Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-05-25 · Civilinė byla Nr. 2SA-112-302/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-25
Bylos Nr.
2SA-112-302/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Petras Jaržemskis, Dalia Kačinskienė
Pareiškėjas
R. K.
Ieškovas
R. P.
Atsakovas
S. P.
Kategorijos
  • 93.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 96.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-112-302/2010Procesinio sprendimo kategorija 93.2.3; 96.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Petras Jaržemskis ir Dalia Kačinskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R.K. 2009-09-10 kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjų S. P. ir R. P. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pripažinti, kad trijų mėnesių terminas kreiptis su prašymu atnaujinti procesą praleistas dėl svarbių priežasčių, pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-28 priimtą sprendimą dalyje, kuria buvo padalytas bendrąja jungtine nuosavybe esantis šalių turtas ir pripažinti, kad iš bendro sutuoktinių S. P. ir R. P. turto turi būti vykdoma prievolė sumokėti paskolos sumą ir palūkanas pareiškėjui ir priteisti iš pareiškėjų – bendraatsakovių buvusių sutuoktinių S. P. ir R. P. solidariai pareiškėjo naudai 23000 Lt paskolos sumą, 6422 Lt palūkanas, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Prašymą motyvavo tuo, kad pagal 2004-01-26 ir 2004-03-05 sudarytas paskolos sutartis paskolino S. P. 23000 Lt verslui plėsti, būtiniems šeimos poreikiams tenkinti. Pareiškėjas teigė, kad žodžiu šalys sutarė, jog paskola bus grąžinta iki 2004-12-31, tačiau tai nebuvo padaryta. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimu santuoka tarp S. P. ir R. P. buvo nutraukta ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nebuvo nurodyta duomenų apie šalių kreditorius. Pareiškėjas nurodė, kad aplinkybė, jog pareiškėjų S. P. ir R. P. santuoka 2007-02-28 buvo nutraukta jam tapo žinoma 2009 metų pradžioje. Pareiškėjas 2009-03-25 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą prašydamas pateikti duomenis apie pareiškėjo S. P. šeimyninę padėtį, tačiau suteikti minėtą informaciją jam buvo atsisakyta. Pareiškėjas pateikė teismui ieškinį dėl skolos priteisimo iš bendraskolininkų, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. prašymą.

Teismas nutartį motyvavo tuo, kad prašymas atnaujinti procesą nurodomoje civilinėje byloje yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą, todėl jį atsisakytina priimti. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie tai, jog apie pareiškėjų S. P. ir R. P. santuokos nutraukimą jam tapo žinoma 2009 metų pradžioje, prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas pateikė 2009-09-10, tai yra praėjus beveik 9 mėnesiams, jis 2009-03-25 kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl informacijos apie pareiškėjo S. P. šeimyninę padėtį sužinojimo, pateikė teismui ieškinį dėl skolos išieškojimo iš bendraatsakovų S. P. ir R. P. , nelaikytinos svarbiomis priežastimis, kliudžiusiomis pareiškėjui įstatymo nustatytu terminu pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas Regimantas Kliorė atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – procesą jo nurodomoje civilinėje byloje atnaujinti perduodant šią bylą nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir neteisinga. Pasak apelianto, apie S. P. ir R. P. santuokos nutraukimą sužinojo tik 2009-06-15, kai civilinėje byloje dėl skolos priteisimo gavo šių asmenų atsiliepimą į ieškinį, prie kurio buvo pridėta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007-02-28 sprendimo kopija. 2009 m. pradžioje pareiškėjas girdėjo tik kalbas apie tai, kad S. P. ir R. P. kartu nebegyvena, tačiau ši aplinkybė nurodytoje byloje nebuvo nagrinėjama. Galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus.

Ieškovė R. P. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas nagrinėjant civilinę bylą dėl skolos priteisimo aiškiai nurodė, kad apie S. P. ir R. P. santuokos nutraukimą sužinojo 2009 m. pradžioje, tą patį nurodė ir prašyme dėl proceso atnaujinimo, jog atsitiktinai išgirdo apie tai tik 2009 m. pradžioje. Ieškovė taip pat nurodo, kad apie savo vyro skolą R. K. nieko nežinojo, todėl santuokos nutraukimo byloje nurodė, kad kreditorių nėra. Teismo posėdžio metu S. P. pripažino, kad pinigus skolinosi sau asmeniškai, be to, tuo metu su ieškove jau nevedė bendro ūkio.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnis), tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino skaičiavimą, jo atnaujinimo galimybes (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnis, 78 straipsnis), todėl tokia teismo nutartis paliktina nepakeista.

Pažymėtina, kad proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino praleidimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ( Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog įstatymas termino skaičiavimą sieja ne su galėjimu (galimybės turėjimu), bet su turėjimu sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes.

Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, dėl kurių nebuvo tenkintas jo prašymas atnaujinti procesą, tačiau kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą byloje esančiais duomenimis ir teisingą išvadą, kad pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė praleidęs įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą ir šio termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, todėl atnaujinti proceso šioje civilinėje byloje nebuvo teisinio pagrindo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo teismui nurodė, kad 2009 m. pradžioje atsitiktinai išgirdo apie tą aplinkybę, kad teisme buvo nagrinėjama byla dėl S. P. ir R. P. santuokos nutraukimo, o 2009-03-25 jis raštiškai kreipėsi į Gyventojų registro tarnybą dėl oficialių duomenų suteikimo apie S. P. šeiminę padėtį, aiškiai ir tiksliai šiuo faktu įsitikino 2009-06-15, kai gavo teismo jam siųstą atsiliepimą į ieškinį, prie kurio buvo pridėta 2007-02-28 teismo sprendimo kopija, taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjui žinant apie aukščiau nurodytą aplinkybę dar 2009 m. pradžioje, ką pripažino pats pareiškėjas, jo prašymas dėl proceso atnaujinimo, pateiktas teisme 2009 m. rugsėjo mėn. buvo paduotas praleidus 3 mėnesių terminą, įtvirtintą Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje, ir praleidimo priežasčių nebuvo pagrindo pripažinti svarbiomis.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad teismui, net ir nustačius, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo nurodytoje civilinėje byloje buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir jį būtų pagrindas atnaujinti, nebūtų pagrindo tenkinti pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje 2007 m. vasario 28 d. teismas priėmė sprendimą.

Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs sprendimas ar nutartis pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus. Pareiškėjas prašymu dėl proceso atnaujinimo siekia, kad būtų atnaujintas procesas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo ir jos pasekmių, kad būtų sudaryta įstatyme įtvirtinta galimybė jam kaip kreditoriui apginti jo manymu pažeidžiamas turtines teises ir kaip trečiajam asmeniui pareikšti savarankišką reikalavimą sutuoktiniams (Civilinio kodekso 3.126 straipsnis). Tai sudaro sąlygas teismui santuokos nutraukimo byloje išspręsti ne tik sutuoktinių tarpusavio turtinius klausimus, bet ir jiems kreditorių pareikštus savarankiškus turtinius reikalavimus, ir taip apsaugoti kreditorių interesus bei užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 straipsnis). Toks visų reikalavimų išsprendimo teisinis reglamentavimas lemia tai, kad, priėmus teismo sprendimą, kuriuo išsprendžiami santuokos nutraukimo ir turto padalijimo klausimai, toks sprendimas įgyja res judicata galią. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas neturi res judicata galios neįtrauktiems dalyvauti bylose asmenims. Jeigu tokių asmenų teisės yra pažeistos, jie turi teisę reikalauti atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktas) arba pareikšti ieškinį teisme savo teisėms ir teisėtiems interesams ginti (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „ Swedbank“ v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010).

Bylos medžiaga nustatyta, kad civilinėje byloje, kurioje pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2007 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą ir nutraukė tarp S. P. ir R. P. sudarytą santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, taip pat patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje išsprendė tokius klausimus: sutuoktinių išlaikymas, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, nepilnamečių vaikų išlaikymas ir bendravimas su vaiku, sutuoktinių pavardės, turto, kuris yra bendroji sutuoktinių nuosavybė padalinimas, nurodant, kad smulkius buities reikmenis šalys pasidalino bendru sutarimu, o santuokos metu įgytas nekilnojamasis turtas – 2 kambarių butas, esantis Laisvės pr. 45A-72/Laisvės pr. 45A-73, Vilniuje, yra padalintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje, kurioje nebuvo sprendžiamas sutuoktinių S. P. ir R. P. santuokoje įgyto bendro turto padalijimo klausimas, išskyrus smulkių buities reikmenų pasidalijimo klausimas, nes jis jau buvo išspręstas ankstesniu teismo priimtu procesiniu sprendimu, o būtent – Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi, todėl teismui nebuvo pagrindo apskritai priimti prašymo dėl proceso atnaujinimo, nes pareiškėjas negalėtų būti įtrauktas dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. vasario 28 d. sprendimu teismas nesprendė klausimo dėl tokio turto padalijimo, į kurį galėtų pretenduoti pareiškėjas kaip kreditorius. Tokią kolegijos padarytą išvadą pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos suformuota taisyklė civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, kad kreditoriui pareiškus pareiškimą dėl proceso atnaujinimo ir teismui priėmus nutartį atnaujinti procesą, byla atnaujinama tik dėl su kreditoriaus reikalavimu susijusios bendro turto padalijimo dalies. Kiti santuokos nutraukimo byloje išspręsti klausimai (santuokos nutraukimo, išlaikymo vaikams ar sutuoktiniams priteisimas ir pan.) nesusiję su kreditorių reikalavimais, todėl dėl šios dalies byla neatnaujinama.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).

Apeliacinės instancijos teismas turėjo 12,75 Lt išlaidų, susijusių bylos nagrinėjimu, o būtent - su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. K. , a.k. (duomenys neskelbtini) 12,75 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Petras JaržemskisDalia Kačinskienė