.40, b. l. 107). Taigi apelianto skundo argumentas, kad nurodytu laiku V. B. negalėjo nuimti pinigų, nepagrįstas, nes pinigai buvo nuiminėjami tiek nuo sąskaitų „Snoro“ banke, tiek „Hansabanke“.

Nors apeliantas nurodo, kad H. K. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nepatvirtino, kad yra mokėjęs S. K. kokius nors pinigus. Tokiu būdu nėra įrodyta, kad jos apeliantas turėjo kokią nors finansinę naudą iš H. K. susitarimų su kuom nors dėl jo vykdytų nusikaltimų. Kolegija pažymi, kad H. K. teigimu, iš pusės milijono litų, pervesto į UAB „Z.“ sąskaitas, jis nieko negavo. Tokiu atveju, H. K. negalėjo perduoti S. K. jokių pinigų, tačiau byloje nustatyta, jog S. K. surado įmonę, kuriai būtų galima pervesti pinigus iš JAV įmonių. Be to, taip pat aukščiau minėtais įrodymais nustatyta, kad S. K. tarpininkavo surandant minėtą įmonę bei naudojant ją neteisėtai veiklai nuslėpti. Taigi tai, kad byloje nėra duomenų, jog H. K. mokėjo S. K. kokius nors pinigus, nepašalina pastarojo baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltė įrodyta byloje surinktų įrodymu visuma.

Dėl nuteistojo A. R. J. skundo argumentų

Apeliantas nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kurioje išdėstyti įrodymai ir teismo motyvai UAB „Z.“ epizode, yra nurodyti šie įrodymų šaltiniai: kaltinamųjų S. K., B. C., A. R. J., A. A., H. K., V. B. parodymai, H. K. akistatų su S. K., B. C. ir A. R. J. protokolai, asmenų parodymo atpažinti V. B. protokolai, V. B. akistatų su S. K. ir B. C. protokolai, liudytojų T. T.- R., E. Č., J. R. parodymai, AB „Bankas Snoras“, AB „Hansabankas“ pranešimai ir pateikti dokumentai, telefoninių pokalbių išklotinės. Tačiau, nuteistojo teigimu, iš visų nuosprendyje išvardintų įrodymų šaltinių tik vieninteliame šaltinyje yra duomenys apie tai, kad nusikaltimus šiame epizode įvykdė būtent apeliantas – tai kaltinamojo H. K. parodymai. Jokie kiti įrodymai kaltinimo apeliantui nepagrindžia.

Kolegija pažymi, kad tokie apelianto skundo argumentai nėra pagrįsti ir paneigti byloje surinktų ir aukščiau paminėtų įrodymų visuma.

Kaip matyti iš H. K. parodymų, 2006 m. pabaigoje spalio - gruodžio mėnesiais H. K. susitiko su savo pažįstamu S. K., kurio paklausė, ar jis nežino kokios Lietuvos įmonės, į kurios sąskaitą banke būtų galima pervesti „nešvarius“ pinigus, kuriuos reikės greitai išimti iš sąskaitos. Iš pradžių su juo tarėsi dėl 10 procentų nuo išimtų pinigų sumos, tačiau S. K. nesutiko, nes norėjo daugiau. Galiausiai H. K. pažadėjo, kad sumokės 15 procentų nuo išimtos pinigų sumos. S. K. klausė, iš kur pinigai, ir H. K. pasakė, kad pinigai iš JAV, o tikslesnes detales praneš, kai bus padaryti pinigų pavedimai. Kaip jau minėta aukščiau, H. K. į mobilaus ryšio telefoną paskambino S. K. ir pasakė, kad reikia susitikti ir susitikimas įvyko tą pačią. S. K. atvažiavo su A. R. J. ir B. C.. H. K. tuomet suprato, kad S. K. pats įmonės neturi, tačiau surado A. J. ir B. C., kurie valdo įmonę ir gali leisti panaudoti tą įmonę pinigų pavedimams daryti. A. R. J. padavė surašytus ant lapelio UAB „Z.“ rekvizitus, kodą ir sąskaitos numerį AB „Snoro banke". Iš pastarojo kalbos H. K. suprato, kad B. C. yra A. J. partneris ir jie valdo įmonę lygiomis dalimis. Atlikus pirmąjį pinigų pervedimą į UAB „Z.“ sąskaitą, įvyko konfliktas, nes A. R. J. pasakė, kad ši suma labai maža, o jis dėl tokios mažos sumos nenori „sudeginti" įmonės ir gautų pinigų neužtenka padengti išlaidas.

Nors, nuteistojo teigimu, tarp jo ir H. K. buvo konfliktas dėl didelės pinigų sumos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tai įvertino kaip jo gynybinę poziciją. Byloje nustatyta, kad pervedus pirmą pinigų sumą į UAB „Z.“ sąskaitą, A. R. J. pasakė, kad pagal minėtą sąrašą pinigus pervedė tik viena įmonė, gautų pinigų neužtenka padengti išlaidas, pinigų dabar neduos ir sutiko juos grąžinti tik tada, kai į įmonės sąskaitą bus pervesta ne mažiau negu 50 000 JAV dolerių. Buvo duotas naujas sąrašas JAV įmonių, pagal kurį į UAB „Z.“ sąskaitas turėjo būti pervesta apie 400 000 – 500 000 Lt. H. K. neslėpė, kad toks konfliktas buvo, be to, taip pat nurodė, kad neturi pykčio ant A. R. J., nes su juo iš esmės jokių kitų reikalų neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, nėra pagrindo manyti,kad H. K. turėjo kokį nors suinteresuotumą apkalbėti A. R. J.. Be to, savo parodymus H. K. patvirtino akistatų su S. K., B. C. ir A. R. J. metu (t.34 b.l. 4-18, 22-28, 31-38).

Be to, apeliantas nurodo, kad S. K. 2008-03-05 ir 2009-06-11 apklausų protokolai pažodžiui kopijuoti, o S. K. buvo paleistas, kai tik davė apeliantą kaltinančius parodymus. Pažymėtina, kad nuteistojo kaltė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymu yra įrodyta byloje surinktų duomenų visuma, o ne vien remiantis S. K. parodymais, juolab, kad kaip nurodo ir pats apeliantas, S. K. teisme paneigė savo 2008-03-05 duotus parodymus.

Tai, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas bei glaudžiai bendravo su kitais nuteistaisiais šioje byloje patvirtino ir liudytojais apklaustų E. Č., J. R. parodymai, AB „Bankas Snoras“, AB „Hansabankas“ pranešimai ir pateikti dokumentai, telefoninių pokalbių išklotinės.

Dėl nuteistojo B. C. skundo argumentų

Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, arba didelės mokslinės, istorinės ar kultinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 203 str. 2 d. atsako tas, kas vertėsi uždrausta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

Viešame teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad B. C. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, sukurstė vadovavimą juridiniam asmeniui – UAB „Z.“, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, taip pat pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą.

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad A. A., H. K., veikdami organizuota grupe, bendrininkaudami su A. R. J., B. C., S. K., sukurstė vadovavimą ir vadovavo juridiniam asmeniui UAB „Z.“, naudojamam nusikalstamai veikai nuslėpti ir A. R. J., B. C., S. K. apgaule įgijo 293 900 Lt bei A. A., K., veikdami organizuota grupe, bendrininkaudami su A. R. J., B. C., S. K., V. B. pasikėsino įgyti 128 893,68 Lt JAV bankams ir JAV įmonėms priklausantį didelės vertės svetimą turtą.

B. C. argumentai, kad teismas iš esmės rėmėsi H. K. ir V. B. parodymais, tačiau su H. K. jo susitikimai buvo atsitiktiniai, o V. B. visai nepažinojo, yra deklaratyvaus pobūdžio, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, juos paneigia viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. A. parodė, kad pinigų, pervestų iš JAV įmonių, išėmimui buvo panaudota UAB „Z.“. Jis nurodė, kad šios įmonės duomenis ir sąskaitą banke davė H. K., tuomet juos jis perdavė nepažįstamam forumo lankytojui, kuris po kurio laiko atsiuntė JAV įmonių ir pinigų sumas, kurios bus pervestos į UAB „Z.“ sąskaitą banke. A. A. šį sąrašą perdavė H. K., tačiau šis po kelių dienų informavo, kad pervesta tik 20 000 JAV dolerių ir ši suma yra per maža, žmonės, kurie valdo minėtą įmonę, negrąžina pinigų. H. K. nurodė, kad žmonės, kurie valdo UAB „Z.“, iškėlė sąlygą, kad būtų pervesta ne mažiau kaip 50 000 JAV dolerių. Šiuos parodymus patvirtino ir kito nuteistojo H. K. parodymai. H. K. parodė, kad 2006 m. spalio pabaigoje-lapkričio pradžioje susitiko su pažįstamu S. K., kurio klausė, ar nežino kokios Lietuvos įmonės, į kurios sąskaitą banke būtų galima pervesti „nešvarius“ pinigus, kuriuos reikės greitai išimti iš sąskaitos. H. K. prižadėjo S. K. 15 procentų nuo išimtos pinigų sumos. Praėjus savaitei, H. K. paskambino S. K. ir pasakė, kad reikia susitikti. S. K. į susitikimą atvažiavo kartu su A. R. J. ir B. C.. A. R. J. perdavė UAB „Z.“ rekvizitus, kodą ir sąskaitos numerį AB „Snoro banke“. H. K. minėjo A. R. J., kad į jo įmonės sąskaitą banke bus pervesta apie 50 000 JAV dolerių ir reikės visą sumą išimti iš karto. A. J., B. C. ir S. K. turėjo pasidalinti nuo minėtos sumos 15 procentų. H. K. gautus UAB „Z.“ duomenis išsiuntė elektroniniu paštu A. A., o šis padavė H. K. sąrašą JAV įmonių, kurių pinigai turėjo būti pervesti į UAB „Z.“ sąskaitą. H. K. teigimu, praėjus kelioms dienoms, jam paskambino A. R. J. ar S. K. ir nurodė, kad reikia susitikti. Susitikimo metu A. R. J. nurodė, kad pinigus pervedė tik viena JAV įmonė ir gautų pinigų neužtenka padengti išlaidas. Taip pat nurodė, kad gautų pinigų negrąžins ir sutiks duoti juos tik tada, kai į įmonės sąskaitą bus pervesta ne mažiau kaip 50 000 JAV dolerių. A. R. J. pasiūlė atidaryti naujas UAB „Z.“ sąskaitas AB „Snoro banke“ ir AB „Hansabanke“. Praėjus daugiau negu savaitei, A. A. perdavė H. K. naują sąrašą JAV įmonių, iš kurių turėjo būti pervesti pinigai į naujas UAB „Z.“ sąskaitas. Šio sąrašo kopija H. K. perdavė A. R. J., kad galėtų patikrinti, kas ir kiek pinigų pervedė. Vėliau H. K. sužinojo, kad į UAB „Z.“ sąskaita AB „Snoro banke“ iš JAV buvo pervesta apie 40 000 JAV dolerių, o keliasdešimt tūkstančių JAV dolerių turėjo būti pervesta į UAB „Z.“ sąskaitą AB „Hansabanke“, tačiau A. R. J. minėtų pinigų negrąžino, į telefono skambučius neatsiliepė. H. K. teigimu, jam vėliau susitikus su S. K., A. R. J. ir B. C., A. R. J. pyko ir nervinosi, pasakojo, kad pinigų paimti nepavyko, nes UAB „Z.“ direktorių sulaikė ir uždarė į areštinę, o sąskaitos buvo areštuotos. H. K. teigimu, B. C., S. K. ir A. R. J. dalyvavo, kai buvo kalbama apie pinigų pervedimus, žinojo, kam ir koks procentas turi būti paliktas. A. R. J. H. K. sakė, kad valdo UAB „Z.“ kartu su B. C. ir kad jie viską tvarkys. Savo duotus parodymus H. K. patvirtino akistatų su nuteistaisiais S. K., B. C. ir A. R. J. metu. Be to, kaip pagrįstai nurodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje, teismas neturėjo pagrindo abejoti H. K. duotais parodymais, nes jie iš esmės buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, be to, juos patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuteistasis V. B. parodė, kad iš matymo pažįsta S. K. ir B. C.. Jis buvo UAB „Z.“ akcininkas ir direktorius nuo 2004 m. iki 2007 m. pradžios, kai pardavė įmonės akcijas. Minėta įmonė ūkinę veiklą vykdė iki 2006 m. vasaros pabaigos, vėliau ji buvo sustabdyta, nes dalis įmonių neatsiskaitė, o jis prarado dalį jos dokumentų, nebebuvo užsakovų. Kol jis buvo UAB „Z.“ direktoriumi, nei su viena JAV įmone ar banku bendrovė negalėjo vykdyti veiklos ir jokių sandorių neturėjo. V. B. parodė, jog 2006 m. spalio mėn. pradžioje jam į mobilaus ryšio telefoną paskambino jo pažįstamas asmuo, vardu Olegas, kuris pasakė, kad jo pažįstami iš Vilniaus turi gerą komercinį pasiūlymą. Susitiko tą pačią dieną „Lietuvos kuro“ degalinėje, esančioje Savanorių pr., Kaune. Sutartu laiku V. B. atvažiavo į susitikimo vietą, kurioje jo jau laukė Olegas ir du jam nematyti vyriškai, kurie, kaip vėliau sužinojo, buvo S. K. ir B. C.. Pasiūlymo esmę papasakojo S. K., kuris nurodė, kad jam ir jo partneriui – B. C. reikalinga įmonė Lietuvoj, kuri turi sąskaitą banke. S. K. nurodė, kad jiems reikia įmonės pavadinimo, kodo ir sąskaitos banke numerio, o po to, kai pinigai bus pervesti, kad jis išimtų iš sąskaitos pinigus ir perduotų jiems. Už tokių veiksmų atlikimą S. K. ir B. C. žadėjo duoti 5 procentus nuo išimtos pinigų sumos. Praėjus savaitei ar dviems, V. B. teigimu, jam paskambino Olegas ir pasakė, kad pinigai jau yra pervesti į UAB „Z.“ sąskaitą, esančią AB „Snoro banke“. Olegas taip pat nurodė pinigus pervesti į UAB „V.“ sąskaitą. Pervedus elektroniniu būdu pinigus į minėtos įmonės sąskaitą, su juo susitikęs Olegas davė jam UAB „V.“ banko mokėjimo kortelę ir liepė nuimti pervestus pinigus, ką V. B. ir padarė. Visus išgrynintus pinigus perdavus Olegui, pastarasis V. B. davė 70 Lt. Vėliau buvo pervestos dar kažkokios pinigų sumos į UAB „Z.“ sąskaitą, tačiau jų išgryninti nepavyko, nes bankas užblokavo sąskaitą. Tuomet vėl paskambino Olegas ir pasakė, kad V. B. atidarytų dar vieną UAB „Z.“ sąskaitą „Hansabanke“. V. B. atidarė naują sąskaitą „Hansabanke“ ir perdavė naujos sąskaitos numerį Olegui. Vėliau analogišku būdu buvo pervedami pinigai į UAB „Z.“ sąskaitą, o jis juos išgrynindavo ir perduodavo Olegui. 2006 m. pabaigoje pinigų pervedimai baigėsi, o Olegas išjungė telefoną ir į skambučius neatsiliepinėjo.

Kolegija pažymi, kad V. B. parodymai buvo išsamūs ir nuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais netikėti, be to, V. B. atpažinimo iš nuotraukų metu atpažino S. K. ir B. C. kaip asmenis, kurie dalyvavo nusikalstamoje veikoje bei patvirtino parodymus akistatų su minėtais nuteistaisiais metu. Nors nuteistasis B. C. skunde pažymi, kad V. B. parodė, kad buvo pažeistas reikalavimas atpažintiną asmenį parodyti drauge su kitais asmenimis, pagal išorę kuo panašesniais į atpažintiną, tai vertintina kaip nuteistojo siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip matyti iš atpažinimo iš nuotraukų protokolo, V. B. atpažino B. C. kaip asmenį, kuris dalyvavo nusikalstamoje veikoje. Tai, kad iš V. B. pateiktų atpažinti pagal nuotrauką asmenų vienintelis apeliantas buvo žilais plaukais, nelaikytina minėto reikalavimo pažeidimu, nes V. B. nurodė, jog atpažino B. C. pagal veido bruožus (t.27, b. l. 177).

Taip pat pažymėtina, kad liudytoju apklaustas AB „Swedbank“ Vindikacijos departamento vyr. analitikas E. Č. parodė, jog 2006-11-08 AB „Hansabankas“ buvo atidaryta UAB „Z.“ sąskaita. Minėtą įmonę atstovavo jos direktorius V. B.. Laikotarpiu nuo 2006-11-20 iki 2006-11-22 į šios įmonės sąskaitą iš įvairiuose JAV bankuose esančių užsienio įmonių buvo atlikti pinigų pervedimai bendrai 89 205 JAV dolerių sumai, o laikotarpyje nuo 2006-11-23 iki 2007-03-03 AB „Hansabankas“ gavo iš bankų-korespondentų prašymus dėl visų iš JAV bankų pervestų bendrai 89 205 JAV dolerių grąžinimo, nes jie buvo pervesti apgaulės įtakoje. Tačiau, liudytojo teigimu, visų operacijų su į įmonės sąskaitą pervestais pinigais sustabdyti nepavyko, nes 236 000 Lt buvo per tris kartus dalimis nuimti nuo sąskaitos. Liudytoja apklausta AB „Bankas Snoras“ Patikros departamento Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos skyriaus viršininkė J. R. parodė, kad nuo 1999 m. buvo atidarytos penkios UAB „Z.“ sąskaitos, įmonės direktoriumi nuo 2006-10-06 buvo V. B.. 2006-10-25 į minėtos įmonės sąskaitą buvo pervesta 21 280 JAV dolerių ir tą pačią dieną gautas banko-korespondento prašymas dėl minėtų lėšų grąžinimo. Šių pinigų užblokuoti nepavyko, nes jie jau buvo pervesti į UAB „V.“ sąskaitą ir išgryninti per bankomatus. Tuomet AB „Bankas Snoras“ užblokavo visas banke esančias UAB „Z.“ sąskaitas.

B. C. apeliacinio skundo argumentai, kad V. B. neprisimena bankomatų, kuriuose išgrynino pinigus, be to, meluoja, kad nepažįsta Kauno, nors yra ten gimęs, yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįsti, be to, jokiu būdu neįrodo to, kad apeliantas buvo nepagrįstai nuteistas, todėl atmestini. Baudžiamojoje byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad UAB „Z.“ iki 2006 m. spalio mėn. buvo buvusi naudojama neteisėtai veiklai, nors nuteistasis nurodo, kad, priešingu atveju, jam pareikštas kaltinimas dėl kurstymo vadovauti bendrovei nusikalstamai veikai nuslėpti, būtų nepagrįstas.

Nuteistasis skunde nurodo, kad telefoninių pokalbių išklotinės nepatvirtina, kad H. K., R. A. J., S. K. ir jis nėra atsitiktiniai pažįstami ir juos sieja tamprūs ryšiai. Šie argumentai taip pat yra paneigtini byloje surinktais įrodymais. Kaip matyti iš minėtų pokalbių išklotinių, R. A. J. ir B. C. itin aktyviai bendravo telefonu, o B. C. bendravo su S. K. dėl R. A. J. sulaikymo, tarėsi, kaip padėti jo sutuoktinei (t.18, b. l. 24-25, 29-29, 33-88).

Dėl nuteistojo V. B. skundo argumentų

Nurodo, kad iš nuosprendžio matyti, jog teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei joje dalyvavusius asmenis. Tai, kad nuteistasis savo paties valia bei iniciatyva svariai prisidėjo prie tiesos nustatymo šioje baudžiamojoje byloje, turi būti įvertintina skiriant bausmę. Šiuo konkrečiu atveju teismas neakcentavo to, jog nuteistasis iš padarytų nusikalstamų veikų praktiškai neturėjo jokios naudos, nes iš nusikalstamų veikų gavo tik 70 Lt. Nuteistojo atžvilgiu taip pat nebuvo pareikštas civilinis ieškinys. Itin sunki materialinė padėtis buvo priežastis, dėl kurios nuteistasis sukurstytas sutiko padaryti minėtas nusikalstamas veikas. Tai atitinka LR BK 59 str. 4 d. numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. B. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 41 str., 54 str., nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstamos veikos padarytos veikiant tyčia), nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančius duomenis – anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs anksčiau jam paskirtosios bausmės. Todėl pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam tokios rūšies bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai nurodė nuteistojo V. B. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (veikos padarytos bendrininkaujant ir dėl savanaudiškų paskatų), nustatyta vieną jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t.y. pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas bei jose dalyvavusius asmenis (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas paskyrė nuteistajam bausmę, mažesnę negu sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

Kolegija pažymi, jog nuteistajam paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, ji atitinka BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, todėl dar labiau švelninti ją ar pakeisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Be to, apelianto teigimu, teismas neteisingai apskaičiavo jo suėmimo laikotarpį, nes iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis buvo paleistas ne 2007-10-04, o 2007-10-26. Jeigu jam būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, į bausmės laiką turėtų būti įskaityta 140 kalendorinių dienų. Apeliantas pažymi, kad apylinkės teismas taip pat pažeidė bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas (BK 63 str.) ir bausmės skyrimo, kai neatlikus bausmės padaryta nauja nusikalstama veika (BK 64 str.) taisykles.

Kolegija taip pat pažymi, kad vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., nuteistajam paskirta bausmė buvo pagrįstai iš dalies subendrinta su Anykščių rajono apylinkės teismo 2006-12-13 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatliktąja dalimi. Nuteistojo skundo argumentas, jog pagal nuosprendį ir Anykščių rajono apylinkės teismo nuosprendį padarytos nusikalstamos veikos sudaro nusikaltimų sutaptį, o ne recidyvą, yra deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinas kaip nuteistojo siekis sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę. Kaip numatyta BK 64 str. 1 d., jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskirtas bausmes subendrino teisingai ir bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė.

Kolegija pažymi, kad apelianto skundo argumentas, jog jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (BK 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d.) iš esmės atitinka tęstinės nusikalstamos veikos požymius: nuteistasis veikė pagal vieningą sumanymą, yra nepagrįstas ir todėl atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas V. B. nusikalstamas veiksmas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., kvalifikavo kaip atskiras veikas. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius požymius, nes nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Subjektyviuosius požymius apibūdina kaltė, tikslas, motyvas. Norint konstatuoti, kad nuteistojo veiksmai atitiko tęstinės veiklos požymius, būtina konstatuoti, kad kiekvienu atveju nuteistojo veiksmus jungė vieninga tyčia. Nors apeliantas teigia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo jo padarytą vieną tęstinę nusikalstamą veiką kaip atskirus nusikaltimus, šis jo argumentas yra atmestinas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis minėtas nusikalstamas veikas, t.y. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą ir pasikėsino įgyti didelės vertės svetimą turtą, atliko skirtingose vietose bei skirtingu laiku. Kolegija taip pat pažymi, kad nors nusikalstamas veikas skiria palyginti nedidelis laikotarpis, be to, nors nusikalstami veiksmai buvo padaryti iš esmės panašiu būdu ir aplinkybėmis, tačiau kėsinamasi buvo ne į vieningą objektą, o į svetimų asmenų nuosavybę, nors tikslas iš esmės ir buvo vieningas (neteisėtai pagrobti svetimą turtą).

Esant aukščiau išvardintoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai V. B. nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 2 d. ir BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., kvalifikavo kaip atskirus nusikaltimus.

Kolegija pažymi, jog apelianto skunde pagrįstai nurodyta, kad teismas neteisingai apskaičiavo jo suėmimo laikotarpį, nes iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jis buvo paleistas ne 2007-10-04, o 2007-10-26. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įskaitė suėmimo laiką į bausmės laiką, tačiau nurodė neteisingą laikotarpį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas.

Dėl nuteistojo H. K. skundo argumentų

Nors apeliantas nurodo, jog laikinojo nuosavybės teisės apribojimo taikymas jo turtui iki bus įvykdytas turto konfiskavimas, yra nepagrįstas, šis skundo argumentas atmestinas. Kolegija pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti skiriamas civiliniam ieškiniui ar galima turto konfiskavimui užtikrinti. Byloje nustatyta, jog apeliantas turtą, į kurį nuosavybės teisės apribotos, įgijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai laikinai apribojo apelianto nuosavybės teises į nekilnojamą turtą, 3 ginklus, automobilį ir pinigines lėšas.

Byloje taip pat nustatyta, jog A. A. ir H. K., veikdami jų suburtoje organizuotoje grupėje, iš viso įgijo didelės 1 569 673,9 Lt vertės svetimo turto. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl minėto turto konfiskavimo, nurodė, jog iš A. A. ir H. K. turi būti konfiskuota bendrininkų apgaule įgytos pinigų sumos, atimant konkrečias iš bendrininkų konfiskuojamas sumas. Įvertinus tai, kad už pinigų išgryninimą V. N. gavo ne mažiau 5 %, S. R. ir K. G. – po 5000 Lt, D. Š. – ne mažiau 5 %, iš UAB “Z.” sąskaitų buvo išgrynina 293 900 Lt, iš kurių V. B. gavo 70 Lt, A. A. ir H. K. nėra gavęs naudos iš UAB “Z.”, todėl iš A. A. ir H. K. pagrįstai konfiskuota 1 211 985,28 Lt. Kolegija pažymi, kad nuteistasis H. K. savo kaltę nusikalstamų veikų padarymu pripažino visiškai, todėl dėl to atskirai nepasisako.

Nuteistojo teigimu, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės paskirties ir tikslų, nes jis nekelia jokio pavojaus visuomenei, turi legalų pragyvenimo šaltinį, rūpinasi savo šeimos narių, tarp kurių yra ir nepilnametis, išlaikymu bei vykdo visuomenei naudingą veiklą. Pirmosios instancijos teismas labai lakoniškai pasisakė dėl bausmės skyrimo apeliantui. Teismas taip pat atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, pobūdį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta veikiant tyčia).

Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai H. K. padarytas veikas kvalifikavo, tačiau apylinkės teismas nuteistajam paskyrė per griežtą bausmę.

Kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė nuteistojo H. K. bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus, skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos trukmę ,atsižvelgė į pastarojo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančią aplinkybes. Tačiau atsižvelgiant į tai ,kad pastarasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, bei atsižvelgiant ir į tai, kad padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas , nurodė jose dalyvavusius asmenis, nesant civilinio ieškinio, dirba, turi šeimą, mažametį vaiką, po nusikaltimo padarymo praėjus 5 metams nėra nusikaltęs. Todėl teismas įvertinęs aukščiau minėtų aplinkybių visumą daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas individualizuodamas nuteistiesiems bausmes nepagrįstai H. K. paskyrė per griežtą bausmę.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

Nuteistojo A. A. gynėjo advokato Tomo Meidaus, nuteistųjų S. K., A. R. J., B. C. apeliacinius skundus atmesti, H. K., V. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendį dalyje pakeisti.

H. K. pripažintą kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteisti laisvės atėmimu 10 mėnesių;

- pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal LR BK 203 str. 2 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal LR BK 300 str. 3 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Bausmes pagal LR BK 182 str. 2 d. ir 203 str. 2 d., vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d. 2 p. pagrindu, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, subendrintą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu LR BK 63 str. 1 d., 4 d. pagrindu subendrinti su bausme, paskirta pagal LR BK 22 str. 1 d., 182 str. 2 d. bei LR BK 300 str. 3 d., ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą vieneriems metam, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. B., pripažintam kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d., 22 str. 1 d., 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2007-06-08 iki 2007-10-26.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.