Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2015-04-08 · Civilinė byla Nr. 2A-167-124/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-08
Bylos Nr.
2A-167-124/2015
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00252-2014-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Laisvė Aleknavičienė, Danutė Burbulienė, Lina Muchtarovienė
Ieškovas
V. A.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos
Kategorijos
  • 21.4.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 48.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-167-124/2015Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00252-2014-6Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.5;24.4; 48.4; 121.14. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSprendimasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvės Aleknavičienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės, Linos Muchtarovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-417-471/2014 pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. A. ieškiniu (3 – 6 b. l.) ir pareiškimu dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo (94–95 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti, kad jis iš B. M. pagal sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, nuosavybės teise įgijo 9,08 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Ieškovas nurodė, kad 2001 m. balandžio 15 d. jis ir B. M. sudarė sandorį, kuriuo B. M. ieškovui nuosavybės teise perleido nekilnojamąjį turtą su sąlyga jį išlaikyti iki gyvos galvos. Tokiam sandoriui jo sudarymo metu buvo numatyta privaloma notarinė forma, tačiau tarp ieškovo ir B. M. sudarytas sandoris pas notarą nebuvo patvirtintas. Dėl prastos B. M. sveikatos jis vis atidėliojo vykimą pas notarą. 2001 metais B. M. pats žemės nebedirbo, visą žemės valdymą ir naudojimą perleido ieškovui. Buvo sutarę, kad pas notarą vyks 2001 m. po Šv. Velykų, tačiau B. M. (duomenys neskelbtini) netikėtai mirė.

Pagal 1964 m. CK 58 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.

Pagal kasacinio teismo praktiką, sandorį pripažinti galiojančiu remiantis CK 58 str. 5 d. būtinos dvi sąlygos: 1) sandorio šalys turi būti atlikusios veiksmus, kuriais buvo siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ar pareigas, 2) sandoris turi neprieštarauti tuo metu galiojusioms imperatyviosioms teisės normoms.

Nuo 2001 metų ieškovas naudojosi žemės sklypu, valdė jį kaip savo - deklaravo pasėlius, prižiūrėjo ganyklas, jas periodiškai atsėja, iki mirties už B. M. jo vardu mokėjo žemės mokestį savo pinigais, teikė jam išlaikymą, su juo gyveno viename name, gamindavo jam valgyti, pirkdavo maisto produktus, tvarkydavo namus, skalbdavo jo rūbus, pirko vaistus, maisto papildus.

Ieškovas ir B. M. sudarė turto perleidimo su išlaikymu iki gyvos galvos sandorį, kurį numatė 1964 m. CK 283 straipsnis, ieškovo ir B. M. sudarytas sandoris tiksliai atitiko įstatymo reikalavimus.

Mirus B. M., ieškovas kreipėsi į advokatą, tačiau jam buvo paaiškinta, kad nuosavybės teisę į žemę galės įteisinti tik po 10 metų įgyjamosios senaties būdu. Ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, todėl patikėjo specialisto suteiktos konsultacijos teisingumu. Teisės įgyti nuosavybės teisę į B. M. priklausiusią žemę niekas neginčijo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (79–80 b. l.) atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašė pakeisti byloje nurodytą atsakovą tinkama šalimi, ieškinio netenkinti. Nurodė, kad sandoris nebuvo notariškai patvirtintas, o taip pat nebuvo įregistruotas atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Pagal ieškinyje pateiktus duomenis ieškovas V. A. nėra B. M. turto paveldėtojas nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM nėra pradėjusi jokių ieškinyje nurodyto turto paveldėjimo procedūrų bei nėra turto paveldėjusi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kelmės rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimu (102–106 b. l.) ieškovo prašymo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą netenkino, ieškinį atmetė, priteisė iš V. A. valstybei 22,80 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Teismas nurodė, kad sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą arba jo dalį, o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. Esminės sutarties sąlygos buvo nustatytos 1964m. LR CK 284 straipsnyje, ši sutartis turėjo būti sudaroma Lietuvos CK 255 str. tvarka, t.y. notarine forma ir per 3 mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės, o juo labiau notarinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti, todėl teismas konstatavo, kad liudytojų J. M. ir A. A. parodymais remtis negalima.

Teismas nurodė, kad ieškovui ir B. M. neabejotinai buvo žinoma, kad jie nėra kraujo giminės, t. y. ieškovas po B. M. mirties negali būti įstatyminiu įpėdiniu, tačiau itin ilgą laiką – nuo nuosavybės teisių atkūrimo 1995m. iki B. M. mirties – nesiėmė jokių veiksmų įstatymo nustatyta tvarka sudaryti bet kokį sandorį, kuris ieškovui leistų perimti nuosavybėn ieškinyje nurodomą žemės sklypą.

Ieškinys dėl sandorio pripažinimo galiojančiu pareikštas ne tik kitai šaliai mirus, tačiau praėjus 14 metų nuo nurodomo sandorio sudarymo datos, t. y. praleidus 1964m. ir 2000m. Lietuvos CK nustatytą ieškinio senaties terminą. Šio termino praleidimas yra pagrindas ieškinį atmesti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas V. A. apeliaciniu skundu (109–112 b. l.) prašo panaikinti Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pripažinti, kad V. A. iš B. M. pagal sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos nuosavybės teise įsigijo 9,08 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nevertino kaip įrodymo ieškovo paaiškinimo vien dėl to, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Šalių paaiškinimai yra laikomi įrodymų šaltiniu, nors kiekvienoje byloje kiekviena šalis yra suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovas davė parodymus teismui, pasirašęs dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl sakė tiesą.

2. Teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojų J. M. ir A. A. parodymais tuo pagrindu, kad „įstatymo reikalaujamos paprastos, o juo labiau notarinės formos nesilaikymas atima iš šalių, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teismas savo sprendime neatsižvelgė į ieškovo ir B. M. tarpusavio santykius, pagrįstus pasitikėjimu ir gera valia, nepagrįstai taikė draudimą panaudoti liudytojų parodymus, nors tai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

3. Sutartis dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos tarp ieškovo ir B. M. buvo sudaryta ir pilnai abiejų šalių įvykdyta iki jo mirties, t.y. (duomenys neskelbtini), per Šv. Velykas. Tą dieną B. M. perleido ieškovui savo nuosavybės teisę į žemę, nuo tada pats tos žemės nebedirbo, o ieškovas B. M. teikė išlaikymo paslaugas, kokios jam buvo reikalingos. Tokiu būdu ne vien ieškovas vykdė susitarimą išlaikyti B. M. iki jo gyvos galvos, bet pareigą perduoti žemę ieškovo nuosavybėn įvykdė ir kita sandorio šalis - B. M., perduodamas jam turtą natūra. Sandoris faktiškai buvo sudarytas ir pilnai įvykdytas natūra, tik nebuvo įformintas notariškai.

4. Teismas nepagrįstai vertino ieškovo ir B. M. sudarytą sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos kaip pokalbį apie galimą ar numatomą sudaryti sandorį. Ieškovas įrodinėjo, kad ši sutartis buvo sudaryta žodžiu. Žodinė sutartis ir yra pokalbis tarp sandorio šalių, kuriuo šalys susitarė dėl pagrindinių jo sąlygų. Šį susitarimą abi šalys vykdė nuo pat jo sudarymo iki B. M. mirties.

5. Teismas nepagrįstai neįvertino ieškinio patenkinimo galimybės, vadovaujantis LR CK 1.5 str. įtvirtintu teisingumo principu. Teisingumo, kaip universalaus teisės principo reikšmę ne kartą yra pabrėžęs ir LR Konstitucinis Teismas (1995 m. gruodžio 22 d. nutarimas; 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas).

6. Ieškinio senaties instituto paskirtis yra kito asmens, pretenduojančio į tą patį turtą, teisių apsauga. Teismas nepagrįstai neįvertino, kad 14 metų ieškovas dirba žemę, deklaruoja pasėlius, t.y. įgyvendina visas savininko teises į šią žemę. Teismas šių rašytinių įrodymų nevertino, sprendime net neaptarė. Iš VMI atstovės paaiškinimų bei atsakovo procesinių dokumentų akivaizdu, kad nuosavybės teisių į šią žemę niekas nėra įsiforminęs, šios žemės nėra paveldėjęs, ji nėra apskaityta kaip bešeimininkis turtas, niekas į ją nepretenduoja, todėl ieškovas, nepertraukiamai šią žemę valdydamas kaip savo nuosavą, nepažeidė kitų asmenų interesų pusiausvyros.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (117–119 b. l.) atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos prašo apeliacinį skundą atmesti, Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-09-30 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad VMI prie LR FM pranešimo apie galimai valstybės paveldėtiną turtą negavo ir nepradėjo patikėjo B. M. turto paveldėjimo procedūrų. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais, o įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais sandorį daro negaliojantį. Ieškinys dėl sutarties pripažinimo galiojančia pareikštas tik B. M. mirus, praėjus net 13 metų nuo jo mirties, nors niekas apeliantui netrukdė pateikti ieškinį anksčiau.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovo V. A. skundo ribose. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d.).

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas prašo pripažinti, jog jis pagal 2001 m. balandžio 15 d. sudarytą su (duomenys neskelbtini) mirusiu B. M. išlaikymo iki gyvos galvos žodinę sutartį įgijo nuosavybės teisę į 9.08 ha žemės sklypą , un. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad B. M. atstovavimo teise buvo atstatyt nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą pagal mirusios jo žmonos S. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jos tėvo L. K. turėtą 26 ha žemės sklypą. Į tą patį žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės ir S. M. seseriai E. K., kurios sklypą nuo 2004-10-22 nuosavybės teise valdo ieškovas. Abu sklypai turi bendrą ribą, yra neatidalinti. Žemės sklypas iki šiol registruotas mirusio B. M. vardu, testamentas ar kitoks paveldėjimas neįregistruotas. Ieškovas prašo pripažinti galiojančia 2001 metais žodžiu sudarytą jo ir B. M. sutartį dėl išlaikymo iki gyvos galvos. Ieškovas remiasi galiojusio Civilinio kodekso 283 straipniu bei 58 straipsnio 5 dalyje (šiuo metu LR CK 1.93 str. 4 d.) įtvirtinta norma, nustatančia, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį kaip neįrodytą, jog B. M. vengė įforminti šį sandorį, be to ieškinys pareikštas mirus kitai sutarties šaliai, kuri nebegali užginčyti šio sandorio, o taip pat pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Teismas sprendė, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių sandorio sudarymo faktą.

Ieškovas prašė pripažinti galiojančiu sandorį, kurį nurodo sudaręs 2001-04-15, kas reiškia, kad ieškovas prašė patvirtinti sandorį, sudarytą 2001metais iki naujojo Civilinio kodekso įsiteisėjimo. Sandoriams ir jų formai taikomi jų sudarymo metu galiojantys įstatymai ( Lietuvos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4str. ir 8str.). 2000m. redakcijos Lietuvos CK įsigaliojo 2001-07-01, todėl nurodomo sandorio sudarymo metu – 2001m. balandžio 15, galiojo ir jam taikytinos 1964m. redakcijos Lietuvos Civilinio kodekso nuostatos.

Pagal sutarčių laisvės principą, šalys pačios gali nustatyti, kokia forma bus sudaromi sandoriai, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyti sandorio formos reikalavimai.1964m. Lietuvos CK 283str. numatė, kad sutartimi dėl turto perleidimo su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos perleidėjas, kuris dėl amžiaus ar sveikatos būklės yra nedarbingas asmuo, perduoda įgijėjui nuosavybėn nekilnojamąjį turtą arba jo dalį, o įgijėjas įsipareigoja teikti perleidėjui iki gyvos galvos materialinį aprūpinimą natūra gyvenamosios patalpos, maisto, priežiūros, reikiamos pagalbos pavidalu. CK 284straipsnis numatė, kad ši sutartis turėjo būti sudaroma Lietuvos CK 255str. nustatyta tvarka- notarine forma ir per 3 mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas darė sandorį negaliojantį (1964m. Lietuvos CK 58str. 3d.). Tiek galiojusio CK 58 straipsnio penktoji dalis, tiek galiojančio CK 1.93 straipsnio ketvirtoji dalis nustatė, kad, jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Nurodoma, jog šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.

Taigi šiose normose nurodomos išimtys, kai sandorį, kuriam įstatymo nustatyta privaloma notarinė forma ir kuris sudarytas jos nesilaikant, teismas gali pripažinti galiojančiu. Tam būtinos tokios sąlygos: 1) sandoris yra dvišalis; 2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; 3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad vykdant sandorį savo valią išreiškia ne tik šalis, kuri vykdo, bet ir šalis, kuri priima įvykdymą, todėl turi būti akivaizdi šalių valia ne tik sudaryti, bet ir įvykdyti sandorį. Sandorį, įvykdytą tokiu būdu, kad negalima nustatyti kitos šalies neabejotinos valios jį sudaryti ir įvykdyti, nėra pagrindo pripažinti galiojančiu. Be to, sprendžiant, ar tenkintinas besikreipiančios šalies reikalavimas pripažinti notarine tvarka neįformintą ginčo sutartį galiojančia, nepakanka nustatyti šių trijų CK 1.93 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų šio instituto taikymo sąlygų. Tokiu atveju reikia išsiaiškinti, ar sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, tai yra ar tokia sutartis ne tik dėl notarinės formos nesilaikymo, bet ir dėl kitų įstatymuose nurodytų aplinkybių negalės būti pripažinta galiojančia pagal CK 1.93 straipsnio 4 dalį.

Ieškovas dėl pačios sutarties sudarymo nepateikė rašytinių įrodymų, tačiau teismui yra pateikti atitinkami netiesioginiai rašytiniai įrodymai, kurie leidžia spręsti apie šalių įsipareigojimų vykdymą. Sutarties sudarymo aplinkybes ieškovas įrodinėjo remdamasis savo paaiškinimais bei liudytojų J. M., A. A. parodymais teisme. Taip pat rėmėsi netiesioginiais rašytiniais įrodymais-seniūnijos pažyma apie bendro ūkio su B. M. vedimą, paraiškomis gauti išmokas už žemės ūkio naudmenis. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai vertino ieškovo paaiškinimą tik kaip suinteresuoto bylos baigtimi asmens, nevertindamas šių paaiškinimų visų įrodymų kontekste. Pažymėtina, kad ieškovas paaiškinimus davė, prisiekęs Lietuvos Respublikos valstybei. Ieškovas sandorio sudarymo bei jo įvykdymo aplinkybes įrodinėjo ne tik savo, bet ir liudytojų parodymais. Teismas šių įrodymų nevertino, remdamasis 1964 CK 58 straipsnio 2 dalimi, kuri numatė, kad įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais. Toks įrodymų leistinumo apribojimas, remiantis Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi ir CK 1.93 straipsnio 6 dalimi, nėra absoliutus. CK 1.93 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas gali netaikyti draudimo remtis liudytojų parodymais, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Byloje nustatyti net keli CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodyti pagrindai, kuriems esant draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Bylos duomenimis ieškovas nuo 1993 metų nuolatinai gyveno su B. M. ieškovo močiutei atkurtame žemės sklype, jų giminei priklausančiame name, esančiame ieškovo sklype, vedė bendrą ūkį, ką patvirtina ir K. seniūnijos pažyma (36 b. l.).Nors ieškovo ir B. M. nesiejo kraujo giminystės ryšiai, tačiau buvo jo mamos krikštatėvis, jo močiutės E. K. sesers S. M. vyras, jam buvo atkurta nuosavybės teisė į žmonos tėvo nuosavybę, abu valdė ieškovo protėvių žemės sklypus, kartu dirbo žemę. Be to kaip matyti iš ieškovo paaiškinimų, sandorio sudaryti raštu ir jo įforminti nebuvo galimybių, nes mirusysis buvo garbaus amžiaus, 96 metų, sirgo širdies, kraujagyslių, tiesiosios žarnos vėžiu, buvo silpnos sveikatos, dėl ko atidėdavo nuvykimą pas notarą. Byloje yra netiesioginių įrodymų, patvirtinančių šį sandorį, t.y. seniūnijos pažyma, paraiškos tiesioginėms išmokoms gauti. Atsižvelgiant į CK 1.93 straipsnio 6 dalies nuostatas, į šalių tarpusavio artimus santykius, sandorio prigimtį šiuo atveju nesirėmimas ir neleidimas vadovautis liudytojų parodymais prieštarautų teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams.

Pats ieškovas teisme paaiškino, kad mirusysis neturėdamas vaikų, kitų giminių, žadėjo jam palikti žemės sklypą, nes jam buvo kaip tėvas, gyveno su ieškovu kaip viena šeima. Kadangi B. M. buvo garbaus amžiaus, ieškovas kad turėtų galimybę dirbti giminės žemę, metė mokslus ir 1993 metais parvyko į kaimą, dirbo tiek savo žemę, tiek ir atitekusią prosenelių žemę, į kurią nuosavybė buvo atkurta mirusiajam, nes šis dėl sveikatos būklės negalėjo jos prižiūrėti, kasdien prižiūrėjo B. M., gamino valgyti, slaugė. 2001 m. balandžio mėnesį per Velykas prie giminaičių, kaimynės J. M. pažadėjo jam palikti žemę, jei ieškovas jį išlaikys iki gyvos galvos-prižiūrės, slaugys, o mirus- palaidos, prižiūrės kapą. Šias aplinkybes patvirtino ir teisme apklaustos liudytojos J. M., A. A.. Liudytoja J. M. teisme patvirtino, kad kol B. M. turėjo sveikatos, su ieškovu kartu dirbo žemę, prižiūrėjo gyvulius. Patvirtino, kad B. M. ir anksčiau sakydavo, kad ieškovui atiteks ši žemė. Likus iki mirties nepilniems metams per Velykas prie pietų stalo prie svečių B. M. pasakė, kad užrašys žemę ieškovui, jei jis ir toliau jį prižiūrės, rūpinsis juo. Liudytoja patvirtino, kad ieškovas iki B. M. mirties juo rūpinosi, dirbo ir pastarojo žemę.

Liudytoja A. A. taip pat patvirtino šias aplinkybes, parodydama, kad mirusysis prašė, jog ieškovas nepaliktų kaimo, laikė jį kaip savo sūnų, prašė ieškovo rūpintis jo gydymu, maitinimu, o 2001 metais per Velykas prie jos ir kaimynės pasakė, kad žemę nori atiduoti V. A. už tai, kad jis ir toliau rūpintųsi, jį slaugytų, ruoštų valgį, prižiūrėtų, palaidotų, prižiūrėtų kapą, žadėjo tai įforminti. Patvirtino, kad kelis kartus ji buvo atvykusi su mašina iš Šiaulių nuvežti B. M. pas notarą, nes sūnus neturėjo mašinos, bet B. M. nebenuvažiavo pas notarą dėl blogos savijautos, žadėdavo tai atlikti kitą kartą, tačiau vėliau mirė. Patvirtino, kad po 2001 metų Velykų žemę dirbo tik jos sūnus, o B. M. jau ja nebesirūpino, sūnus irgi įvykdė savo pareigas, B. M. rūpinosi iki pat mirties.

Rašytiniai įrodymai-seniūnijos pažyma patvirtina, kad ieškovas nuo 1993 metų vedė bendrą ūkį (duomenys neskelbtini) kartu su B. M., o po jo mirties veda ūkį vienas (36 b. l.). Ieškovo teiktos paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus patvirtina aplinkybę, kad ieškovas deklaruoja pasėlius, gauna išmokas, tame tarpe ir už B. M. žemės naudmenis, t.y. elgiasi su žeme kaip su savo turtu.

Įrodymų visuma patvirtina, kad abi sandorio šalys jį įvykdė, kas atitiko jų suderintą valią. B. M. žemę perdavė ieškovui, kuris ja naudojosi ir iki šiol naudojasi, prižiūri, valdo, elgiasi kaip savininkas, tuo pačiu ieškovas suteikė B. M. priežiūrą, slaugą, kitas paslaugas, kurios buvo pastarajam reikalingos. Taip pat nustatyta, kad dėl blogos savijautos mirusysis vengė nuvykti pas notarą ir įforminti sandorį. Esant įvykdytam sandoriui, yra pagrindas pripažinti jį galiojančiu, jį patvirtinti(1964 m. CK58 str.5d.,2000 m. CK 1.93 str.4 d. ). Sutiktina su apelianto argumentu, kad teismas neteisingai aiškino sandorio prigimtį, nes mirus rentos gavėjui, baigiasi tik prievolė išlaikyti asmenį, tuo tarpu turtas įgijėjui pereina nuosavybėn dar esant gyvam rentos gavėjui. Kadangi sandoris liko neįformintas, ieškinys buvo pareikštas jo turtinių teisių perėmėjams-valstybei, kurią šiame etape atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija. Nors VMI nurodo, kad ji negali būti tinkamas atsakovas, tačiau pagal kasacinio teismo praktiką, valstybei paveldint žemę, Valstybinė mokesčių inspekcija kaip valstybės atstovė, dalyvauja paveldėto turto priėmimo ir patvirtinančių dokumentų gavimo etape, o vėliau kiti su paveldėtu turtu susiję klausimai pavedami spręsti Nacionalinei žemės tarnybai.

Dėl ieškinio senaties termino.

Tarp šalių sandoris buvo sudarytas 2001 balandžio 15 d. Nuo šios dienos skaičiuojamas senaties terminas ir santykiams taikytinas 10 metų senaties terminas(Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 10 str. 1 dalis). Ieškovas į teismą kreipėsi praleidęs senaties terminą, t.y. kreipėsi 2014 m. kovo 21 d., praleidęs senaties terminą beveik 3 metus.

Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senaties terminas nesukuria asmeniui materialiųjų teisių, tačiau per įstatyme nustatytą terminą suteikia tokiai teisei gynybą nuo pažeidimų. Teisinio santykio šalis nuo jai keliamo reikalavimo gali gintis ieškinio senaties terminu, jei kita šalis nepateisinamai ilgą laiką neprašė savo teisės apsaugos, dėl ko pažeidimo pašalinimas gali nebeturėti tokios teisinės vertės, kaip teisinių santykių stabilumas (vadinamoji apsauginė senaties termino funkcija). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Kasacinis teismas savo praktikoje ne vienoje nutartyje yra pažymėjęs, kad bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą. Kartu pažymėtina, kad konkrečioje byloje susiklosčiusių materialiųjų teisinių santykių faktinė sudėtis gali lemti tai, jog teisingumo vykdymas, inter alia viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą, gali nusverti interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Vilniaus apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-578/2007; 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikų mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas kiekvienu atveju turi siekti šių teisinių vertybių pusiausvyros (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. L. v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-265/2009).

Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Pagal kasacinio teismo praktiką klausimą ieškinio praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties instituto esmę ir paskirtį, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyvųjį (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyvųjį (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK1.5) (Lietuvos A. T. civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013m. birželio 28 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-356/2013, 2010m.gruodžio 10 d. nutartis civ. byloje 3K-3-516/2010 ir kt.).

Kaip minėta, nors ieškovas ilgai nesikreipė į teismą dėl sutarties patvirtinimo, tačiau senaties terminą praleido beveik 3 metus, kuris nėra neprotingai ilgas. Ieškovas savo neveikimą aiškino įstatymų nežinojimu, advokato, į kurį kreipėsi netinkamu įstatymo išaiškinimu, kad galės kreiptis teisminės gynybos tik po 10 metų ir įgyjamosios senaties pagrindu įteisinti nuosavybės teisę į valdomą žemės sklypą, tuo pagrįsdamas savo neveikimą ir nesikreipimą į teismą ieškinio senaties ribose. Specialiųjų žinių ir išsilavinimo stoka negali būti pripažintina svarbia termino praleidimo priežastimi, nes įstatymo nežinojimas ar netinkamas jų suvokimas neatleidžia nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymus. Tačiau ieškovas nėra teisininkas, buvo suklaidintas profesionalaus teisininko.

Pažymėtina, kad ieškinio senaties instituto paskirtis yra kito asmens, pretenduojančio į tą patį turtą, teisių apsauga. Kita sandorio šalis –B. M. mirė (duomenys neskelbtini), jo turto paveldėtojų nėra. Per tą laiką iki kreipiantis į teismą niekas neginčijo ieškovo teisių, ieškovas nekilnojamąjį turtą valdė nepertraukiamai ilgą laiką-13 metų valdė žemės sklypą, deklaravo pasėlius, užtikrino žemės priežiūrą, turtas net nebuvo įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą, jo procedūros atsakovas nepradėjo net ir pareiškus ieškinį teisme, niekas į jį nepretenduoja, istoriškai šis žemės sklypas priklausė ieškovo protėviams, į šią žemę valstybės restitucijos aktu buvo atkurtos pažeistos buvusių savininkų teisės. Tai rodo, kad ieškovas nepažeidė kitų asmenų interesų pusiausvyros. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad turi būti užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės, paisoma prigimtinio teisingumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo, teisingumo principus, į bylos aplinkybes, ieškovo teisė turi būti ginama ir ieškinio senaties terminas atnaujintinas ( CK 1.131 str.2 d.).

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, netinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas ir priimtinas naujas sprendimas-ieškinys tenkintinas (CPK 330,326 str.1 d.2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškinio senaties terminą.

Nustatyti, kad V. A. (a.k(duomenys neskelbtini) iš B. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) pagal sutartį su sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos, nuosavybės teise įgijo 9.08 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Teisėjai Laisvė AleknavičienėDanutė BurbulienėLina Muchtarovienė