Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-19 · Civilinė byla Nr. 2S-987-569/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-19
Bylos Nr.
2S-987-569/2015
Teisminio proceso Nr.
2-35-3-00364-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Muchtarovienė
Kreditorius
J. S.
Skolininkas
A. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-987-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00364-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4.;3.5.1.13.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 19 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-611-766/2015 pagal kreditorės J. S. – A. prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties su skolininku A. J. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorė J. S. – A. kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl nutarties vykdymo, nes skolininkas A. J. taikos sutarties nesilaiko, įsiskolinimo nemoka. Nurodė, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinto šalių pateiktą taikos sutartį, kuria skolininkas A. J. įsipareigojo mokėti po 60 Eur kas mėnesį dukros B. J., gimusios (duomenys neskelbtini) išlaikymui, jį skaičiuojant nuo 2015-02-17 iki vaiko pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 26 d. nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutarties vykdymo, kuria patvirtinta J. S. – A. ir A. J. pasirašyta taikos sutartis. Kadangi priimta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartis įsiteisėjo, apskųsta nebuvo, teismas laikė, kad skolininkas ją pripažįsta, savanoriškai jos nevykdo, todėl vykdomąjį raštą išdavė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskirajame skunde A. J. nurodo, kad neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo dėl kreditorės pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nes tik 2015-06-25 sužinojo apie paskirtą teismo posėdį. Nuo 2012 m. gegužės mėnesio yra Šiaulių tardymo izoliatoriuje, darbo neturi, jokių pajamų negauna, beveik ketverius metus yra išlaikomas valstybės. Todėl neturi realių galimybių vykdyti taikos sutartimi patvirtintos išlaikymo dukrai sumos. Papildomai nurodo, kad vaiko motina draudžia bendrauti su dukra.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą (LR CK 6.983 straipsnis), yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Teismo sprendimu patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galią. Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis LR CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (LR CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo išduotas vykdomasis raštas pagal teismo 2015 m. gegužės 11 d. patvirtintą taikos sutartį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nutartimi patvirtinta šalių taikos sutartis, pagal kurią apeliantas A. J. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametei dukrai mokant periodinėmis išmokomis po 60 Eur kas mėnesį, išlaikymą pradedant mokėti nuo ieškinio teismui padavimo datos iki dukters pilnametystės. Kreditorė J. S. – A. 2015 m. birželio 11 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl vaiko išlaikymo. Teismas skundžiama nutartimi išdavė vykdomąjį raštą dėl teismo nutarties priverstinio vykdymo, kadangi skolininkas savanoriškai nevykdo prisiimtų įsipareigojimų vaiko išlaikymui.

Sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties pagrįstumo, visų pirma akcentuotina tai, kad įstatyme aiškiai nurodyta, jog, nevykdant taikos sutarties sąlygų, vykdomasis raštas išduodamas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies. Todėl LR CPK 646 straipsnio 3 dalyje įstatymų leidėjas yra reglamentavęs, kad teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Nagrinėjamu atveju, paties apelianto pripažįstama, kad šiuo metu jam esant Šiaulių tardymo izoliatoriuje, jis neturi galimybių įsidarbint, negauna jokių pajamų, beveik ketverius metus yra išlaikomas valstybės, todėl neturi realių galimybių mokėti taikos sutartimi patvirtintos išlaikymo dukrai sumos.

Apeliacinis teismas pažymi, kad LR CK 3.192 straipsnyje numatyta abiejų tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vertinant apelianto nurodytų argumentų pagrįstumą, pažymėtina tai, kad jokių pajamų neturėjimas, negalėjimas tardymo izoliatoriuje įsidarbinti, negali būti teisėtu pagrindu, atleidžiančiu tėvą nuo pareigos išlaikyti savo dukrą. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad prigimtinės pareigos tinkamas nevykdymas negali būti pateisinamas susidariusia sunkia turtine padėtimi, nes išlaikymas vaikui reikalingas dabar, šiuo metu. Todėl ir aplinkybė, kad apeliantas pats šiuo metu yra išlaikomas valstybės, nepaneigia apelianto pareigos teikti išlaikymą dukrai. Atsižvelgiant į tai, kad iki prašymo išduoti vykdomąjį raštą apeliantas nevykdė savo įsipareigojimų išlaikyti dukrą, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą išduoti vykdomąjį raštą.

Vienas iš atskirojo skundo argumentų grindžiamas aplinkybe, kad apeliantas neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo dėl kreditorės pateikto prašymo išduoti vykdomąjį raštą, nes tik 2015-06-25 sužinojo apie paskirtą teismo posėdį.

Pažymėtina tai, kad LR CPK 646 straipsnio reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje numatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. LR CPK 646 straipsnio 3 dalies formuluotė, pagal kurią asmens neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas kliūtimi klausimui dėl vykdomojo rašto išdavimo išspręsti, neleidžia apelianto negalėjimą pateikti atsiliepimą pripažinti proceso pažeidimu. Šiuo konkrečiu atveju apie paskirtą teismo posėdį apeliantui pranešta, o jo nurodomos aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, pirmosios instancijos teismui buvo žinomos.

Nors apelianto yra nurodoma, kad vaiko motina jam draudžia bendrauti su dukra, tačiau pirmosios instancijos teismas yra išaiškinęs pareiškėjo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Lina Muchtarovienė