- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-14
- Bylos Nr.
- A-556-1414-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Antanas Ablingis
- Atsakovas
- Valstybinės, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos srautas“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Edmundas Būbelis
- Kategorijos
- 9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.3.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 9.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Energijos srautas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Inspekcija) 2008 m. sausio 31 d. patikrinimo aktu Nr. 05-06-10-80 patikrinimo metu iš viso apskaičiavo 1 458 993 Lt, iš jų 566 391 Lt pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 247 831 PVM delspinigius, 476 114 Lt pelno mokestį, 168 166 Lt pelno mokesčio delspinigius, 237 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), 96 Lt FAPM delspinigius, 158 Lt socialinio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Inspekcijos 2008 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. (21.26)-256-84 dėl patikrinimo akto tvirtinimo nuspręsta patvirtinti 2008 m. sausio 31 d. patikrinimo aktu Nr. 05-06-10-80 apskaičiuotą 566 391 Lt PVM, 247 831 Lt PVM delspinigius, 476 114 Lt pelno mokestį, 168 166 Lt pelno mokesčio delspinigius, 237 Lt FAPM, 96 Lt FAPM delspinigius, 158 Lt socialinį mokestį; skirti 169 917 Lt PVM baudą, 142 834 Lt pelno mokesčio baudą, 24 Lt FAPM baudą, 16 Lt socialinio mokesčio baudą.
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, VMI prie FM) 2008 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 69-90 patvirtino Inspekcijos 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-84.
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Energijos srautas“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Energijos srautas“) kreipėsi į teismą su skundu (T 1, b. l. 3-9) prašydamas panaikinti atsakovo VMI prie FM 2008 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 69-90, Inspekcijos 2008 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-84 dėl patikrinimo akto tvirtinimo; priteisti iš atsakovo žyminį mokestį ir atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su mokesčių administratoriaus sprendimais. Bendrovės patikrinimas pradėtas 2005 m. vasarą, užbaigtas 2008 m. sausio 31 d. Patikrinimas užsitęsė per ilgai, sukėlė neigiamas pasekmes bendrovės veiklai, pažeistos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) nuostatos. Pažymėjo, kad tarp UAB „Energijos srautas“ ir UAB „Stilmeda“ sandoriai pagrįsti teisėtais dokumentais, PVM sąskaitomis faktūromis. Pareiškėjas nesudarė sandorių ir prekių ar paslaugų nepirko iš UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“. Nežinojo apie tarp UAB „Stilmeda“ ir nurodytų bendrovių sudarytus sandorius. Pažymėjo, kad visi patikrinimo akte išvardinti objektai yra veikiantys šiuo metu, jų parametrai atitinka sutartyse nurodytus parametrus. Intelektualūs produktai buvo parduoti UAB „Neišuva“, UAB „Elmonta“, UAB „ABB“ ir kitoms energetikos įmonėms. UAB „Stilmeda“ direktorius V. D. nurodė, kad sutartyse su pareiškėju nurodytus darbus atliko Š. R., AB VST darbuotojas ir S. V. Bendrovė 2006 m. sumokėjo valstybei nesumokėtus mokesčius ir baudas. Tokios aplinkybės patvirtina pareiškėjo ir kontrahento sandorių realumą ir teisėtumą. Paaiškino, kad mokesčių administratorius išvadas dėl bendrovės sandorių su kontrahentu nerealumo ir fiktyvumo grindė remdamasis prielaidomis. Nurodė, kad mokesčių administratorius atmesdavo pareiškėjo prašymus apklausti įmonės darbuotojus, bendroves, kurios eksploatuoja pareiškėjo sukurtus produktus. Teigė, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (toliau – ir LVAT), mokesčių administratoriaus sprendimai turi būti pagrįsti objektyviomis aplinkybėmis ir įrodymais.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 14-22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad bendrovė 2002 - 2004 metais buhalterinėje apskaitoje apskaitė prekių ir paslaugų įsigijimą pagal UAB „Stilmeda“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Nėra jokių įrodymų, kad minėtos bendrovės vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko šiose sąskaitose nurodytomis sąlygomis, todėl šiose PVM sąskaitose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės ir pridėtinė vertė PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis nebuvo sukurta. Patikrinimo metu nustatyta, kad bendrovė, apskaičiuodama 2002 - 2004 metų apmokestinamąjį pelną ir sąnaudoms priskirdama 3 137 325 Lt pagal UAB „Stilmeda“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, neturinčias juridinės galios, kadangi jomis įformintos neįvykusios ūkinės operacijos, pažeidė Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 (toliau – ir PMĮ) 11 straipsnio 4 dalies nuostatas. Todėl sąnaudos patikrinimo metu buvo sumažintos, o apmokestinamasis pelnas padidintas 3 137 325 Lt. Paaiškino, kad pagal UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“ patikrinimų bei mokestinių tyrimų metu nustatytas aplinkybes buvo padaryta išvada, kad minėtos bendrovės realiai sutartyse numatytų paslaugų UAB „Stilmeda“ suteikti negalėjo. Be to, konstatuota, kad nesant jokių įrodymų dėl UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“ įformintuose dokumentuose nurodytų ūkinių operacijų realumo, yra akivaizdūs neteisėti šių bendrovių veiklos tikslai, susiję su mokestinės, o ne komercinės naudos siekimu ir galimybės kitiems asmenims gauti mokestinę naudą sudarymu. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta išvada, kad bendrovei „Stilmeda“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose įformintos paslaugos iš UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“ realiai nebuvo įsigytos, todėl ir UAB „Stilmeda“ jų negalėjo parduoti pareiškėjui. Be to, įvertinus, jog nėra jokių įrodymų, kad UAB „Stilmeda“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos ūkinės operacijos įvyko šiose sąskaitose nurodytomis sąlygomis, konstatuota, kad šiose PVM sąskaitose nurodytų ūkinių operacijų turinys neatitinka tikrovės ir pridėtinė vertė PVM sąskaitose faktūrose nurodytomis sąlygomis nebuvo sukurta. Patikrinimo metu padaryta išvada, kad UAB „Stilmeda“ buvo naudojama kaip tarpinė grandis neteisėtai veiklai vykdyti, jos vardu išrašytais dokumentais įteisinant realiai neįvykusius sandorius ir sudarant sąlygas UAB „Energijos srautas“ suformuoti neteisėtą PVM atskaitą ir sąnaudas. Atsakovas pažymėjo, kad, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis ir LVAT suformuota praktika, nustačius aplinkybę, kad PVM sąskaitoje faktūroje atvaizduota ūkinė operacija neįvyko arba įvyko kitokio turinio, apskaitos dokumentas laikytinas neturintis juridinės galios ir jo pagrindu vykdyti PVM atskaitą mokesčių mokėtojas praranda teisę. Pažymėjo, kad paneigus PVM sąskaitoje faktūroje nurodytą paslaugos teikėją įmanomi keli variantai: paslauga apskritai nebuvo suteikta, ją suteikė kitas subjektas, ją atliko pats mokesčių mokėtojas, tačiau pagrindė kito subjekto buhalteriniais dokumentais. Tokiu atveju ūkinės operacijos realumą ir tikrąjį turinį (asmenis, su kuriais įvyko ūkinės operacijos, teiktų prekių kiekius, sumokėtas pinigines sumas) turi įrodyti mokesčių mokėtojas, tačiau bendrovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų konstatuoti ūkinės operacijos realumą ir nustatyti tikrąjį jos turinį. Ta aplinkybė, kad bendrovė elektronikos paslaugas pardavė, dar neįrodo, jog parduotos paslaugos ir darbai buvo įsigyti būtent iš UAB „Stilmeda“. Bendrovės patikrinimo akte pažymėta, kad bendrovė, vykdydama veiklą 2003-2004 metais, pati turėjo 2 aukštos klasės elektronikos specialistus ir teikė užsakovams tokio pat pobūdžio paslaugas, kurios buvo atvaizduotos UAB „Stilmeda“ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose. Pareiškėjo teiginiai, kad bendrovė elektronikos paslaugas iš UAB „Stilmeda“ tikrai įsigijo ir UAB „Stilmeda“ turėjo darbuotoją atlikusį visas bendrovės įsigytas paslaugas, yra nepagrįsti jokiais tokius teiginius patvirtinančiais įrodymais. Tokie faktai nebuvo nustatyti UAB „Stilmeda“ patikrinimo metu.
Inspekcija atsiliepimu į skundą (T 1, b. l. 13) prašė skundo nepatenkinti. Nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimu (T VI, b. l. 127-135) skundą patenkino iš dalies - panaikino VMI prie FM 2008 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 69-90 dalį, kuria išspręstas klausimas dėl įpareigojimo UAB „Energijos srautas“ sumokėti 470 599 Lt pelno mokesčio ir nuo nurodytos sumos apskaičiuotą pelno mokesčio baudą bei delspinigius. Likusią sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas konstatavo, kad šioje byloje ginčo esmė - ar pareiškėjas pagal UAB „Stilmeda“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras įgijo teisę į pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, taip pat, ar šios bedrovės vardu išrašytais dokumentais galėjo pagrįsti turėtas išlaidas ir taip sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Ginčo santykius reguliuoja Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – ir PVMĮ), MAĮ, Buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas, Pelno mokesčio įstatymas. Šiuo atveju siekiant įgyvendinti vienodos praktikos formavimo tikslą būtina vadovautis LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartimi, kurioje išanalizavęs PVM sistemos esmę, teismas konstatavo, kad teisė į PVM atskaitą atsiranda esant teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai. Prielaida teisei į PVM atskaitą atsirasti yra PVM mokėtojo prekių įsigijimas ir sumokėjimas prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą (pirkimo PVM) bei sukūrus šios prekės pridėtinę vertę, šios prekės realizavimas. Be to, mokesčių mokėtojas savo teisę į PVM atskaitą turi tinkamai realizuoti, t. y. prekės įsigijimas ir jos panaudojimas turi būti realus, o ne vien užfiksuotas buhalteriniuose dokumentuose, o pirkimo PVM sumos turi būti išskirtos juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose. Tik šių elementų visuma suteikia teisę į PVM atskaitą. Taigi teisė į PVM atskaitą atsiranda, kai prekės yra įsigyjamos ir už jas yra sumokama atitinkama PVM suma, o šis įsigijimas yra realus. Siekiant nustatyti teisę į PVM atskaitą būtina vadovautis ūkinių operacijų metu galiojusiomis materialinės teisės normomis. Teismas vadovavosi PVMĮ 58 straipsnio 1 dalimi, 64, 80 straipsnių nuostatomis, Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, 2004-04-13 MAĮ 10 straipsniu. Teismas padarė išvadą, kad teisę į PVM atskaitą pirkėjas įgyja tik esant šių aplinkybių visumai: pirkėjas prekes turi realiai įsigyti ir sumokėti už prekės pardavėjui atitinkamą PVM sumą, sukūręs su šia preke pridėtinę vertę, prekę turi realizuoti, pardavėjas turi sumokėti PVM už atliktas ūkines operacijas. Kontrahento neteisėta veikla, susijusi su ginčijamų ūkinių operacijų atlikimu, taip pat turi įtakos pirkėjo teisei į PVM atskaitą. Mokesčių administratorius, norėdamas paneigti teisę į PVM atskaitą, turi įrodyti pardavėjo neteisėtą veiklą susijusią su mokesčio mokėtojo įvykdytomis ūkinėmis operacijomis, taip pat ir aplinkybę, kad mokesčių mokėtojas žinojo arba turėjo galimybę žinoti apie sutarties partnerio veiklos neteisėtumą. Teismas, pasisakydamas dėl mokestinio patikrinimo termino vadovavosi MAĮ 119 straipsnio 1, 3, 6 dalimis. Teismas nustatė, kad bendrovės patikrinimas pradėtas 2006-12-28, patikrinimo aktas surašytas 2008-01-31. Nurodytame dokumente paaiškinta, kada pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pratęstas, kada sustabdytas. Teismas padarė išvadą, kad MAĮ normos, reglamentuojančios mokestinio patikrinimo nuvykus pas mokesčių mokėtoją ir mokesčių administratoriaus buveinėje, nebuvo pažeistos. Dėl realaus prekių įsigijimo ir atitinkamos PVM sumos pardavėjui už įsigytas prekes sumokėjimo teismas nurodė, kad byloje neginčijama, ar UAB „Stilmeda“ vardu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis grindžiamos ūkinės operacijos vyko realiai, ginčijama tai, ar pareiškėjo dokumentuose nurodomų ūkinių operacijų turinys atspindi tikrąjį šių operacijų turinį bei, ar pareiškėjas įgijo teisę į pirkimo PVM atskaitą. Teismas nustatė, kad 2002-2004 metais pareiškėjas sudarė prekių ir paslaugų įsigijimo sandorius su UAB „Stilmeda“, kurių dalykas buvo įvairių elektronikos paslaugų pirkimas. Pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus matyti, kad už ūkines operacijas atsiskaitoma mokėjimo pavedimais. Iš pateiktų rašytinių dokumentų teismas padarė išvadą, kad ūkinės operacijos tarp įmonių vyko pakankamai dažnai ir ilgą laikotarpį, prekės buvo įsigytos ir PVM pardavėjui už įsigytas prekes buvo sumokėtas. Dėl įsigytų prekių realizavimo teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ginčijamų ūkinių operacijų metu įsigytos prekės buvo realizuotos. Dėl kontrahento PVM sumokėjimo į biudžetą už atliktas ūkines operacijas ir mokesčių mokėtojo sąžiningumo teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“ realiai sutartyse numatytų paslaugų UAB „Stilmeda“ suteikti negalėjo. Byloje pateiktos sutartys, pagal kurias pareiškėjo užsakytus darbus turėjo atlikti UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“. Teismas padarė išvadą, kad mokesčių administratorius įrodė, jog pareiškėjo kontrahento veikla, atliekant ūkines operacijas, buvo neteisėta, pirminėje prekių apyvartoje PVM nebuvo sumokėtas. Teismas bylos medžiaga nustatė, kad pareiškėjas turėjo galimybę sužinoti apie kontrahento neteisėtą veiklą, tačiau nesiėmė reikalingų priemonių šioms aplinkybėms nustatyti. Mokesčių mokėtojas nebuvo sąžiningas ir įsigydamas prekes bei paslaugas jis turėjo galimybę, imdamasis protingų priemonių ir veikdamas kaip rūpestingas ir apdairus verslininkas, žinoti, kad pardavėjas veikė neteisėtai, pats neteikė paslaugų, sudarė sutartis su neteisėta veikla užsiimančiomis bendrovėmis. Pagal PVMĮ 123 straipsnio 2 dalį, jeigu nustatoma, kad PVM mokėtojas nepagrįstai sumažino apskaičiuotą mokėtiną į biudžetą PVM sumą (padidino apskaičiuotą grąžintiną iš biudžeto PVM sumą), apskaičiuojama papildomai mokėtina PVM suma, kuria atitinkamai didinama mokėtina į biudžetą PVM suma (mažinama grąžintina iš biudžeto PVM suma), ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų apskaičiuotos papildomai mokėtinos PVM sumos dydžio bauda, todėl mokesčių administratorius tinkamai apskaičiavo mokėtiną PVM sumą, skyrė baudą bei, vadovaudamasis PVMĮ 123 straipsnio 1 dalimi ir MAĮ 96 straipsnio 2 dalimi, priskaičiavo pareiškėjui mokėtinus delspinigius. Dėl mokesčių mokėtojo teisės į išlaidų pripažinimą sąnaudomis teismas nurodė, kad LVAT plenarinė sesija 2004-10-27 nutartyje konstatavo, kad mokesčių mokėtojo žinojimas ir galėjimas žinoti apie kitos sandorio šalies neteisėtą veiklą yra teisiškai reikšmingas tik kalbant apie teisės į PVM atskaitą įgyvendinimą ir neturi įtakos sprendžiant, ar pripažinti sąnaudomis juridinio asmens išlaidas, apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną. Nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais, mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną nepriklausomai nuo to, ar pridėtinės vertės mokestį sumokėjo prekių pardavėjas ar paslaugų teikėjas. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas paslaugas atliko pats ar gavo neatlygintinai, todėl teismas padarė išvadą, jog paslaugos iš tikrųjų pareiškėjui buvo teikiamos ir jis už jas iš tikrųjų atsiskaitydavo. Mokesčių administratorius pripažino, kad UAB „Stilmeda“ vardu išrašytos sąskaitos faktūros neturi juridinės galios, mokesčių mokėtojas elgėsi nesąžiningai, nes nesidomėjo neteisėta kontrahento veikla, tačiau neginčija, jog paslaugos buvo nupirktos, neginčija ir to, kad jos buvo realizuotos. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir turinio viršenybės prieš formą principais, padarė išvadą, kad pareiškėjo išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu, turi būti pripažintos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąsias pajamas, todėl mokesčių administratorius papildomas juridinių asmenų pelno mokesčio, šio mokesčio delspinigių ir baudų sumas apskaičiavo nepagrįstai. Šią VMI prie FM sprendimo Nr. 69-90 dalį teismas panaikino, o likusią dalį paliko nepakeistą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nei skunde, nei per teismo posėdį neginčijo mokesčių administratoriaus išvadų dėl sumų, įtrauktų į komandiruočių sąnaudas. Per teismo posėdį bendrovės atstovas taip pat nurodė, kad neginčija kitų mokesčių administratoriaus sprendime padarytų išvadų dėl buhalterinių ir finansinių klaidų, todėl teismas dėl jų nagrinėjamoje byloje nepasisakė. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjui pagrįstai 36 770 Lt padidintas apmokestinamasis pelnas (9 389+27 618 – 237 = 36 770). Vadovaujantis Pelno mokesčio įstatymu papildomai mokėtinas 5 516 Lt pelno mokestis. Pagal MAĮ 50 ir 139 straipsnius pareiškėjui skirtina 30 procentų, t. y. vidutinio dydžio bauda, kadangi patikrinimo metu nustatyta dėl PMĮ pažeidimų, taip pat nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių - bendradarbiavimas su mokesčių administratoriumi, nurodymų vykdymas. Taigi nuo papildomai apskaičiuoto 5 516 Lt pelno mokesčio skirtina - 30 procentų pelno mokesčio bauda – 1 655 Lt. Mokesčių administratoriaus sprendimo ir patikrinimo akto dalį, kurioje nurodyta, kad pareiškėjas neturi teisės sąnaudoms priskirti 3 137 325 Lt išlaidų pagal UAB „Stilmeda“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras, teismas panaikino kaip nepagrįstą. Taip pat nuo nurodytos sumos nepagrįstai apskaičiuotas mokėtinas pelno mokestis 470 599 Lt (3 137 325 x 0,15 = 470 599) ir pelno mokesčio delspinigiai bei bauda. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, jog pareiškėjas neįgijo teisės į PVM atskaitą pagal UAB „Stilmeda“ vardu išrašytas sąskaitas faktūras, tačiau jo išlaidos, susijusios su pajamų uždirbimu, turi būti pripažįstamos sąnaudomis, mažinančiomis apmokestinamąsias pajamas.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu (T VI, b. l. 138-149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinti atsakovo sprendimo nurodymai bendrovei sumokėti į biudžetą 470 599 Lt pelno mokesčio bei su šiuo mokesčiu susijusius delspinigius bei baudą, ir priimti naują sprendimą - pareiškėjo skundą šioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Mokestinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad UAB „Stilmeda“ ginčo paslaugų pareiškėjui neatliko, todėl esminis PVM atskaitos negalimumo pagrindas šioje byloje yra paneigta ginčo PVM sąskaitų faktūrų juridinė galia, kas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo poziciją tokio pobūdžio bylose.
2. Teismas savo sprendime paneigdamas pareiškėjo teisę į PVM atskaitą tik nesąžiningumo pagrindu, tačiau nepasisakydamas dėl ginčo PVM sąskaitų faktūrų juridinės galios nebuvimo, nepagrįstai susiaurino mokesčių administratoriaus patikrinimo metu nustatytų aplinkybių visumą, kuria mokesčių administratorius rėmėsi ne tik apskaičiuodamas PVM, bet pelno mokestį. LVAT pastaruoju metu ne vienoje nutartyje pažymėjo, kad paneigus PVM sąskaitų faktūrų juridinę galią, papildomai įrodinėti nesąžiningumo nebereikia.
3. PMĮ 11 straipsnio 4 dalis numato, kad išlaidos, kurių pagrindu pagrindžiamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus. LVAT 2004 m. spalio 27 d. nutartyje nurodė, kad mokesčių mokėtojo patirtos išlaidos mažina mokesčio mokėtojo apmokestinamąjį pelną nustačius, kad ūkinė operacija yra tikrai įvykusi, t. y. mokesčių mokėtojas patyrė išlaidas, o šios operacijos turinys yra patvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais. LVAT 2006 m. lapkričio 17 d. nutartyje, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. A-6-1845/2006, konstatavo, kad „tikrinamuoju laikotarpiu (1998 ir 1999 m.) pareiškėjo vardu išrašytos ir buhalterijoje apskaitytos UAB ,,Givira“, UAB ,,Invudas“, UAB ,,Bumeta“, UAB ,,Morena“, UAB ,,Arvigis“, UAB ,,Panora“, UAB ,,Infortas“, UAB ,,Vibeta“, UAB ,,Dotalis“, E. P. įmonės, UAB ,,Eda“, UAB ,,Žimeras“ PVM sąskaitos-faktūros juridinės galios neturi, t. y. PVM sąskaitos-faktūros neatitinka formaliųjų reikalavimų (nėra privalomų rekvizitų) bei jos neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, o ši juridinių faktų visuma paneigia teisę į pirkimo PVM atskaitą bei apmokestinamojo pelno mažinimą tokiu sąnaudų dalimi.“ Taigi tiek teisinis reglamentavimas, tiek teisminė praktika, siekiant įtraukti sąnaudas į leidžiamus atskaitymus, reikalauja dviejų sąlygų: a) išlaidos turi būti realiai patirtos, b) jos turi būti patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais.
4. Ne visos įmonės patirtos išlaidos gali būti traukiamas į sąnaudas, nes į sąnaudas traukiamos tik tos išlaidos, kurios buvo skirtos pajamų uždirbimui, ir tik tada, kai prekė ar paslauga būna panaudota subjekto veikoje, šios paslaugos ir prekės įsigijimo išlaidos yra traukiamos į sąnaudas.
5. Pelno mokesčio įstatyme įvirtinta nuostata, kad išlaidos, kurių pagrindu pagrindžiamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridine galią turinčiais dokumentais, ir yra tas saugiklis, kuris yra būtinas siekiant apsaugoti valstybės biudžetą nuo neteisėtų bandymų išvengti pelno mokesčio mokėjimo.
6. Teismo teiginys, kad mokesčių administratorius neginčija, jog paslaugos buvo nupirktos, yra neteisingas, nes byloje jokie objektyvūs įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina, atvirkščiai, nustatyta, kad tokių paslaugų nesuteikė UAB „Stilmeda“. Tokiu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad nusipirkta paslauga buvo realizuota, juk iš bylos medžiagos matyti, kad tokio pobūdžio paslaugas galėjo teikti pati bendrovė, jų neįsigydama, nes turėjo reikiamos kvalifikacijos darbuotojų.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (T VI, b. l. 157-159) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra išgalvoti, grindžiami prielaidomis, kurios buvo paneigtos bylos teisminio nagrinėjimo metu.
Teigia, kad į teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko sąmoningai, žinodamas, kad jam bus užduoti nepalankūs (nepatogūs) klausimai, paneigiantys mokesčių administratoriaus patikrinimo akto bei sprendimo išvadas bei įrodantys šių dokumentų neteisėtumą ir nepagrįstumą. Nurodo, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas teismui neleido įvertinti visų aplinkybių, bet pareiškėjo sąžiningumas mokesčių mokėjimo prasme abejonių nekėlė, nes teismo nustatytų aplinkybių visuma patvirtino buvusių ūkinių operacijų realumą ir pagrįstumą.
Atsiliepimas
Tretysis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (T VI, b. l. 153) nurodo, kad su VMI prie FM skundu sutinka ir prašo jį patenkinti atsižvelgiant į jame išdėstytus motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio skundo dalykas, mokesčių administratoriaus nuomone, - nepagrįstas pareiškėjo patirtų išlaidų pripažinimas sąnaudomis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A(1)-355/2004, yra konstatuota, jog išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, turi būti patvirtintos juridinę galią turinčiais apskaitos dokumentais, kurie vertinami atsižvelgiant ir į tai, ar jie patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį (Administracinių teismų praktika Nr.6, p.128-142).
Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl teisės į PVM atskaitą bei pelno mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimą, konstatavo, kad teisę į PVM atskaitą paneigia uždarosios akcinės bendrovės “Energijos srautas” nesąžiningumas. Tačiau pažymėjo ūkines operacijas įvykusias. Atmesdamas reikalavimą dėl teisės į PVM atskaitą pripažino teisę į patirtų išlaidų pripažinimą sąnaudomis, tai grįsdamas ūkinių operacijų realumu.
Apeliacinės instancijos teismo kolegijos vertinimu, priimtas sprendimas dėl teisės į PVM atskaitą yra teisingas, bet grįstinas ne pareiškėjo nesąžiningumu, o ūkinių operacijų nebuvimu.
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo teigimu, jog mokesčių administratorius neginčija paslaugų įsigijimo. Atvirkščiai, apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu mokesčių administratoriaus atstovas paaiškino, kad teisę į PVM atskaitą, o kartu ir atitinkamų išlaidų pripažinimą sąnaudomis paneigia realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Ir ši pozicija, atsižvelgiant į žemiau minimas aplinkybes, pripažintina visiškai pagrįsta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 str.).
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės “Energijos srautas” veikla specifinė. Tai elektros/elektronikos pobūdžio darbai, kurių apibūdinimas nėra galimas bei suprantamas be specialių žinių ar atskiro paaiškinimo. Tuo tarpu specifinio pobūdžio paslaugos įgytos iš uždarosios akcinės bendrovės “Stilmeda”, kurios veikla, pirma, visiškai nesusieta su pareiškėjo veikla ir tam neturint reikalingų tinkamos kvalifikacijos darbuotojų. Antra, pastaroji įmonė ginčo paslaugų neįgijo iš UAB „Vivaldis“, UAB „Zokijus“, UAB „Elektroninių tinklų apsauga“ ir UAB „Ekspreso grupė“, ir jų negalėjo parduoti pareiškėjui. Bendrovės „Stilmeda“ sandorių nebuvimą su minėtomis keturiomis įmonėmis įrodo uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“ atliktas patikrinimas, kuris bendrovės apskųstas nebuvo, o taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo įsiteisėjęs 2009 m. lapkričio 4 d. baudžiamasis įsakymas. Jame V. D. (uždarosios akcinės bendrovės „Stilmeda“ direktoriui) pareiškiant kaltinimą inkriminuotas bendrovės „Stilmeda“ įtraukimas į buhalterinę apskaitą PVM sąskaitų – faktūrų su bendrovėmis „Vivandis“, „Zokijus“, „Ekspreso grupė“ „Elektroninių tinklų apsauga“, kurios realiai jokių darbų pareiškėjui neatliko. Už šią veiką Vl. D. pripažintas kaltu ir nubaustas atitinkamo dydžio bauda. Taigi mokesčių administratorius surinko pakankamai faktinių duomenų, kurių pagrindu pripažintina, kad realiai ūkinės operacijos tarp sąskaitose faktūrose nurodytų ūkio subjektų neįvyko.
Tuo tarpu pareiškėjas, teigdamas apie realiai įvykusiais operacijas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Tvirtino esą pakanka ginčo PVM sąskaitų - faktūrų ir sutarčių, kurios iš esmės, susietos su sąskaitomis – faktūromis, bet savarankiškai niekaip negali patvirtinti ūkinių operacijų realumo. Kitų faktinių duomenų, galinčių patvirtinti, kad įmonės „Stilmeda“ išrašytuose apskaitos dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos realiai buvo atliktos nepateikta, o tai reiškia, kad nėra jokio pagrindo tvirtinimui, kad teisė į PVM atskaitą ir sąnaudų pripažinimas gali būti grindžiamas duomenimis atvaizduotais sąskaitose faktūrose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1335/2008; procesinio sprendimo kategorija 9.2.1.1; 9.3.5(S)).
Aplinkybė, jog mokesčio mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Ar sąnaudos yra patvirtintos juridinę galią turinčiais dokumentais, nustatoma įvertinus, ar apskaitos dokumentai patvirtina tikrąjį įvykusios ūkinės operacijos turinį. Svarbu turėti omenyje, jog vien formalūs buhalterinės apskaitos dokumento trūkumai negali paneigti mokesčių mokėtojo teisės iš bendrųjų pajamų atimti tam tikras sąnaudas, jeigu jos faktiškai buvo patirtos ir tai patvirtina byloje esančių įrodymų visuma. Ir atvirkščiai, vien buhalterinės apskaitos dokumento turėjimas nesuteikia teisės sumažinti apmokestinamąjį pelną (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004).
Dėl išdėstytų priežasčių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 11 d. sprendimą pakeisti ir panaikinti sprendimo dalį ta apimtimi, kur buvo panaikinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 69-90 dalis, kuria išspręstas klausimas dėl įpareigojimo UAB „Energijos srautas“ sumokėti 470 599 Lt pelno mokesčio ir nuo nurodytos sumos apskaičiuotą pelno mokesčio baudą bei delspinigius.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.