Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-42/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-22
Bylos Nr.
1S-42/2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Advokatai
Zbignevas Jankovskis
Kategorijos

Byla Nr.1S-42/2009 Procesinio sprendimo kategorija2.1.16.1.2.2

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriausteisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorui Redui Savickui,suimtojo gynėjui Zbignevui Jankovskiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo A. R. gynėjo advokato Zbignevo Jankovskio skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria A. R. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pratęsiant kardomąją priemonę – suėmimą A. R. buvo įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje ir 181 straipsnio 3 dalyje:

jis, iš anksto susitaręs ir veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, įsibraudamas į patalpą, pavartodamas fizinį smurtą ir grasindamas tuoj pat jį pavartoti, panaudodamas peilį, šaunamuosius ginklus pagrobė svetimą turtą; veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens gyvybei bei sveikatai, laikydamas nukentėjusį asmenį ilgiau nei 48 valandas, neteisėtai atėmė žmogui laisvę; veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, neturėdamas teisėto pagrindo, atvirai savo ir bendrininkų naudai vertė kitą asmenį perduoti didelės vertės turtą, prievartaudamas turtą pavartojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, o būtent:

2008 m. kovo 16 d., apie 20 val., veikdamas organizuota grupe su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, būdamas kaukėtas bei ginkluotas šaunamuoju ginklu, įsiveržė į (duomenys neskelbtini), esančią Ž. B. priklausančią sodo pirtį, kur grasindamas susidorojimu surišo pirtyje esančius asmenis, po to užvaldė sodo pirties patalpoje esančių S. K., A. B. ir kitų asmenų turtą – pinigus bei mobiliojo ryšio telefonų aparatus su SIM kortelėmis. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, su kitais asmenimis iš pirties pastato išsigabeno Ž. B. ir taip atėmė pastarajam laisvę, po to, neteisėtai atėmęs Ž. B. laisvę, per jo pažįstamus iš Ž. B. artimųjų prievartavo didelės vertės turtą – 3 milijonus 200 tūkstančių eurų. Prievartaudami turtą, prieš nukentėjusįjį vartojo psichinį ir fizinį smurtą, keitė nukentėjusiojo laikymo vietas, kol 2008 m. balandžio 7 d., apie 13-14 val., Ž. B. pavyko pabėgti nuo sodo namelyje, esančiame sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), jį saugojusių nusikalstamos veikos bendrininkų.

Iki A. R. gynėjo skundo Apeliaciniame teisme išnagrinėjimo, 2009 m. balandžio 21 d. A. R. pareikštas naujas patikslintas ir sukonkretintas įtarimas, pašalintas veikos kvalifikavimas pagal BK 146 straipsnio 2 dalį.

2008 m. balandžio 8 d. A. R. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka. 2008 m. balandžio 9 d. Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo nutartimi A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, vėlesnėmis Vilniaus m. 2-jo apylinkės teismo bei Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi suėmimo terminas A. R. pratęstas trims mėnesiams, jį skaičiuojant nuo 2009 m. balandžio 9 d. Teismas nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Suėmimo paskyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindai nėra išnykę. A. R. įtariamas padaręs vieną apysunkį ir du sunkius tyčinius nusikaltimus, už kuriuos įstatymas numato griežtas laisvės atėmimo bausmes, be to, jis įtariamas padaręs savanaudiškus tyčinius nusikaltimus, veikdamas organizuota grupe. Teismas taip pat nustatė, jog A. R. pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, derinti su jais parodymus, pats ar per kitus asmenis sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, nes kitas įtariamasis D. S. 2008 m. gruodžio 8 d. apklausos metu parodė, kad A. R. siūlė teisme dėl jo keisti parodymus. Šios aplinkybės teismui leido pagrįstai manyti, jog būdamas laisvėje A. R. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šalies argumentai

Įtariamojo gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartis priimta, neatsižvelgus į visas faktines bylos aplinkybes ir nesant pakankamo teisinio pagrindo bei sąlygų tęsti suėmimo termino, todėl ji pažeidžia įtariamojo A. R. teises.

Teismas, pratęsdamas suėmimą A. R., neatsižvelgė į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra konkrečių objektyvių duomenų, jog įtariamasis bėgs, slėpsis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, o teismo nutartyje nurodyti duomenys yra nepagrįsti. Teismas paminėjo, kad įtariamasis turi darbą, šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du mažamečius vaikus, bet laikė, jog to nepakanka pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę. Kaltinimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė gali būti pakankamas pagrindas tęsti suėmimą įtariamajam tik tam tikrą laiką, tačiau vėliau vien tik pagrįsto manymo ar įtarimo nepakanka ir būtina iš naujo patikrinti, ar iš tikro surinkti svarūs įtariamojo kaltės įrodymai.

Teismo motyvai, kad įtariamasis trukdys procesui, yra išgalvoti, jų nepagrindžia bylos duomenys. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų pasirinkta ikiteisminio tyrimo veiksmų taktika bei tikslai prieštarauja 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 1 dalies 9 punkto reikalavimams, kadangi asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Šioms aplinkybėms negali būti priskiriamas ir kitų asmenų nenustatymas. Gynėjo nuomone, pagrindinis ikiteisminio tyrimo taktikos tikslas, tęsiant suėmimo terminą ilgiau nei 12 mėnesių, yra A. R. ,,prakalbinti“ ar palaužti psichologiškai. Buvo siekiama išprovokuoti A. R. kontaktą su D. S., jog būtų prielaida teigti, kad ginamasis bando paveikti kitus įtariamuosius. Jis buvo laikomas areštinėse, kur laikymo sąlygos neatitinka nustatytų reikalavimų, tačiau teismas dėl to nepasisakė.

Kitiems įtariamiesiems už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą parinktos žymiai švelnesnės kardomosios priemonės. Įtariamajam paskirtas ir ilgai trunkantis suėmimas neatitinka BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų, juo norima palaužti psichologiškai, įbauginti įtariamąjį ar kitaip paveikti, siekiant bet kokia kaina išgauti tyrimui reikšmingus parodymus.

A. R. neturi galimybės paveikti kitų įtariamųjų, kadangi ikiteisminis tyrimas netrukus bus baigtas. Dėl to suėmimo termino pratęsimas, vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktu, negali būti grindžiamas tik spėjimais. Įtariamasis negali atsakyti už tai, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar prokuroras nenustatė visų bylos aplinkybių, nesulaikė kitų įtariamųjų. Kitų įtariamųjų nenustatymas ar nesuradimas ir bylos išskyrimas ar sujungimas negali turėti įtakos suėmimo terminui tęsti.

Per paskutinius tris mėnesius su įtariamuoju A. R. jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o tai, kad tokie veiksmai atliekami su kitais įtariamaisiais, nėra faktinis pagrindas tęsti suėmimą A. R.

Teismo posėdyje įtariamojo A. R. gynėjas prašo skundą tenkinti, prokuroras prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo A. R. gynėjo skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, 2009 m. balandžio 2 d. nutartimi įtariamajam A. R. pratęsęs kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, nepažeidė BPK 121, 122, 127 straipsnių reikalavimų.

Teismas nutartyje teisingai nurodė, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiųjų, liudytojų, kitų įtariamųjų parodymai, įvykio vietų apžiūrų, parodymų patikrinimo vietoje, atpažinimo, daiktų ir objektų apžiūrų protokolų duomenys, specialistų išvados, baudžiamojoje byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, patalpų apžiūros metu nustatytos aplinkybės bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama, esant BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Pratęsdamas A. R. suėmimo terminą dar trims mėnesiams, apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 2 punkte (trukdys procesui).

Iš Apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog A. R., patikslinus įtarimą, įtariamas padaręs du sunkius nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, kad, kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Gynėjas skunde cituoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimą Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“. Pagal skundo turinį teismas nesilaikė šio nutarimo nuostatų.

Su tuo negalima sutikti.

Aptariamo nutarimo Nr. 50 8 punkte išaiškinta, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstai manyti, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

Gynėjas skunde nurodo, jog apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą A. R., nutartyje tik paminėjo, kad įtariamasis turi darbą, šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du mažamečius vaikus, bet to nelaikė pakankamu pagrindu pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę.

Iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog tokias faktines aplinkybes, kad įtariamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, yra susituokęs, anksčiau neteistas, apygardos teismas įvertino. Tačiau atsižvelgiant į įtariamų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, galimą įtariamojo vaidmenį jas darant ir realiai gresiančią sankciją to nepakanka, jog būtų galima teigti, kad įtariamasis nebėgs, nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo. Be to, byloje yra duomenų, jog įtariamasis A. R. turi ryšių užsienyje, o tai irgi yra reikšminga svarstant aptariamo suėmimo pagrindo pagrįstumą.

Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės dydį įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl to skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, jog jo nuolatinė gyvenamoji vieta, turimas darbas ir kitos nurodytos aplinkybės nėra pakankamos BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti.

Pratęsiant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu, manymas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagrįstas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti teisme.

Apygardos teismas pagrįstai nurodė, kad yra rašytinių duomenų, jog A. R. bandė paveikti kitą įtariamąjį. Iš pateiktos teismui bylos medžiagos matyti, kad kitas įtariamasis D. S. 2008 m. gruodžio 8 d. apklausos metu parodė A. R. siūlius teisme dėl jo keisti parodymus. Apygardos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, galimą įtariamojo vaidmenį padarant nusikalstamas veikas ir į tai, jog ikiteisminis tyrimas yra didelės apimties bei sudėtingas, pagrįstai padarė išvadą, kad įtariamasis būdamas laisvėje pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti liudytojus, kitus įtariamuosius, suderinti tarpusavyje parodymus, sunaikinti ar paslėpti reikalingus dokumentus arba daiktus. Taigi nurodytų aplinkybių kontekste teismas pagrįstai konstatavo, jog įtariamasis būdamas laisvėje gali trukdyti procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Įtariamojo gynėjas, cituodamas jau minėtą nutarimą Nr. 50, skunde nurodo, kad asmens neprisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, atsisakymas duoti parodymus, nenuoseklių parodymų davimas, kitų asmenų nenustatymas nelaikytini aplinkybėmis, trukdančiomis procesui. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog apygardos teismas įtariamojo neprisipažinimo ir pan. nevertino kaip aplinkybės, reikšmingos suėmimui pratęsti, ir tokių motyvų nutartyje nenurodė. Teismas nepadarė išvados, kad įtariamasis trukdys procesui, vien pagal gynėjo skunde minimas aplinkybes. Tik įvertinęs aplinkybių visumą (įtariamą veikų padarymą organizuota grupe, įtariamojo vaidmenį, bandymą paveikti kitą įtariamąjį) teismas konstatavo, jog A. R. gali trukdyti procesui. Tai, kad dalis ikiteisminio tyrimo baigiama ir byla ruošiama perduoti teismui, šiam suėmimo pagrindui nėra lemiama, nes surinkti duomenys bus tikrinami teisme.

Įtariamojo gynėjas skunde teigia, jog tęsiant suėmimą ilgesnį laiką būtina iš naujo patikrinti, ar prieš įtariamąjį iš tikrųjų surinkti svarūs jo kaltės įrodymai.

Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga – kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Šioje proceso stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas, nevertinamos įtariamojo kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, todėl, ar A. R. kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą. Pasielgęs priešingai, skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas pateiktų išankstinį ikiteisminio tyrimo duomenų vertinimą ir taip pažeistų nepriklausomumo bei nešališkumo principus, kuriais turi vadovautis bylą nagrinėjantis teismas.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad, sprendžiant suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimus, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimu ar nebuvimu. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės skyrimo ir jos termino pratęsimo klausimą, vertina ikiteisminio tyrimo duomenis, o ne įrodymus (BPK 121 straipsnio 2 dalis), kadangi pagal BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, t. y. tik bylos nagrinėjimo metu.

Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje pakanka duomenų, kad A. R. pareikštas įtarimas yra pagrįstas.

BPK 122 straipsnyje nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo skyrimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis).

Teismui pateikta medžiaga rodo, jog ikiteisminis tyrimas nebaigiamas dėl didelės ikiteisminio tyrimo veiksmų apimties. Pranešimai apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas organizuota grupe įteikti aštuoniems asmenims, byloje į vieną sujungti šeši ikiteisminiai tyrimai dėl dvidešimties nusikalstamų veikų. Ikiteisminio tyrimo metu ir A. R. suėmimo laikotarpiu buvo paskirtos daug laiko pareikalavusios užduotys specialistams, apklausti liudytojai, kiti įtariamieji. Po paskutinio kardomosios priemonės – suėmimo termino įtariamajam A. R. pratęsimo iki skundžiamos nutarties priėmimo byloje atlikti įvairūs ikiteisminio tyrimo veiksmai.

Beje, BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nereikalauja, kad per paskutinius du kardomosios priemonės – suėmimo taikymo mėnesius ikiteisminio tyrimo veiksmai būtų atliekami būtent su skundą padavusiu įtariamuoju. Svarbu, jog tiriant bylą būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tokie veiksmai buvo atliekami.

Pratęsus kardomąją priemonę – suėmimą skundžiama nutartimi, atlikta daugybė tyrimo veiksmų, įskaitant naujo įtarimo pareiškimą pačiam A. R. ir jo apklausą.

Bylos sudėtingumą rodo aplinkybė, jog 2009 m. kovo 25 d. priimtas nutarimas atskirti tyrimą dėl neteisėto laisvės atėmimo Ž. B., plėšimo, turto prievartavimo, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu, sukčiavimo ir kt., nes šiuo metu dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės nustatyti visų įtariamų darius nusikaltimus organizuota grupe asmenų bei ištirti visų padarytų nusikalstamų veikų.

Dėl išdėstytų aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl skundžiama nutartimi suėmimo terminas A. R. pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams.

Skunde įtariamojo gynėjas akcentuoja, kad su A. R. per paskutinius tris mėnesius jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo atliekami, o tai, jog atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai su kitais įtariamaisiais, nėra faktinis pagrindas tęsti suėmimą A. R., tačiau šios gynėjo nurodytos aplinkybės nepaneigia būtinumo taikyti jam kardomąją priemonę – suėmimą, ir nėra pagrindo teigti, kad ikiteisminis tyrimas vilkinamas.

Esant sudėtingai bei didelės apimties bylai, maksimalus suėmimo terminas yra aštuoniolika mėnesių. A. R. suėmimo terminas tęsiamas ilgai, tačiau tai nepažeidžia BPK 11 straipsnyje numatyto proporcingumo principo laikymosi taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, nes kuo sunkesnės nusikalstamos veikos bei kuo didesnis jų skaičius tiriamas, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Žmogaus Teisių Teismas formuoja teismų praktiką, jog viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimų, kuriais įtariamas A. R., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad yra būtinos suėmimo terminui pratęsti sąlygos, nes už nusikaltimus, kuriuos padaręs įtariamas A. R., numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė (BPK 122 straipsnio 8 dalis).

Ta aplinkybė, jog ne visiems nusikalstamų veikų padarymu įtariamiems asmenims šiame ikiteisminiame tyrime taikomas suėmimas, nėra pagrindas netaikyti griežčiausiosios kardomosios priemonės A. R., nes kiekvienam įtariamam ar kaltinamam asmeniui kardomoji priemonė parenkama individualiai, atsižvelgiant į BPK 121 straipsnio 4 dalyje nurodytas aplinkybes. Dėl to skundo motyvas dėl teisingumo ,,dvigubų standartų“ ir ikiteisminio tyrimo veiksmų ,,dvilypio tikslo“ laikomas deklaratyviu.

Taip pat atmetami kaip deklaratyvūs bei niekuo nepagrįsti skundo motyvai, kad pratęsiant suėmimą A. R. siekiama ne BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, bet jį palaužti, įbauginti ir pan., norint išgauti parodymus. Juos paneigia įtariamojo A. R. paskutinės apklausos, vykusios 2009 m. balandžio 21 d., protokolas, iš kurio turinio matyti, jog įtariamasis nuosekliai laikosi pasirinktos gynybos taktikos. Šių skundo motyvų nepatvirtina ir jame minimos Seimo kontrolierių, Vilniaus visuomenės sveikatos centro pažymos, surašytos tiriant A. R. skundus, kurios rodo, kad jo (taigi ir kitų suimtųjų) laikymo sąlygos Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime bei Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato, Ukmergės rajono policijos komisariato areštinėse neatitinka higienos normų, tačiau tokia situacija susiklostė dėl objektyvių priežasčių, o ne dėl pareigūnų kaltės.

Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Esant nurodytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas A. R. pratęstas pagrįstai.

Beje, aukštesniojo teismo teisėjas, išnagrinėjęs skundą dėl suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo stadijoje, gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį pratęsti suėmimo terminą, bet negali pakeisti pratęstos kardomosios priemonės kita kardomąja priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 ,,Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 26 punktas).

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinių argumentų jos naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

įtariamojo A. R. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė