- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-03-07
- Bylos Nr.
- A-39-319-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. O.
- Trečiasis asmuo
- D. S.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimučio Alechnavičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. O. skundą atsakovui žurnalistų etikos inspektoriui bei trečiajam suinteresuotam asmeniui D. S. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. O. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti žurnalistų etikos inspektoriaus 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. S-601 ir įpareigoti inspektorių R. G. imtis veiksmų dėl korespondentės D. S. publikacijų arba paskirti inspektoriui R. G. administracinę baudą dėl aplaidumo darbe. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2004 m. gegužės 1 d. pas jį į namus atvažiavo laikraščio „Tauragiškių kurjeris“ korespondentė D. S. ir pareikalavo leisti fotografuoti pareiškėjo butą. Pareiškėjas neleido fotografuoti, kadangi korespondentė neturėjo teismo sankcijos. Tačiau ji nuėjo į sodą ir ten fotografavo. Su korespondente D. S. pareiškėjas daugiau nekalbėjo. 2004 m. gegužės 7 d. apskrities laikraštyje „Tauragiškių kurjeris“ buvo išspausdintas straipsnis „Daugiabutis pamažu virsta šiukšlynu“, kuriame parašytas sakinys – „Aloyzas prigrasino neišvežti jo daiktų, nes turi baltą bilietą ir nežinia ką gali padaryti“ – pažeidė pareiškėjo garbę ir orumą. Korespondentės D. S. veiksmus pareiškėjas apskundė Žurnalistų etikos inspektoriui, tačiau jo priimtas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimas yra be teisinių argumentų. Pareiškėjo nuomone, inspektorius turėjo korespondentę D. S. bausti pagal Žurnalistų etikos kodeksą. Tačiau inspektorius nieko nedarė.
Atsiliepimas
Atsakovas žurnalistų etikos inspektorius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2006 m. gruodžio 19 d. priėmė sprendimą Nr. S-601, kuriame, remdamasis publikacijos paskelbimo metu galiojusio Visuomenės informavimo įstatymu, nustatė, kad viešosios informacijos rengėjas – laikraščio „Tauragės kurjeris“ redakcija – nepažeidė pagrindinių visuomenės informavimo principų ir neperžengė teisės skleisti informaciją ribų. Šis sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi pareiškėjo skundas išnagrinėtas objektyviai ir išsamiai, atsižvelgta į visus jame išdėstytus argumentus bei imperatyvias teisės aktų nuostatas. Pareiškėjas savo 2006 m. spalio 20 d. skunde inspektoriui nurodė, kad rašydama publikaciją, korespondentė D. S. jį tyčia įžeidinėjo. Todėl, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, inspektorius sprendė informacijos paskelbimo klausimą, kiek tai susiję su pareiškėjo garbe ir orumu. Jokio teisės į privatų gyvenimą pažeidimo pareiškėjas nei 2006 m. spalio 20 d. skunde, nei 2006 m. spalio 31 d. patikslintame skunde nenurodė ir prašymų dėl šios teisės pažeidimo įvertinimo neteikė. Tačiau savo skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui pareiškėjas nurodo naujas aplinkybes ir kelia klausimą dėl asmens teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo. Šios aplinkybės esminės reikšmės publikacijoje paskelbtos informacijos vertinimui bei inspektoriaus sprendimui nebūtų turėjusios, tačiau naujų aplinkybių pateikimas skunde teismui leidžia daryti prielaidą, jog pareiškėjas reikšmingas aplinkybes interpretuoja ir dėsto nenuosekliai. Pareiškėjo teiginys, kad inspektorius nieko nedarė, yra nepagrįstas. Inspektorius, įgyvendindamas įstatymų jam suteiktą kompetenciją, vadovavosi įstatymų viršenybės, lygiateisiškumo, pagarbos žmogaus teisėms ir kitais fundamentaliais principais. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju viešosios informacijos rengėjas (laikraščio „Tauragės kurjeris“ redakcija), vykdydamas savo, kaip visuomenės informavimo priemonės, funkciją, paskelbė objektyvią ir nešališką informaciją, tenkinančią visuomenės interesą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gegužės 31 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog pateikdamas žurnalistų etikos inspektoriui skundą, pareiškėjas nurodė, kad jį įžeidė apie jį parašytame straipsnyje „Daugiabutis pamažu virsta sąvartynu“ sakinys: „Aloyzas turi baltą bilietą ir nežinia ką gali padaryti“. Žurnalistų etikos inspektorius, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažymėjo, kad straipsnio atsiradimą inicijavo laikraščio redakcijoje gautas namo, esančio Stoties 47, Tauragėje, gyventojų laiškas, kuriame nurodoma apie susidariusią neleistiną situaciją minėtame name. Netvarką, keliamą A. O. , patvirtino ir Tauragės butų ūkis. Žurnalistų etikos inspektorius, atsižvelgęs į visas publikacijoje pateiktas aplinkybes, padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju informacijos paskelbimas buvo pateisinamas viešuoju interesu, tai yra siekimu apsaugoti visų namo gyventojų sveikatą ir saugumą. Be to, žurnalistų etikos inspektorius nurodė, kad skundo teiginys „Aloyzas turi baltą bilietą ir nežinia ką gali padaryti“ nėra tapatus publikacijoje pateiktam teiginiui „Aloyzas prigrasino neišvežti jo daiktų, mat turįs „baltą bilietą“ ir nežinia ką gali padaryti“. Analizuojant straipsnio turinį, darytina išvada, kad tai yra paties pareiškėjo žodžiai. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 4 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus, nevaržomai rinkti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad informacija apie privatų gyvenimą gali būti skelbiama be žmogaus sutikimo tais atvejais, kai ji padeda atskleisti įstatymų pažeidimus ar nusikalstamas veikas, taip pat kai informacija yra pateikiama viešai nagrinėjant bylą. Be to, informacija apie viešojo asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama be jo sutikimo, jeigu ši informacija atskleidžia visuomeninę reikšmę turinčias privataus šio asmens gyvenimo aplinkybes ar asmenines savybes. Straipsnio autorė, paskelbdama informaciją apie keliamą pareiškėjo netvarką ir grėsmę kitų asmenų sveikatai, minėtų įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pareiškėjo teiginys, kad skundžiamas žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimas priimtas be teisinių argumentų, yra nepagrįstas. Žurnalistų etikos inspektorius atsakyme pareiškėjui nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju viešosios informacijos rengėjo redakcija nepažeidė pagrindinių visuomenės informavimo principų ir teisės skleisti informaciją ribų neperžengė. Tai ir yra teisiniai argumentai, numatyti Visuomenės informavimo įstatyme. Nenustačius pažeidimų skelbiant informaciją laikraštyje, nėra pagrindo įpareigoti žurnalistų etikos inspektorių imtis kokių nors veiksmų. Be to, įstatymas nenumato teismo teisės skirti administracines nuobaudas žurnalistų etikos inspektoriui. Todėl teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. O. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. spendimą ir įpareigoti žurnalistų etikos inspektorių R. G. imtis priemonių prieš žurnalistę D. S. . Pareiškėjo nuomone teismo sprendimas yra neargumentuotas. Pareiškėjas nurodo, kad 2004 m. gegužės 1 d. 11 val. pas jį atvažiavo korespondentė D. S. . Su savimi ji turėjo fotoaparatą. Korespondentė pareikalavo, kad pareiškėjas leistų jai fotografuoti. Pareiškėjas to neleido, nes D. S. neturėjo atitinkamos teismo sankcijos. Tačiau korespondentė nuėjo į sodą ir ten pradėjo fotografuoti. Tauragės apskrities laikraštyje „Tauragės kurjeris“ 2004 m. gegužės 8 d. buvo išspausdintas straipsnis „Daugiabutis pamažu virsta šiukšlynu“, kuriame rašoma apie pareiškėją. Korespondentės D. S. kaltė pasireiškia ne tuo, kad ji rašė apie netvarką pareiškėjo kieme, o tuo, kad ji parašė straipsnyje sakinį – „A. O. turi baltą bilietą ir nežinia ką gali padaryti“. Viešai laikraštyje parašyta „turi baltą bilietą“ reiškia, kad pareiškėjas „yra psichikos ligonis“. D. S. tai parašė tyčia savo iniciatyva. Jokio pavojaus kaimynų sveikatai pareiškėjas nekėlė. Sode buvo laikomos tik statybinės lentos ir metalas. Pareiškėjo nuomone, D. S. yra atsakinga pagal Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalį ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnį bei 2.23 straipsnio 2 dalį. Žurnalistų etikos inspektorius nepagrįstai nuolaidžiauja korespondentei D. S. ir nesiima jokių veiksmų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas žurnalistų etikos inspektorius prašo palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. O. kreipėsi į Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą su skundu dėl laikraštyje „Tauragės kurjeris“ (2004 m. gegužės 7 d., Nr. 36/602) paskelbtoje publikacijoje „Daugiabutis pamažu virsta sąvartynu“ įžeistos jo garbės ir orumo. Iš pareiškėjo skundo, paduoto Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai 2006 m. spalio 25 d., matyti, kad pareiškėjas laikė jį įžeidžiančiu minėtos publikacijos sakinį „Aloyzas turi baltą bilietą ir nežinia ką gali padaryti“ (b.l. 22). Pareiškėjas minėtame skunde nebuvo nurodęs kitokių aplinkybių, susijusių su jo garbės, orumo ar teisės į privataus pobūdžio informacijos apsaugą pažeidimu. Pareiškėjas skunde taip pat nebuvo nurodęs, kad rengiant minėtą publikaciją jis buvo filmuojamas ar fotografuojamas arba kad buvo filmuojama ar fotografuojama jo gyvenamojoje patalpoje ar privačioje namų valdoje be jo sutikimo. Todėl žurnalistų etikos inspektorius, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, pagrįstai vertino iš esmės tik tai, ar skunde nurodyti publikacijos teiginiai nepažeidė pareiškėjo garbės ir orumo, taip pat, ar skelbiant publikacijoje tokius teiginius, nebuvo pažeisti pagrindiniai visuomenės informavimo principai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2004 m. gegužės 7 d. laikraštyje „Tauragės kurjeris“ (Nr. 36/602) buvo publikuojamas žurnalistės D. S. straipsnis „Daugiabutis pamažu virsta sąvartynu“ apie pareiškėją, kuris straipsnyje vadinamas Aloyzu. Šioje publikacijoje yra tokie sakiniai: „Pasak B. R. Aloyzas aukštesnėms instancijoms jau apskundė ne vieną tarnybą. O kaimynus, norinčius sutvarkyti kiemą, nes visokias atliekas jis krauna ir ne jam priklausančioje kiemo dalyje, net ant vaiskrūmių, Aloyzas prigrasino nebandyti išvežti jo daiktų, mat turįs „baltą bilietą“ ir nežinia ką galįs padaryti“ (b.l. 23-24).
Iš publikacijos turinio matyti, kad šiuo atveju buvo nurodyti informacijos, kurios pagrindu ir buvo parengta publikacija, šaltiniai. Pareiškėjas pats neneigė, kad aukščiau nurodytas teiginys yra pasakytas jo paties girdint B. R. ar kitiems pareiškėjo kaimynams. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad publikacijoje buvo pažeista pareiškėjo garbė ir orumas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, darytina išvada, kad žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2006 m. gruodžio 19 d. sprendime Nr. S-601 pagrįstai konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju laikraščio redakcija pagrindinių visuomenės informavimo principų nepažeidė ir teisės skleisti informaciją ribų neperžengė. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. O. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.