Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėjas K. B. (toliau – ir pareiškėjas, ir K. B.) skundu kreipėsi į teismą skundu (toliau– skundas), kurį papildė paaiškinimais (1 t., b. l. 29-48, t.2, b. l. 105-106) prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), priteisti 52 516 Eur neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nevykdė pataisos įstaigai teisės aktais priskirtos pareigos vykdymo – jo pataisos proceso. K. B. paaiškino, kad jis atlieka bausmę Pravieniškių PN-AK 3-ajame sektoriuje (toliau – ir 3-asis sektorius). Pataisos namai, siekdami įgyvendinti savo pagrindinę funkciją užtikrinti, jog asmuo, atlikęs bausmę, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą (toliau – BVK), privalo taikyti šias pataisos priemones: laisvės atėmimo režimą, nuteistųjų darbą, socialinę reabilitaciją, bendrąjį ugdymą ir profesinį mokymą. Pravieniškių PN-AK minėtas pataisos priemones privalėjo taikyti ir pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, Pravieniškių PN-AK siekė užkirsti kelią jo asmenybės reabilitacijai ir ankstesniam išėjimui į laisvę, pritaikant lygtinį paleidimą, siekė ne jo pataisos, o jį pažeminti, nubausti ir ilgiau išlaikyti įkalinimo įstaigoje. Pareiškėjas, pagrįsdamas šiuos teiginius, nurodė, kad jis kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją prašymu nurodyti, kokių pataisos priemonių imtasi, kad jam būtų pritaikytas lygtinio paleidimo institutas, tačiau Pravieniškių PN-AK administracija 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. S-18972 atsakyme patvirtino, kad pataisos įstaiga neturi pareigos užtikrinti, kad nuteistasis savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis, jos pareiga tėra motyvuoti ir ugdyti pareiškėją. Pareiškėjo teigimu, taip Pravieniškių PN-AK paneigė savo pareigą vykdyti pataisos procesą. K. B. teigė, kad Pravieniškių PN-AK ne tik nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą jo pataisos procesą, ne tik nesudarė sąlygų šiam procesui vykti, bet ir siekė panaikinti jo pastangas pasitaisyti. Pravieniškių PN-AK vyravo subkultūra, t. y. veikė nerašyti nuteistųjų „įstatymai“, pareigūnai ne tik nesistengė ją sumažinti, bet ir skatino. Taip pareiškėjas, siekdamas išvengti fizinio ir psichologinio kitų nuteistųjų smurto bei elgtis pagal priimtas taisykles, turėjo balansuoti tarp subkultūros ir teisės aktų. Pareiškėjas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. S-18972 atsakyme nurodė, jog iš 30 Pravieniškių PN-AK taikomų socialinės reabilitacijos programų 3-ajame sektoriuje taikomos tik septynios, tačiau nenurodė, ar užsiėmimai vyko 3-ajame sektoriuje, kokios pataisos priemonės turėtų būti taikomos pareiškėjui, atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytą nusikalstamą veiką ir jos pobūdį, koks individualus darbas vykdomas su juo. K. B. teigė, kad Pravieniškių PN-AK netaikė jo atžvilgiu jokių individualių pataisos priemonių ar resocializacijos programų. Atlikus beveik 14 metų laisvės atėmimo bausmės, pataisos namai nepritaikė pagal jo asmenybę pataisos priemonių ir taip užkirto kelią jam išeiti į laisvę anksčiau nei baigiasi bausmės terminas, pažeidė esminį baudžiamosios justicijos tikslą – pataisyti asmenį. Pravieniškių PN-AK pareigūnai sąmoningai siekė suteikti jam kuo mažiau paskatinimų, užkirsdami kelią jo teisinės padėties pagerėjimui. Pravieniškių PN-AK Drausmės komisija (toliau – Drausmės komisija) atsisakė jam skirti paskatinimą pagal viešosios įstaigos Elektrėnų profesinio rengimo centras (toliau - Elektrėnų profesinio rengimo centras) 2018 m. liepos 16 d. tarnybinį pranešimą, motyvuodama vien tuo, kad, pagal teisės normas, nuteistasis paprastai gali būti skatinamas ne dažniau kaip kartą per tris mėnesius. Pareiškėjo vertinimu, tai įrodo, kad atsakovės atstovas vadovavosi tik formaliais kriterijais, sudarydamas kliūtis jam įrodyti, kad jis padarė pažangą. Tai, kad Pravieniškių PN-AK nesiekė jo pataisos, o priešingai – siekė sužlugdyti, užkirsdami kelią teisinės padėties pagerėjimui ir didesnių galimybių atsiradimui siekiant jam pritaikyti lygtinį paleidimą, įrodo ir toks faktas, kad jis vis dar nėra perkeltas į lengvąją grupę, nors nuo 2014 m. rugsėjo nebeturi nuobaudų ir gauna tik paskatinimus, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos veikloje. Teigė, kad didelę įtaką nuteistojo pataisai turi tinkama adaptacija pataisos įstaigoje, tačiau Pravieniškių PN-AK per nepilnus 2 metus jį perkėlė į penktą naują būrį. Kiekvieno perkėlimo metu, pasikeitus būrio viršininkui, asmenims, su kuriais jis turėjo gyventi patalpoje, ne tik nebuvo sukuriamos galimybės tinkamai pataisai, bet ir kildavo papildomas nerimas ir stresas, būdingas adaptaciniam periodui, kurio metu pataisos procesas net neprasideda. Tai rodo, jog Pravieniškių PN-AK siekė sudaryti pareiškėjui tokias sąlygas, kad jis nuolat būtų nesaugumo, netikrumo būsenoje. Teigė, kad fizinė izoliacija negali būti prilyginama socialinei, tačiau Pravieniškių PN-AK be pagrindo taikė socialinę izoliaciją, todėl ne tik neskatino jo socialinių ryšių, bet juos ribojo – ne kartą atsisakė jam suteikti papildomą skambutį socialiniams ryšiams užtikrinti, nurodydama, teigiant, kad socialiniai ryšiai nėra pakankama priežastis leisti paskambinti sutuoktinei. Pareiškėjo teigimu, taip Pravieniškių PN-AK siekė nutraukti jo ir artimųjų socialinius ryšius, nors turėtų juos skatinti. Be to, Pravieniškių PN-AK nevykdė viešojo administravimo subjekto funkcijų ir neteikė prašomos informacijos ir dokumentų, būtinų užtikrinti jo teisei į teisminę gynybą. Tai patvirtina faktas, jog 2019 m. gegužės 10 d. raštu Nr. 7-2105 atsakovės atstovas atsisakė pateikti tarnybinių pranešimų, protokolų bei įsakymų dėl paskyrimo į būrius kopijas, motyvuodama, kad tai neviešo pobūdžio dokumentai ir gali būti teikiami tik teismui. Pareiškėjas teigė, kad Pravieniškių PN-AK ne tik nesivadovavo teisės aktais, taisyklėmis, kuriuose įtvirtinti veiklos etikos reikalavimai, ne tik nevykdė pareigų, užtikrinančių dalyvavimą asmens pataisymo procese, tačiau sąmoningai jį žemino, siekė sumenkinti, pataisos namų administracijai teikė melagingą informaciją dėl, neva, jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų. Teigė, kad per pastaruosius 3 mėnesius pataisos įstaigos pareigūnai surašė tris nepagrįstus tarnybinius pranešimus dėl jo padarytų vidaus tvarkos pažeidimų, kurie nepasitvirtino, kadangi pareiškėjui nebuvo paskirtos drausminės nuobaudos, jų nebuvimo faktus patvirtino ir Drausmės komisija. Tai įrodo, kad pareigūnai siekė pabloginti jo teisinę padėtį, pateikdami tikrovės neatitinkančią informaciją, o Pravieniškių PN-AK administracija nesiėmė veiksmų, kad pareigūnai nepiktnaudžiautų funkcijomis. K. B. teigė, kad jis turėjo atlikti bausmę tarp nuteistųjų, kurie būdavo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, naudojo fizinį ir psichologinį smurtą kitų nuteistųjų atžvilgiu, o pareigūnai nesiėmė priemonių užkirsti tam kelią ir veiksmų, kad jis, k nevartojantis šių medžiagų, neatliktų bausmės su tokiais nuteistaisiais. Tai sukėlė papildomus nepatogumus, neigiamus išgyvenimus ir neprisidėjo prie pareiškėjo pataisymo. Pareiškėjas tvirtino, kad jis savo pastangomis pasiekė tai, jo bausmės atlikimo metu įgijo vidurinį išsilavinimą, specialybes, baigė kursus, dirbo, negavo nuobaudų, turėjo paskatinimus, dalyvavo turnyruose, susitaikė su nukentėjusiąja, jo nusikalstamumo rizika žema, neužfiksuota jo smurtinių veiksmų, alkoholio, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų vartojimo. Tuo tarpu Pravieniškių PN-AK siekė užkirsti kelią jo pataisai, kiek tai priklauso nuo jos funkcijų: netaikė ir (ar) netinkamai taikė socialinės reabilitacijos priemones; atsisakė skirti paskatinimus be pagrindo; neužtikrino adaptacijos; užkirto galimybę stiprinti socialinius ryšius su šeima; nevykdė viešojo administravimo funkcijos ir neteikė informacijos; siekė paskirti kuo daugiau nuobaudų melagingai surašytų tarnybinių pranešimų pagrindu; negebėjo panaikinti subkultūros; neužtikrino gyvenimo sąlygų tarp asmenų, kurie nevartotų alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų; pareigūnai jį žemino ir įžeidinėjo. Tuo pasireiškė Pravieniškių PN-AK neveikimas ir piktnaudžiavimas įgaliojimais pareiškėjo pataisos procese. Pareiškėjas dėl tokių atsakovės atstovės veikų patyrė žalą, kadangi nesant šių neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), pataisos procesas būtų įvykęs sėkmingai ir jam būtų pritaikytas lygtinis paleidimas, jis nebūtų patyręs tiek neigiamų išgyvenimų ir streso. Pareiškėjas teigė, kad neturtinė žala atsirado nuo 2017 m. birželio 29 d., t. y. tos datos, kai BVK suteikė galimybę pritaikyti lygtinį paleidimą, ir paaiškėjo, kad jo pataisos procesas buvo netinkamai vykdomas ir nėra vykdomas iki šiol. Nuo 2017 m. birželio 29 d. iki šios dienos Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ir teismai lygtinio paleidimo klausimą svarstė keturis kartus, teismas, netaikydamas jam lygtinio paleidimo patvirtino netinkamą pataisos procesą, kadangi teismas konstatuodavo, kad pareiškėjas negali būti paleistas lygtinai, nes nėra padaryta pakankama pažanga jo pataisoje/reabilitacijoje.