- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- eI-4631-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02767-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. liepos 29 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 600 000 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas nurodo, jog buvo laikomas patalpose, kurios yra negyvenamosios paskirties.
2.2. Teigia, kad nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais, t. y. tualetas buvo atskirtas sienele ir jis buvo stebimas atliekant gamtinius reikalus. Pažymi, kad sanitarinio mazgo plotas turi būti ne mažesnis nei 3 kv. m. Be to, dėl netinkamos ventiliacijos sklido nemalonus kvapas. Jis buvo priverstas su kitais laikomais asmenimis naudotis vienu tualetu. Laikomas žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus.
2.3. Pasak pareiškėjo, kamerose neįrengta vėdinimo sistema, todėl negalėjo išsivėdinti patalpų. Nepagrįstai įrengtos perteklinės grotos. Netinkamas apšvietimas, temperatūra, santykinė oro drėgmė. Be to, pareiškėjo teigimu, paviršiai nebuvo lengvai valomi, kamerų lubos ir sienos buvo dažytos kreidos-kalkių mišiniu, grindys buvo aptrupėjusios. Taigi, galimybių jas valyti nebuvo, veisėsi pelėsis, nuo lubų krito tinkas. Be to, kamerose buvo tarakonų.
2.4. Pažymi, kad kameros nebuvo aprūpintos tinkamais baldais. Kiekvienam asmeniui turi būti įrengta atskira vieta miegui ir užtikrintas privatumas miego metu, baldai negali būti eksploatuojami ilgiau nei 10 m. Įstaigoje, pareiškėjo teigimu, gultai buvo netinkami ir įrengti nesivadovaujant teisės aktų reikalavimais. Be to, sienine spintele arba lentyna teko dalintis su kitu asmeniu. Nebuvo dėžių daiktams susidėti, trūko taburečių bei suoliukų.
2.5. Pasak pareiškėjo, jis nebuvo aprūpintas higienos ir valymo priemonėmis, t. y. nei karto nebuvo išduotos priemonės indams plauti, ne visada buvo šluota, semtuvėlis šiukšlėms ir kt. Pareiškėjas teigia, kad yra diskriminuojamas, kai jam išduodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus per mėnesį. Nurodo, kad higienos sąlygos buvo netinkamos ir jis jautė pažeminimą.
2.6. Akcentuoja, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą, t. y. išduodama patalynė netinkamos kokybės, turėjo būti išduodama antklodės su užvalkalais. Nurodo, kad čiužinio ir antklodės eksploatavimas be užvalkalų yra kasdienybė, o tai prieštarauja teisės aktų nustatytiems reikalavimams. Atvykusiems asmenims neišduodamas privalomas inventorius. Pažymi, kad čiužinys, antklodė ir pagalvės negali būti skalbiami, nevalomi cheminiu būdu, geriausiu atveju tik dezinfekuojami.
2.7. Nurodo, kad nebuvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius.
2.8. Pažymi ir tai, kad nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą sveikatos priežiūrą ir asmens higieną. Atvykusių asmenų sveikata netikrinama. Pažymi, kad atvykę asmenys cokoliniame pastato aukšte įrengtose kamerose laikomi tol, kol tvarkomi jų dokumentai. Nėra sanitarinės švaryklos. Yra galimybė tik pasinaudoti dušu, tačiau nei muilas, nei rankšluosčiai neišduodami. Pasak pareiškėjo, jis turi teisę ne rečiau kaip du kartus per savaitę naudotis dušu, tačiau jam ši teisė nebuvo užtikrinta. Be to, ir 15 min. laikas yra per trumpas maudytis duše. Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai keičiami tik vieną kartą per savaitę, neatsižvelgus į jų užterštumą. Teigia, kad buvo laikomas antisanitarinėmis sąlygomis.
2.9. Pasak pareiškėjo, buvo pažeistas vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimas, nebuvo galimybės judėti.
2.10. Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, t. y. jis neatitiko jo fiziologinių poreikių, nuolat teko kęsti alkį. Teisingumo ministro nustatytos vienodo dydžio maitinimo normos prilygsta asmens kankinimui. Valgiaraščiai neatitiko jo individualių poreikių, kitų pasirinkti negalėjo. Papildomo maisto davinio negaudavo.
2.11. Kalinimo Lukiškių TI-K metu, rankų plovimui prieš valgį ir indų plovimui po valgio pareiškėjui buvo tiekiamas tik šaltas vanduo, indų plovimo priemonėmis kameros nebuvo aprūpintos. Nurodo, jog buvo diskriminuojamas lyties ir statuso (suimtojo) pagrindu.
Pareiškėjo manymu, Kalėjimų departamentas privalėjo ir privalo spręsti klausimus, susijusius su įkalinimo įstaigose laikomų asmenų tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu, įkalinimo įstaigos veiklos kontrole. Teigia, kad patvirtintomis maitinimo organizavimo taisyklėmis bei keistu valgiaraščiu įtvirtintos diskriminacinės nuostatos.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais.
1. Dėl minimalaus ploto
Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo
Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.
3. Dėl švaros palaikymo kamerose
Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turėjo jose apgyvendinti asmenys. Į visas gyvenamąsias kameras buvo išduodamos švarios ir tvarkingos valymo priemonės: šepetys grindims, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, šluostė. Taip pat išduodama buvo 100 g geriamosios sodos indų plovimui ir 100 g kalcinuotos sodos sanitarinių įrengimų dezinfekavimui. Taip pat į kameras buvo išduodamas universalus ploviklis, skirtas plauti grindis, sienas, indus ir kitus vandeniui atsparius paviršius. Nurodytos priemonės į kameras buvo išduodamos du kartus per mėnesį, t. y. mėnesio pradžioje ir viduryje, tačiau gavus nuteistųjų ir suimtųjų prašymus, kad gyvenamosiose kamerose trūksta indų plovimo, kameros valymo ir sanitarinių įrenginių dezinfekavimo priemonių, trūkstamos priemonės buvo nedelsiant atnešamos.
4. Dėl kamerų įrengimo
Kameros buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kameroje turėjo būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 x 0,7 m (0,56 kv. m). Visose kamerose buvo įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonės sudėti. Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Kamerų apšvieta, vėdinimas ir oro temperatūra atitiko teisės aktų reikalavimus
5. Dėl aprūpinimo higienos priemonėmis
Lukiškių TI-K nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams per mėnesį buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo ir 1 vnt. tualetinio popieriaus. Kartą per mėnesį suimtiesiems buvo išduodami skutimosi peiliukai (iki 4 vnt.), dantų pasta (50 ml.) ir dantų šepetukas (1 vnt.). Iki 2017 m. visiems Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems priklausančios higienos priemonės buvo išduodamos pagal nustatytą bendrą tvarką – du kartus per mėnesį.
Nuo 2017 m. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduodami buvo skalbimo milteliai (400 g), dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), dantų pasta (75 ml), tualetinis popierius (3 ritinėliai), tualetinis muilas (100 g), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir skutimosi peiliukai (4 vnt.). Higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai buvo išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Suimtasis (nuteistasis) buvo laikomas mokiu, kai per mėnesį iki prašymo pateikimo dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą (t. y. 19 Eur) arba asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti.
Visiems į Lukiškių TI-K atvykusiems nuteistiesiems ir suimtiesiems vyrams buvo išduodama antklodė, čiužinys ir pagalvė. Tiems asmenims, kurie neturėjo nuosavos patalynės, rankšluosčių ir indų, buvo išduodami rankšluosčiai (2 vnt.), indų komplektas (1 vnt.) ir patalynės komplektas (2 vnt.).
6. Dėl drabužių ir patalynės skalbimo
Lukiškių TI-K skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Skalbimo paslauga asmenys galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo paslaugą. Asmenys, neturintys pakankamai pinigų, išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių galėjo nemokamai, bet net dažniau nei kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – kartą per sezoną.
7. Dėl dušo
Įstaigoje laikytiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. buvo suteikiama teisė nusiprausti duše, dušo patalpų įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.
8. Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo
Lukiškių TI-K laikytiems suimtiesiems ir (ar) nuteistiesiems buvo užtikrinamos tokios pat kokybės ir lygio medicininės paslaugos, kaip ir laisvėje esantiems asmenims. Asmenims buvo garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų).
9. Dėl maitinimo
Įstaigoje laikyti asmenys buvo maitinami teisės aktų nustatyta tvarka, įstaiga savarankiškai nesudarė valgiaraščių. Valgiaraščius tvirtino Kalėjimų departamentas, jie buvo subalansuoti ir atitiko Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas, pareiškėjui buvo nustatytas nedirbančio vyro valgiaraštis.
Išduodamas maistas buvo kruopščiai patikrinamas ir išduodamas laikantis higienos reikalavimų. Išduodamas maistas visada buvo paduodamas šiltas. Maisto dalintojams buvo išduodamos baltos kepurės ir striukės, visų maisto dalintojų sveikatos būklė buvo tikrinama.
10. Dėl pareiškėjo diskriminacijos
Pareiškėjo skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su paskirstymu arba perkėlimu į kamerą, materialiniu aprūpinimu ir kt., negali būti vertinamos kaip galimos diskriminacijos pagrindai, nes nėra diskriminacijos pagrindo pagal teisės aktus, o tam tikros atskirų kategorijų nuteistųjų (suimtųjų) kalinimo sąlygos yra diferencijuojamos įstatymo. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas.
11. Dėl neturtinės žalos
Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką, vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose:
– 2017 m. gegužės 11 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 108 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;
– 2017 m. gegužės 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 182 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2017 m. birželio 11 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. birželio 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 329 (plotas – 7,61 kv. m), kurioje iki 2017 m. birželio 18 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. birželio 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m), kurioje iki 2017 m. liepos 24 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. liepos 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 297 (plotas – 8,08 kv. m), kurioje iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. rugpjūčio 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 329 (plotas – 7,61 kv. m), kurioje iki 2017 m. rugsėjo 18 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. rugsėjo 19 d. perkeltas į kamerą Nr. 278 (plotas – 7,92 kv. m), kurioje iki 2017 m. rugsėjo 25 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. rugsėjo 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 304 (plotas – 8,11 kv. m), kurioje iki 2017 m. spalio 9 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. spalio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 329 (plotas – 7,61 kv. m), kurioje iki 2017 m. lapkričio 1 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. lapkričio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 258 (plotas – 34,71 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2017 m. gruodžio 5 d. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 5 iki 9 asmenų;
– 2017 m. gruodžio 6 d. perkeltas į kamerą Nr. 210 (plotas – 7,00 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 15 d. buvo laikomas vienas;
– 2017 m. gruodžio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 17 d. buvo laikomas dar vienu asmeniu;
– 2017 m. gruodžio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 287 (plotas – 7,70 kv. m), kurioje iki 2017 m. gruodžio 19 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2017 m. gruodžio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 34,43 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. vasario 27 d. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 6 iki 9 asmenų;
– 2018 m. vasario 28 d. išvyko į Kybartų pataisos namus;
– 2018 m. kovo 28 d. atvyko iš Kybartų pataisos namų ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 kv. m), kurioje buvo laikomas iki 2018 m. kovo 29 d. vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2018 m. kovo 30 d. išvyko į Kybartų pataisos namus.
2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl D. S. skundo“, be kita ko, nurodyta:
2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET), reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015, Higienos norma) reikalavimus. Įstaigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui. Kamerų rūsyje nebuvo, tačiau kameros buvo įrengtos cokoliniame aukšte ir tai atitiko teisės aktus. Kamerose pelėsio, surūdijusio inventoriaus ir nuo sienų byrančio tinko ir krentančių kalkių, dažų atplaišų nebuvo, grindys buvo lygios.
Lukiškių TI-K kameros buvo aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – ir Inventoriaus norma).
Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagai atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebūtų buvę jeigu kameroje laikyti asmenys būtų palaikę tvarką ir valę tualetą. Valikliai ir valymo priemonės į visas kameras buvo išduodamos.
2.2. Įstaigos kameros buvo vėdinamos per langus, kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai valomi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant buvo išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo. Kamerų įrengimas nepažeidė teisės aktų reikalavimų.
2.3. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas teisės aktus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta buvo ne mažesnė kaip 200 Lx.
2.4. Vadovaujantis Inventoriaus norma, visose gyvenamosiose kamerose buvo lentynos su sekcijomis maistui laikyti, spintelės daiktams susidėti (1 spintelė dviems asmenims), veidrodžiai. Drabužiams pakabinti kameroje buvo įrengtos viršutinių drabužių pakabos 4–12 vnt. Inventoriaus norma ir HN 134:2015 nenurodė tualeto reikmenų spintelės (lentynėlės) įrengimo kameroje.
2.5. Įstaigoje buvo įrengta centrinė šildymo sistema. Šildymo sezono metu visose gyvenamosiose kamerose buvo palaikoma optimali temperatūra. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra atitiko higienos normų reikalavimus.
2.6. Kamerose buvo įrengti ir veikė skubaus iškvietimo mygtukai ir radijo taškai.
2.7. Kameras turėjo valytis, tame tarpe ir langus, bei tvarką kamerose palaikyti jose laikomi nuteistieji (suimtieji). Kameros buvo aprūpintos valymo inventoriumi ir priemonėmis. Į visas Lukiškių TI-K kameras buvo išduota: šepetys grindims, šiukšlių semtuvas, kibirai, šluostės, tualeto šepetys su dėklu, valikliai (geriamoji soda, kalciniuota soda ir skystas universalus valiklis).
2.8. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, dušu asmenys galėjo pasinaudoti iki 15 minučių. Dušinės buvo įrengtos korpusų postuose, jų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai buvo lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turėjo nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Dušinėse buvo įrengta vieta nusirengimui ir (ar) apsirengimui, veikė mechaninė vėdinimo sistema, veikė karšto ir šalto vandens tiekimo sistema. Karšto vandens tiekimas į kameras teisės aktuose nebuvo numatytas. Karštas vanduo buvo tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas.
2.9. Asmenims buvo išduodamas švarus ir dezinfekuotas minkštas inventorius (čiužinys, pagalvė, antklodė), švarus patalynės komplektas ir rankšluostis – tai nuteistasis (suimtasis) paimdamas patvirtindavo savo asmeniniu parašu „Suimtojo (nuteistojo) materialinio buitinio aprūpinimo“ kortelėje. Paimdamas minkštą inventorių pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Lukiškių TI-K išduodami daiktai (patalynė, rankšluosčiai, antklodė, pagalvė, čiužinys), atsakovės atstovo teigimu, buvo švarūs, tvarkingi, tinkami naudoti. Čiužiniai buvo išduodami iš audinio, tinkamo dezinfekuoti dezinfekavimo kameroje.
Pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto buvo išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas. Vėliau higienos reikmenys buvo išduodami tik jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems), esant jų rašytiniam prašymui.
Dėl higienos reikmenų, avalynės ir drabužių išdavimo pareiškėjas į Lukiškių TI-K administraciją su raštiškais prašymais nesikreipė, jis buvo mokus.
2.10. Įstaigoje skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Valdiškai patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę, drabužiai ir patalynė iš skalbyklos buvo grąžinami tą pačią dieną, jau sausi.
2.11. Suimtieji ir nuteistieji buvo maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. Nr. 4-07-117 įsakymu „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas. Išduoti pagamintą maistą leido Lukiškių TI-K direktoriaus budintysis padėjėjas. Pagamintas maistas buvo kokybiškas ir tinkamas vartojimui. Virtuvė pagamintą maistą išduodavo karštą. Asmenims pagamintas maistas buvo išduodamas šiltas, nes termiškai apdorotas maistas buvo laikomas maistui laikyti skirtuose termosuose. Dalinamas maistas buvo laikantis higienos normų reikalavimų.
2.12. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai buvo naikinami. Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi paslaugų sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą.
2.13. Atkreipia dėmesį, jog skunde remiamasi negaliojančiais teisės aktais: Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo taisyklės, sveikatos priežiūrą“ tvirtinimo“ (negalioja nuo 2010 m. balandžio 11 d.) ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (negalioja nuo 2015 m. lapkričio 1 d.).
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui D. S. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (su pertraukomis) (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti. Žymėtina, jog pareiškėjui teko nuo 3,75 kv. m (nuo 2017 m. gruodžio 16 d. iki gruodžio 17 d., kameroje Nr.115) iki 8,08 kv. m (2017 m. liepos 25 d., kameroje Nr. 297).
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas taip pat ginčija TIĮET ir PIĮET nustatytas taisykles (pvz., dėl sanitarinių mazgų ploto). Žymėtina, jog jis, be kita ko, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 622 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 55:2001 „viešieji tualetai“ patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 55:2001 „Viešieji tualetai“, kuri nustato pagrindinius viešųjų tualetų statybos, rekonstrukcijos, įrengimo ir priežiūros reikalavimus (1 punktas), todėl ji nagrinėjamam ginčui nėra aktuali. Pareiškėjas nurodo, jog TIĮET ir PIĮET nuostatos, kuriomis mėginama siaurinti pareiškėjo teises, yra niekinės, o tai yra atsakovės atstovo atsakomybės pagrindu. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas neginčija, jog minėtų teisės aktų nuostatų Lukiškių TI-K buvo laikomasi, savo ruožtu TIĮET ir PIĮET yra galiojančios ir jų privaloma laikytis, todėl teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus.
Pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas ne gyvenamosiose patalpose, o rūsiuose ir negyvenamosios paskirties pastatų cokoliniuose aukštuose, kadangi visi Lukiškių TI-K pastatai VĮ Registrų centre įregistruoti kaip pagalbinės patalpos. Taigi, pareiškėjas iš esmės teigia, kad tai yra HN 134:2015 13 punkto, nustatančio, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose, pažeidimas.
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas buvo apgyvendintas gyvenamosios paskirties pastatuose. Pažymėtina, kad į bylą pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas), tačiau nė viename iš jų nėra konstatuotas HN 134:2015 13 punkto pažeidimas. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti HN 134:2015 13 punkto pažeidimo ir teigti, kad pareiškėjas buvo laikomas ne gyvenamosiose, o pagalbinėse patalpose.
4. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kameros buvo netinkamos būklės – kamerose buvo šalta, nuo sienų ir lubų krito tinkas, buvo pelėsio, vėdinimas, apšvieta ir drėgmės lygis buvo netinkami. Taip pat nurodė, jog kartais kamerose nebuvo valymo priemonių.
Pirmiausiai pažymėtina, jog pareiškėjas remiasi negaliojančia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta higienos norma HN 76:2010. Sveikatos saugos reikalavimus laisvės atėmimo vietose, be kita ko, tardymo izoliatoriuose ir kalėjimuose, nustato HN 134:2015, kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc. Šios higienos normos 17 punkte nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema; ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 punktas); laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės gyvenamosios patalpos valomos laisvės atėmimo vietos vadovo nustatyta tvarka (35 punktas). Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 3 punktą, veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais. Pareiškėjas skunde neneigia, kad galėjo kameras vėdinti per jose įrengtus langus, o Lukiškių TI-K atskira mechaninė gyvenamųjų kamerų vėdinimo ir kondicionavimo sistema nėra privaloma atsižvelgiant į tai, kad kamerose įrengti langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu ir tai atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl netinkamos ventiliacijos atmestinas.
Iš teismui pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir VSC) patikrinimų aktų ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolų matyti, kad ne visi juose užfiksuoti Lukiškių TI-K atliktų patikrinimų duomenys susiję su vertinamu laikotarpiu ir kameromis, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, todėl vertintini tie patikrinimo aktai, kuriose nurodytos kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas.
Iš 2017 m. kovo 1 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 108 oro temperatūra, drėgmės lygis, galimybė ją vėdinti per langus. Nustatyta, jog nurodytos kameros langai buvo nešvarūs. Administracija 2017 m. kovo 3 d. raštu informavo, jog pažeidimai pašalinti; Kamera Nr. 108 buvo pakartotinai tikrinta 2017 m. kovo 29 d. (2017 m. balandžio 6 d. patikrinimo aktas). Tikrinta kameros oro temperatūra, drėgmės lygis ir galimybė kamerą vėdinti per langą. Pažeidimų kameroje nenustatyta. Iš 2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrintos buvo penkios kameros, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas – Nr. 108, 110, 115, 292 ir 329. Tikrinta buvo bendra kamerų švara ir tvarka (be kita ko, kamerų grindų paviršiai), kamerose buvę įrenginiai ir valymo priemonės. Kameroje Nr. 110 buvo vizualiai nešvarus grindų paviršius, kitų pažeidimų nenustatyta. Administracija 2017 m. birželio 6 d. raštu informavo, jog pažeidimas pašalintas. 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrinta buvo kameros Nr. 329 oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, ieškota nariuotakojų buvimo požymių, tikrintas kameros inventorius ir valymo priemonės, taip pat tikrinta bendra kameros būklė. Pažeidimų nenustatyta. Pabrėžtina, jog VSC šiame patikrinimo akte konstatavo, jog kamera yra skirta laikomų asmenų apgyvendinimui. 2017 m. balandžio 6 d. akte nurodyta, jog tikrintos buvo kameros Nr. 110 ir 292. Tikrinta galimybė kameras vėdinti per langus, jų oro temperatūra, drėgmės lygis ir bendra švara. Nustatyta, jog kameros Nr. 110 langai buvo vizualiai nešvarūs. 2017 m. birželio 6 d. Administracija informavo, jog pažeidimai pašalinti. Iš 2017 m. rugsėjo 25 d. patikrinimo akto matyti, jog kameros langai buvo švarūs. Iš 2017 m. rugsėjo 4 d. patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kameros Nr. 210 santykinė oro drėgmė. Pažeidimų nenustatyta. 2017 m. rugsėjo 20 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 115 buvo vizualiai nešvarus palangės paviršius. Šiame patikrinimo akte taip pat akcentuota, jog kamerą privalo valyti ūkio darbams atlikti paskirti asmenys. 2017 m. spalio 4 d. patikrinimo akte nurodyta, jog patikrinimo metu įrenginių ir grindų paviršiai buvo vizualiai švarūs, pažeidimų kameroje nenustatyta. Grįžtamojo patikrinimo metu (2017 m. lapkričio 3 d. patikrinimo aktas) nustatyta, jog pažeidimai pašalinti, kamera atitiko teisės aktų reikalavimus. 2017 m. gruodžio 5 d. patikrinimo aktas patvirtina, jog kamerą Nr. 115 valo nuteistieji, paskirti atlikti ūkio darbus, valymo inventorius į šią kamerą neišduodamas. Patikrinimo metu kameroje buvo vizualiai švaru, išmatuota oro temperatūra, drėgmės lygis, patikrinta vėdinimo galimybė. Pažeidimų nenustatyta. 2017 m. birželio 30 d. patikrinimo akte nurodyta, jog tikrintas buvo kameros Nr. 287 drėgmės lygis, apšvieta ir bendra kameros švara. Pažeidimų nenustatyta. 2018 m. vasario 15 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kameroje Nr. 110 vidinis kameros langas nesandariai užsidarė. Administracija 2018 m. kovo 7 d. informavo, jog pažeidimai pašalinti. Grįžtamojo VSC patikrinimo metu (2018 m. kovo 9 d. patikrinimo aktas) nustatyta, jog pažeidimai pašalinti ir kamera atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas pabrėžia, jog iš nurodytų patikrinimo aktų matyti, jog daugiausiai pažeidimų (dėl kameros švaros) buvo nustatyta kameroje Nr. 110. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas kameroje buvo laikomas vieną dieną – 2018 m. kovo 28 d., kai atvyko iš Kybartų pataisos namų. Akcentuotina, jog 2018 m. kovo 9 d. patikrinimo akte nurodyta, jog kamera atitinka teisės aktų reikalavimus.
Iš nurodyto matyti, jog Lukiškių TI-K kameros buvo nuolat tikrinamos, pažeidimai nustatomi, fiksuojami ir operatyviai šalinami. Akcentuotina, jog iš VSC patikrinimo aktų matyti, jog kameros buvo tikrintos būtent dėl aplinkybių, kurias pareiškėjas nurodo skunde, pvz., dėl oro temperatūros, drėgmės lygio, apšvietos, taip pat sienų bei lubų švaros.
Taip pat ir pareiškėjo skundo argumentai, kad į kameras nebuvo išduodamos valymo priemonės ir valikliai, yra abstraktūs ir, teismo vertinimu, nepagrįsti. Lukiškių TI-K nurodo pranešime, kad į visas kameras yra išduodama universali valymo priemonė bei būtinos priemonės kameroms tvarkyti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, tokios priemonės buvo išduotos. Nurodytų pažeidimų nenustatyta ir patikrinimo aktuose.
Byloje nėra duomenų, to nenurodė ir pareiškėjas, jog su skundais, prašymais ar pranešimais jis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją arba į VSC, kuris ir atlieka operatyviąją visuomenės sveikatos saugos kontrolę, dėl higienos normų reikalavimų pažeidimų ir kitų skunde nurodomų pažeidimų. Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde nekonkretizuoja, kada, kokie ir kokiose kamerose pasireiškė higienos normų pažeidimai, kokiose kamerose trūko valymo priemonių. Teismo vertinimu, skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo reikalavimai dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmestini.
Papildomai akcentuotina, jog, kaip minėta, HN 134:2015 13 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomi asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose. Pažymėtina, kad į bylą pateikti patikrinimo aktai, atlikti įvairiose kamerose (įskaitant ir tas kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas), tačiau nė viename iš jų nėra konstatuotas HN 134:2015 13 punkto pažeidimas, o 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo akte eksplicitiškai nurodyta, jog Lukiškių TI-K kameros yra skirtos laikomų asmenų apgyvendinimui.
5. Pareiškėjas skundėsi, jog ant langų buvo grotos.
TIĮET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas. Teismas nenustatė, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų reikalavimus, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
6. Pareiškėjas teigia, kad visose kamerose pilna tarakonų, veisiasi parazitai. 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl D. S. skundo“ nurodyta, jog pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai buvo naikinami. Lukiškių TI-K administracija buvo sudariusi sutartį su įmone, kuri organizavo profilaktinį aplinkos kenksmingumo pašalinimą (dezinfekciją, dezinsekciją, deratizaciją) bei teisės aktų nustatyta tvarka atliko visuomenės sveikatos priežiūros veiklą. Įmonė turėjo licenciją verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo pašalinimo veikla. Be to, iš Lukiškių TI-K pateiktų VSC patikrinimo aktų matyti, kad buvo atliekamas nuolatinis nariuotakojų ir graužikų stebėjimas, pažeidimų nenustatyta (pvz., 2017 m. kovo 24 d.,2017 m. gegužės 17 d. patikrinimo aktai). Remiantis išdėstytais argumentais ir rašytiniais bylos įrodymais, pareiškėjo skunde dėstomas faktines aplinkybes apie tai, kad visose kamerose yra pilna tarakonų, teismas vertina kaip abstrakčius, stokojančius konkretumo, todėl neįrodytus.
7. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K jis nebuvo aprūpintas patalyne, čiužiniai nedezinfekuojami, patalynė netinkamos kokybės, neišduodami užvalkalai.
HN 134:2015 41 punkte nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir (ar) dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (Higienos normos 42 punktas). Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139, 3 punkte nustatyta, kad suimtajam (nuteistajam) atvykus į laisvės atėmimo vietą, jam nemokamai išduodamas čiužinys, pagalvė ir antklodė, jei suimtasis (nuteistasis) neturi nuosavos patalynės, jam papildomai išduodama paklodė, užvalkalas pagalvei ir užvalkalas antklodei. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešime nurodyta, kad nuteistiesiems (suimtiesiems) išduodami čiužiniai, pagalvės ir antklodės buvo dezinfekuojami įstaigoje esančioje dezinfekavimo kameroje. Be to, nustatyta, kad išdavimui paruoštas minkštasis inventorius, lovos skalbiniai, rankšluosčiai buvo vizualiai švarūs. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K išdavė pareiškėjui tinkamos kokybės patalynę. Tokių pažeidimų nenustatė ir VSC. 2016 m. pareiškėjo prašymų pakeisti netinkamą patalynę ar išduoti užvalkalus byloje nėra pateikta, fakto, jog būtų prašęs pakeisti patalynę, nenurodė ir pareiškėjas. Be to, Vilniaus PN turto valdymo skyriaus pranešime taip pat nurodyta, jog paimdamas minkštą inventorių pareiškėjas pretenzijų nereiškė. Taigi, nesant pareiškėjo skundų ar prašymų, teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims užtikrino tinkamą patalynės ir kitų būtinų priemonių išdavimą. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad jos pareiškėjui buvo išduotos. Pareiškėjo argumentai yra abstraktūs, be to, neaišku, kaip pasireiškė žala dėl jo nurodytų pažeidimų, todėl šiuo pagrindu pareiškėjo prašymas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo išduotos higienos priemonės, o išduodamas vienas tualetinio popieriaus ritinėlis yra nepakankamas asmeniniams poreikiams tenkinti.
Atsakovės atstovas patvirtino, jog Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems vyrams išduodami buvo skalbimo milteliai (400 g), dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml), dantų pasta (75 ml), tualetinis popierius (3 ritinėliai), tualetinis muilas (100 g), dantų šepetėlis (1 vnt.) ir skutimosi peiliukai (4 vnt.). Higienos reikmenys, avalynė ir drabužiai buvo išduodami jų neturintiems ir nemokiems suimtiesiems ir nuteistiesiems, esant jų rašytiniam prašymui. Teismas neturi pagrindo teigti, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems asmenims, nebuvo išduotos minėtose normose nustatytos priemonės. Minėta, kad pareiškėjas skundų ar prašymų administracijai neteikė, tai patvirtina, be kita ko, ir Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimas. Šiuo atveju nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjui nepakako išduodamo tualetinio popieriaus, nepatvirtina, kad įkalinimo įstaiga pažeidė teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo asmeniniai poreikiai negali pagrįsti neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų.
9. Pareiškėjo skundo argumentai, kad jam trūko tam tikrų baldų, yra abstraktūs. Nustatyta, kad kamerose yra lentynos asmeniniams daiktams susidėti. Minėta, kad būtent dėl kamerų dydžio atitinkamai negalėjo būti įrengtų papildomų spintelių ar lentynėlių. Pareiškėjas nurodo, jog trūko taburečių, dėžių daiktams susidėti, tačiau nekonkretizuoja kamerų, kuriose trūko minėtų baldų, be to, nurodo, jog ploto teko per mažai, tad vienoje vietoje skundžia ploto, kitoje – baldų trūkumą, kuris leidžia manyti, jog pareiškėjui teko didesnis kameros plotas. Lukiškių TI-K nurodo, kad gultai išmontuojami atlikus remontą. Taigi, pareiškėjo vertinimas dėl perteklinių gultų negali būti vertinamas kaip neteisėti veiksmai. Be to, byloje pateikti duomenys, kad Lukiškių TI-K buvo remontuojamas. Taigi, įstaiga asmenų laikymo sąlygas gerino pagal galimybes. Pareiškėjas šiuo atveju nekonkretizavo, kaip dėl nurodytų aplinkybių pasireiškė jo prašoma atlyginti neturtinė žala, neįrodė neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, su skundais į įstaigos administraciją nesikreipė, todėl šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
10. Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo užtikrinta pilnavertė mityba, atitinkanti jo fiziologinius poreikius.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės), 5 punktu, maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija, o vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 6 punktu, Kalėjimų departamento direktorius tvirtina kelių rūšių valgiaraščius, be kita ko, valgiaraščius dirbantiems ir nedirbantiems vyrams ir moterims, ir vegetariškus valgiaraščius dirbantiems bei nedirbantiems vyrams ir moterims, ir kt. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-138, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, valgiaraščiai yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.
Pastebėtina, kad pareiškėjas nesikreipė į Lukiškių TI-K administraciją ar į kitas institucijas, kurios galėjo patikrinti, ar pareiškėjo gaunamas maitinimas atitinka teisės aktais nustatytą jo energetinę vertę. Be to, byloje nenustatyta, to nekonkretizavo ir pareiškėjas, kad maitinimas galėjo turėti neigiamos įtakos jo sveikatos būklei. Aplinkybė, kad pareiškėjui buvo neskanus maistas yra jo subjektyvus vertinimas. Akcentuotina, kad atsakovės atstovas turi užtikrinti maitinimą pagal patvirtintus valgiaraščius, tačiau individualių poreikių jis neprivalo patenkinti. Pareiškėjas neginčijo, jog maistas jam buvo suteikiamas, nepateikė kitų aplinkybių, leidžiančių teigti, jog atsakovės atstovas pažeidė teisės aktų nuostatas. Taigi, pareiškėjo skundo argumentai yra abstraktūs ir nelaikytini pagrįstais. Šiuo aspektu neteisėtų veiksmų teismas nenustatė.
11. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K dušu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartą per savaitę ir tik 15 minučių. Higienos normos 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą nurodė, kad, vadovaujantis direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“, įstaigoje laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 min. suteikiama teisė nusiprausti duše. Iš Ūkio skyriaus pranešimo nustatyta, kad Lukiškių TI-K dušinės buvo įrengtos korpusų postuose, jų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai buvo lygūs, lengvai valomi, grindys neslidžios ir turi nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Taigi, įrengtos dušo patalpos, kurios aprūpintos karštu vandeniu, o direktoriaus įsakymu yra patvirtinta Lukiškių TI-K laikomų asmenų naudojimosi dušu tvarka, todėl teismas daro išvadą, kad įkalinimo įstaigoje laikomiems asmenims buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę nusiprausti duše. Be to, iš Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešimo matyti, jog dušinėse buvo skystas muilas ir plaukų šampūnas, įrengti kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai. Pažymėtina, kad ir pats pareiškėjas skunde neneigia, kad būdamas Lukiškių TI-K, galėjo maudytis po šiltu dušu vieną kartą per savaitę, byloje nepateikta pareiškėjo prašymo dėl higienos priemonių (rankšluosčio) išdavimo, todėl atsižvelgiant į tai, kad tokia naudojimosi dušais tvarka atitinka teisės aktų reikalavimus, darytina išvada, kad atsakovė nepažeidė pareiškėjo teisių dėl naudojimosi dušais tvarkos. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas mano, jog turėjo dažniau ir ilgiau suteikta teisė naudotis dušais, yra jo subjektyvus vertinimas. Šiuo aspektu neteisėtų administracijos veiksmų teismas nenustatė.
Be to, skundo argumentai dėl netinkamų sąlygų išsiplauti drabužius yra abstraktūs. Duomenų, kad pareiškėjas neturėjo galimybės išsiplauti drabužius, nėra. Atsakovės atstovas patvirtino, jog Lukiškių TI-K laikytų asmenų skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Valdiška patalynė, asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę, drabužiai ir patalynė iš skalbyklos buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Atkreiptinas dėmesys, jog VSC patikrinimo aktuose pažeidimų dėl asmenų drabužių skalbimo nebuvo nustatyta. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pažymėtina, kad jis turėjo galimybę naudotis ne tik nemokamomis, bet ir mokamomis skalbimo paslaugomis. Skunde pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jam buvo ribojama teisė skalbti drabužius teisės aktų nustatyta tvarka, o galimybės drabužius išsiskalbti kamerose teisės aktai nenustato. Pabrėžtina, jog teisės aktai nenustatė taip pat įpareigojimo teikti šilto vandens į kameras. Esant nurodytoms aplinkybėms šie pareiškėjo argumentai taip pat atmestini kaip nepagrįsti.
12. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K asmenų sveikata nėra tikrinama, nebuvo galimybės pasinaudoti sanitarine švarykla.
HN 134:2015 29 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietoje turi būti įrengta sanitarinė švarykla. Sanitarinėje švarykloje įrengiamos šios patalpos: nusirengimo / apsirengimo kambarys, dušinė, dezinfekavimo kameros patalpa (HN 134:2015 29 punktas); dezinfekavimo kamera gali būti neįrengiama, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Tokiu atveju nusipraususiems duše asmenims nusirengimo / apsirengimo kambaryje išduodami švarūs apatiniai ir viršutiniai drabužiai (HN 134:2015 30 punktas). Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 257 punktą sanitarinis švarinimas yra atliekamas tik naujai į pataisos įstaigas atvykusiems nuteistiesiems. Vėliau, nuteistiesiems suteikiama galimybė ne rečiau kaip kartą per savaitę pasinaudoti dušu (258 punktas).
Lukiškių TI-K pateikti paaiškinimai patvirtina, kad naujai atvykusiems asmenims yra atliekama medicininė apžiūra ir sanitarinis švarinimas. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešime nurodyta, kad pareiškėjas buvo vedamas praustis į dušą pagal išvedimo nusiprausti į dušą ir kirpėjo paslaugų suteikimo grafiką, vadovaujantis kuriuo suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Dėl dezinfekavimo patalpos pažymėtina, kad ji gali būti neįrengiama tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo vietoje laikomi asmenys aprūpinami apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Kaip nustatyta, Lukiškių TI-K buvo sudarytos sąlygos išsiskalbti drabužius. Pareiškėjas šiuo atveju nepagrindė, kad neturėjo galimybės išsiskalbti drabužių ir jam tekdavo dėvėti neskalbtus drabužius. Be to, pareiškėjas nepateikė duomenų ir nenurodė, kad kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją su prašymais aprūpinti jį švariais apatiniais ir (ar) viršutiniais drabužiais ir tokie jo prašymai buvo nepatenkinti. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokios neigiamos pasekmės jam galėjo kilti dėl tokių nusiskundimų. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas šiuos pareiškėjo nusiskundimus vertina kaip deklaratyvius, neparemtus jokiais įrodymais, todėl juos atmesta kaip nepagrįstus.
13. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis kamerose buvo laikomas ne vienas, išskyrus kamerą Nr. 253, kurioje įrengta tualeto kabina su durimis (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 198 paras.
14. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką
15. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (198 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 590 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo D. S. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 590 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Proceso dalyviai išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui D. S. (D. S.), iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 590 Eur (penkis šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2017 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. kovo 30 d. (su pertraukomis).
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.