Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E.V. ir jo atstovui advokatui Jonui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal E.V. skundą Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl administracinės nuobaudos panaikinimo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojo - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-01-22 nutarimu E.V. nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 4 d. teisės medžioti atėmimu dviems metams, paimant medžiotojo bilietą ir konfiskuojant lygiavamzdį medžioklinį šautuvą. Jis nubaustas už tai, kad 2010-01-08 apie 16 val. 30 min. Rokiškio rajone, Obelių seniūnijoje, „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose, Mažeikių miške neteisėtai, neturėdamas tam reikalingų dokumentų, šaudė iš legaliai laikomo medžioklinio šautuvo, būdamas kito („Baranavos“) medžiotojų klubo medžiotojas ir „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose medžioti neturėjo teisės. Jo žodžiais nieko nesumedžiojo. Tuo jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių)18.2 p., 60.2 p. ir 60.3 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas J. Stankevičius teismo prašo skundą tenkinti.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, atstovas G. Baikauskas paaiškino, kad nesutinka su E.V. pareikštais reikalavimais, o jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas. Nurodė, kad 2010-01-12 buvo gautas „Sartų“ medžiotojų klubo vadovo P.Z. telefoninis pranešimas apie tai, kad jų klubo medžioklės plotuose 2010-01-08 buvo sulaikytas neteisėtai medžiojęs kito medžiotojų klubo „Baranava“ narys E.V. Nuvykus į E.V. darbovietę, tikslu išsiaiškinti susidariusią situaciją, jis iš pradžių neneigė P.Z. nurodytų aplinkybių, tačiau surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą savo kaltės – neteisėtai medžiojus, nepripažino. Atstovas teigė, kad nuvykęs į įvykio vietą, kurią jam nurodė E.V. tądien sulaikę V.J. ir L.L., matė, kad žemė vietomis buvo išknista, tačiau mano, kad šernai jokios žalos pasėliams padaryti negalėjo, nes toje vietoje nėra dirbamos žemės. Atstovas pripažino, kad aplinkybė, jog E.V. iššovė jo tėvui nuosavybės teisėmis priklausančioje žemėje, kuri patenka į „Sartų“ medžiotojų būrelio medžioklės plotus, jam surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimant nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo nebuvo žinoma ir priimant šiuos sprendimus į ją nebuvo atsižvelgta.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

LR ATPK 85 str. 4 d. numato atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais. Administracinio teisės pažeidimo protokolu ir skundžiamu nutarimu konstatuota, kad E.V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Taisyklių) 18.2, 60.2 ir 60.3 punktų reikalavimus. Taisyklių 18 p. nustato sąrašą dokumentų, kuriuos privaloma turėti medžioklės metu, tarp kurių nurodytas ir galiojantis medžioklės lapas (18.2 p.). Taisyklių 60 p. tarp kitų bendro pobūdžio draudimų numato ir draudimus būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų (60.2 p.) bei medžioti svetimuose medžioklės plotuose, išskyrus atvejį, kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 26.16 p. reikalavimus (60.3 p.).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E.V. tėvui – A.V. nuosavybės teisėmis priklausantis žemės sklypas, esantis Rokiškio rajone, Kuprių kaime, patenka į medžiotojų klubo „Sartai“ medžioklės plotus. E.V. dvejus metus yra medžiotojų klubo „Baranava“ narys. Jis neneigia aplinkybės, kad iš savo medžioklinio ginklo jo tėvui priklausančiame žemės sklype, patenkančiame į medžiotojų klubo „Sartai“ medžioklės plotus, iššovė vieną kartą. Tačiau kaltės įvykužius LR ATPK 85 str. 4 d. numatytus pažeidimus, nepripažįsta, aiškindamas, jog tikslo medžioti neturėjo, tiesiog paprašytas tėvo norėjo išbaidyti šernus iš pastarajam priklausančių pasėlių. Aplinkybę, kad E.V. su medžiokliniu ginklu iš namų išėjo siekdamas iš apie 200 metrų nuo sodybos nutolusių tėvo pasėlių išbaidyti ten buvusius šernus, patvirtino liudytojais apklausti jo šeimos nariai: tėvas - A.V., motina – E.V. ir žmona – D.V. Teismo posėdžio metu nurodė, kad 2010-01-08 apie 16 val., t.y. E.V. grįžus iš darbo jo tėvas paprašė nubaidyti šernus besiknisančius po jo pasėlius netoli miško. Šernus minėtame sklype, iki nueinant link jo E.V., liudytojai jau buvo matę prieš valandą laiko ir jie patvirtino, kad šernai dažnai ateina iš miško bei ieškodami ėdesio knisa jų pasėlius. Liudytojas A.V. teigė, kad medžiotojų būrelio „Sartai“ atstovai kartą jau yra jam atlyginę nuostolius už medžiojamų gyvūnų padarytą žalą jo pasėliams, kas leidžia daryti išvadą, kad į A.V. priklausantį žemės sklypą ateina šernai, kurie ir anksčiau yra padarę nuostolių. Teismas šių liudytojų parodymus vertina kaip nuoseklius, neprieštaraujančius tarpusavyje ir neturi jokio pagrindo juos pripažinti neobjektyviais ar tendencingais. Be to, šiuos parodymus patvirtina ir liudytojais apklaustų medžiotojų klubo „Sartai“ medžiotojų V.J. ir L.L. parodymai, kad jiems važiuojant medžioti, išgirdus šūvį ir pamačius keliu einantį E.V., laikantį rankose atlenktą medžioklinį ginklą, šis paaiškino, kad jo tėvui priklausančioje žemėje netoli miško jis iššovė į orą, norėdamas išbaidyti pasėlius knisančius šernus.

Teismas vertina kritiškai ir darydamas savo išvadas nesiremia liudytojo P.Z. parodymais apie tai, kad iš liudytojo V.J. pasakojimo jis po kelių dienų nuo aptariamo įvykio sužinojo, kad išgirdę su L.L. šūvį ir pamatę keliu nuo miško ateinantį E.V. jie bandė atimti iš jo ginklą, bet to padaryti nepavyko, kad V.J. apžiūrėjęs vietovę iš kur atėjo E.V. sniege atrado kulkos vietą sniege ir dviejų šernų pėdsakus, kas neva patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ne bandė išbaidyti, o šovė į šernus, tačiau nepataikė. Šie parodymai prieštarauja teismo posėdyje duotiems liudytojų V.J. bei L.L. parodymams, jų nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Pats liudytojas V.J. paneigė P.Z. nurodytas aplinkybes apie kulkos vietos radimą sniege ir apie jo įtarimus, kad buvo šauta į šernus.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes į Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo 13 str. 1 d. nuostatas, medžiojimą apibūdinančias kaip veiklą, kurios tikslas yra paimti laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus, juos sekant, tykojant, persekiojant, šaudant arba gaudant bei į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad asmens dalyvavimo neteisėtoje medžioklėje suvokimą ir siekimą tai daryti įrodo jo faktiškai atlikti veiksmai - buvimas medžioklės plotuose be medžioklei reikiamo leidimo, žinojimas ir matymas, kad kiti jo bendrininkai turi šaunamąjį ginklą, iš kurio šaudo, šaunamojo ginklo su savimi turėjimo faktas - tai atskleidžia jo tyčios turinį, (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001 m. kovo 13 d. nutartis, administracinėje byloje Nr. Nr.299⁸-01/2001 (Administracinių teismų praktika Nr.1), teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog E.V., tėvo prašymu, vienas išeidamas su medžiokliniu ginklu, kuriame buvo dvi kulkos, išbaidyti jam priklausančiame žemės sklype, pasėlius knisančius šernus, turėjo tikslą medžioti „Sartų“ medžiotojų būrelio medžioklės plotuose. Atsakomybė už administracinio teisės pažeidimo padarymą gali būti taikoma tik tuo atveju, kai proceso metu surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra visi administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai. Jeigu nustatant administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius nepavyksta pašalinti abejonių, tos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl neįrodžius, kad E.V. 2010-01-08 apie 16 val. 30 min. medžiojo, nepagrįstas ir konstatavimas, kad jis privalėjo turėti galiojantį medžioklės lapą (Taisyklių 18.2 p.) ir medžiojo svetimuose medžioklės plotuose (Taisyklių 60.3 p).

Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog nutarime nepagrįstai konstatuota, jog E.V. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2 p., 60.3 p. reikalavimus, kadangi byloje nėra įrodymų, jog jis vieną kartą iššaudamas į viršų siekė sumedžioti žvėrį(is) ar juos medžiojo, todėl E.V. paskirta pagal LR ATPK 85 str. 4 d. nuobauda, naikintina.

LR ABTĮ 124 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad tuo atveju, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą.

Taisyklių 60.2. punktas įtvirtina nuostatą draudžiančią būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais. Aplinkybę, jog E.V. medžiotojų būrelio „Sartai“ medžioklės plotuose buvo su į dėklą neįdėtu šautuvu, patvirtina liudytojų V.J. ir L.L. parodymai. Jie teismo posėdžio metu parodė, jog išgirdus šūvį, pamatė keliu link jų sustojusio automobilio ateinantį E.V., rankose laikiusį atlenktą ginklą. Šios aplinkybės neginčija ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. Kadangi nustatyta, kad E.V. iššovė, tai patvirtina, kad jis buvo išėmęs šautuvą iš dėklo.

Remiantis aukščiau išdėstytu, darytina išvada, jog E.V. „Sartų“ medžiotojų klubo medžioklės plotuose buvo su į dėklą neįdėtu šautuvu ir tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 60.2 p. Tokia jo veika kvalifikuotina pagal LR ATPK 85 str. 5 d. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra konstatuota, jog E.V. pažeidė Taisyklių 60.2 p. numatytą reikalavimą ir tai yra nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, todėl E.V. skirtina administracinė nuobauda pagal LR ATPK 85 str. 5 d.

LR ATPK 30² str. nurodo, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo. E.V. atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra nustatyta. E.V. iš esmės padarytą pažeidimą pripažino ir gailisi, todėl teismas šią aplinkybę pripažįsta kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, anksčiau administracine tvarka jis nėra baustas. Taip pat atsižvelgtina į pažeidimo padarymo pobūdį, aplinkybes. Teismas įsitikinęs, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojo - vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus 2010-01-22 nutarimą, kuriuo E.V. nubaustas pagal LR ATPK 85 str. 4 d. teisės medžioti atėmimu dviems metams, paimant medžiotojo bilietą ir konfiskuojant lygiavamzdį medžioklinį šautuvą.

Paskirti E.V. administracinę nuobaudą pagal LR ATPK 85 str. 5 d. - įspėjimą.

Nutarimas per dešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.