Kauno apygardos teismo nutartis

2019-09-30 · Civilinė byla Nr. e2A-1376-587/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-09-30
Bylos Nr.
e2A-1376-587/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18218-2018-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lina Žemaitienė
Pareiškėjas
Kauno apygardos prokuratūros
Suinteresuotas asmuo
M. B., M. V., E. D., E. B., R. B., R. D., Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės
Civilinė byla Nr. e2A-1376-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18218-2018-1

Procesinio dokumento kategorijos: 3.4.5.5; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-789-959/2019 pagal pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., M. V., E. D., E. B., R. B., R. D., Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu prašė R. D. pripažinti ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūroje, asmeninė higiena ir savipriežiūra, apranga, avalynė) ir pripažinti neveiksnia:

1.1. turtinių santykių srityse:

1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas).

2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu.

3) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai).

4) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai).

5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmime, testamento sudaryme).

6) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigime, buvime juridinio asmens dalyviu, vertimąsis individualia veikla);

1.2. asmeninių neturtinių santykių srityse:

1) sveikatos priežiūros srityje (kreipimesi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjime naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinime).

2) šeimos santykių srityje (santuokos sudaryme, asmens gebėjime įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti).

3) asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

4) darbo teisinių santykių srityje.

5) politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam).

6) gebėjime kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:

2.1. dėl blogėjančios R. D. sveikatos būklės pareiškimu į Kauno apygardos prokuratūrą kreipėsi M. V. nurodydama, kad jos mama dėl psichikos ligos ir nevartojamų vaistų elgiasi neprognozuojamai ir agresyviai. Ji namuose negyvena, valkatauja, vartoja alkoholį, vagia daiktus iš namų, po miestelį vaikšto nuoga, basa, be apatinių, užkabinėja praeivius, vaikams siūlo neaiškias medžiagas, nesirūpina savo higiena. Ji psichikos liga serga nuo 1995 metų, eilę kartų buvo gydyta psichiatrijos ligoninėse. Liga pasireiškia ūmiais, ilgai besitęsiančiais priepuoliais, kurių metu R. D. tampa pavojinga sau ir aplinkiniams. Tris kartus ji bandė nusižudyti, puolė artimuosius su aštriais įrankiais, gadino turtą, grasino padegti namus su mažamečiais anūkais ir smurtavo. Nakties metu buvo net padegusi, artimieji laiku užgesino. Namiškiai dėl tokio R. elgesio patiria psichologinį smurtą. Bandant jai ką nors pasakyti drausminant, ši puola muštis. Aplinkiniai skundžiasi šeimai, jog R. vagia jų daiktus, terorizuoja aplinkinius, nuoga vaikšto vaikų žaidimų aikštelėje. Ji triukšmauja Ežerėlio seniūnijoje, dėl ko jai kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba. Artimieji pageidautų, jog R. globėju būtų paskirti specializuoti globos namai, kadangi artimieji jos įtakoti negali. Iš sveikatos istorijos išrašų matyti, kad R. D. diagnozuota (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini), mišrus tipas). Kauno rajono savivaldybės administracijos Ežerėlio seniūnijos nuomone R. D. dėl savo sveikatos būklės negali būti ekonomiškai savarankiška, laisvai integruotis visuomeniniame gyvenime, dirbti, pati priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Moteris nėra pajėgi savarankiškai gyventi, nesupranta pinigų vertės, savo elgesiu kelia grėsmę, ypač nepilnamečiams vaikams, jai reikalinga nuolatinė specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo M. V. su pareiškimu sutiko, prašė pripažinti jos motiną R. D. neveiksnia nurodytose srityse, nurodė, kad nebesutinka būti savo motinos globėja.

4. Suinteresuoti asmenys E. D., R. B. ir E. B. sutiko su pareikštu reikalavimu.

5. Suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius neprieštaravo, jog R. D. būtų pripažinta neveiksnia teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodytose srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimo nagrinėjimą prašė išskirti į atskirą bylą, kadangi R. D. dukra po įvykusio incidento atsisakė būti savo motinos globėja.

Atsiliepimas

6. Suinteresuoti asmenys M. B. ir R. D. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

7. Asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, R. D. atstovas advokatas E. U. prašė R. D. pripažinti neveiksnia teismo ekspertizės akte nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimo nagrinėjimą prašė išskirti į atskirą bylą ir jo nagrinėjimą atidėti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros pareiškimą tenkino iš dalies. Teismas nutarė R. D. pripažinti neveiksnia:

1) turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimu, sumokėjimu už komunalines paslaugas ir pan.); 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; 3) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); 4) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); 5) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); 6) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2) asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); 3) šeimos santykių srityje (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); 4) asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje; 5) darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).

Kitos pareiškimo dalies teismas netenkino. 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi inicijavo bylą dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo neveiksnia pripažintai R. D..

9. Teismas nustatė, kad:

9.1. byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog R. D. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), mišrus tipas, nuo 2003 metų nustatytas neįgalumas, 40 procentų darbingumo lygis (el. byla, b. l. 12). Nuo 1998 metų iki 2018 metų R. D. gydyta VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriuje, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje (el. byla, b. l. 20–22). SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro 2018 m. spalio 19 d. išvadoje Nr. GPI-133 nurodyta, kad R. D. geba iš dalies savarankiškai naudodamasi pagalba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus asmeninių neturtinių – savitvarkos įgūdžių srityje bei nesugeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų 6 turtinių ir 6 asmeninių neturtinių santykių srityse (el. byla, b. l. 39–51). Teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-91/2019 išvadoje nurodyta, kad R. D. konstatuojamas psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), mišrus tipas ((duomenys neskelbtini)). Pagal savo sveikatos būklę R. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti 6 turtinių santykių srityse bei 5 asmeninių neturtinių santykių srityse, kviesti į teismo posėdžius nerekomenduojama (el. byla, b. l. 153–160).

Šalies argumentai

9.2. Pareiškimu buvo prašoma pripažinti R. D. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių srityje – savitvarkos įgūdžių srityje. Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad R. D. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti bei yra pripažintina neveiksnia šiose srityse: 1) turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); 2) asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (CK 2.10 straipsnis, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo).

9.3. Suinteresuotam asmeniui M. V. atsisakius būti paskirtai savo motinos R. D. globėja, suinteresuotam asmeniui Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimo nagrinėjimą prašant išskirti į atskirą bylą ir nagrinėjimą atidėti, teismas sprendė, jog globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimai teismo sprendimu nesprendžiami, inicijuotina atskira byla dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo (CPK 505 straipsnio 1 dalis, 506 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10. Pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 gegužės 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-789-959/2019 ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos pareiškimą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. apeliantė, gindama viešąjį interesą, 2018 m. liepos 4 d. pareiškimu Nr. 10.2-50 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus prašydama: 1) pripažinti R. D. neveiksnia turtinių santykių srityse: a) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimu, sumokėjimu už komunalines paslaugas); b) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; c) kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); d) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); e) paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmime, atsisakyme priimti palikimą, testamento sudaryme); f) dalyvavime ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigime, buvime juridinio asmens dalyviu, vertimesi individualia veikla); 2) pripažinti R. D. neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse: a) sveikatos priežiūros srityje (kreipimesi dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjime naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinime); b) šeimos santykių srityje (santuokos sudaryme, asmens gebėjime įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti); c) asmens gebėjime būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; d) darbo teisinių santykių srityje (asmens gebėjime sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius); e) politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); f) gebėjime kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas; 3) pripažinti R. D. ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkamoje gyvenamojo būsto priežiūroje, asmeninėje higienoje ir savipriežiūroje, aprangoje, avalynėje).

10.2. 2019 m. balandžio 19 d. teismo posėdžio metu, po teismo psichiatrinės ekspertizės išvados gavimo, pareiškėjos atstovė žodžiu teismui patikslino, jog prašo R. D. pripažinti neveiksnia teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytose 6 turtinių bei 5 asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose R. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

10.3. Teismas nurodydamas, jog pareiškimą tenkina iš dalies, patenkino visus pareiškėjos reikalavimus. Pareiškėjos atstovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 463 straipsnio 3 dalimi, teismo posėdžio metu žodžiu teismui patikslino, jog prašo R. D. pripažinti neveiksnia teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytose 6 turtinių bei 5 asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose R. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nei pareiškime, nei žodžiu pareiškėja neprašė šios bylos nagrinėjimo metu spręsti globos nustatymo ir globėjo paskyrimo klausimų. Todėl ir atmesti kurių kitų pareiškėjos reikalavimų nebuvo pagrindo.

10.4. Teismas aprašomojoje dalyje aprašė tik pareiškėjo raštu pateikto pirminio pareiškimo reikalavimus, o teisminio posėdžio metu išsakytų patikslintų reikalavimų neaprašė. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 268 straipsnio 4 dalies reikalavimus, numatančius, jog „Sprendimo forma ir turinys turi atitikti CPK 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus“ („Aprašomojoje sprendimo dalyje turi būti šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka“ – CPK 270 straipsnio 3 dalis). Be to, CPK 263 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas“. Tačiau šiuo atveju iš sprendimo motyvų neaišku, kurie pareiškėjo reikalavimai buvo netenkinti.

10.5. Teismas priimdamas 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą, netinkamai, nevisapusiškai ir nepilnai įvertino visas bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teisinę reglamentaciją, netinkamai pritaikė materialines teisės normas, padarė nepagrįstas išvadas, jų tinkamai nemotyvavo, tuo padarydamas esminį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pažeidimą, todėl sprendimas naikintinas. Kauno apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, nuomone, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turėjo būti išdėstyti patikslinti pareiškėjos žodžiu išsakyti reikalavimai, motyvacinėje ir rezoliucinėje dalyse turėjo būti parašyta ne „pareiškimas tenkintinas iš dalies“, o „pareiškimas tenkintinas pilnai“, nerašant rezoliucinėje dalyje „Kitos pareiškimo dalies netenkinti“.

Atsiliepimas

11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Įvertinus apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuotina, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas.

13. Pareiškėja teismui pateiktu pareiškimu R. D. prašė pripažinti ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūroje, asmeninė higiena ir savipriežiūra, apranga, avalynė). Apeliantė teigia, kad teismo posėdyje, vadovaujantis CPK 463 straipsnio 3 dalimi, jos atstovė žodžiu teismui patikslino, jog prašo R. D. pripažinti neveiksnia teismo psichiatrinės ekspertizės akte nurodytose 6 turtinių bei 5 asmeninių neturtinių santykių srityse, kuriose R. D. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, t. y. ir savitvarkos įgūdžių srityje. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad byloje pareikštą reikalavimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu patikslino tinkamai, todėl teismas turėjo pasisakyti, ar pilnai tenkina pareiškėjos reikalavimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

14. CPK 443 straipsnio 1 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK 463 straipsnio 3 dalis numato, kad pareiškimą pripažinti fizinį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje padavęs asmuo gali iki bylos nagrinėjimo užbaigimo reikalavimą pakeisti ir prašyti tą asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje, o pradiniame pareiškime prašęs fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje – prašyti jį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje. Minėta teisės norma aiškiai reglamentuoja momentą, iki kada pareiškimą pripažinti fizinį asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje padavęs asmuo gali prašyti jį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau nereglamentuoja, kokia forma ši procesinė teisė turi būti realizuota.

15. CPK 443 straipsnio 1 dalis numato, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V dalis ir kiti įstatymai. CPK 141 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo teismui yra pateikiamas rašytinis pareiškimas, kuris turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui. Apeliantė pripažįsta aplinkybę, kad, atsižvelgiant į byloje pateiktos teismo psichiatrinės ekspertizės išvadas, pareiškimą pareiškėjos atstovė patikslino teismo posėdyje žodiniu pareiškimu. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą nustatyta, kad ši aplinkybė pasitvirtino. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja byloje nagrinėjamą reikalavimą patikslino rašytiniu pareiškimu.

16. CPK 443 straipsnio 8 dalis dalis numato pareigą bylą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjančiam teismui imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Išklausius teismo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad bylą nagrinėjęs teismas nepasiūlė pareiškėjos atstovei byloje nagrinėjamą reikalavimą patikslinti CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. CPK 443 straipsnio 8 dalies prasme teismas turėjo pareigą pareiškėjai pasiūlyti patikslinti pareiškimą CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, tokiu būdu aiškiai apibrėžiant civilinės bylos nagrinėjimo ribas, nepaisant tos aplinkybės, kad pareiškimą civilinėje byloje pateikė Kauno apygardos prokuratūra.

17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog pareiškėjos reikalavimas nebuvo patikslintas raštu, kaip to reikalauja CPK 141 straipsnio 1 dalis, pagrįstai pirmosios instancijos teismui leido konstatuoti, jog reikalavimas dalyje dėl fizinio asmens pripažinimo ribotai veiksniu tenkinamas iš dalies.

18. Apeliantės nuomone, teismo sprendimo aprašomojoje dalyje turėjo būti išdėstyti patikslinti pareiškėjos žodžiu išsakyti reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka. Byloje pareikšto reikalavimo nepatikslinus CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą skundžiamame sprendime aprašyti teismo posėdžio metu išsakytus patikslintus reikalavimus. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 268 straipsnio 4 dalies ir 270 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

19. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad iš skundžiamo teismo sprendimo motyvų neaišku, kurie pareiškėjos reikalavimai buvo netenkinti, todėl teismo sprendimas neatitinka CPK 263 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame teismo sprendime išdėstė motyvus, kodėl apeliantės pareiškėjos Kauno apygardos prokuratūros prašymą R. D. pripažinti ribotai veiksnia asmeninių neturtinių santykių – savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūroje, asmeninė higiena ir savipriežiūra, apranga, avalynė) tenkino iš dalies ir nusprendė fizinį asmenį šioje srityje pripažinti neveiksniu. Pirmosios instancijos teismas taip pat motyvavo savo išvadą, kodėl nusprendė fizinį asmenį R. D. pripažinti neveiksnia kitose sprendime nurodytose turtinėse ir asmeninėse neturtinėse srityse. Iš skundžiamame teismo sprendime išdėstytų motyvų yra aišku, kurie pareiškėjos reikalavimai buvo tenkinti pilnai ir kurie reikalavimai patenkinti iš dalies. Apeliacinės instancijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamo teismo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodė, jog pareiškimas tenkintinas iš dalies, taip pat rezoliucinėje dalyje pagrįstai nurodė, kad kitos pareiškimo dalies netenkina.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, vadovaujantis CPK 505 straipsnio 1 dalimi, teismas, priėmęs sprendimą pripažinti pilnametį asmenį neveiksniu tam tikroje srityje ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl globos ar rūpybos šiam asmeniui nustatymo, globėjo ar rūpintojo toje srityje paskyrimo nagrinėjimą. Apeliantė tokio reikalavimo pareiškime nekėlė, o pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu nesprendė klausimo dėl globos nustatymo ar globėjo skyrimo. Pirmosios instancijos teismo išsakyti argumentai neleidžia daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės reikalavimą nustatyti neveiksniu teismo sprendimu pripažintam asmeniui globą ir paskirti globėją. Šie apeliantės argumentai pripažintini nepagrįstais.

21. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais naikinti ar keisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo nėra pagrindo. Konstatuotina, kad skundžiamu teismo sprendimu pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bylai teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, teisinę reglamentaciją, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, padarė pagrįstas išvadas, jas tinkamai motyvavo.

22. CPK 265 straipsnio 2 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų materialiųjų teisinių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė pareiškėja Kauno apygardos prokuratūra Kauno apylinkės teismui pateiktu pareiškimu R. D. prašė pripažinti neveiksnia ir šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam) bei gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu dėl šių pareiškėjos reikalavimų teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė, taip pat neišdėstė savo motyvų, ar yra pagrindas šioje dalyje tenkinti pareiškėjos reikalavimą. Pažymėtina, kad dėl fizinio asmens veiksnumo nurodytose srityse nepasisakyta ir teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadose.

23. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas numato, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas) nėra ir negali būti absoliuti, nes CPK normose nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas pats privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas, o byla gali būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik išimtiniais, įstatyme (CPK 327 straipsnyje) nustatytais atvejais. Bylos grąžinimo iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui išimtinumas yra svarbus proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principams įgyvendinti, bylinėjimosi trukmei sutrumpinti ir operatyvesniam teismo procesui užtikrinti.

24. CPK 327 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neišspręstų reikalavimų dalyje grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylą šiame nustatyta tvarka. Konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju civilinė byla neišspręstų reikalavimų dalyje gali būti grąžinta pirmosios instancijos teismui išspręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, kadangi neišspręsti reikalavimai gali būti savarankiškai nagrinėjamo reikalavimo dalykas. Dėl šios aplinkybės, apeliacinės instancijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto prasme. Neišspręstų klausimų išsprendimas atskiroje byloje leistų užtikrinti neveiksnia skundžiamu teismo sprendimu pripažintos R. D. interesus. Tokiu būdu nebūtų užvilkintas iš esmės teisėto ir pagrįsto sprendimo įsiteisėjimas, kas paspartintų globos neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui nustatymo ir globėjo skyrimo procesą. Be to, būtų užtikrintas tinkamas procesas pirmosios instancijos teisme sprendžiant likusius neišspręstus reikalavimus bei proceso šalių teisės į apeliaciją įgyvendinimas.

25. Atsižvelgiant į išsakytus motyvus ir vadovaujantis CPK 327 straipsnio 2 dalimi, civilinė byla neišspręstų reikalavimų dalyje dėl R. D. pripažinimo neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse – politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam) bei gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje – grąžintina pirmosios instancijos teismui.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 327 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Civilinę bylą neišspręstų reikalavimų dalyje dėl R. D. pripažinimo neveiksnia asmeninių neturtinių santykių srityse – politinių ir rinkimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam) bei gebėjimo kreiptis į teismą ar viešojo administravimo institucijas srityje – grąžinti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Lina Žemaitienė