- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- 2-1791-364/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Agrba
- Ieškovas
- J. N. B.
- Atsakovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- G. J., E. B.
- Kategorijos
- 75.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Regina Agrba, sekretoriaujant Vaidai Pumerienei ir Ligitai Lisauskienei, dalyvaujant ieškovei J. N. B., jos atstovui G. G., atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos atstovui N. Č., trečiajam asmeniui antstoliui V. Z., trečiajam asmeniui G. J., nedalyvaujant trečiajam asmeniui E. B., teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. N. B. patikslintą ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos, tretiesiems asmenims antstoliui V. Z., G. J., E. B., dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. N. B. patikslintu ieškiniu (t. 2, b.l. 73-75) prašė pripažinti butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe.
Ieškovė pateiktame patikslintame ieškinyje nurodė, kad 2006-04-07 ieškovė sužinojo, kad jai priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra areštuotas ir 2006-05-22 bus parduodamas viešose varžytinėse už G. B. skolas. 2008-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu (civ. byla Nr. 2-02001-528/2008) buvo nustatyta, jog ieškovei priklauso tik 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis buto priklauso ieškovės motinai G. J.. Ieškovė mano, kad ji už G. B. asmenines skolas savo buto dalimi atsakyti neprivalo. Ieškovė 1980-07-19 susituokė su G. B.. Santuokoje gimė sūnus E. B., kuris šiuo metu yra pilnametis. (duomenys neskelbtini) G. B. mirė. Po G. B. mirties niekas palikimo nepriėmė. Su G. B. iki 1987 metų ieškovė gyveno kartu, vedė bendrą ūkį. 1987 m. balandžio mėn. jis išėjo gyventi pas motiną. Šeima iširo dėl sutuoktinio piktnaudžiavimo alkoholiu. Ištuokos su G. B. ieškovė neįformino, tačiau gyveno atskirai, bendro ūkio nevedė. 2003 metais sužinojo, kad jos sutuoktinis G. B. buvo įsteigęs individualią įmonę. Šią žinią ieškovei pranešė policijos pareigūnai, atvykę į butą ieškoti G. B.. Iki 2003 metų apie jokią G. B. individualią įmonę ieškovė nežinojo. Įmonė buvo įsteigta kitu nei ieškovės butas adresu, įmonės steigimui ieškovė jokio sutikimo ar pritarimo nedavė. Iš įmonės veiklos ji jokių pajamų ar naudos negavo, įmonės valdyme taip pat nedalyvavo. Mano, kad dėl šių priežasčių įmonės negalima laikyti bendra jungtine ieškovės ir G. B. nuosavybe. Ieškovė neprivalo atsakyti už G. B. bei jo individualios įmonės skolas. Nei tiesioginės, nei netiesioginės naudos iš G. B. įmonės ieškovė neturėjo. 2005-12-13 antstolis L. G. areštavo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog ieškovei priklauso tik 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2008-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-02001-528/2008). Mano, kad ši buto dalis, nors ir įgyta nenutrauktos santuokos su G. B. metu, tačiau yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovės motina G. J. (duomenys neskelbtini) (buvusi (duomenys neskelbtini)) 46 name apsigyveno dar 1957 metais, turėjo 19,44 kv. m. kambarį. 1984-11-02 G. J. nuomos teise iš 9 butų ūkio tarnybos gavo 16,72 kv. m. kambarį. Tokiu būdu ieškovės motina naudojosi dviejų kambarių 36,16 kv. m. gyvenamojo ploto butu (bendras buto plotas 59,14 kv. m.). 1992-05-19 ieškovė sudarė su Kauno miesto valdyba ginčo buto Pirkimo-pardavimo sandorį. Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo už butą sumokėti 18.151 rublį (2.214 rublių pinigais ir 15.937 tikslinėmis išmokomis). Vienkartinės išmokos 1992-05-13 pranešimu buvo nurašytos nuo ieškovės nebalansinės sąskaitos 1-14990 Taupomajame banke, 2.214 rubliai į privatizavimo tarnybos sąskaitą buvo pervesti iš ieškovės sąskaitos. Taip pat už dokumentų įforminimą ieškovė sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis 189 ir 134,81 rublius. Buto pirkimo-pardavimo metu bendro ūkio su G. B. ieškovė nevedė, už buto dalį mokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Mano, kad šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės asmeninė nuosavybė.
Teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė gimė ir užaugo, atsakovas niekuo prie tų namų išlaikymo neprisidėjo, nuo 1987 m. gyveno pas savo motiną, sūnui išlaikymo nemokėjo, niekur nedirbo ir, nors įmonė buvo įsteigta jo vardu, pats nebūtų sugebėjęs jai vadovauti, nuolat būdavo girtas.
Šalies argumentai
Ieškovės J. B. atstovas adv. G. G. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė patikslintame ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai nurodė, jog įmonė buvo įkurta fiktyviai, siekiant grobstyti PVM ir kitus mokesčius, pats G. B. policijos pareigūnams pasakojo, kad pas jį buvo atvažiavęs nepažįstamas asmuo, siūlė būti direktoriumi ir gauti už tai piniginį atlygį. Pats G. B. nebūtų sugebėjęs vadovauti verslui, jis net paties juodžiausio darbo dirbti nesugebėjo dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, gyveno laiptinėje. Prašė ieškovės reikalavimus tenkinti visiškai.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 46-47) nurodė, kad neaišku kokiais veiksmais atsakovas pažeidė ieškovės teises. Mano, kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nėra tinkamas atsakovas šioje byloje. G. B. individuali įmonė buvo įregistruota 2002-04-15 Kauno miesto savivaldybės įsakymu Nr. 306 adresu (duomenys neskelbtini). 2005-07-29 buvo atliktas įmonės patikrinimas, kurio metu papildomai buvo priskaičiuota 662833,48 Lt įvairių mokesčių ir delspinigių (2005-07-29 patikrinimo aktas Nr.07-05-26-17). Kadangi iš įmonės savininko G. B. nebuvo gauta pastabų dėl patikrinimo akto, tai Kauno AVMI 2005-10-17 Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (07)-K3-523 patvirtino minėtą patikrinimo aktą. Tikslu užtikrinti papildomai priskaičiuotų mokesčių išieškojimą, 2005-10-28 Kauno AVMI Turto arešto aktu Nr. 14-28-17835 areštavo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi patikrinimo aktas ir Sprendimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 145 str. nustatyta tvarka nebuvo skundžiamas, tai 2005-12-05 Sprendimu išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto Nr. 14-19-20711 buvo nuspręsta mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto. Kauno AVMI 2005-12-07 raštu Nr. 15.4-N-3816 Sprendimą Nr. 14-19-20711 su 2005-10-28 Turto arešto aktu Nr. 14-28-17835 perdavė antstoliui L. G. dėl mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo, kuris 2005-12-13 Turto arešto aktu areštavo automobilį "FORD SIERRA" ir 2-jų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi ieškovė teismo prašo pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į butą, tai šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos nėra tinkamas atsakovas. LR CK 2.50 str. 4d. numato, kad "Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Neribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys yra individuali (personalinė) įmonė ir ūkinė bendrija". Išeinant iš LR CK 3.88 str. 1 d. nuostatų, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Pagal atsakovo turimus duomenis ieškovė santuoką sudarė 1980-07-19, kuri nėra nutraukta iki šiol, nors ieškovės sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini), butas įsigytas 1992-05-19, tokiu būdu, minėtas butas yra bendroji jungtinė nuosavybė. Įmonė įregistruota 2002-04-15, automobilis įsigytas 1999-07-15, todėl visas santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl prievolė įvykdyti mokestinės nepriemokos sumokėjimą tenka ieškovei, kaip juridinio asmens dalyviui. Mirus įmonės savininkui ieškovės sutuoktiniui G. B., ieškovė palikimą priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (naudojasi butu, namų apyvokos reikmenimis ir kitais daiktais, kurie G. B. mirties dieną buvo bendroji jungtinė nuosavybė. Įpėdinis, priėmęs palikimą turto valdymo perėmimu, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas N. Č. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog ieškiniu siekiama išvengti individualios įmonės mokesčių. Ar įmonė buvo fiktyvi, pasakyti negali. Prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo antstolis V. Z. su patikslinto ieškinio reikalavimais nesutiko. Pateiktame atsiliepime (t. 1, b.l. 169-170) nurodė, kad santuoka tarp J. N. B. ir G. B. buvo sudaryta 1980-07-19. Skolininkas G. B. įmonė įregistruota 2002-04-15. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas 1992-05-19, t.y. šie juridiniai faktai įvyko ieškovei gyvenant santuokoje su sutuoktiniu G. B.. Turtas, įsigytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe, todėl ieškovė yra laikoma juridinio asmens dalyviu ir, neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui neturint pakankamai turto prievolėms įvykdyti, už juridinio asmens prievoles atsako savo turtu solidariai su sutuoktiniu tol, kol nėra įrodyta, jog įmonė (ūkis, verslas) priklauso sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise dėl to, kad prieš susituokiant arba susituokus yra įsteigta už asmenines vieno sutuoktinio lėšas arba verslui, kuris, nors ir pradėtas susituokus iš bendrų lėšų, yra susijęs tik su sutuoktinio asmeniu ar kuriuo gali užsiimti tik vienas sutuoktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-705/2003). Išieškant skolą iš individualios įmonės, dėl aukščiau išvardintų priežasčių, areštuojant turtą antstoliui nereikia vadovautis LR CPK 667 str. nuostatomis ir kreiptis į teismą dėl sutuoktinių turto atidalijimo. Ieškovė pripažįsta kad apie savo sutuoktinio G. B. įsteigtą įmonę sužinojo dar 2003 m., t.y. sutuoktiniui dar esant gyvam, tačiau nors, jos teigimu, su sutuoktiniu bendro ūkio nevedė - nei santuokos nutraukimu, nei gyvenimo skyriumi (separacijos) įforminimu nesirūpino, t.y. elgėsi neapdairiai ir nenumatė ar nežinojo dėl savo neapdairumo galinčių atsirasti teisinių pasekmių. Todėl ieškovės elgesys, prašant teismą pripažinti santuokos metu įgytą turtą asmeninės nuosavybės teise, negali būti laikomas sąžiningu, pažeidžia teisėtus išieškotojo turtinius interesus, bei prieštarauja LR Konstitucijos 7 str. įtvirtintam negalimumo atleisti nuo atsakomybės dėl įstatymo nežinojimo principui.
Trečiasis asmuo antstolis V. Z. teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog visus vykdymo veiksmus atliko antstolis L. G.. Antstoliui V. Z. vykdomoji byla perduota kaip nebaigta vykdyti. Areštuojant butą, G. B. kito turto neturėjo. Patenkinus ieškinį valstybė patirtų žalą. Prašė ieškovės ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo G. J. su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 77) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovės motina, butas joms priklauso po 1/2 dalį. Butą gavo jos tėvas, ten gyvena nuo 1957 m., G. B. bute negyvena nuo 1987 m., niekada neprisidėjo prie buto išlaikymo. Butas privatizuotas už jos ir ieškovės lėšas. G. B. gyveno pas savo motiną, niekur nedirbo ir nuolat girtavo. Butas yra jos vienintelis būstas. Prašė ieškovės ieškinį patenkinti.
Trečiasis asmuo E. B. su patikslinto ieškinio reikalavimais sutiko. Pateiktame atsiliepime į ieškinį (t. 1, b.l. 78) nurodė kad yra ieškovės sūnus, tėvas G. B. bute gyveno iki 1987 m., vėliau išėjo gyventi pas motiną ir ten gyveno atitvertoje laiptinės patalpoje. Jam išlaikymo tėvas niekada neteikė, smarkiai išgėrinėjo. Individualios įmonės jis steigti negalėjo, nes buvo visiškai degradavęs ir prasigėręs. Atsiliepimu prašė ieškovės ieškinį patenkinti, į teismo posėdį neatvyko.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovei J. N. B. ir trečiajam asmeniui (ieškovės motinai) G. J. (t. 1, b.l. 18-19, 186-190, t. 2, b.l. 85-87).
Trečiasis asmuo G. J. 1984-11-02 sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, jai buvo išnuomoti du kambariai - 19,44 kv. m. ir 16,72 kv. m. ploto, adresu (duomenys neskelbtini) (dabar - (duomenys neskelbtini)) (t. 1, b.l. 23-25).
Ieškovė J. N. B. 1992-05-19 su Kauno miesto valdyba sudarė buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo už butą sumokėti 18151 rublį, iš jų 2214 rublių pinigais ir 15937 tikslinėmis išmokomis (t. 1, b.l. 20-21, 103-104, 105). Vienkartinės išmokos (15937 rubliai) 1992-05-13 buvo nurašytos nuo ieškovės nebalansinės sąskaitos I-14990 Taupomajame banke, 2214 rublių į Kauno m. butų privatizavimo tarnybos sąskaitą buvo pervesti iš ieškovės sąskaitos, taip pat ieškovė savo lėšomis sumokėjo 134,81 rublius už dokumentų forminimą (t. 1 , b.l. 8, 104).
Santuokos liudijimas II-OK Nr. 454016 (t. 1, b.l. 15) patvirtina, jog J. N. J. – B., gim. (duomenys neskelbtini), ir G. B., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Mirties liudijimas AA Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog G. B., a.k. (duomenys neskelbtini)) mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 14).
Kauno miesto savivaldybės administracijos Petrašiūnų seniūnijos 2006-04-07 pažymą apie gyvenamąją vietą Nr. 13-5-306 patvirtina, jog adresu (duomenys neskelbtini), gyvena G. J., J. N. B. ir E. B. (t. 1, b.l. 17).
Kauno miesto 12-ojo notarų biuro notarės G. K. 2006-05-10 raštas Nr. 191 patvirtina, jog po G. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties paveldėjimo byla neužvesta (t. 1, b.l. 32).
Iš Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2005-07-29 patikrinimo akto Nr. 07-05-26-17, 2005-10-17 sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (07)-K3-523, 2005-10-28 turto arešto akto Nr. 14-28-17835 matyti, jog patikrinta G. B. individuali įmonė, įregistruota 2002-04-15, patikrinimo metu priskaičiuota 662833,48 Lt įvairių mokesčių ir delspinigių, nuspręsta mokestinę nepriemoką išieškoti iš turto ir areštuotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 48-68, 69-73, 74, 75).
Iš antstolio L. G. 2005-12-15 rašto Nr. 6/05/2805 ir 2005-12-13 turto arešto akto vykdomojoje byloje Nr. 0006/05/2805 (skolininkas G. B. įmonė, išieškotojas Kauno AVMI) matyti, jog vykdant Kauno AVMI sprendimą Nr. 14-19-20711, areštuotas J. N. B. priklausantis butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir automobilis FORD SIERRA, v/n (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 9, 10-12).
Kauno AVMI 2008-12-11 turto arešto aktu Nr. 14-28-44611 areštuotas turtas – 1/2 dalis buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 21).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-01-31 sprendimu administracinėje byloje A556-100/2011 Kauno AVMI 2008-12-11 turto arešto aktas Nr. 14-28-44611 panaikintas (t. 2, b.l. 58-61).
1996-08-14 darbo sutartis Nr. 73 patvirtina, jog G. B. nuo 1996-08-15 iki 1997-02-28 dirbo pagalbiniu darbininku AB „Kauno ketaus liejykla“, darbo sutartis nutraukta pagal LR DSĮ 29 str. 9 p., kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus (t. 1, b.l. 90-96, 98).
Lietuvos Respublikos CK 3.88 str. 1 d. 1 p. yra įtvirtinta nuostata, kad turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Analogiška nuostata buvo numatyta ir iki 2001-07-01 galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 21 str.
Lietuvos Respublikos CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti jį kaip asmeninę nuosavybę. CK 3.89 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų įrodymus.
Anksčiau galiojusio LR Santuokos ir šeimos kodekso 22 str. 1 d., palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Tačiau faktiškai buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno sutuoktinio lėšų ir jo vardu, pakanka daryti išvadai, jog toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė, o turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama.
Remiantis nurodytų teisės normų analize, darytina išvada, kad sprendžiant dėl turto nuosavybės rūšies (asmeninė ar bendroji jungtinė) pirmiausia būtina nustatyti, už kokias lėšas jis įgytas (asmenines ar bendras), ir jei tai padaryta už vieno sutuoktinio lėšas – kokia buvo jo valia įsigyjant turtą (LR CK 3.89 str. 1 d. 7 p.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad buto privatizavimo metu 1992 m. ieškovės J. N. B. valia butą įgyti asmeninė nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta. Už privatizuojamą butą ieškovė mokėjo savo asmeninėmis lėšomis.
Asmenine sutuoktinių nuosavybe taip pat gali būti pripažintas turtas, nors ir įgytas formaliai egzistuojant santuokai, tačiau santuokiniams ryšiams faktiškai nutrūkus. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad santuokos nutraukimo turtiniai teisiniai padariniai gali būti taikomi nuo tos dienos, kai sutuoktiniai pradėjo faktiškai gyventi skyrium. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad J. N. B. su sutuoktiniu G. B. faktiškai kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė nuo 1987 metų. Aplinkybę, kad G. B. minėtame bute negyveno nuo 1987 metų patvirtino ir civilinėje byloje Nr. 2-2001-528/2008 nustatytos aplinkybės (t. 1, b.l. 186-190). Todėl teismas daro išvadą, kad sutuoktinių ryšiai faktiškai buvo nutrūkę nuo 1987 metų.
G. B. įmonė buvo įsteigta 2002 metais, t.y. santuokos metu, tačiau kitu nei ieškovės butas adresu, įmonės steigimui ieškovė sutikimo nedavė. G. B. nuo 1987 m. gyveno pas savo motiną, neteikė sūnui išlaikymo, dėl girtavimo buvo atleistas iš darbo, o jį charakterizuojanti medžiaga (t. 1, b.l. 90-101) patvirtina, jog pats nebūtų sugebėjęs vadovauti įmonei, nes nuolat piktnaudžiavo alkoholiu, gyveno asocialiai.
Esant nurodytoms aplinkybėms bei nustačius aiškią J. N. B. valią įgyti butą asmeninėn nuosavybėn, butą privatizavus už asmenine lėšas ir tai, kad faktiniai jos ir sutuoktinio G. B. ryšiai buto įsigijimo metu buvo nutrūkę, ieškinys tenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 180 str., 185 str., 187 str., 258 str., 259 str., 260 str., 270 str.,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti.
Pripažinti, kad 1/2 dalis buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), yra asmeninė J. N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybė.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.