Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2015-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-220-305/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-10-05
Bylos Nr.
1-220-305/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-54043-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Kaltinamasis
E. N.
Advokatai
Audronė Neniškienė
Kategorijos
  • 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
  • 1.1.8.7.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.12pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.8.13pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
  • 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1–220–305/2015Proceso Nr. 1-01-1-54043-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4;1.1.8.7.9;1.1.8.12;1.1.8.13;1.1.9.2;1.2.19.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILKAVIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilkaviškis 2015 m. spalio mėn. 05 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant Ligijai Vosylienei, dalyvaujant prokurorui Gintarei Meškauskienei, gynėjui advokatui Audronei Neniškienei, viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto posėdžio tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. N., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 227 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. N. papirko - davė kyšį valstybės tarnautojui arba jam prilyginamam asmeniui, vykdančiam įgaliojimus, o būtent: 2015 m. rugsėjo 28 d., apie 15.30 val. Vilkaviškio rajono savivaldybė, Kybartuose, J. Basanavičiaus g. prie pastato Nr. 66, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniame automobilyje VW Passat valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini), siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, vykdančius kelių eismo priežiūros funkcijas-Marijampolės apskr. VPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui R. J. ir vyriausiajam patruliui N. N. tiesiogiai davė 50 eurų kyšį, padėdamas tarnybinio automobilio salone tarp priekinių sėdynių, už pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, kad išvengti administracinės atsakomybės pagal LR ATPK 123 str. 1d., t.y. kad nebūtų rašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl automobilio, kurio priekinių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistinas (51 proc.), vairavimo neturint tam reikiamo leidimo.

Motyvuojamoji dalis

Tokia jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. sudėtį.

Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas, ir jų vertinimas

Kaltinamasis E. N. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jį 2015-09-28 apie 15.30 val. Kybartų mieste, netoli K. Donelaičio gimnazijos jo vairuojamą automobilį sustabdė policijos pareigūnai, pasakė, kad per tamsūs automobilio priekiniai šoniniai stiklai, šviesos pralaidumą patikrino specialiu prietaisu, pasiteiravo, ar turi leidimą važinėti tokio tamsumo stiklais. Kadangi leidimo neturėjo, pareigūnai nurodė sėsti į tarnybinį automobilį. Tačiau jis pasiūlė pareigūnams susitarti ir išsitraukė kišenėje turėtą 50 € kupiūrą, norėdamas pareigūnus įkalbėti nerašyti administracinės teisės pažeidimo protokolo. Pareigūnai jį įspėjo, kad toks elgesys yra netinkamas ir už tai yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau jis savo ketinimų neatsisakė. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi (b.l. 21-22, 26-27).

Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio N. N. tarnybiniame pranešime dėl bandymo papirkti policijos pareigūną užfiksuota informacija, kad 2015-09-28 apie 15.30 val. E. N. už tai, kad nebūtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo automobilio, kurio stiklų šviesos laidumas buvo mažesnis nei leistinas (už KET 223 p. reikalavimų pažeidimą) tarnybiniame automobilyje pasiūlė susitarti, kad nebūtų surašytas ATP protokolas bei nepanaikinta automobilio techninė apžiūra, už tai tarp priekinių sėdynių padėjo 50 eurų kupiūrą. E. N. buvo paaiškinta, kad siūlyti kyšį policijos pareigūnams draudžiama, už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau vairuotojas toliau prašė nerašyti protokolo, sakydamas, kad 50 € tai atlygis policijos pareigūnams (b.l. 10).

Iš esmės tokia pati informacija užfiksuota Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. J. tarnybiniame pranešime dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus (b.l. 11).

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kita bylos medžiaga:

Marijampolės AVPK Vilkaviškio r. PK KPS tyrėjos E. P. tarnybiniame pranešime užfiksuota informacija, kad 2015-09-28 apie 15.30 val. E. N. davė 50 eurų kyšį policijos pareigūnams – Marijampolės AVPK Kelių policijos skyriaus kelių patrulių 1 – ojo būrio vyriausiajam patruliui R. J. ir vyriausiajam patruliui N. N. siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą (b.l. 3-4).

2015-09-28 apžiūrėta įvykio vieta, užfiksuota, kad J.Basanavičiaus gatvėje, Kybartuose, Vilkaviškio r. sav. prie namo Nr. 66 stovėjusio tarnybinio automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salone, tarp priekinių sėdynių, ant ranktūrio, padėta viena 50 € kupiūra, kurios Nr. X63827803541 (b.l. 3-8).

2015-09-28 administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad E. N. vairavo automobilį, kurio priekinių šoninių stiklų šviesos laidumas mažesnis negu leistinas (51 proc.), neturėdamas reikiamo leidimo (b.l. 12).

Teismas daro išvada, kad visi šie teisiamajame posėdyje baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka patikrinti faktiniai bylos duomenys yra pripažįstami kaltinamojo aktyvių nusikalstamų veiksmų faktinio ir kalto atlikimo (įvykdymo) įrodymais, jie yra neprieštaringi, vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra pakankama teismui konstatuoti, kad kaltinamasis anksčiau aprašytomis aplinkybėmis, tyčia ir sąmoningai neteisėtai davė kyšį (papirko) valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kurie vykdė įgaliojimus. Todėl jo veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe atsižvelgiant į jo parodymus, teismas pripažįsta tai, kad jis kaltę pripažino ir gailisi padaręs nusikaltimą (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, pavojingumą visuomenei ir kaltinamojo asmenybę, kuri laikytina daugiau teigiama. Be to, ir į jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybių, bei nenustatyta sunkinančių aplinkybių, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją ( BK 54 str. 2 d., 55 str. ).

Kaltinamasis E. N. nusikalto pirmą kartą, padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, visiškai prisipažino savo kaltę, kad gailisi nusikaltęs, bei kaip prokuroras nurodo yra pagrindo manyti, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl teismas laiko, jog yra visos sąlygos jam skirti vieną iš švelnesnių šiame straipsnyje numatytų atitinkančia bausmės rūšį – prokuroro prašomą baudą. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus. Tai padės neizoliavus nuo šeimos ir visuomenės jį stebėti ir kontroliuoti, suteiks galimybę dirbti.

Teismui paskyrus švelnesnę, veikų pavojingumą ir padarinių, bei kaltinamojo asmenybės neatitinkančią bausmę, būtų pažeistas teisingumo ir humaniškumo principų įgyvendinimas baudžiamajame procese, būtu sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, bei nebūtų pasiekti bausmės tikslai.

Taikyti LR BK 62 str. ir kaltinamajam skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmės rūšis nėra įstatyminio pagrindo. Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą kaltinamosios nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, kaltinamosios pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir nukentėjusios interesus ( BK 41 str. ).

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamajam kaltę pripažinus visiškai ir baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamojo atžvilgiu taikytinos Lietuvos respublikos BK 64¹ str. nuostatos ir skiriama bausmė jam iš karto sumažintina 1/3 dalimi.

Paskirtoji kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina ir vykdytina nuosprendžiu paskirta bausmė (b.l. 29-31). Byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. TP-7-(2.10)-3729 (b. l. 60-61), jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos Z. E., išlaidas iki 2015 m. rugsėjo 30 d. sudaro 23,16 eurų dydžio advokato užmokestis. LR BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas teismo procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgtina ir į tai, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, pateikusi prašymą priteisti valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidas, nepateikė teismui duomenų apie nuteistojo, kurio byloje yra būtinas gynėjo dalyvavimas, turto ir pajamų lygį. Tokie duomenys yra esminiai sprendžiant klausimą dėl galimybės priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-28-976/2015). Įvertinus šias aplinkybes antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. N. nepriteistinos.

Kitų proceso išlaidų byloje nebuvo.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Procesinės prievartos priemonės netaikytos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 38 str. 3 d., BPK 297 str., 298 str., 301-305 str. str., 307 – 313 str. str. teismas

nusprendė:

E. N. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 227 str. 2 d. ir nuteisti jį 18 MGL-BBDL, t.y. 677,88 eurų bauda.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. nuostatas ir skiriamą E. N. bausmę-baudą sumažinti 1/3 dalimi iki 12 MGL-BBDL, t.y. iki 451,92 eurų.

Paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus