Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. 2016 m. vasario 23 d. apie 13.10 val. Šiauliuose, M. J. – Nadruvos gatvėmis, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į įvažiavimo į garažų bendriją užtvarą bei jį apgadino.

P. J. kaltu neprisipažino ir teisme paaiškino, kad nenumetė šlagbaumo, o po juo palindo. Važiavo, buvo nuleistas šlagbaumas, švietė saulė. Pavažiavo 20 cm, tada pavažiavo atgal, šlagbaumas pakilo ir pravažiavo. Dvi savaites niekas nieko nesakė. Per susirinkimą kalbėjo su pirmininku, bet šis jam nieko nesakė. Po to jis policijai parašė raštą. Atvyko pas jį pareigūnai, surašė ir viskas. Vairavo automobilį „Opel Zafira“, galėjo būti vasario 23 diena. Švietė saulė, šlagbaumo nepastebėjo. Pavažiavo atgal, šlagbaumas pasikėlė ir jis pravažiavo. Matomai užvažiavo ant juostos ir šlagbaumas pasikėlė. Ten reaguoja į šviesas, yra linija. Pultelio nėra. Važiavo vienas. Sargo būdelė yra, bet nežino, ar tuo metu buvo sargas. Iš automobilio neišlipo, šlagbaumas pasikėlė ir jis nuvažiavo. Garaže automobilio irgi neapžiūrėjo. Kai atvyko policija, automobilį nuvarė apžiūrėti, nubraižytas nebuvo. Policija šlagbaumo neapžiūrėjo, jis jo irgi neapžiūrėjo. Jo automobilis šlagbaumo nelietė. Pamatė, kad po juo palindo, dėl to pavažiavo atbulas. Šlagbaumas yra virš automobilio kapoto, jo aukštis 1,25 metro. Nepadarė jokios žalos, eismo įvykio nesukėlė. Jei būtų šlagbaumą sulaužęs, būtų ėjęs pas pirmininką, kalbėjęs. Ties šlagbaumo viduriu aukštis yra 1,25 metro, ties šonais dar aukščiau. Garažu naudojasi. Apie šlagbaumo apgadinimą nieko negirdėjo. Ten važiuoja beveik kasdien. Tą pačią dieną šlagbaumas veikė normaliai, nežino, ar kas kvietė meistrus. Jis su automobiliu šlagbaumo nelietė. Žinojo, kaip įvažiuoti. Būna, kad šlagbaumas pakeltas, būna nuleistas, švietė saulė, nepastebėjo. Sustoji prie šlagbaumo ir jis pasikelia. Nematė, kad kartis būtų buvusi nuimta. Beveik kasdien važiuoja į garažą. Matė vaizdo medžiagą, gal ir jo automobilis ten buvo. Jei būtų šlagbaumas prisilietęs prie automobilio, būtų išdaužęs langą, o dabar net nėra įbrėžtas. Jei būtų supratęs, jog sukėlė eismo įvykį, būtų ėjęs pas bendrijos pirmininką, jam pranešęs. Neturėjo tikslo šalintis iš įvykio vietos, jis pats buvo blaivus, automobilis techniškai tvarkingas, draustas, registruotas.

Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, kad žmogui įvyko nelaimė. Galėjo šlagbaumo ir nepamatyti. Sistema yra automatinė, yra kameros. Yra „Stop“ ženklas. Jei automobilis sustoja prieš ženklą, kamera nufilmuoja, pasikelia šlagbaumas, įvažiuoji. Matomai nepastebėjo, kad taip veikia sistema, nors skelbimų lentoje yra nurodyta. Jam nėra buvę, kad šlagbaumas neveiktų. Matomai vairuotojas važiavo netikusiai. Vaizdo įraše matosi, kaip asmuo lenda po šlagbaumu. Ant automobilio dar yra bagažinės lankai, už jų užkliuvo, nustūmė šlagbaumą, kuris sulinko. Po įvykio sistema pradėjo strigti. Su elektriku, sargu tą pačią dieną nuėmė šlagbaumą. Iškvietė policiją, nes vaizdo medžiagoje matosi, kas važiavo. Padaryta 160 Eur žala, turi dokumentus, kad tiek būtų kainavęs remontas, bet nutarė tvarkyti jį patys. Nupjovė 40 cm karties, dabar ji vėl veikia. Pačiai sistemai nieko nenutiko. Gal ženklo, gal šlagbaumo nepastebėjo, po juo palindo, šlagbaumas buvo apgadintas mechaniškai. Automobilis buvo palindęs daugiau nei 20 cm. Jei kartis būtų buvusi ties kapotu, kapotas būtų nubrozdintas. Galėjo užkabinti su stogo bagažinės laikikliu. Berods 167 Eur būtų kainavęs remontas, jei ne patys būtų tvarkę. Pagal dokumentus naujas toks kelio užtvaras kainavo 717 eurų. Iki vasario 23 dienos buvo apgadintas šlagbaumas, du vyrai kėlė jį iš jėgos, kol sulaužė, po to sutvarkė. Vasario 23 dienai šlagbaumas buvo pilnai sutvarkytas. Nedidelis malonumas tvarkyti, kai kiti laužo. Sistema patikrinta, turi kompiuterį, fiksuoja automobilių numerius. Apgadinimą pastebėjo tą pačią dieną, blogai darinėjosi, liepė nuimti kartį. Apgadintą galą nupjovė. Dienos metu sargas nedirba. Reikia paimti vaizdo medžiagą ir pažiūrėti, bus matyti, ar palindo, ar nepalindo. Į policiją kreipėsi tą pačią dieną. Nepamena, kada atvyko policija. Jam atrodo, kad asmuo suprato sukėlęs eismo įvykį, nes pavažiavo atbulas. Galėjo nepastebėti ženklo. Jo garažas yra iš tolimesniųjų. Sistema įtaisyta prieš 3-4 mėnesius. Pradžiai stovėjo sargas ir padėdavo kiekvienam įvažiuoti. Po to pastatė „stop“ ženklą, aprašymą, kaip naudotis. Po kliudymo šlagbaumas iki galo nebenusileido.

Liudytoja M. P. teismui parodė, kad asmenis pamena iš veidų, bet pačio įvykio nepamena. Gavo informaciją, kad apgadintas šlagbaumas. Nurodė automobilio numerius, kuris apgadino. Surado automobilio valdytoją, jį apklausė. Buvo vėlu, dėl to automobilio neapžiūrėjo. Ji vyko į įvykio vietą. Apgadinimų nebuvo, nes galbūt jau buvo sutvarkyti. P. J. aiškino, kad įvažinėjo į garažus, galėjo kliudyti šlagbaumą. Šlagbaumas apgadintas nebuvo, automobilio neapžiūrėjo. Gal kitas pareigūnas apžiūrėjo automobilį. Gal ir ji apžiūrėjo, nepamena, jei yra parašas, vadinasi, apžiūrėjo. Jiems nurodė automobilio numerius, pasakė, kad apgadino šlagbaumą. Atvykę apgadinimų nematė, bet gal jis buvo sutvarkytas. Į įvykio vietą nuvyko vakare, nežino, ar tą pačią dieną. Nepamena, ką jiems aiškino dėl šlagbaumo. Lyg nematė vaizdo medžiagos. Nežino sargo pavardės. Su sargu bendravo, jo pavardė turėtų būti nurodyta.

Liudytojas E. J. teismui parodė, kad gavo skundą, jog apgadinti vartai. Apklausė žmogų. Vyko į įvykio vietą, bet apgadinimų nenustatė. Buvo praėjęs kažkoks laiko tarpas, gal vartai jau buvo sutvarkyti. Nesiaiškino, buvo vėlu. Mano, kad vartai buvo sutvarkyti. Asmuo atvyko į komisariatą, jo automobilį apžiūrėjo kitas pareigūnas. Sargo neapklausė, jo duomenų nežino. Jie patikslino įvykio aplinkybes, apklausė dalyvį. Nepamena, ką aiškino P. J.. Pirmininkas nurodė, kad yra filmuota medžiaga, vaizdo medžiagos nežiūrėjo. Jis įvykio netyrė, tik apklausė žmogų. Apgadinimų nenurodė. Tikslino aplinkybes, ar tikrai buvo eismo įvykis. Jei tyrėjas surašė protokolą, vadinasi, eismo įvykis buvo.

Liudytojas M. T. teismui parodė, kad datos nepamena, buvo gauta medžiaga, jog garažų bendrijoje apgadintas įvažiavimo užtvaras. Pridėtas kompaktinis diskas su vaizdo įrašu. Įraše matosi automobilis „Opel Zafira“, kuris atsitrenkia į užtvarą, užtvarui pakilus, automobilis įvažiavo, po to po kurio laiko išvažiavo. Pagal automobilio numerius nustatė valdytoją. Pirmininkas parašė paaiškinimą. Iškvietė automobilio valdytoją, apklausė jį, už apgadinimą ir pasišalinimą surašė protokolą. Pagal vaizdo medžiagą matosi, kad užtvaras nulinksta. Rėmėsi pareiškimu ir vaizdo medžiaga. Gal nebuvo eismo įvykio schemos ar nuotraukų, todėl pareigūnai į įvykio vietą vyko dar kartą. Automobilis apgadintas nebuvo. Užtvaras buvo apgadintas prie mechanizmo. Asmuo turėjo suprasti, kad apgadino, nes užtvaras buvo palei akis. Mano, kad suprato, negali pagrįsti savo nuomonės, nematyti užtvaro negalėjo. Nesiaiškino, ar užtvaras buvo suremontuotas. P. J. klausė, ar automobilis apgadintas, sakė, kad neapgadintas.

Liudytojas A. O. teismui parodė, kad J. G. pažįsta, nes dirba bendrijoje. P. J. matytas. Įvykis buvo gal vasario 23 d. 7 val. atėjo į darbą, užėjo į būdelę. Jis yra elektrikas – sargas. Sąsiuvinyje buvo parašytas gedimas, nuėjo jo šalinti. 14 val. pastebėjo, kad apie 30 laipsnių nulenktas šlagbaumas. Atėjo pirmininkas, parodė nulenkimą, nuėmė šlagbaumą. Kitą dieną nupjovė 30 cm šlagbaumo, uždėjo iš naujo. Pačio įvykio nematė. Sužinojo tik iš vaizdo medžiagos. Medžiagą žiūrėjo su žmogumi, kuris atsukinėjo ir įrašinėjo. Šlagbaumą remontavo kitą dieną. Dar ir dabar jis pažeistas. Tvarkė vienas. Pasitarė su pirmininku ir padarė. Varžtų turėjo, nieko nepirko, dėjo savo medžiagas. Žala bendrijai buvo padaryta, kurį laiką nebuvo šlagbaumo, reikėjo jį nuimti, taisyti. Mechanizmas po sulenkimo dabar veikia nebe taip. Šlagbaumas pasikelia pagal telekameras. Nežino, kodėl tuo metu nepasikėlė. Yra speciali vieta, kur reikia sustoti. Yra „Stop“ ženklas. Nematė, ar asmuo sustojo prie ženklo. J. G. atsinešė tą pačią detalę, kurią jis nupjovė. Iki šio įvykio šlagbaumas buvo apgadintas, tačiau sutvarkytas. Šlagbaumas įvykio dieną veikė.

Liudytojas V. Š. teismui parodė, kad vasario 24 d. ant stalo rado raštelį, kad nulenktas šlagbaumas. Pažiūrėjo kompiuteryje vaizdo medžiagą, viskas buvo aišku. Atvažiavo didesniu greičiu, nespėjo sustoti ir palindo po šlagbaumu. Šlagbaumas nulinko ties tvirtinimu. Po to šlagbaumas buvo šiek tiek pakilęs. Jis neveikė, kol nesuremontavo. Pats mechanizmas veikė. Šlagbaumą nuėmė, nupjovė ir vėl prisuko. Nulenkimas šlagbaumui veikti netrukdė. Vaizdo medžiagą peržiūrėti prašė pirmininkas. Kamera fiksuoja automobilių numerius, tuomet šlagbaumas pasikelia. Automobilis palindo po šlagbaumu. Turėjo suprasti, kad apgadino, tačiau nekreipė dėmesio. Matė jau nupjautą šlagbaumo galą, šlagbaumo automate nematė. Įraše matė, kaip jis veikė nulenktas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė dėl LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo be liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, P. J. paaiškinimu, Šiaulių apskirties VPK pareigūnų tarnybiniais pranešimais, J. G. protokolu-pareiškimu, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, registruotos kelių transporto priemonės duomenimis, išrašu apie asmeniui registruotus administracinės teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, fotonuotraukomis, byloje esančia vaizdine meždiaga.

Motyvuojamoji dalis

LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo (ATPK 10, 11 str.). Taigi tam, kad asmenį būtų galima patraukti atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, jog KET pažeidimu buvo padaryta žala, t. y. sugadinimas ar apgadinimas kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių ar kitokio turto.

P. J. kaltu dėl pažeidimo, numatyto LR ATPK 127 str. 2 d., neprisipažino ir teigė, jog nepadarė jokios žalos, eismo įvykio nesukėlė, jei užtvaras būtų prisilietęs prie automobilio, būtų išdaužęs langą, o dabar nėra net įbrėžimo, kai pamatė, kad palindo po užtvaru, pavažiavo atgal, užtvaras atsidarė ir jis nuvažiavo toliau. Tačiau teismas tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją vertina kritiškai, kaip gynybinę, kurią paneigia kiti bylos duomenys. Nukentėjusysis J. G. teisme parodė, jog vaizo įraše matė, kaip automobilis palenda po užtvaru, ant automobilio dar yra bagažinės lankai, už jų užkliuvo, nustūmė užtvarą ir užtvaras sulinko, po įvykio pradėjo strigti sistema, su elektriku tą pačią dieną nuėmė užtvarą, nupjovė dalį karties, iškvietė policiją. Liudytojas A. O. taip pat parodė, jog vasario 23 dieną pastebėjo, jog yra nulenktas užtvaras, nuėmė užtvarą, nupjovė jo dalį ir vėl uždėjo, dar ir dabar matosi, jog užtvaras pažeistas. Dar daugiau, liudytojas V. Š. teismui parodė, jog peržiūrėjo kompiuteryje buvusią vaizdo medžiagą ir pamatė, jog didesniu greičiu atvažiavo automobilis, nespėjo sustoti ir palindo po užtvaru, užtvaras sulinko ties tvirtinimu ir po įvykio buvo palinkęs, todėl užtvarą nuėmė, nupjovė ir vėl prisuko. Liudytojas M. T. taip pat teismui patvirtino, jog pagal vaizdo medžiagą matėsi, kad automobilis „Opel Zafira“ atsitrenkia į užtvarą, užtvaras sulinksta, užtvaras buvo apgadintas prie mehanizmo. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, vieni kitiems neprieštarauja, be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti P. J. administracinio teisės pažeidimo padarymu, todėl jų parodymus teismas traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad tokius liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esanti vaizdo medžiaga. Teisminio nagrinėjimo metu atlikus prie bylos esančio vaizdo įrašo apžiūrą, taip pat matoma, kaip automobilis „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į įvažiavimo į garažų bendriją užtvarą bei jį apgadino. Esanti įrodymų visuma neginčijamai leidžia teigti, kad P. J., vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į įvažiavimo į garažų bendriją užtvarą bei jį apgadino, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį.

P. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė būdamas vyresnis nei 65 metų amžiaus (LR ATPK 31 str. 1 d. 10 p.), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl atsižvelgus į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į asmenybę, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad nuobaudos tikslai (LR ATPK 20 str.) bus pasiekti jam paskyrus sankcijoje numatytą nuobaudą, lygią baudos minimumui.

Be to, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnysis specialistas 2016-03-24 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį dėl to, kad P. J. 2016 m. vasario 23 d. apie 13.10 val. Šiauliuose, M. J. – Nadruvos gatvėmis, vairuodamas transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, atsitrenkęs į įvažiavimo į garažų bendriją užtvarą bei jį apgadinęs, po eismo įvykio pasišalino iš eismo įvykio vietos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y., kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; 2010 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-2972/2010; 2010 m. birželio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-5002/2010 ir kt.). Taigi, administracinei atsakomybei pagal LR ATPK 130 straipsnį atsirasti, būtina tyčia, kuri apima tiek tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tiek tyčią išvengti atsakomybės už savo veiksmus. Be to, kadangi administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 130 straipsnyje, gali būti padaromas tik tyčia, tai šio teisės pažeidimo sudėčiai konstatuoti būtina nustatyti tiek kaltininko motyvą, tiek tikslą, kurie yra būtini tyčinio teisės pažeidimo subjektyvieji požymiai (LAT nutartis 2013 m. kovo 26 d. administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad LR ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan.

P. J., aiškindamas įvykio aplinkybes, teisme nurodė, kad smūgio nepajuto, nesuvokė, jog sukėlė eismo įvykį, palindus po užtaru, pavažiavus atgal, užtvaras atsidarė ir jis nuvažiavo toliau. P. J. teismui taip pat tvirtino, jog švietė saulė, todėl užtvaro galėjo gerai nematyti. Pažymėtina ir tai, kad J. G. taip pat nurodė, jog asmuo užtvaro galėjo ir nepamatyti. Atkreiptinas dėmesys, kad iš byloje esančio vaizdo įrašo matoma, jog P. J., atsitrenkęs į užtvarą, iš automobilio išlipęs nebuvo, o užtvarui pakilus, jis įvažiavo į garažų teritoriją. Tokios aplinkybės ir tai, kad užtvaras suveikė, pakilo, rodo, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių ir neįvertinti situacijos kaip eismo įvykio. Be to, tai liudija ir tai, kad asmuo nesistengė sąmoningai bėgti iš įvykio vietos, o įvažiavęs į garažų teritoriją, praėjus kuriam laiko tarpui, išvažiavo. Kaip aiškino P. J., garažų teritorijoje lankėsi ir po eismo įvykio, t.y. nevengė ten sugrįžti. Dar daugiau, kaip teisme teigė P. J., jis neturėjo tikslo šalintis iš įvykio vietos, buvo blaivus, automobilis buvo registruotas, draustas, techniškai tvarkingas. Bylos medžiaga liudija ir tai, kad įvažiavimas į teritoriją yra filmuojamas, todėl kiekvienas įvykis yra užfiksuojamas. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad iš byloje esančio transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog P. J. automobilis buvo neapgadintas, kaip teismui tvirtino administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, apie įvykį jis sužinojo tik tada, kai su juo susisiekė policijos pareigūnai. Vertinant užtvaro apgadinimų dydį, jų pobūdį, tai, kad užtvaras po apgadinimo veikė, galima daryti išvadą, kad kontaktas tarp automobilio ir užtvaro buvo nedidelis, kas rodo, kad P. J. galėjo sąžiningai klysti dėl įvykio aplinkybių, nesuprasti apgadinęs svetimą turtą.

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia į byloje nustatytas aplinkybes, į padarytos žalos mažareikšmiškumą, P. J. motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos nebuvimą, nes P. J. vairuota transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, apdrausta (15 b. l.), jis pats turėjo vairuotojo pažymėjimą (3 b. l.). Taip pat P. J. pažeidimą padarė būdamas senyvo amžiaus. Tokios aplinkybės tik patvirtina, kad P. J. sąžiningai galėjo klysti dėl įvykio aplinkybių, o apgadinęs užtvarą, neturėjo tyčios sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas P. J. atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal LR Administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį, nutraukia, remiantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 281 str., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

P. J. už administracinį teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.

P. J. atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.