- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- 1-2188-486/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Kaltinamasis
- S. L.
- Advokatai
- Faustas Vrubliauskas
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aušrai Razutienei, dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui, kaltinamajam S. L., jo gynėjui advokatui Faustui Vrubliauskui, viešame teisiamajame posėdyje sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) r. sav., teistas:
1) 2002-02-12 Šalčininkų r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 271 str. 2 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), BK 61 str. pagrindu paskirta auklėjamojo poveikio priemonė - 100 valandų nemokamų darbų;
2) 2002-12-16 pagal BK 272 str. 2 d. ir 272 str. 3 d. (redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), laisvės atėmimas 3 metai 6 mėnesiai;
3) 2007-06-18 pagal BK 178 str. 4 d. (2 veikos), 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 253 str. 1 d., 180 str. 1 d., laisvės atėmimas 3 metai ir 6 mėnesiai;
4) 2014-02-26 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 4 d., laisvės atėmimas 1 metai;
5) 2014-09-20 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 4 d., 22 str. 1 d., 178 str. 4 d., subendrinus bausmes, laisvės atėmimas 1 metai;
6) 2014-10-22 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus bausmes, laisvės atėmimas 1 metai 3 mėnesiai;
7) 2016-12-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės atėmimas 6 mėnesiai;
8) 2017-02-15 Šalčininkų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., subendrinus bausmes, laisvės atėmimas 1 metai;
9) 2019-06-17 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų pagal BK 145 str. 1 d., laisvės apribojimas 8 mėnesiai;
10) 2020-04-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo pagal BK 281¹ str. 1 d., bauda 30 MGL (1500 eurų), duomenų apie baudos sumokėjimą neturima;
11) 2020-05-26 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams, 2021-02-19 bausmę atlikęs;
12) 2020-06-01 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 1 d., 10 parų arešto, 2020-08-26 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L. 2022 m. sausio 29 d. , apie 22 val. 30 min., būdamas viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, bare, esančiame (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu nukentėjusiajam V. S. rankos kumščiu sudavė du smūgius į galvos sritį, bei turėtu peiliu tris kartus dūrė į dešinę ranką ir vieną kartą dūrė į kairę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą ir padarydamas jam pjautines žaizdas dilbių priekiniuose paviršiuose, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose, kairiame žande, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šiais savo veiksmais S. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. L. savo kaltę pripažino visiškai ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad viskas vyko bare, susipyko su nukentėjusiuoju dėl butelio, kurio negalima buvo išnešti iš baro neatidaryta. Išėjo iš baro į lauką ir susimušė. Kaltinamasis iš karto trenkė kelis kartus kumščiu nukentėjusiajam į galvos sritį. Po to išsitraukė peiliuką ir dūrė kelis kartus nukentėjusiajam į rankas. Civilinius ieškinius pripažįsta, žada įsidarbinti ir atlyginti.
Taigi kaltinamasis S. L. visiškai prisipažino kaltu įvykdęs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir po kaltinamojo akto paskelbimo pageidavo duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos aplinkybės nekelia abejonių, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl baudžiamoji byla nagrinėtina iš esmės sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka (BPK 273 straipsnis).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo S. L. kaltę, be jo visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. S. parodė, kad 2022 m. sausio 29 d., apie 22.10 val., jis važiavo iš svečių į savo namus. Svečiuose, jos žmonos sesė J. P. iškvietė jam pavėžėją (taksi). Kiek atsimena, tai buvo „Bolt“ vairuotojas. Jis išvažiavo vienas, kartu su taksi vairuotoju. Kadangi jau buvo vėlu ir parduotuvės nebedirbo, pakeliui namo jis užsimanė nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) esantį barą, adresu (duomenys neskelbtini) , kuris dirba ilgiau ir nusipirkti sau alaus. Apie 22.30 val. jis atvažiavo į barą. Užėjęs į vidų, jis priėjo prie baro darbuotojos ir paprašė vieno butelio alaus. Kai jis užėjo į barą, jo viduje buvo ir kiti baro klientai. Baro darbuotoja jam padavė butelį alaus ir liepė jį atidaryti. Jis nuėjo nuo baro į šoną ir pasakė, kad tuoj atidarys butelį. Tuo metu vienas iš bare esančių klientų, kuris buvo apie 35 metų amžiaus, tamsiais, trumpai kirptais plaukais, apsirengęs tamsios spalvos sportiniais rūbais (daugiau požymių neįsidėmėjo), liepė jam atidaryti butelį ir nešdintis iš baro kuo greičiau. Jis atsakė, kad šis jam neaiškintų ir jis pats žino ką daro. Tuo metu jie susikabino rankomis (įvyko lengvas apsistumdymas). Apsistumdymo metu tas asmuo ištraukė iš kišenės peilį ir pradėjo jam grasinti, kad tuoj papjaus. Paėmė jį už krūtinės ir pasakė, kad nusiramintų. Tuo metu dvi baro darbuotojos (merginos) taip pat pradėjo jį raminti, sakydamos: „S. raminkis“. Po jų pasistumdymo baro darbuotojos dar kartą pakartojo, kad jie nusiramintų, nes iškvies policiją. Jis pasakė, kad jau išeina, pasiėmė savo alaus butelį ir išėjo link taksi vairuotojo, kuris laukė jo už baro, prie parduotuvės „Iki“, automobilių aikštelėje. Jam nespėjus prieiti prie automobilio, išgirdo, kad jam iš paskos, tas pats asmuo, su kuriuo jis sukonfliktavo baro viduje, pradėjo šaukti necenzūrinius žodžius. Jam atsisukus, minėtas asmuo jau stovėjo prie pat jo ir su kumščiu smogė jam į galvos sritį. Po smūgio jis nukrito, tačiau atsikėlė. Prie minėto asmens priėjo dar 2 jam nepažįstami žmonės, pastarojo draugai. Vienas jų buvo apie 25 metų, apie 1,85 cm ūgio ir apie 70 kg svorio, kitas buvo vyresnio amžiaus, apie 55 metų, žemo ūgio, apie 1.60 cm., stambesnio kūno sudėjimo. Vyrai pasakė jiems: „apsiraminkit“, tačiau abu laikė jį už rankų, todėl jis neturėjo jokios galimybės apsiginti. Tuo metu, kai buvo laikomas už rankų, tas pats asmuo, su kurio buvo įvykęs konfliktas, sudavė jam į galvos sritį dar kelis kartus. Po to kai vyras jam sudavė į galvos sritį, iš karto iš kišenės išsitraukė peilį ir įpjovė jam abi rankas (taip pat apgadino jo striukę ir megztinį 200 eurų vertės) ir pabėgo. Įvykio vietoje liko stovėti du to asmens draugai, jis ir taksi vairuotojas (kada taksi vairuotojas išlipo iš automobilio, jis nežino). Iš jo rankų pradėjo labai stipriai lašėti kraujas. Tada jis nuėmė savo striukę ir vienas iš dvejų likusių (konflikto dalyvio jaunesnis draugas), paėmė jo striukę „palaikyti“, kol taksi vairuotojas jam suteikė pagalbą iš mašinoje esančios vaistinėlės, o kitas asmuo (antras konflikto dalyvio draugas), padėjo jam perrišti ranką. Perrišus jam ranką, jis pasiėmė savo striukę ir pastebėjo, kad joje nėra piniginės. Jis pažiūrėjo į tą asmenį, kuris laikė jo striukę ir pamatė, kad jo rankos yra sudėtos į kišenes ir iš kišenių matėsi, kad jose kažkas yra. Jis pasakė tam asmeniui „ką čia turi?“ Jis jam atsakė, kad ten yra jo piniginė, o jis paprašė parodyti. Tada tas asmuo ištraukė piniginę iš savo kišenės ir jis pamatė, kad tai yra jo piniginė. Tada tas asmuo atidavė jam jo piniginę ir pabėgo nežinoma linkme. Aikštelėje likęs asmuo (kuris padėjo jam perrišti ranką) paprašė, kad šis jam duotų pinigų už pagalbą. Tačiau jis atsakė, kad pinigų neduos ir tas asmuo išėjo jam nežinoma linkme. Jis įsėdo į taksi automobilį ir pasakė vairuotojui, kad vežtų į namus, tačiau jie pastebėjo, kad iš jo abiejų rankų labai stipriai pradėjo lašėti kraujas ir jie nusprendė važiuoti į ligoninę. Atvykus į ligoninę, jam buvo susiūtos abi rankos, po apsilankymo ligoninėje jis savarankiškai tą pačią dieną grįžo namo. Įvykio dieną jis buvo išgėręs, užpuoliką galėtų atpažinti. Jam padaryta turtinė žala 200 eurų (b. l. 67-69). Dėl jam sukelto sveikatos sutrikdymo, 12 dienų negalėjo dirbti, todėl prarado 150 eurų per dieną, viso už 12 dienų padaryta žala yra 1800 eurų. Taip pat asmuo jam supjaustė striukę, kurios vertė 100 eurų ir megztinį, kurį vertina 100 eurų sumai. Viso patyrė turtinę ir neturtiną žalą 2000 eurų sumai, todėl nori šiai sumai pareikšti civilinį ieškinį. Sutinka, kad tyrimas būtu pabaigtas supaprastintu procesu priteisiant jo pareikšta civilinį ieškinį (b. l. 71-72).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. R. parodė, kad ji dirba įmonėje UAB “Č.”, adresu (duomenys neskelbtini), barmenės pareigose. Dirba apie 3 mėnesius. 2022-01-29 ji dirbo bare nuo 21.00 val. iki 24.00 val. Kai ji pradėjo darbą bare, jau sėdėjo baro klientai (kiek neatsimena). Tarp klientų buvo vyras vardu „S.“ (daugiau duomenų nežino). Jo vardą išgirdo iš kitų bare esančių klientų. S.ji matė pirmą kartą. Apie 22.00 val. į baro patalpas užėjo vyras, žilų plaukų, stambaus kūno sudėjimo (minėtą vyrą matė pirmą kartą) ir pasakė jai, kad nori nusipirkti 1 butelį alaus. Ji pasakė, kad gerai, tačiau alų reikės atidaryti. Vyras sumokėjo už alų ir paėmė butelį iš šaldytuvo. Taip pat vyras nekreipė dėmesio į jos prašymą atidaryti alų ir norėjo šalintis link baro išėjimo, tada ji pakartojo, kad reikia atidaryti butelį prieš išeinant. Vyras jai pasakė, kad atidarys ir pradėjo atidarinėti alų, tuo pačiu momentu prie minėto vyro priėjo agresyviai nusiteikęs „S.“, išsakė necenzūrinius žodžius ir ėmė prie jo kibti. Minėtas vyras jam atsakė, į ką S. pradėjo stumdyti tą vyrą ir žodžiu kvietė eiti į lauką. Vyras atsakė, kad niekur jis neis ir, kad S. pasiliktų bare, o jis išeis vienas. Tuo metu, kai vyko konfliktas ir susistumdymas iš baro lauko teritorijos į vidų užėjo dar vienas vyras (duomenų nežino, tačiau į barą jis ateina reguliariai). Šis pasakė: “raminkitės’ bei su rankom pradėjo juos skirti. Tačiau konfliktas vyko toliau, ir S. neatstojo nuo vyro, kuris nupirko alaus butelį. Tada vyras taip pat susinervino ir pastūmė prie sienos bei parodė, kad gali apsiginti, pasakydamas: “kad tuoj gausi” bei parodė kumštį. Į vyro veiksmus sureagavo S. ir ištraukė peilį (nedidelis, tikriausiai sulankstomas, metalinės spalvos) bei pasakė: „pabandyk, tada busi papjautas”. Ji pradėjo šaukti, kad jie išeitų iš baro, nes kvies policiją. Tada vyras nupirkęs alaus butelį pradėjo eiti link baro išėjimo ir pasakė S. „tu lieki čia”, tačiau S. išėjo paskui vyrą, kuris nupirko alaus butelį. Kas vyko lauke, ji nežino, kadangi liko baro patalpose. Maždaug po 3 minučių ji išėjo į baro lauko teritoriją pasižiūrėti, ar jie nesimuša, tačiau lauke nieko nebuvo ir ji grįžo atgal į baro patalpas. Maždaug dar po 10 minučių ji vėl išėjo į baro lauko teritoriją ir sutiko vyrą, kuris bandė raminti S. ir vyrą, kuris nupirko alaus butelį, kai jie buvo baro patalpose (ant vyro veido matėsi kraujo raudonos spalvos žymės), tada tas asmuo jai pasakė, kad S. perpjovė rankas tam vyrui ir pabėgo. Taip pat darbo metu kartu su ja buvo draugė A. S., kuri laukė kol ji baigs darbą (b. l. 87-89).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, kad ji dirba parduotuvėje ,,B.“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). 2022-01-29, tai buvo šeštadienis, apie 21.00 val., kartu su savo drauge V. R. išvažiavo iš ,,N. ” prekybos centro, jos išvažiavo į V. darbo vietą, (barą), adresu (duomenys neskelbtini) . Į minėtą barą atvažiavo apie 21.20 val., kai užėjo į baro vidų, ten jau buvo baro klientai (kiek tiksliai jų buvo pasakyti negali). Šiame bare ji buvo antrą kartą, todėl jokių ten buvusių klientų ji nepažįsta. Joms atvykus, bare buvo vyras Nr. 1, (apsirengęs ilgais guminiais batais, su tamsios spalvos sportinėmis kelnėmis, juodos spalvos odine striuke, apie 35- 40 metų amžiaus). Kai ji užėjo į barą, minėtas vyras sėdėjo už stalo ir gėrė degtinę. Tuo metu ji pastebėjo, kad vyras Nr. 1 buvo agresyviai nusiteikęs kitų klientų atžvilgiu, tačiau jokio konflikto nebuvo. Po kažkiek laiko (tikslaus laiko neatsimena), į barą užėjo vyras Nr. 2 (žilų plaukų, stambaus kūno sudėjimo). Vyras Nr. 2 iš šaldytuvo pasiėmė 1 alaus butelį ir sumokėjo už jį. Sumokėjęs už alų, vyras Nr. 2 norėjo eiti link baro išėjimo, tačiau jos draugė V. liepė jam atidaryti alaus butelį, kadangi alkoholio uždarytą tarą išsinešti iš baro yra draudžiama. Po jos draugės prašymo, vyras Nr. 2 nespėjo nieko atsakyti, kai prie jo prišoko vyras Nr. 1, ėmė jį įžeidinėti. Kiek ji suprato, vyras Nr. 1 pristojo prie vyro Nr. 2 dėl to, jog vyras Nr. 2 neatidarė butelio kamščio. Apsižodžiavimo metu, vyras Nr. 1 puolė muštis pirmas, tačiau vyras Nr. 2 spėjo apsiginti, paėmė vyrą Nr. 1 už krūtinės ir pastūmė jį prie sienos. Tuo metu, kai vyras Nr. 2 pastūmė kitą vyrą prie sienos, vyras Nr. 1 išsitraukė iš savo striukės peilį (peilis buvo nedidelis, kiek pamena, jis buvo su medine rankena). Apie ką tuo metu kalbėjo vyrai ji neatsimena, nes ji buvo pasislėpus už baro. Jos draugė V.bandė juos raminti, sakydama, kad tuoj iškvies apsaugą, tačiau jie į jos prašymus nereagavo. Dar po kažkiek laiko į barą užėjo senyvo amžiaus vyras Nr. 3, kurio ji nepažįsta (apsirengęs tamsios spalvos striuke, su tamsios spalvos žiemine kepure) ir bandė juos išskirti, sakydamas, kad jie išeitų iš baro ir nusiramintų. Tada abu vyrai išėjo iš baro vienas paskui kitą, tačiau prieš išeinant vyras Nr. 2 pasakė vyrui Nr. 1, kad šis pasiliktų bare ir neitų jam iš paskos. Tačiau vyras Nr. 1 jo nepaklausė ir išėjo paskui jį. Po to kai išėjo visi vyrai, jos draugė V.išėjo į lauką pažiūrėti, ar jie nesimuša, tačiau labai greitai grįžo ir pasakė, kad lauke nieko nėra. Dar po kurio laiko (maždaug už 7 min.), į barą grįžo vyras Nr. 3, kurio rankos buvo kruvinos ir pasakė, kad vyras Nr. 1 įpjovė rankas vyrui Nr. 2 ir pabėgo nežinoma linkme. Ji išvažiavo namo apie 23.30 val. 2022-02-01 ji iš savo draugės V. sužinojo, kad vyro Nr. 1 vardas yra ,,S.“ (b. l. 92-94).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) 2022-01-29, apie 22.10 val., gavo per programėlę iškvietimą. Keleivis paprašė pakeliui sustoti (duomenys neskelbtini) esančiame bare, jis sustojo ir laukė autobusų aikštelėje prie „IKI” parduotuvės (duomenys neskelbtini). Matė, kaip keleivis nuėjo į barą, kas vyko baro viduje jis nežino, nes nematė. Kai keleivis ėjo iš baro link jo vairuojamo automobilio paskui jį išbėgo vyras (Nr. 1). Vyras buvo tamsiai apsirengęs, nedidelio ūgio ir lieso sudėjimo, bet jo veido bruožų neįsidėmėjo, maždaug apie 35 m., gal daugiau, jo atpažinti negalėtų. Vyras Nr. 1, kažką šaukė keleiviui, ką šaukė nesuprato, nes jie buvo nuo jo 10 metrų atstumu. Matė, kad vyras Nr. 1 puolė jo keleivį. Jam sudavė kumščiu į galvos sritį, keleivis nukrito, bet greitai atsistojo, vyrai susistumdė. Dėl patirto šoko visų aplinkybių nepamina, negali pasakyti kiek tiksliai sudavė vyras Nr. 1, jo keleiviui. Negali pasakyti, kiek vyrų išviso užpuolė keleivį, viskas vyko labai greitai. Iš kažkur atsirado ir kitas vyras Nr. 2, jis buvo vyresnio amžiaus apie 60 metų, kitų bruožų negali apibūdinti, nes dėl šoko neįsidėmėjo. Ir jo atpažinti negalėtų. Vyras Nr. 2, keleivio nemušė, jam nieko nedarė. Kai jis išlipo iš automobilio iškart siūlė kviesti policiją ir medikus, nes pamatė, kad jo keleivis stipriai kraujuoja, net nesuprato, kur jis sužalotas. Priėjus arčiau pamatė, kad keleivio rankos kraujuoja. Kokios žaizdos nežino, nes matė tik kraują, o vyras Nr. 2, jas apibintavo. O jis ieškojo automobilyje vaistinėlės ir ją padavė. Jis iš patirto šoko nesuprato kas įvyko, pradžiai galvojo, kad vyras Nr. 2 tai keleivio draugas, nes iškart suteikė jam pagalbą. Iš kažkur atėjo ir vyras Nr. 3, kuris padėjo palaikyti striukę. Girdėjo kaip keleivis pasakė duok striuke. Kas buvo toliau, nežino, bet keleivis automobilyje pasakojo, kad vos iš jo vyras Nr. 3 nepavogė piniginės. Nori paminėti, kad jis kelis kartus klausė: „ką darom, ar kviečiam policija ir medikus ?”, bet keleivis atsisakė ir šalia stovėjęs vyras Nr. 2 siūlė nekviesti. Tuomet keleivis paprašė nuvežti jį į ligoninę, važiuojant automobiliu pastebėjo, kad kraujuoja ir antra vyro ranka. Jiems važiuojant į ligonine vyras daug nepasakojo apie įvykį, pasakė, kad prie jo prisikabino bare. Klausė kodėl, bet atsakė, kad gal nepatiko ir daugiau nieko nepasakojo. Pas vyrą Nr. 1 peilio rankose nematė. Apie įvykį daugiau smulkmenų paaiškinti negali, nes patyrė šoką ir nepamena (b. l. 97-99).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra baras esantis adresu (duomenys neskelbtini).Minėtas baras yra vieno aukšto su (terasą) pavėsine. Įėjimas į barą yra pro stiklinės duris su baltais apvadais. Baro terasoje matomi mediniai stalai su suoliukais. Užėjus į barą priešais įėjimą matomas prekystalis, iš kairės puses matomi šaldytuvai su juose esančiais gėrimais iš dešinės puses matomi staliukai su kėdėmis. Už prekystalio matomi alkoholio buteliai bei kitos prekės. Baro vidus filmuojamas vaizdo stebėjimo kameromis. Išėjus iš baro į lauką ir pasukus į kairę pusę patenkama į už baro pastato esančios parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelę (b. l. 14-16).
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad V. S. atpažino jį užpuolusį asmenį (S. L.), pagal jo veido ir akių formą, aukštą kaktą, nosies formą (b. l. 81-84).
Specialisto išvadoje Nr. G 336/2022 (01) užfiksuota, kad V. S. nustatyta pjautinės žaizdos dilbių priekiniuose paviršiuose, poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, kairiame žande. Pjautinės žaizdos padarytos aštrią briauną, smailumą ar ašmenis turinčiu daiktu ar įrankiu, poodinės kraujosruvos - kietu buku daiktu (daiktais). Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku (2022-01- 29) ir būdu. Sužalojimai, tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, pagal savo pobūdį vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 6-iais trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra būdingi savęs žalojimui. Nustatytų sužalojimų vietose požymių, leidžiančių identifikuoti žalojusį daiktą ar įrankį, neužsifiksavo (b. l. 63-64).
Vaizdo įrašo apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašas yra spalvotas, su garsu, matoma, kad filmuojama baro vidus. Įrašo viršutiniame dešiniajame kampe matoma data 2022-01-29 ir einantis laikas nuo 22:46:04 val. Baro viduje tarp dviejų vyrų vyksta konfliktas t. y. tarp vyro Nr. 1 (šviesios spalvos plaukų, apsirengęs juodos spalvos striukę, pilkšvos spalvos kelnes) ir vyro Nr. 2 (trumpų tamsios spalvos plaukų, apsirengęs tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes). Taip už prekystalio matomos stovinčios dvi moterys, moteris Nr. 1 yra šviesių plaukų, moteris Nr. 2 yra tamsių plaukų. Girdimas jų pokalbis. Vyras Nr. 1 kairiąja ranka sugriebia vyrui Nr. 2 už striukės, krūtinės srityje ir pradeda jį stumti. Vyras Nr. 2 stumiamas eina atgal ir kairiąja ranka sugriebia vyrui Nr. 1 už striukės, krūtinės srityje, o dešiniąja ranka atsisega striukės kišenę. Matoma kaip vyras Nr. 2, prispaustas prie sienos iš striukės kišenės išsitraukia daiktą panašų į mažą peiliuką ir laiko jį dešinėje rankoje, pakėlęs galvos lygyje. Abu vyrai paleidžia vienas kitą. Vyras Nr. 2 pilvo srityje laiko sudėtas abi rankas. Vyras Nr. 1 eina link išėjimo, paskui jį eina vyras Nr. 2. Atsisukęs vyras Nr. 1, su ranka pastumia vyrą Nr. 2. Vyras Nr. 1 dar kartą pastumia vyrą Nr. 2, kuris ėjo paskui jį. Vyras Nr. 1 kaire ranka sugriebia vyrui Nr. 2 už striukės, tuo metu vyras Nr. 2 ištiesia kairiąją ranką ir griebia pastarajam už striukės. Į baro vidų įbėga vyras Nr. 3, kuris apsirengęs tamsios spalvos striukę ir kelnes, ant galvos užsidėjęs tamsios spalvos žieminė kepurę ir pradeda skirti konflikto dalyvius. Vyras Nr. 3 išskiria vyrą Nr. 1 ir vyrą Nr. 2. Matoma kaip vyras Nr. 1 išeina į lauką, paskui pro duris eina vyras Nr. 2. Įrašas baigiasi. Įrašo pabaiga 22:47:32 val. (b. l. 27-37).
BK 284 straipsnio nuostatomis, tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-303/2014, 2K-141-507/2015, 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.
Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu nustatė ir pripažįsta, kad S. L. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamajam S. L. pareikštą kaltinimą. Kaltinamojo parodymai yra nuoseklūs, sutampa su kita bylos medžiaga, atitinka nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat yra pagrįsti byloje surinktais įrodymais. S. L. kaltė grindžiama jo paties visišku prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojų parodymais, spelcialisto išvada, vaizdo įrašu, kita surinkta rašytine medžiaga.
Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.
Dėl bausmės skyrimo.
Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Teismas bausmę skiria pagal LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis LR BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į LR BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: padarytų nusikaltimų pavojingumą, kaltės forma ir rūšį, nusikaltimų padarymo motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, skirdamas bausmę, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susidėjus aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neatskyrus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.
Kaltinamojo S. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė byloje yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.
Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu.
Teismas, skirdamas kaltinamajam S. L. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarė nusikaltimą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo asmenybę, kad jis yra recidyvistas, baustas administracine tvarka, nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, niekur nedirba. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju LR BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant vieną iš alternatyvių bausmės rūšių - laisvės atėmimą. S. L. praeityje teistas 12 kartų, baustas administracine tvarka, minėtą nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį bei nepanaikintą teistumą, todėl manytina, kad tik griežčiausios bausmės paskyrimu galės būti pasiekti bausmės tikslai. BK 64 ¹ str. numato pareigą teismui sumažinti skirtą bausmę vienu trečdaliu, išnagrinėjus baudžiamąją bylą atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą bei kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju yra visos BK 64 ¹ straipsnyje numatytos sąlygos, S. L. paskirta bausmė mažintina 1/3 (vienu trečdaliu).
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti S. L. paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.
Dėl civilinio ieškinio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys.
V. S. pareiškė 2000 eurų dydžio civilinį ieškinį (b. l. 77). Šią suma sudaro nedarbingumo laikotarpis 1800 eurų bei sugadintų rūbų vertė 200 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, žadėjo jį atlyginti, civilinio ieškinio sumą pagrindė nukentėjusiojo parodymai, nėra esminių prieštaravimų, todėl civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir jo suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 51,46 eurų civilinį ieškinį bei 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo (b. l. 45-47).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis civilinį ieškinį pripažino, žadėjo jį atlyginti, jo sumą pagrindė pateikti dokumentai, nėra esminių prieštaravimų, todėl civilinis ieškinys laikytinas įrodytu ir priteistinas iš kaltinamojo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai.
Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (voke, bylos medžiagoje) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2022 m. lapkričio 15 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo už S. L. teiktą teisinę pagalbą, priteisiant iš jo 123,33 eurų
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju kaltinamajam S. L. buvo paskirtas gynėjas BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nes jis suimtas buvo kitoje byloje, todėl gynėjo dalyvavimas buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, taip pat į tai, kad duomenų apie kaltinamojo turimą turtą byloje nėra, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo neišieškotinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 298 straipsniu, 302 straipsniu, 308 straipsniu
nusprendžia:
S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 ¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti S. L. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.
Bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio kaltinamojo S. L. sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.
Kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu (voke, bylos medžiagoje) nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nukentėjusiojo V. S. civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo S. L. nukentėjusiojo V. S. naudai 2000 (du tūkstančius) eurų civiliniam ieškiniui atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti.
Priteisti iš kaltinamojo S. L. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 51,46 (penkiasdešimt vieną eurą 46 ct.) eurų nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti bei 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, atmesti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtas nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.