Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų J. J. ir D. S. prašymą patvirtinti tarp šalių sutarytą taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos prašo patvirtinti 2015 m. spalio 5 d. tarp šalių raštu sudarytą taikos sutartį, kuria šalys susitarė abipusių nuolaidų būdu taikia išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl paveldėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983 straipsnio pateiktą taikos sutarties sampratą, šalys gali tarpusavio nuolaidomis išspręsti kilusį teisminį ginčą arba užkirsti kelią teisminiam ginčui kilti ateityje, išspręsti teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taikos sutartis gali būti sudaryta tiek kreipusis į teismą dėl kilusio teisminio ginčo išsprendimo, tiek nesikreipus. Teismui patvirtinus šią taikos sutartį, ji šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, bus priverstinai vykdomas dokumentas ir nė vienai iš šalių nebus leidžiama vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Teismas taikos sutartį patvirtina tuo atveju, jei nustato, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo imperatyvioms nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių ir teisėtų interesų.

Susipažinus su šalių pasirašyta taikos sutartimi nustatyta, kad Taikos sutarties 3 punktu pareiškėjos susitarė, kad D. S. įsipareigoja, po to, kai jai bus išduoti paveldėjimo teisės liudijimai į A. S. palikimą bei jų pagrindu įregistruotos nuosavybės teisės, neatlygintinai perleisti J. J. garažą, adresu (duomenys neskelbtini), per 3 savaites nuo turto įregistravimo dienos ir per tokį patį terminą pervesti 2000 Eur pinigų sumą į J. J. sąskaitą.

Darytina išvada, kad minėtas taikos sutarties punktas yra sąlyginis. Tokia sutarties sąlyga negali būti patvirtinta teismo sprendimu, nes įstatymas draudžia priimti sąlyginį teismo sprendimą (CPK 267 straipsnis). Išaiškintina, kad teismui patvirtinus šalių taikos sutartį, jos pagrindu gali būti išduodamas vykdomasis raštas, kuris pažodžiui turi atkartoti teismo procesinį sprendimą. Darytina išvada, kad teismui galimai patvirtinus tokią šalių sudarytą susitarimą, jo priverstinai vykdyti nebus galimybės, tokiu atveju bus pažeistos pareiškėjų teisės, nes išliks galimybė kilti ginčui ateityje.

Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjų pasirašytoje taikos sutartyje nėra nurodyta, koks turtas yra paveldimas, kokia jo vertė, kokia yra privalomosios palikimo dalies vertė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo vaikai paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nustatant privalomosios dalies dydį, atsižvelgiama į paveldimo turto vertę, įskaitant įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenų vertę. Iš pateiktos pareiškėjų taikos sutarties turinio, teismas, nežinodamas tiksliai, dėl kokio turto vertės kilo ginčas, negali įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos atitinka esminę šalių lygybę (CK 6.228 str., 6.986 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, atsisakytina patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms.

Šalims išaiškintina, kad ši nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos, tačiau teismo atsisakymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį neatima iš pareiškėjų teisės, pasikeitus aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 str. 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 582 straipsnio 6 dalimi, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjų J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. S., a. k. (duomenys neskelbtini) prašymą patvirtinti 2015 m. spalio 5 d. tarp šalių pasirašytą taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama.