Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,

dalyvaujant ieškovo UAB „Vilniaus pastoliai“ atstovui advokatui Vaidotui Vaičiui ir atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ atstovei Kristinai Melninkaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. (UAB „Vilniaus pastoliai“ procesinių teisių perėmėjo) ieškinį atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2010 m. kovo 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ ieškovui UAB „Vilniaus pastoliai“ 7667,03 Lt draudimo išmokos, 211,85 Lt palūkanų, 6 procentus metinių palūkanų už priteistą 7878,88 Lt sumą nuo 2009-05-25 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2283,82 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2008-08-26 ginčo šalys sudarė transporto priemonių draudimo sutartį, kuria apdrausta ieškovo transporto priemonė VOLVO FM 12, v/n ECK798. 2008-09-09 (iki pirmos draudimo įmokos sumokėjimo datos) Belgijoje įvykusio eismo įvykio metu automobilis buvo apgadintas. Teismas nurodė, jog ieškovo atstovas pagrįstai argumentuoja, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teisminę praktiką dėl draudimo sutarčių įsigaliojimo, konstatuodamas, kad kai konkrečioje sutartyje šalių yra susitarta dėl jų sudaromos sutarties įsigaliojimo tvarkos, draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių nurodyto momento, nes įstatymas suteikia sutarties šalims teisę susitarti dėl draudimo sutarties įsigaliojimo, nesiejant jo su draudimo įmokos ar pirmos jos dalies sumokėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).

Padaręs išvadą, kad įvykis yra draudiminis, teismas konstatavo atsakovo pareigą sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Teismas sutiko su ieškovo pateiktais paskaičiavimais, išskyrus jų dalį dėl sumos, į kurią įskaičiuotas ir PVM. Konstatavo, kad atsakovas privalo atlyginti visas faktines ieškovo patirtas eismo įvykio metu išlaidas (nes atsakovas nepateikė įrodymų apie automobilio dalių (ir padangų) nusidėvėjimą), išskyrus PVM, kurį ieškovas turi teisę susigrąžinti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 185 str., CK 1.5 str.). Atitinkamai teismas sumažino prašomas priteisti materialines bei procesines palūkanas, proporcingai paskirstė ir bylinėjimosi išlaidas.

Tai, jog šio įvykio metu taip pat buvo sugadinta ir transporto priemonės padanga, pirminio pranešimo metu ieškovas nenurodė. Nurodė, kad UAB „Guminta“ sąskaita už transporto priemonės padangos įsigijimą ir jos pakeitimą išrašyta tik 2008–09–29, be to, šioje sąskaitoje nėra nurodoma, kokiai konkrečiai transporto priemonei buvo įsigyjama bei keičiama padanga, kas reiškia, kad vien draudėjo pateikta sąskaita jokiais būdais neįrodo to, jog įvykio Belgijoje metu buvo sugadinta vilkiko padanga. Be to, atsakovo teigimu, atlygintina suma keičiant padangą negalėtų būti didesnė nei 80 % jos vertės, taigi galėtų būti atlyginta ne daugiau nei 960 Lt, o bendra maksimali atlygintina suma pagal šią sąskaitą – faktūrą galėtų būti tik 993,89 Lt. Kadangi ieškovas nesilaikė pareigos remonto apimtis ir sąlygas derinti su draudiku ir gauti jo rašytinį patvirtinimą, ieškovui už automobilio remontą užsienyje, jam pateikus apgadintos transporto priemonės nuotraukas bei nustačius, kad remontas buvo būtinas, galėtų būti atlyginama tik maksimali 2000 Lt suma. Taip pat pabrėžė, jog transportavimo išlaidų dydis su draudiku derintas nebuvo, nėra įrodymų, jog automobilio transportavimo išlaidų dėka buvo sumažintas nuostolių dydis dėl transporto priemonės apgadinimo. Atsakovo teigimu, ieškovui galėtų būti atlyginta 300 Lt suma už transporto priemonės transportavimo išlaidas. Nurodo, kad bendra atlygintinų nuostolių suma – 3293,89 Lt, iš kurios išskaičiuotina draudimo sutartyje numatyta besąlyginė išskaita 750 Lt ir 978,47 Lt už ieškovo atsakovui nesumokėtas draudimo įmokas pagal sudarytas draudimo sutartis iki draudiminės apsaugos pagal šias sutartis sustabdymo momento.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje nustatyta, kad šalys 2008-08-26 sudarė Transporto priemonių draudimo sutartį, pagal kurią atsakovas draudimo liudijime (polise) nurodytomis sąlygomis apdraudė ieškovo transporto priemonę VOLVO FM 12, v/n ECK798. Atsakovui išduotas Transporto priemonių draudimo liudijimas (polisas) Nr.851-0289359. Transporto priemonių draudimo liudijime (polise) nustatyta draudimo laikotarpio pradžia 2008-08-28 00:00 val. ir draudimo laikotarpio pabaiga 2009-08-27 24:00 val. Pirmos draudimo įmokos sumokėjimo data – iki 2008-09-11. 2008-09-09 Belgijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis VOLVO FM 12, v/n ECK798. Ieškovas 2008-09-11 pranešė atsakovui apie draudiminį įvykį bei kreipėsi su prašymu išmokėti draudimo išmoką. Pirmąją draudimo įmoką pagal nurodytą draudimo polisą ieškovas sumokėjo 2008-10-01. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką nurodydamas, kad draudimo sutarties įsigaliojimui esant siejamam su visos ar pirmos draudimo įmokos sumokėjimu, draudimo sutartis 2008-09-09, o taip pat ir draudimo apsauga transporto priemonei negaliojo.

Atsakovo parengtos Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr.030 (toliau - Taisyklės) yra sudėtinė šalių sudarytos draudimo sutarties dalis, kurių 7.5 dalis nustato draudimo sutarties įsigaliojimo ir įmokos mokėjimo tvarką: jei draudimo sutartyje yra numatyta, kad visa ar pirma draudimo įmoka privalo būti sumokėta vėliau nei draudimo sutarties sudarymo dieną, ir draudėjas tinkamai įvykdo prievolę mokėti draudimo įmoką, tai draudimo sutartis įsigalioja nuo draudimo įmokos sumokėjimo momento, o draudimo apsauga yra taikoma ir draudiminiams įvykiams, apie kuriuos draudimo sutarties šalys nežinojo sudarydamos draudimo sutartį, įvykusiems nuo sutartyje nurodytos numatomos draudimo laikotarpio pradžios dienos ir valandos iki sutarties įsigaliojimo momento (t.y. draudimo apsauga yra taikoma retroaktyviai) (Taisyklių 7.5.1.2.p.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad draudimo sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, t.y. pagal vienos šalies (draudiko) parengtas standartines sąlygas (tam tikros draudimo rūšies taisykles). CK 6.992 str., reglamentuojančiame draudimo sutarties sudarymą pagal standartines sąlygas, nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis sudaroma pagal draudimo rūšies taisykles, parengtas įstatymų nustatyta tvarka, tai draudimo sutarčiai atitinkamai taikomi CK 6.185 – 6.187 straipsniai. Vertinant konkrečią draudimo sutartį, kurią sudaro tiek standartinės sąlygos, parengtos draudiko (draudimo rūšies taisyklės), tiek individualios sąlygos (draudimo liudijimas (polisas), privalu vadovautis CK 6.992, 6.185–6.187 straipsniais, taip pat CK 6.193 str. įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir būtent jų kontekste spręsti dėl šių draudimo sutarčių galiojimo. Pagal CK 6.185 str. 1 d. standartinėmis laikomos sąlygos, kurias bendram nevienkartiniam naudojimui iš anksto parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, ir kurios be derybų su kita šalimi taikomos sudaromose sutartyse. Pagal CK 6.187 str., jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. CK 6.193 str. 4 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos yra aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-600/2006).

LR Draudimo įstatymo 2 str. 17 p. nustatyta, kad draudimo laikotarpis – tai laiko tarpas nuo draudimo apsaugos pradžios iki pabaigos, kuris nebūtinai sutampa su draudimo sutarties terminu. Pagal šio straipsnio 12 p. draudimo apsauga – draudimo įsipareigojimas įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Šiuo atveju vertintina, ar ginčo šalys byloje draudimo apsaugos įsigaliojimo laiką nustatė individualiai aptartomis sąlygomis, ar pagal Taisyklių 7.5. dalį (standartinėmis sąlygomis). Ginčo šalių sudarytame draudimo polise nustatyta jų sudarytos draudimo sutarties, kartu ir draudiminės apsaugos, įsigaliojimo data – 2008-08-28, o pirmos draudimo įmokos įmokėjimo data – 2008-09-11. Draudimo polise draudimo laikotarpio ir draudimo apsaugos įsigaliojimo data – 2008-08-28 nustatyta be papildomų sąlygų ar nuorodų į standartines Taisyklių sąlygas. Tai reiškia, kad ginčo šalys jų sudarytoje draudimo sutartyje susitarė dėl konkrečios šios sutarties įsigaliojimo datos, nesiedamos jos su pirmos draudimo įmokos sumokėjimu. Tokią išvadą patvirtina ir ta faktinė aplinkybė, kad šalys, individualiai aptardamos kitas susitarimo sąlygas, draudimo liudijime įrašė nuorodą į Taisyklių 4.1.14 punktą. Įvertinus nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp šalių susiformavo draudimo sutartiniai santykiai ir draudimo apsauga įsigaliojo sutartyje nustatytomis individualiai aptartomis sąlygomis – 2008-08-28, 00:00 val. Dėl šios individualiai aptartos sąlygos draudimo įmokos dalies sumokėjimo termino praleidimas draudimo sutarties įsigaliojimui nereikšmingas.

Įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudiminiam įvykiui, draudikui kyla pareiga sumokėti draudėjui įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo ir draudiko teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką, jeigu draudėjas nevykdė Taisyklių 12.1.8. ir 12.3. punktuose numatytų pareigų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką nurodydamas, kad draudimo sutarties įsigaliojimui esant siejamam su visos ar pirmos draudimo įmokos sumokėjimu, 2008-09-09 draudimo sutartis, o taip pat ir draudimo apsauga transporto priemonei negaliojo. Taigi atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką tik dėl vieno motyvo – dėl laiku nesumokėtos draudimo įmokos. Atsisakyme išmokėti draudimo išmoką atsakovas nenurodė, kad ieškovas pažeidė Taisyklių 12.1.8 punkte numatytą pareigą leisti draudikui atlikti žalos priežasties bei dydžio tyrimus, suteikti draudikui visą įvykio tyrimui reikalingą informaciją ir pateikti draudiko reikalaujamus dokumentus. Taip pat atsisakyme išmokėti draudimo išmoką nenurodyta, kad ieškovas pažeidė ir Taisyklių 12.3 punkte numatytą pareigą prieš remontuojant transporto priemonę iš anksto raštu gauti draudiko nurodymus.

Pagal LR Draudimo įstatymo 82 str. 3 d., draudikas neturi teisės atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, neįsitikinęs draudžiamojo įvykio buvimu; taip pat atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos. Priimant sprendimą atsisakyti išmokėti draudimo išmoką atsakovas neturėjo jokių prieštaravimų dėl ieškovo nurodytų įvykio aplinkybių bei pateiktų dokumentų, nereikalavo jokių papildomų įrodymų, nuotraukų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas šiuo atveju neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką, draudėjui nevykdant Taisyklių 12.1.8. ir 12.3. punktuose numatytų pareigų. Be to, pagal Taisyklių 14.1.8. punktą, jeigu transporto priemonės remontas atliekamas kitos valstybės teritorijoje pažeidžiant šio Taisyklių punkto reikalavimą, nuostolių dydį nustato draudiko paskirtas asmuo (ekspertas). Atsakovas, ginčydamas ieškovo patirtų nuostolių dydį, nepasinaudojo Taisyklių 14.1.8. punkte nustatyta teise atlikti ekspertizę.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad įvykis yra draudiminis, nurodė, kad atsakovui yra kilusi pareiga sumokėti ieškovui draudimo išmoką. Teismas ieškovo pateiktus paskaičiavimus įvertino pagrįstais ir tenkintinais, išskyrus jų dalį dėl sumos, į kurią įskaičiuotas pridėtinės vertės mokestis. Pirmosios instancijos teismas neanalizavo ieškovo pateiktų išlaidas pagrindžiančių dokumentų, nemotyvavo, kodėl nesivadovavo atsakovo dėstomais argumentais.

Ieškovas ieškinyje nurodo, kad įvykus draudiminiam įvykiui, patyrė 7889,14 Lt išlaidų, kurias reikalauja priteisti iš atsakovo kaip draudimo išmoką. Ieškovo skaičiavimais, nurodytą sumą sudaro 9840,48 Lt automobilio remonto suma Belgijoje, 1456 Lt už padangą ir jos sumontavimą, išminusavus 2657,34 Lt nesumokėtų draudimo įmokų ir 570 Lt išskaitą pagal Taisyklių 14.1.11 punktą.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atlygintinomis ieškovo išlaidas už padangos įsigijimą ir sumontavimą, taip pat neteisingai įvertino atsakovo prisiimtą draudimo apsaugos riziką ieškovo transporto priemonės transportavimo atveju. Tokias išvadas teisėjų kolegija daro įvertinusi ieškovo pranešimą draudimo kompanijai apie įvykusį įvykį (b.l. 45) bei „Mons Truck Industry SPRL“ dirbtuvių sąskaitą-faktūrą (b.l. 15-18). 2008-09-11 pranešime apie įvykį nurodyta, kad užvažiavus ant kelyje pasitaikiusios kliūties, buvo pažeista kuro padavimo sistema. Apie apgadintą padangą, kuri visiškai nėra susijusi su kuro padavimo sistema, pranešime draudikui nėra nurodyta. Jokio vėlesnio patikslinto pranešimo apie draudiminį įvykį ieškovas pagal bylos duomenis atsakovui nepateikė. Taip pat „Mons Truck Industry SPRL“ dirbtuvių sąskaitoje-faktūroje, kurioje aptariami automobilio sugadinimai po eismo įvykio, nenurodytas padangos sugadinimas. Be to, ir iš UAB „Guminta“ PVM sąskaitos-faktūros negalima spręsti, kad padanga buvo sumontuota būtent ieškovo automobiliui VOLVO FM 12, v/n ECK798 (b.l. 19). Pagal Taisyklių 14.1.7 punktą transporto priemonės transportavimo iš įvykio vietos iki artimiausių remonto dirbtuvių išlaidos atlyginamos neviršijant 5 procentų draudimo išmokos, o tam tikrais atvejais jos gali viršyti minėtą sumą, tačiau negali viršyti 5000 Lt, jeigu tai padėjo sumažinti nuostolių dydį dėl transporto priemonės apgadinimo draudiminio įvykio metu ir jeigu dydis buvo iš anksto suderintas su draudiku. Nagrinėjamu atveju draudiminis įvykis įvyko kelyje, automobilis federalinės policijos buvo priverstinai nuvežtas į artimiausią servisą, todėl ieškovas neturėjo objektyvios galimybės derinti su atsakovu šių išlaidų dydžio. Tuo pačiu ieškovas siekė sumažinti galimų nuostolių dydį, galinčių atsirasti dėl automobilio palikimo kelyje. Pagal ieškovo pateiktus įrodymus į eismo įvykį patekusio automobilio transportavimo išlaidos iki serviso sudarė 1766,50 eurų, arba 6094,43 Lt (b.l.15-17), o atsakovo maksimali draudimo rizika šiuo atveju sudaro 5000 Lt, o dėl likusios 1094,43 Lt dalies transportavimo išlaidų atsakovas rizikos iš viso neprisiėmė. Įvertinus minėtas nustatytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas skundžiamoje dalyje keistinas, priteistą ieškovui iš atsakovo draudimo išmokos sumą mažinant padangos ir jos montavimo suma (be PVM) ir 1094,43 Lt dalimi automobilio transportavimo iki serviso išlaidų, sumažinant priteistą sumą iki 5338,71 Lt, o priteistas 211,85 Lt dydžio palūkanas sumažinant iki 147,44 Lt (5338,71 Lt x 6 % / 365 x 168 d.).

Teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, kad draudėjui nesilaikant Taisyklių 14.1.8 punkto pareigos derinti remonto apimtis ir sąlygas su draudiku, galėtų būti atlyginama tik 2000 Lt suma. Teisėjų kolegija jau pasisakė dėl atsakovo atsisakymo išmokėti draudimo išmoką ir atsisakyme nurodyto pagrindo ir konstatavo, kad atsakovas neturi teisės atsisakyti mokėti draudimo išmoką, draudėjui nevykdant Taisyklių 12.1.8. ir 12.3. punktuose numatytų pareigų. Ieškovo pateikta „Mons Truck Industry SPRL“ dirbtuvių sąskaita-faktūra yra pakankamas įrodymas, patvirtinantis ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su patirtų eismo įvykių Belgijoje.

Patenkinus iš dalies atsakovo apeliacinį skundą, iš ieškovo atsakovui priteistina 71,78 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (LR CPK 93 str.), o proporcingai atmestai apeliacinio skundo daliai ieškovui iš atsakovo priteistina 1800 Lt advokato pagalbos išlaidų (LR CPK 98 str. 2 d., 93 str.). Be to, iš dalies patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymas (LR CPK 93 str. 4 d.), ieškovui iš atsakovo priteista 2283,82 Lt bylinėjimosi išlaidų suma sumažintina proporcingai patenkinai ir atmestai ieškinio daliai iki 2212,40 Lt (LR CPK 93 str. 1 d., 98 str.). Valstybei priteistinos procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai – 2 Lt iš ieškovo ir 5,05 Lt iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą pakeisti ir šiuo teismo sprendimu ieškovui V. B. (UAB „Vilniaus pastoliai“ procesinių teisių perėmėjui) priteistą iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ draudimo išmoką sumą sumažinti nuo 7667,03 Lt iki 5338,71 Lt (penkių tūkstančių trijų šimtų trisdešimt aštuonių litų ir 71 ct), priteistą 211,85 Lt palūkanų sumą sumažinti iki 147,44 Lt (vieno šimto keturiasdešimt septynių litų ir 44 ct), priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti nuo 2283,82 Lt iki 2212,40 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvylikos litų ir 40 ct).

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimu priteistas 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas skaičiuoti nuo 5486,15 Lt (penkių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt šešių litų ir 15 ct) sumos.

Likusioje dalyje Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui V. B. iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“ 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, o atsakovui UADB „Ergo Lietuva“ iš ieškovo V. B. priteisti 71,78 Lt (septyniasdešimt vieną litą ir 78 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti į valstybės biudžetą 2 (du) litus bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo V. B. ir 5,05 Lt (penkis litus ir 5 ct) iš atsakovo UADB „Ergo Lietuva“.