Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-11-06 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-444-2529-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-11-06
Bylos Nr.
N-444-2529-09
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
Kategorijos
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-2529/2009Procesinio sprendimo kategorijos 45.4.2; 45.4.4; 45.4.5; 45.4.7(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimo S. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūnas 2008 m. rugpjūčio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. R. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 13 d. vairuodamas automobilį, nepaliko saugaus tarpo iš šono, užkliudė šalia stovėjusį automobilį bei jį apgadino; policijai nepranešęs ir nepasibraižęs įvykio vietos schemos, iš eismo įvykio vietos pasišalino, palikęs savo automobilį; paprašius nepateikė vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talonėlio bei draudimo poliso. Protokole nurodyta, kad tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 61.1, 61.3, 171, 271 ir 275 punktų reikalavimus.

II.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimu S. R. iškelta byla nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties (jų neįrodžius). Paimtą automobilį „Mitsubishi Pajero“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta gražinti S. R.

Teismas konstatavo, kad administracinių teisės pažeidimų bylose atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo gali pasirinkti gynybos būdą, visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartimi byloje Nr. N3-1679-07, pagal kurią administracinių teisės pažeidimų bylose įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys (principas expressis verbis nėra išdėstytas kodekse, bet kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, bei ATPK 1 straipsnio).

Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje asmens kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą yra grindžiama iš esmės tik nukentėjusiojo A. N. parodymais, kurie yra prieštaringi - raštiškame paaiškinime A. N. nurodė, kad rugpjūčio 13 d., apie 15 val. 20 min., būdamas savo bute, virtuvėje, kurios langas yra į kiemo pusę (iš tikrųjų virtuvės langas yra į priešingą pusę nei kiemas), matė, kaip R. automobilio priekiniu kampu užkliudė „VW Passat“ galinį kairės pusės sparną, po smūgio atsitraukė ir, pastatęs automobilį šalia jo mašinos, jį užrakino ir įėjo į laiptinę (b.l. 16), o teismo posėdžio metu A. N. aiškino, kad jam tik kilo įtarimas, kad R. galėjo užkliudyti mašiną; kad kai parvažiavo kaimynas, jis buvo miegamajame (priešingai, nei anksčiau buvo nurodęs - virtuvėje ); kad smūgio jis negirdėjo, susidūrimo fakto nematė, tik matė, kad automobilis arti privažiavo ir, jo manymu, galėjo kliudyti kitą automobilį (b.l. 41). Policijos pareigūnams jis pasakė, jog mano, kad automobilį užkliudė R. A. N. duoti parodymai įvertinti kaip nenuoseklūs, prieštaringi, todėl laikyta, kad vien jų pagrįsti kaltinimą neužtenka. Nurodyta, kad S. R. parodymai buvo nuoseklūs, nesikeitė, jis net uždarytas policijos automobilyje, būdamas surakintas, visą laiką tvirtino, kad yra nekaltas, niekur nesiruošė važiuoti ( b.l. 42 ). Iš B. J. paaiškinimų nustatyta, kad ji paties susidūrimo fakto nematė, ar kliudė S. R. vairuotas automobilis stovėjusį kitą automobilį, tiksliai pasakyti negalėjo, tik matė, kaip parvažiavo R. Todėl laikyta, kad J. parodymai neturi įrodomosios galios nustatant, ar būtent S. R. įlenkė A. N. automobilį (b.l. 15).

Apklausiami pareigūnai nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d. jie apžiūrėjo abi transporto priemones. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, kad S. R. automobilio apgadintas priekyje sumontuotas apsauginis lankas ( jis dešinėje pusėje įlenktas; b.l. 11), tačiau šis pažeidimas galėjo būti padarytas seniai, jokių šviežių žymių ar dažų žymių nebuvo matyti. Pareigūnai nurodė, kad atliktų abiejų mašinų pamatavimų jie neužfiksavo, įvykio vietos schemoje nenurodė. Dėl to laikyta, kad nėra įrodymų apie tai, kaip buvo atlikti matavimai, kas ir kaip buvo matuota ir kokias išvadas galima daryti pagal tuos matavimus, t.y. šie matavimai negali būti vertinami kaip įrodymai, nes nėra užfiksuoti nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad vien prielaidomis kaltinimo grįsti negalima. Liudytojas A. V., nurodęs, kad laukė parvažiuojančio S. R. kieme, teigė, kad jis A. N. automobilio neužkliudė. Paaiškino, kad vėliau jie buvo bute pas R., juos matė R. žmona, sūnus T. ir sūnaus draugas J. J. Šių liudytojų parodymais nenustatyta pagrindo netikėti, nes byloje nėra įrodyta priešingai. Konstatuota, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal A. N. paaiškinimus pareigūnams, jis paskambino policijai, būdamas labai susijaudinęs, esant konfliktiškiems santykiams su kaimynu S. R., tačiau nėra jokių įrodymų, kad S. R. vairuotas automobilis galėjo padaryti įlenkimą A. N. mašinai (nors pareigūnai teisme papasakojo, kad matavo automobilių aukštį, to jie niekur neužfiksavo, neužrašė; neaišku, ar A. N. mašina nebuvo įlenkta anksčiau). Laikyta, kad autoavarijos vietos schemoje nėra įrodomųjų duomenų apie tai, kad S. R. automobilis įlenkė A. N. automobilį, užfiksuotas tik automobilių stovėjimas, neįrašyti pamatavimai (b.1.14 ). Mažeikių rajono policijos komisariato atstovo A. K. pateiktas garso įrašas neįvertintas kaip patikimas įrodymas, patvirtinantis S. R. kaltę (skambinęs asmuo nenurodė, koks kaimynas tai padarė, nenurodė savo pavardės, sakė, kad jam taip atrodo).

Iš ištirtų įrodymų nustatyta, kad tuo laikotarpiu, kai A. N. automobilis apie 3-4 valandas stovėjo kieme, S. R. automobiliu važinėjosi jo žmona, ji buvo pasiėmusi automobilio dokumentus. Liudytojas A. V. nurodė, kad jam laukiant atvažiuojančio S. R., kieme važinėjosi piemenys, jie važiavo pro A. N. mašiną, girdėjosi ir trenksmas, taigi, jie galėjo įlenkti A. N. automobilį. Kad A. V. buvo tą dieną pas S. R. bute, patvirtino S. R., jo sutuoktinė, sūnus T. bei J. J.. Šių liudytojų parodymai nenuginčyti, iš pateiktos medžiagos nustatyta, kad S. R. charakterizuojamas teigiamai, yra apdovanotas (b.l. 27-32), todėl teismas neturėjo pagrindo liudytojų parodymais netikėti.

S. R. kategoriškai neigiant kaltę padarius pažeidimą, laikyta, kad nėra pagrindo daryti išvados apie jį kaltinančių įrodymų pakankamumą. Nurodyta, kad jo transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam faktinė aplinkybė neįrodyta jokiais patikimais ir objektyviais įrodymais. Konstatuota, jog abejotini duomenys negali būti laikomi tinkamu ir leistinu įrodymu. Nurodyta, kad neįrodžius S. R. kaltės padarius pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, nebelieka ir kaltinimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nes jei nėra asmens padaryto KET pažeidimo, sukėlusio turto sugadinimą, negali būti ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Atkreiptas dėmesys į tai, kad S. R. niekur nepasišalino, jis, pastatęs mašiną savo kieme įprastoje vietoje, nuėjo namo, niekur toliau nevažiavo. Pažymėta, jog S. R. sakė pareigūnams, tai patvirtino ir jo sutuoktinė, kad automobilio dokumentų jis neturėjo, jie buvo pas sutuoktinę (kad ji buvo grįžusi namo, patvirtino S. R., A. V., sūnus T. R., J. J. bei pati R. R.). Konstatuota, kad dokumentų pateikti S. R. negalėjo, todėl jo kaltė padarius pažeidimus, numatytus ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje, neįrodyta. Teismas nurodė, kad girtumo patikrinimo vengimas S. R. administracinio teisės pažeidimo protokole neinkriminuotas, be to, S. R. kaltė vairavus girtam neįrodyta (administracinio sulaikymo protokole duomenų apie tai, kad jam buvo siūlyta pasitikrinti girtumą, nėra, tai tik parašyta pareigūno J. P. tarnybiniame pranešime).

Apibendrinant konstatuota, kad S. R. kaltė nėra neginčijamai įrodyta. Vadovaudamasis ATPK 257 straipsniu, 250 straipsnio 1 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukė. Laikyta, kad byloje nėra surinkta pakankamai neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, kuriais remiantis galėtų būti daroma išvada apie S. R. kaltumą.

Nurodyta, kad S. R. ir R. R. priklausantis automobilis pareigūnų buvo nuvežtas saugojimui, neatsižvelgiant į tai, kad jis stovėjo namo kieme ir niekam netrukdė bei nesudarė kliūčių. Laikyta, kad tai darant buvo pažeisti teisingumo ir protingumo principai, todėl automobilis privalo būti nedelsiant grąžintas S. R. ir R. R. Nurodyta, kad laiku negrąžinus automobilio teisėtiems savininkams gali kilti patirtų nuostolių atlyginimo klausimas, kad skundo padavimas neturi sustabdyti automobilio grąžinimo.

III.

Apeliaciniu skundu Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyris prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Apeliantas mano, kad teismas neatsižvelgė į esminius įrodymus, buvo neobjektyvus, neatsižvelgė į nustatytas neginčijamas faktines aplinkybes, abejotinas prielaidas traktavo kaip pagrindą nutraukti bylą ir sudarė galimybę asmeniui išvengti atsakomybės. Apeliantas teigia, kad S. R., būdamas neblaivus, įžeidė policijos pareigūno garbę ir orumą, policijos komisariate vengė nusistatyti girtumą (teismas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį jį už veiksmus, susijusius su minėtu įvykiu, nubaudė 350 litų bauda). Kad jis akivaizdžiai buvo neblaivus, patvirtino nukentėjusysis A. N., kuris paskambinęs į policijos komisariatą pranešė, jog kaimynas S. R., neblaivus parvažiuodamas į kiemą automobiliu, kliudė stovėjusį jo automobilį, jį apgadino. Apelianto teigimu, S. R. sakė netiesą, aiškindamas, kad į namus parvažiavo 16 val., būdamas blaivus (į namus jis grįžo žymiai ankščiau, nes kaimynas A. N. apie eismo įvykį policijai pranešė telefonu 15 val. 26 min.). Nurodoma, kad B. J. patvirtino mačiusi pro buto langą, kaip kaimynas S. R. privažiavo labai arti prie kaimyno A. N. automobilio, atsistūmė atbuline eiga ir tik tada pasistatė automobilį prie laiptinės. Paaiškinama, jog atvykus policijos pareigūnams S. R. ranka smogė A. N. į pilvo sritį, policijos pareigūnams pareikalavus nutraukti neteisėtus veiksmus, juos iškoliojo necenzūriniais žodžiais, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, dėl to jo atžvilgiu buvo panaudotos specialios priemonės - antrankiai - ir jis pristatytas į policijos komisariatą. Pažymima, kad pagal A. N. paaiškinimą iš S. R. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis elgėsi įžūliai, kalbėjo necenzūriniais žodžiais. Teigiama, kad S. R. grįžus į kiemą ir apgadinus automobilį, niekas niekur minėtu automobiliu nebevažiavo, nes atvykusi policija formino eismo įvykį, automobilis buvo nugabentas į saugojimo aikštelę. Apelianto teigimu, pirminiai liudytojų B. J. ir A. N. parodymai yra tapatūs, objektyvūs ir reikšmingi sprendimo priėmimui (nėra duomenų, jog jie iki pareigūnų apklausos galėjo susitikti ir susitarti dėl tokių pačių aplinkybių nurodymo). Nurodoma, kad automobilių kontakto B. J. galėjo nepastebėti, nes yra garbaus amžiaus moteris, gimusi 1927 metais.

Apelianto manymu, liudytojos R. R. parodymai vertintini kaip šališki, nes ji yra S. R. sutuoktinė, tiesiogiai suinteresuota bylos baigtimi. Be to, jos parodymai nesutampa su A. V. parodymais (A. V. teigia, kad pralaukęs nuo 13 val. 30 min. apie valandą, su S. R. susitiko apie 14 val. 30 min., o R. R. teigia, kad parėjusi į namus 14 val. rado savo vyrą su A. V., pasiėmė raktelius ir išvažiavo). Nesutampa ir R. R. bei jos vyro parodymai, nes vyras teigia, kad automobiliu grįžo apie 16 valandą. T. R. parodymai taip pat yra šališki, nes jis yra S. R. sūnus, o J. J. parodymai vertintini kritiškai, nes jis yra T. R. draugas (tai patvirtina ir pats T. R.).

Pažymima, kad A. N. pirminiuose savo parodymuose teigia, kad matė, kaip neblaivus kaimynas S. R. kliudė jo automobilį ir jį apgadino. Teismas neišsiaiškino, dėl kokių aplinkybių teisme jis pakeitė parodymus (gal būt dėl kaimyno S. R. agresyvaus elgesio ar susitarimo). Apeliantas nurodo, kad A. V. parodymai vertintini kritiškai, nes jie nesutampa su S. R. parodymais, be to, teisme paaiškėjo, kad jis su S. R. yra draugai ir verslo partneriai.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad advokatė L. Z. teismo posėdyje neteisingai interpretavo garso įrašą (A. N. šiame įraše sako „kaimynas parvažiavo, įlenkė, girtas kiek suprantu, neina susikalbėt..."), sąmoningai pakeisdama žodžių seką, teismas nepagrįstai rėmėsi advokatės teiginiu, jog A. N. paties automobilio kliudymo fakto nematė. Apeliantas pažymi, jog tai, kad A. N. virtuvės langas yra ne į kiemo pusę, o į priešingą pusę, nėra įrodyta. Pabrėžiama, kad pagal policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus iš S. R. burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo. Pažymima, jog bylos nagrinėjimo metu pareigūnai žodžiu patvirtino pirminėje medžiagoje nurodytas aplinkybes, kad buvo išmatuotas transporto priemonių aukštis ir nustatyta, jog apgadinimas padarytas visureigio priekinio apsaugos lanko dešine puse, tai užfiksuota eismo įvykio vietos schemoje. Konstatuota, kad apgadinimai atitinka pagal aukštį nuo žemės paviršiaus, taip pat akcentuota, jog daugiau kieme visureigių nebuvo, o su lengvuoju automobiliu ar dviračiu tokio apgadinimo nėra galimybės padaryti.

Pažymima, kad S. R. yra baustas administracine tvarka tris kartus, kad buvo trys teismo posėdžiai, todėl buvo sudarytos galimybės S. R., jo liudytojams bei advokatei susitarti dėl aplinkybių nurodymo proceso metu bei klaidinti teismą. Nurodoma, jog S. R. padarytas pažeidimas priskiriamas prie šiurkščių, kad nutarime, kuriame S. R. pripažintas kaltu padaręs pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, vadovautasi ta pačia medžiaga, pareigūnų nurodytos tos pačios įvykio aplinkybės, remtasi tais pačiais tarnybiniais pranešimais, kurie šioje byloje nepripažinti objektyviais įrodymais.

Atsiliepimas

S. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad jis administracinių teisės pažeidimų nepadarė, yra konfliktiniuose santykiuose su kaimynu A. N., tačiau pastarasis bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jam jokių pretenzijų neturi. Mano, kad teismui pateiktas garso įrašas neįrodo, jog jis yra kaltas dėl A. N. automobilio apgadinimo, kadangi pagal šį įrašą A. N. konkrečiai nenurodė jo kaip automobilį įlenkusio asmens, tik pareiškė, kad tai "galėjo" padaryti kaimynas. Pažymi, kad visi liudytojai teisme patvirtino, kad tą dieną jis buvo blaivus. S. R. sutinka su Mažeikių rajono apylinkės teismo išvadomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu nutarimu nutraukta S. R. iškelta pagal ATPK 123 straipsnio 5 dalį, 124¹ straipsnio 6 dalį, 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla. ATPK 123 straipsnio 5 dalis (2007 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. X-1381 redakcija) numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo 80 iki 120 litų, ATPK 124¹ straipsnio 6 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad KET pažeidimai, atskirai neaptarti šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 40 litų, ATPK 127 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) – kad KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių <...> sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo 100 iki 200 litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių <...>, o ATPK 130 straipsnio 1 dalis (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1675 redakcija) - kad <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant KET, užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 iki 4000 litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje S. R. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus buvo grindžiama iš esmės tik nukentėjusiojo A. N. parodymais, kuris 2008 m. rugpjūčio 13 d. paaiškinime (b.l. 16) nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio 13 d., apie 15 val. 20 min., būdamas savo bute, virtuvėje, kurios langas yra į kiemo pusę, matė, kaip kaimynas S. R. automobilio priekiniu dešiniuoju kampu (apsauginiu lanku) užkliudė jo automobilio „VW Passat“ galinį kairės pusės sparną, po smūgio atsitraukė ir, pastatęs automobilį, įėjo į laiptinę, pas jį neužėjo. Teigė, kad, jam nuėjus pas S. R., nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas. B. J. paaiškinime (b.l. 15) nepatvirtino, kad S. R. apgadino A. N. priklausantį automobilį, tik nurodė, kad automobiliu jis buvo privažiavęs labai arti A. N. automobilio (b.l. 15). S. R. teismo posėdyje neigė padaręs pažeidimus, paaiškino, kad jo santykiai su A. N. nėra draugiški, kad jokių susidūrimo žymių ant jo automobilio nėra, kad dokumentus turėjo jo žmona, kad automobilis jam reikalingas darbinėje veikloje. Teismo posėdžio metu A. N. aiškino, kad jo santykiai su S. R. normalūs, kad jam tik kilo įtarimas, jog S. R. buvo neblaivus ir galėjo užkliudyti jo mašiną; kad kai parvažiavo kaimynas, jis buvo miegamajame (priešingai, nei anksčiau buvo nurodęs - virtuvėje); kad susidūrimo fakto jis nematė, apgadinimo žymių ant S. R. vairuoto automobilio neaptiko, savo automobilio neapžiūrėjo, tik matė, kad S. R. vairuotas automobilis privažiavo arti jo automobilio. Konstatuotina, jog A. N. duoti parodymai pagrįstai įvertinti kaip nenuoseklūs, prieštaringi, nepakankami kaltinimui pagrįsti. B. J. paaiškino, kad ji susidūrimo fakto nematė, todėl jos paaiškinimai taip pat neįrodo, kad S. R. apgadino A. N. automobilį.

Konstatuotina, jog nors apklausiami teismo posėdyje pareigūnai G. J. ir J. P. teigė, kad, atvykus į įvykio vietą, A. N. nurodė matęs, kad S. R. automobiliu kliudė stovėjusį jo automobilį, buvo nustatytas nežymus įlenkimas šio automobilio kairiajame sparne, pakankamai įrodymų, patvirtinančių administracinio teisės pažeidimo protokole aptariamų pažeidimų padarymą, nesurinkta. Policijos pareigūnai patvirtino, kad automobilių apgadinimai buvo nežymūs, jų šviežumo nebuvo galima nustatyti. Atliktų automobilių matavimų jie neužfiksavo. A. N. ir B. J. paaiškino, kad paties automobilio kliudymo fakto nematė, tik pastebėjo, kad S. R. vairuotas automobilis buvo labai arti privažiavęs. Liudytojas A. V., nurodė, kad matė, jog S. R. A. N. automobilio neužkliudė. S. R. paaiškino, kad jo santykiai su A. N. buvo konfliktiški, jis, pastatęs automobilį savo kieme, nuėjo namo, niekur toliau nevažiavo. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka administracinėms nuobaudoms pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį paskirti. Kadangi S. R., atvykus policijos pareigūnams, automobilio nebevairavo, buvo rastas bute, nėra pagrindo jam skirti ir administracines nuobaudas už ATPK 123 straipsnio 5 dalyje bei 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytų pažeidimų padarymą - vairuotojo pažymėjimo, automobilio registracijos liudijimo, techninės apžiūros talono bei draudimo poliso nepateikimą. Duomenų, patvirtinančių, kad S. R. buvo neblaivus jau vairuodamas automobilį, bylos medžiagoje nėra (yra tik duomenų, kad jis buvo neblaivus rastas savo bute, po to blaivumo patikrinimo vengė).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prielaidomis kaltinimo grįsti negalima. Byloje iškilusios abejonės dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės vertintinos šio asmens naudai. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuriuo, neįrodžius S. R. kaltės, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, bylos teisena nutraukta, vertintinas kaip teisėtas ir pagrįstas, o Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinis skundas atmestinas. Pažymėtina, jog byloje dėl S. R. padaryto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo priimtas nutarimas nevertintinas kaip pagrindas naikinti šioje byloje teismo priimtą nutarimą, nes ATPK 187 straipsnio 2 dalyje ir šioje byloje aptariamų pažeidimų objektyviosios pusės požymiai skiriasi, tų pačių dokumentų pagrindu gali būti padaryta išvada, kad asmuo padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, tačiau nepadarė kitų pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Mažeikių rajono policijos komisariato viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio apeliacinį skundą atmesti.

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius