Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-25 · Administracinė byla Nr. I-4118-644/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-25
Bylos Nr.
I-4118-644/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00534-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Audrius Grauželis
Pareiškėjas
H. Z.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-4118-644/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00534-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 25 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Grauželis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. Z. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas H. Z. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 3000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka Alytaus pataisos namuose. Pažymėjo, kad serga imunodeficito virusu (ŽIV), dėl to jam skiriami vaistai, kuriuos nuolat vartoja. Laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. Alytaus pataisos namuose jam nebuvo išduoti gydytojo paskirti vaistai „Biseptol“. Pareiškėjas pataisos namų administracijai pateikė skundą dėl neišduotų vaistų, tačiau jam buvo atsakyta, kad tokio vaisto pataisos namai neturi. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė sveikatos pablogėjimą, pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 11-13) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų teikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme. Vaistas „Biseptol“ nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. pareiškėjui nebuvo skirtas, todėl ir nebuvo išduotas. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos (Alytaus PN) veiksmais - neaprūpinus jo reikiamais medikamentais nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Alytaus pataisos namai arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka gauti medicinos pagalbą.

Pagal Alytaus pataisos namų direktoriaus 2018 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1-71 patvirtintų Sveikatos priežiūros tarnybos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1 punktą, Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnyba – įstaigos administracinis padalinys, organizuojantis įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūrą. Sveikatos priežiūros tarnyba tiesiogiai pavaldi pataisos namų direktoriaus pavaduotojui, o sprendžiant sveikatos priežiūros organizavimo klausimus – įgaliotoms valstybinėms sveikatos priežiūros valdymo ir kontrolės institucijoms (Nuostatų 3 p.). Viena iš pagrindinių Sveikatos priežiūros tarnybos funkcijų – neatlygintinai aprūpinti pataisos namuose gydomus pacientus vaistais ir medicinos priemonėmis ligų gydymui (Nuostatų 16 p.). Įstaigoje laikomų asmenų sveikatos priežiūros klausimus spręsti yra įgaliotas Sveikatos priežiūros tarnybos vedėjas (Nuostatų 31 p.). Vedėjas organizuoja tarnybos darbą ir atsako už tarnybai priskirtų uždavinių įgyvendinimą (Nuostatų 32 p.).

Ginčo laikotarpiu galiojusio Vaistinių preparatų įsigijimo, laikymo ir įtraukimo į apskaitą laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-538 (toliau – Aprašas), 4 punkte numatyta, jog įstaigos, planuodamos joms skirtas lėšas ir rengdamos asignavimų sąmatą, šioje sąmatoje numato lėšas vaistiniams preparatams įsigyti. Lėšos turi būti planuojamos taip, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems būtų užtikrintos tos pačios apimties asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir asmenims, esantiems laisvėje. Aprašo 19-20 punktuose numatyta, jog vaistinių preparatų atsargos vaistinėje turi būti ne mažesnės už vieno mėnesio poreikį ir ne didesnės negu trijų mėnesių poreikis, o Sveikatos priežiūros tarnyboje ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydomuosiuose skyriuose – neturi viršyti penkiolikos dienų poreikio. Vaistiniai preparatai, kurie laikomi įstaigos vaistinėje, išduodami vartoti vadovaujantis rašytiniais reikalavimais, surašytais vadovaujantis suimtąjį arba nuteistąjį gydančio gydytojo įrašais Asmens sveikatos istorijoje (forma Nr. 025-l/ap) ar Gydymo stacionare istorijoje (forma Nr. 003-l/ap), ar Stacionarinėje tuberkuliozės ligos istorijoje (forma Nr. 003-9/a) ir Gydytojo paskyrimų lape (forma Nr. 003-4/a).

Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad pataisos namai turi pareigą aprūpinti savo padalinį – Sveikatos priežiūros tarnybą – darbo priemonėmis ir ištekliais pagal nustatytus sveikatos priežiūros normatyvus ir sveikatos sistemos reikalavimus bei sudaryti pastarojo uždaviniams įgyvendinti būtinas sąlygas. Taigi, administracinėje byloje turi būti įvertinta, ar Alytaus pataisos namai tinkamai vykdė šią pareigą.

Klausimas dėl žalos, galimai padarytos Sveikatos priežiūros tarnyboje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimo nėra nagrinėtinas šioje administracinėje byloje. Pareiškėjui išaiškintina teisė dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreiptis teisės aktų nustatyta tvarka į bendrosios kompetencijos teismą (Pacientų teisų ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalis). Atsakovo atstovo argumentai, kad pareiškėjo skundas susijęs su gydymo paslaugų suteikimu, todėl turėtų būti nagrinėjamas civiline tvarka bendrosios kompetencijos teisme, atmestini kaip nepagrįsti, nes pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tokio pobūdžio bylos, kuriose vertinama, ar įstaiga tinkamai vykdė pareigą aprūpinti medicinos punktą darbo priemonėmis ir ištekliais, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1557-624/2017).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjui Henrikui Zamariui 2010 metais buvo diagnozuotas žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV), jam skirta antiretrovirusinė terapija (paskirti antiretrovirusiniai vaistai) (b. l. 62). 2018 m. rugsėjo 14 d. dviejų mėnesių laikotarpiui pareiškėjui buvo skirtas antibakterinis preparatas „Biseptol“ 960 mg. tabletėmis, po vieną tabletę per dieną. 2018 m. gruodžio 6 d. gydymas pratęstas skiriant po vieną tabletę kas dvi dienas, kiti tyrimai paskirti po 2 mėnesių (b. l. 24, 30, 63-64). Iš bylos duomenų, t. y. pareiškėjo asmens sveikatos istorijos ir medicininių dokumentų išrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. preparatas „Biseptol“ pareiškėjui nebuvo skirtas (b. l. 19-38, 55-56).

Pareiškėjas atsikirtimu (b. l. 61) su atsakovo atstovo argumentais nesutiko ir pažymėjo, kad preparatas „Biseptol“ jam buvo skirtas, tačiau įrodymų minėtoms aplinkybėms patvirtinti į bylą nepateikė. Teismas pažymi, kad prie atsikirtimo pateiktos medicininių dokumentų kopijos nepatvirtina pareiškėjo argumentų, jog laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 10 d. iki 2019 m. vasario 25 d. jam buvo skirtas preparatas „Biseptol“ (b. l. 62-64). Kaip buvo minėta, preparatas „Biseptol“ pareiškėjui buvo skirtas nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. dviejų mėnesių laikotarpiui ir nuo 2018 m. gruodžio 6 d. dviejų mėnesių laikotarpiui.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjas 2019-02-20 ir 2019-02-27 skundais (b. l. 51, 53) kreipėsi į Alytaus pataisos namų direktorių dėl jam neišduodamo preparato „Biseptol“, nesant duomenų, kad toks vaistas ginčo laikotarpiu gydytojų jam buvo skirtas, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus neaprūpinant pareiškėjo reikiamais vaistais. Nors iš Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019-02-28 ir 2019-03-01 raštų (b. l. 52, 54) matyti, kad preparato „Biseptol“ Alytaus pataisos namai nuo 2019 m. vasario 10 d. neturėjo, tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šių aplinkybių pareiškėjui būtų atsiradusios kokios nors neigiamos pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė aplinkybes dėl neišduodamų vaistų, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai dėl vaistų neišdavimo negali būti pagrindu neturtinei žalai atsirasti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė sveikatos pablogėjimą, pažeminimą, tačiau byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba.

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Alytaus pataisos namų) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo H. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjas Audrius Grauželis