Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Algimanto Kukalio ir Arūno Rudzinsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų G. M. ir A. M. atskirąjį skundą dėl 2006 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje nr. 2-01047-717/2006 pagal R. K., A. K. ir L. Č. ieškinį atsakovams A. M., M. G., G. M., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai dėl servituto nustatymo ir įpareigojimo nugriauti statinius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2006 m. lapkričio 6 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismas prašymą patenkino. Išaiškino 2006 m. kovo 21 d. sprendimo „rezoliucinės dalies 3 dalį konstatuojant, kad atsakovai A. M. ir G. M. įpareigojami nugriauti visus statinius – stoginę/tvorą, pastatytus ant 6 m² žemės sklypo, pagal pateiktą firmos „Librana“ projektą, kuriam šiuo sprendimu nustatytas kelio servitutas važiuoti transporto priemonėmis ir kuris yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Išaiškinimą pagrindė 2002 m. balandžio 16 d. Aplinkos ministro įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 6.11 punkte apibrėžta stoginės sąvoka. Laikė, kad uždengtą stoginės dalį galima įvardinti kaip jos sienas arba kaip tvorą. Įvertinęs t.2 b.l. 112-113, 155-157 esančius statinių projektą, brėžinį, įvažiavimo į žemės sklypą fragmentą ir fotonuotraukas nustatė, kad servituto teritorijoje yra likę 0,68 m nenugriautos stoginės bei 7,35 m tvoros, kuri yra įvažiavimo į ieškovų sklypą bei servituto ribose. Nutarė, kad tvora turi būti pašalinta iš servituto teritorijos kaip stoginės sienų tęsinys.

Sprendimas išaiškintas po jo įvykdymo 2006 m. liepos 28 dieną. Tuo pažeistos CPK 278 straipsnio antrosios dalies nuostatos. Skundžiama nutartimi teismas faktiškai priėmė papildomą sprendimą. Aiškinant sprendimą, neteisėtai pakeistas jo turinys – papildyta sprendimo rezoliucinė dalis. Tai prieštarauja CPK 278 straipsnio pirmosios dalies reikalavimams. Neteisėtai analizuoti sprendime neaptarti klausimai dėl servituto teritorijoje esančių statinių. Byloje nebuvo nagrinėjamas tvoros pastatymo teisėtumo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pasisakė tik dėl statinio – malkinės. Sprendimo trūkumų šalinimas išaiškinimo būdu peržengia keliamo klausimo ribas. Priimdamas sprendimą, teismas vadovavosi 2005 m. sausio 14 d. firmos “Librana“ parengtu projektu, savo turiniu neatitinkančiu 2006 m. lapkričio 2 d. plano. 2005 m. sausio 14 d. projekte statiniai neužfiksuoti. Nagrinėjant prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, buvo nagrinėjamos naujos faktinės aplinkybės ir sprendimas faktiškai papildytas.

Prašo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir prašymą išaiškinti sprendimą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu dėl skundžiamu teismo procesiniu dokumentu pakeisto teismo priimtojo sprendimo turinio.

Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr.184 patvirtinto Statybos techninio reglamento 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai 6.11 punkte nustatytą stoginės sąvoką stoginė yra inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato.

Iš bylos duomenų - projekto t. 2 b.l. 112, nuotraukų t. 2 b.l. 111, 157, t. 1 b.l. 110 ir vykdymo proceso metu sudaryto firmos „Librana“ brėžinio t. 2 b.l. 156 matyti, jog 2006 m. kovo 21 d. Kauno m. apylinkės teismo sprendime nurodoma stoginė yra ant metalinių tvoros stulpelių uždengtas stogas. Statinys įrengtas prie plytų pastato, turi ažūrines lentines šonines sienas ir tokią pat galinę sieną. Jo matmenys – 3,50x2,0 m, aukštis – iki 2,50 m. Kartu su stogine buvo suprojektuota atsakovų sklypo ribose statoma medinių tašelių tvora, todėl realiai stoginė yra pastatyta tarp pastato ir šios tvoros. Tvora neapsiriboja stoginės galinės sienos matmenimis ir tęsiasi per firmos „Librana“ brėžinyje nurodytą 7,35 metrų ilgį. Teismo sprendime nebuvo nurodyti griautinių stoginės dalių matmenys, todėl logiška, jog, vadovaujantis minėtąja stoginės sąvoka, vykdymo proceso metu buvo nugriautos stoginės šoninės sienos ir išardyta stogo danga ( t. 2 b.l. 160, 162). Dėl servituto teritorijoje esančios tvoros naudotis pravažiavimu nebuvo įmanoma. Teismo priimtais nagrinėti patikslintais ieškiniais ieškovai buvo prašę teismo įpareigoti atsakovus nugriauti savavališkai pastatytus statinius servituto dalyje ( t. 1 b.l. 106-107, t. 2 b.l. 33-34). Iš statinių daugiskaitos nuorodos sektų, jog ieškovai prašė įpareigoti nugriauti ne vieną statinį. Negalėdami įgyvendinti servitutinių teisių, pagrįstai kreipėsi į teismą dėl byloje priimto sprendimo trūkumų pašalinimo.

Civilinio proceso įstatymai nustato tris teismo sprendimo trūkumų šalinimo būdus: sąlygiškai formalių sprendimo netikslumų ištaisymą, papildomo sprendimo priėmimą ir sprendimo išaiškinimą. Konkretus būdas pasirinktinas, atsižvelgiant į neesminės teismo padarytos klaidos, trukdančios įvykdyti sprendimą, pobūdį. Sprendimą galima aiškinti, kai kurios nors jo dalys ar formuluotės yra dviprasmiškos ar neaiškios. Sprendimo išaiškinimas negali pakeisti jo esmės ir turinio ( CPK 278 straipsnis). Tai reiškia, kad teismas negali keisti aiškinamo sprendimo esmės, o turi išdėstyti jį aiškesne ir tikslesne forma. Išaiškindamas, jog, įpareigodamas nugriauti stoginę, teismas turėjo omenyje vieną statinį – stoginę/tvorą, nes tvora apjuosė stoginę iš trijų pusių ir sudarė bendrą visumą, bei kad tvora turi būti pašalinta iš servituto teritorijos kaip stoginės sienų tęsinys ir įpareigodamas atsakovus nugriauti visus statinius – stoginę/tvorą, pastatytus ant 6 m² žemės sklypo pagal pateiktą firmos „Librana“ projektą, apylinkės teismas pastarąją nuostatą pažeidė. Teismo sprendimu nustatytas kelio servitutas suteikia ieškovams teisę naudotis svetimu daiktu – važiuoti transporto priemonėmis per atsakovams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Kolegijos manymu, CK 4.111 ir 4.119 straipsniuose reglamentuota tokio servituto samprata nereiškia, jog teismo sprendimas dėl servituto nustatymo savaime reiškia ieškovo teisę nugriauti visus servituto teritorijoje esančius statinius. Tuo pagrindu atmestinas minėtasis ieškovų atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentas. Byloje priimto sprendimo turinį keičia įpareigojimas nugriauti tvorą, prilyginant ją stoginės tęsiniui. Iš aukščiau minėtojo projekto ir stoginės sąvokos matyti, jog tvora ir stoginė buvo suprojektuoti kaip atskiri statiniai. Jei ir būtų galima sutikti su išaiškinimo dalimi dėl trijų stoginės stogo ribas juosiančių sienų, nėra jokio teisinio pagrindo su stogine tapatinti sklypą juosiančią tvorą. Ieškiniu buvo prašoma priimti sprendimą ne dėl vieno statinio. Priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų teismą įpareigoja CPK 265 straipsnio antroji dalis. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje akivaizdu, jog analizuojamą sprendimo trūkumą lėmė ieškininio reikalavimo nekonkretumas. Iš šalių pateiktų procesinių dokumentų ir teismo posėdžių protokolų matyti, jog kliūtį važiuoti transporto priemonėms sudaro ir tvora. Ieškinio ydingumo nepašalinęs nei jo priėmimo, nei bylos nagrinėjimo metu, teismas nepriėmė sprendimo dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų. Tokio trūkumo šalinimą reglamentuoja ne sprendimo išaiškinimą, o papildomo sprendimo priėmimo galimybę nustatančios normos ( CPK 277 straipsnio pirmosios dalies pirmasis punktas). Aptariamo trūkumo šalinimas sprendimo išaiškinimo būdu negalimas ir dėl to, kad tvoros griovimo klausimas neišvengiamai susijęs su atitinkamais vykdymo proceso metu nustatytais jos matmenimis. Reikiamu būdu nesukonkretinus ieškininio reikalavimo, teismo sprendimas dėl tvoros nugriovimo vėl gali tapti neįvykdomu. 2006 m. lapkričio 3 d. teismo posėdyje ieškovai nurodo, jog į servituto teritoriją įeina 68 centimetrai trečiosios stoginės sienos ir 7,35 m ilgio tvora. Jų pateiktame brėžinyje t. 2 b.l. 156 pažymėta, jog 1,61 m ilgio tvoros dalis turi būti palikta, nugriautina – 5,74 m tvoros( 7,35-1,61). Ieškovų keliamas klausimas peržengė sprendimo išaiškinimo ribas, jis susijęs su bylos nagrinėjimo iš esmės metu nustatytinomis aplinkybėmis, todėl teismas privalėjo atsisakyti minimu būdu išaiškinti sprendimą, kooperacijos principo pagrindu pasiūlydamas realizuoti galimybę sprendimo įvykdymo kliūtį pašalindamas minėtuoju CPK 277 straipsnyje nustatytu būdu. Darydamas tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi revizuojamu klausimu formuojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika, pagal kurią teismo sprendimų išaiškinimas, kaip ir kitos teismo sprendimų trūkumų šalinimo formos, privalo būti taikomas „racionaliai, o ne formaliai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas sprendimo trūkumų ištaisymo institutus (sprendimo ištaisymas, sprendimo išaiškinimas, papildomas sprendimas) siekė sukurti mechanizmą, kurio pagalba būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių sprendimo trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas. Įstatymų leidėjas, nustatydamas tris sprendimo trūkumų šalinimo būdus, taip pat siekė, kad jų pagalba būtų išvengta absurdiškų situacijų ir būtų realiai įvykdytas teisingumas, kurį vykdyti teismams deleguota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniu. Todėl teismas, esant sprendimo trūkumų, privalo šiuos įstatymų leidėjo nustatytus sprendimo trūkumų šalinimo būdus naudoti efektyviai, o esant reikalui – taip pat ir savo iniciatyva“ ( 2000 m. birželio 7 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų kolegijos nutartis civilinėje byloje nr. 3K-3-645/2000).

Procesinės teisės normas pirmosios instancijos teismas pritaikė netinkamai, todėl išdėstytų argumentų pagrindu nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės ( CPK 338 straipsnis, 329 straipsnio pirmoji dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio antruoju punktu,

Rezoliucinė dalis

nutari a:

atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti 2006 m. lapkričio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atmesti ieškovės R. K. prašymą dėl 2006 m. kovo 21 d. priimto Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo išaiškinimo.