Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-288-348-2013

Teisėjas Rimantas Sipavičius Teisminio proceso Nr. 1-20-2-00094-2011-2

2013 m. kovo 28 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos S. J., teisėjų: Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Audriui Armui, gynėjui advokatui Rimui Andrikiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. Ž. apeliacinį skundą dėl 2012 m. gruodžio 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo D. Ž. pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 236 str. 1 d. ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 93 str. 1 d. 3 p. pagrindu.

D. Ž. paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – įspėjimas (LR BK 82 str.1 d. 1 p., 83 str.) ir elgesio apribojimas šešiems mėnesiams (LR BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 236 str. 1 d. padarymą, t.y. už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtų nusikaltimą, kad 2010-09-19 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini), būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingą pranešimą ir žinodamas, kad motoroleris „Gilera Runner 50“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nėra pavogtas, melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą parodydamas, kad 2010-09-19 apie 18 val. jo naudojamas motoroleris buvo pagrobtas (duomenys neskelbtini), dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d., tuoj pat, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, Policijos komisariate, patvirtino savo melagingą pranešimą apklausiamas liudytoju (proceso Nr. 20-1-00916-10) teigdamas, kad 2010-09-19 apie 18 val., motorolerį (duomenys neskelbtini), pagrobė nepažįstami asmenys, tęsdamas nusikalstamą veiką melagingai parodė apie minėto motorolerio vagystę, dėl to buvo pradėtas J. Š. baudžiamasis persekiojimas.

Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys į tai, jog J. Š. jau yra teistas už panašaus pobūdžio nusikalstamą veiką. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada apie jo veiksmus pranešant policijai. Teismas nenurodė, kodėl jo pranešimas apie pagrobtą motorolerį buvo netinkamas ir ne laiku atliktas. Kadangi jis buvo nepilnametis, motoroleris buvo atimtas ne jo gyvenamajame mikrorajone, todėl apie įvykį prima pranešė tėvui, su kuriuo ir vyko į policiją. Pažymi, kad pareiškimas buvo priimtas žymiai vėliau nei jie nuvyko į policijos įstaigą.

Be to, apeliantas nurodo, jog yra nepagrįsta teismo išvada, kad jis po 19 val. ilgai telefonu bendravo su P. P. ir jo telefono baterija nebuvo išsikrovusi, nes tai paneigia P. P. telefoninių pokalbių išklotinė. Apelianto teigimu, su J. Š. buvo ne T. K., o dar 2-3 vaikinai, tai patvirtina ir P. P. parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu jis atpažino dar vieną asmenį, kurio pravardė „G.“, kurį policijos pareigūnas įvardijo G. L., tačiau patarė nevelti jo į įvykį, nes minėtas asmuo yra teisėjo artimas giminaitis. Tačiau teismas atmėtė prašymą nustatyti minėtą policijos pareigūną. 2010-01-19 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteisti J. Š. ir G. L.. Minėtame nuosprendyje yra nurodyta, jog G. L. pravardė yra Geiša.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. Ž. gynėjas advokatas R. Andrikis prašė tenkinti nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais.

Prokuroras prašė atmesti nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Ž. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 236 str. 1 d. Tai, kad apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, savaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus, savotiškai juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais, nes teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas nuteistojo atžvilgiu pritaikytas tinkamai.

Nors apeliantas skunde nurodo, jog mopedo vagystėje galimai dalyvavo vaikinas pravarde Geiša, t.y. G. L., kuris yra apylinkės teismo teisėjo artimas giminaitis, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrindo abejoti tuo, kad bylos įrodymus vertinusio teisėjo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, nėra, kaip nėra ir objektyvių duomenų, patvirtinančių teismo šališkumą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog jam buvo išaiškina jo teisė pareikšti nušalinimą, tačiau šia teise jis nepasinaudojo. Teisėjų kolegija nenustatė pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, taip pat nenustatė ir kitų aplinkybių (BK 58 str., 59 str.), kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto skundo argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo šališkumu. Vien tai, kad teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas neatitinkančias apelianto lūkesčių, negali būti vertinama kaip teismo šališkumas. Taip pat, kolegijos nuomone, yra nepagrįsti skundo argumentai susiję su nukentėjusiojo J. Š. ankstesniu nuteisimu. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad J. Š. anksčiau buvo teistas, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis susijusiomis su motorolerio vagystės fakto nebuvimo. Pažymima, kad ikiteisminis tyrimas dėl motorolerio vagystės yra nutrauktas, sprendimas dėl to yra įsiteisėjęs. Taip pat yra įsiteisėjęs administracinio teisės pažeidimo nutarimas dėl D. Ž. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Jų D. Ž. neskundė.

Apeliaciniame skunde akcentuojamas nukentėjusiojo J. Š., liudytojų P. P., T. K. parodymų nenuoseklumas ir nepatikimumas, tačiau su tokiais skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu tiek nukentėjusysis J. Š., tiek ir liudytojai P. P. bei T. K. iš esmės nuosekliai parodė, kad iš D. Ž. motoroleris pagrobtas nebuvo, kad jis pats davė J. Š. juo pavažinėti ir gavo užmokestį už tai bei, kad po kiek laiko D. Ž. motoroleris buvo grąžintas. Po ko, D. Ž. važiuodamas motoroleriu apgadino automobilį. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo J. Š., kuris buvo D. Ž. klasiokas ir jie sutarė gerai, ir liudytojų parodymais apie motorolerio paėmimo aplinkybes. Jų nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai. Tai, kad T. K. yra J. Š. draugas neduoda pagrindo abejoti jo duotais parodymais, kad D. Ž. pasivažinėti motoroleriu davė gera valia ir už tai jam buvo atlygtina. Kad D. Ž. pasivažinėti motoroleriu davė gera valia patvirtino ir liudytojas P. P., kuris buvo D. Ž. klasiokas ir su kuriuo D. Ž. gerai sutarė, kaip tik pas jį ir buvo atvykęs. Kolegija pažymi, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl motorolerio vagystės J. Š. buvo apklaustas įtariamuoju, o ne liudytoju, todėl duodamas parodymas įtariamuoju turėjo teisę pasirinkti gynybos taktiką, be to, apklausiamas įtariamuoju jis nebuvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo. D. Ž. skunde nurodo, jog su J. Š. buvo ne T. K., o G. L., apie kurį policijos pareigūnai liepė nekalbėti, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pažymima, kad pats D. Ž. nurodydamas aplinkybes nebuvo nuoseklus, nes jis 2010-09-19 rašytame paaiškinime (t. 1 b. l. 39) nurodė, kad į Eigulių mikrorajoną pas draugą atvyko apie 20 val., vėliau duodamas parodymus jau nurodė, kad tai buvo apie 18 val. Taip pat apylinkės teismo nustatytų aplinkybių nepaneigia ir byloje esanti P. P. naudoto mobilaus ryšio telefono išklotinė, kuri patvirtina, kad iš tiesų D. Ž. po 19 val., t.y. 20.28 val. telefonu bendravo su P. P., iš to seka, kad D. Ž. mobilaus ryšio telefono baterija nebuvo išsikrovusi.

Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo keliamas klausimas dėl D. Ž. tėčio P. Ž. apklausimo liudytoju. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje D. Ž. gynėjas paprašė liudytoju apklausti D. Ž. tėtį, kuris gali nurodyti aplinkybes susijusias su ikiteisminio tyrimo tendencingumu, tačiau šis prašymas buvo atvestas. Kolegijos nuomone, apylinkės teismas šio prašymo netenkino pagrįstai, nes P. Ž. dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kaip D. Ž. atstovas pagal įstatymą, o prašymas jį apklausti liudytojų buvo pareikštas tik prieš pat įrodymų tyrimo pabaigą, be to, jis įvykio aplinkybių nematė. Teismas tenkino gynėjo prašymą ir įpareigojo prokurorą atlikti D. Ž. parodymų patikrinimą policijos įstaigoje, tačiau šie duomenys nepaneigia nustatytų aplinkybių, kad iš D. Ž. motoroleris nebuvo pagrobtas ir patvirtina, kad D. Ž. melaginai pranešė apie nebūtą nusikaltimą.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, pakankamai kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl D. Ž. kaltumo padarius LR BK 236 str. 1 d. numatytą nusikaltimą pakankamai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

LR BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. D. Ž. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti. Būtent dėl aptartų aplinkybių apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir naikinti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nuteistojo D. Ž. apeliacinį skundą atmesti.