- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-05-05
- Bylos Nr.
- 2-6413-451/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02924-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Jakštienė
- Pareiškėjas
- I. L.
- Suinteresuotas asmuo
- L. D.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Giedrė Jakštienė, sekretoriaujant Kristinai Rimašauskienei, dalyvaujant pareiškėjai I. L., pareiškėjos atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, suinteresuotam asmeniui L. D., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. pareiškimą suinteresuotam asmeniui L. D. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja I. L. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu, kuriuo prašo paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. G., palikimą priėmė jo sūnus A. J. G. faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini), mirus A. J. G., palikimą priėmė jo dukra I. L., faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. (b. l. 3-4).
Pareiškėjos atstovė advokatė Daiva Vaškelienė teismo posėdyje paaiškino, kad 1972-06-09 mirė pareiškėjos I. L. senelis J. G.. J. G. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini). Po J. G. mirties jam priklausiusį turtą, gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo valdyti pareiškėjos tėvas A. J. G.. Po A. J. G. mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamąjį namą ir jo priklausinius, esančius (duomenys neskelbtini) faktiškai valdė pareiškėja I. L.. Pareiškėja priėmusi palikimą ir taip jį valdydama, rūpindamasi juo, negali visa apimtimi įgyvendinti paveldėto turto savininko teisių, kartu ir teisės disponuoti nuosavybės objektu, todėl buvo priversta kreiptis į teismą. Suinteresuotas asmuo L. D. yra A. J. G. dukra.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. D. nustatytu terminu pateikė atsiliepimą, nurodydama, kad sutinka, jog pareiškėjai būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (b. l. 36). Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo paaiškino, kad sutinka su pareiškimu, patvirtino tą aplinkybę, kad sesuo rūpinasi turtu, kuris liko po A. J. G. mirties.
Liudytoja V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad pažinojo pareiškėjos tėvą, mamą, kartu gyveno Ežerėlyje.
Liudytoja R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teismo posėdžio metu paaiškino, kad po A. J. G. mirties turtu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), rūpinasi pareiškėja I. L..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad 1972-06-09 mirė J. G., o 1981-06-26 mirė jo sutuoktinė O. G. (b. l. 5). J. A. G. yra J. G. sūnus, kuris mirė 1996-03-29 (b. l. 7,9). Pareiškėja yra mirusio Justino A. G. dukra (b. l. 10). 2013-12-20 pažyma Nr. (29)3V-3619-1 apie asmens duomenis patvirtina, kad Justinas A. G., dar būdamas gyvas gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniūnijos raštas patvirtina, kad namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini)-perėmė ir prižiūri I. L. (b. l. 13); notarės Lijanos Gačionienės rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodyta, kad po A. J. G. (mirusio 1996-03-29 ) ir J. G. (mirusio 1972-06-09) mirties paveldėjimo byla nėra užvesta (b. l. 16).
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 str. 1 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse - priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. L. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. B. ir kt. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.
Pareiškėjos, jos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų paaiškinimai pareiškime išdėstytos aplinkybės, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad po J. G. mirties palikimą perėmė A. J. G. pradėdamas faktiškai jį valdyti, o po A. J. G. mirties jo dukra I. L.. Šią aplinkybę patvirtina ir pateikti byloje kvitai, iš kurių nustatyta, kad pareiškėja už turtą, esantį Miško g. 42, Ežerėlyje, Kauno rajone, moka komunalinius mokesčius.
Remiantis byloje esančiais įrodymais, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. J. G. perėmė palikimą po J. G. mirties 1972-06-09 pradėdamas turtą faktiškai valdyti. I. L. po savo tėvo A. J. G. mirties 1996-03-29 priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti (CK 5.51 str., CPK 444 str. 8 p.).
Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš pareiškėjos valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 (CPK 96 str. 6 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 265 str., 268 str., 270 str., 448 str.,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1972 m. birželio 9 d. mirus J. G., palikimą priėmė jo sūnus A. J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1996 m. kovo 29 d., mirus A. J. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė jo dukra I. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 d. apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą