Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo A. G. apeliacini skunda del Panevežio apygardos teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo

A. G. nuteistas pagal LR BK 129 str. 1 d. laisves atemimu 12 (dvylikai) metu, bausme nustatant atlikti pataisos namuose.

Iš A. G. priteista 55442,34 Lt turtines ir neturtines žalos atlyginimo L. B. .

A. G. nuteistas už tai, kad 2004 m. gegužes 25 d., apie 24 val., Panevežio m. (duomenys neskelbtini) esanciame L. U. priklausanciame name, del asmeniniu nesutarimu ir pykcio sudave A. B. penkis kartus rankomis i galvos sriti, padarydamas jam muštine žaizda pakaušyje, poodine kraujosruva kaktoje, dešines akies viršutiniame voke, kairiame skruoste ir kraujosruva viršutines lupos gleivineje, keturis kartus dure vienašmeniu durianciu-pjaunanciu irankiu A. B. i kairi dilbi, kairi skruosta, dešini peti ir krutines kaire puse, padarydamas pjautine žaizda kairiame dilbyje, pjautine žaizda kairiame skruoste, palaidines pažeidima dešinio peties srityje ir pažeidima kaires puses priekineje viršutineje dalyje, be to, tuo paciu peiliu karta dure A. B. i kaire krutines puse, del ko buvo pažeista širdis, ivyko širdies tamponada krauju ir del to nukentejusysis mire. Tokiu budu jis tycia nužude A. B. .

Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagristas ir neteisingas, nes jis buvo nepagristai pripažintas kaltu, be to, teismas neteisingai kvalifikavo jo veika ir paskyre jam per griežta bausme. Nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir yra grindžiamos prielaidomis bei spejimais. Kai jis virtuveje gincijosi su L. U. , ten atejo A. B. , kuris dešineje rankoje laike peili ir ta ranka trenke jam i krutine. Tada jis abiem savo rankomis pagavo A. B. ranka su peiliu ties plaštaka ir ta ranka laike, kad jis jos neištrauktu ir nesužalotu jo peiliu. Tuo metu A. B. kita ranka jam stengesi suduoti smugius, o jis alkunemis gynesi. Tokiu budu jie stumdesi ir judejo po virtuve. Pripažista, kad šio incidento metu, jam ginantis, alkunes kilnojant aukštyn-žemyn ir i šonus, bandydamas A. B. atstumti, jis ir galejo sužaloti A. B. , taip pat ir padaryti jam mirtina sužalojima. Jo nurodomas aplinkybes patvirtina ir A. B. kune (kairiame skruoste ir kairiame dilbyje) rasti pjautiniai sužalojimai bei ju pobudis. A. B. elgesi ir jo agresyvuma, jo nuomone, itakojo apsvaigimas nuo alkoholio. Kad A. B. i virtuve atejo rankoje turedamas peili ir ji puole, o jis tik gynesi, patvirtino S. K. ir V. V. . Taciau teismas nepagristai šiu liudytoju parodymus atmete kaip nenuoseklius ir prieštaringus. Nebuvo atsižvelgta i aplinkybes, kuriomis šie asmenys buvo dave pirminius parodymus. Jie buvo uždaryti i areštine kaip itariamieji, prieš juos tada buvo daromas psichologinis spaudimas duoti butent tokius parodymus, kurie naudingi policijos pareigunams. Šiu apklausu metu tie asmenys nebuvo ispeti apie atsakomybe del melagingu parodymu davimo, todel buvo suinteresuoti duoti tik tokius parodymus, del kuriu jie patys butu paleisti ir išvengtu atsakomybes. Itarimus šiems asmenims panaikinus, apklausiami liudytojais jie kaip tik ir dave teisingus parodymus, patvirtinancius jo nurodomas aplinkybes. Atmetes S. K. ir V. V. parodymus, teismas remesi kitos liudytojos L. U. parodymais, nuosprendyje nurodes, kad šie parodymai nuoseklus. Tai neatitinka tikroves, nes L. U. parodymai ir nenuoseklus, ir prieštaringi, be to, jie kelia abejoniu ir del ivykio metu buvusio šios liudytojos girtumo. Praejus po ivykio apie 3 val. laiko, L. U. buvo nustatytas 2,28 prom. girtumas, o tai reiškia, kad paties ivykio metu ji buvo sunkaus, apie 3,18 prom. girtumo. Liudytojas R. D. parode, kad ta diena su L. U. vartojo alkoholi nuo 12 val., todel del girtumo tos dienos ivykius blogai prisimena. Tos dienos vakare R. D. del girtumo policijai negalejo paaiškinti jo automobilio dingimo aplinkybiu. Šis liudytojas patvirtino, kad alkoholi su juo visa diena vartojo ir L. U. . Teismas patikejo šios liudytojos parodymais apie tai, kad nors ir apsvaigusi nuo alkoholio, ji gerai prisimena ivykiu eiga. Taciau tokius liudytojos aiškinimus paneigia daugelis bylos aplinkybiu. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu L. U. negalejo tiksliai nurodyti, kelinta valanda susitiko su R. D. ir net neprisimine, kad i namus buvo iškviesta ir buvo atvykusi policija. Ikiteisminio tyrimo metu parodžiusi, kad A. B. pas ja atvažiavo R. D. jau išvykus, veliau pripažino, kad R. D. išvykimo laiko del girtumo neprisimena. Dar veliau parode, kad A. B. atvyko kai R. D. dar buvo jos namuose. Pirmosios apklausos metu L. U. parode, kad kai virtuveje ji nuo jo eme ginti A. B. , jis jai sudave tris smugius i galva, nosi ir i aki. Velesniu apklausu metu jau parode, kad jis jai sudave tik viena smugi. Be to, anksciau parodžiusi, kad A. B. virtuveje sedint ant kedes, jis nieko nesakydamas pradejo A. B. mušti, teisme L. U. jau parode, kad jis sudave smugius A. B. stovinciam. Papildomos apklausos metu jau parode, kad negali pasakyti, kuris kam pirmas sudave smugius, taciau A. B. ji (A. G. ) stumtelejo. Be to, byloje yra L. U. pareiškimas, kuriame ji nurode, kad A. B. i virtuve atejo agresyviai nusiteikes, ji ižeidinejo, smoge jam dešine ranka ir po to ivyko grumtynes. Teismas padare išvada, kad ši pareiškima L. U. paraše itakojama jo ir V. V. . Taciau nuosprendyje nenurodyta, kuo remiantis ši išvada padaryta. Iš tikruju, tai patvirtinanciu duomenu byloje nera. Priešingai, po šio pareiškimo parašymo L. U. apklausiant liudytoja, ji kaip tik parode, kad neprisimena ivykio aplinkybiu, taip pat negalejo paaiškinti, kodel pareiškime nurode, jog konflikta pradejo A. B. . GMP darbuotojos liudytojos S. S. ir R. P. parode, kad ivykio vietoje L. U. joms papasakojo, jog pas ja atvažiavo du vyrai, kurie primuše ja, jos drauga ir pabego. Taigi L. U. del girtumo tada atrode, kad ja ir A. B. muše du vyrai. Visa tai parodo, kad L. U. parodymai iš esmes prieštaringi, del girtumo ji ivykiu neprisimena, o gal ir samoningai iškraipo ju aplinkybes. Todel teismas negalejo jos parodymais gristi savo išvadu, o juo labiau jais paneigti kitu ivyki maciusiu asmenu, taip pat ir jo paties, parodymu. Abejones privalejo buti aiškinamos tik kaltinamojo naudai. Nuosprendyje nurodyta, kad medicinos specialistas apžiuros metu jo kune nerado sužalojimu galvoje ir krutineje. Tai paaiškinama tuo, kad jis A. B. ranka buvo pagaves, A. B. negalejo suduoti stipriu smugiu ir todel matomu sužalojimu jo kune tikrai galejo nelikti. Nors guzus galvoje jis jaute, apie tai sake specialistui, taciau šie sužalojimai galejo buti neužfiksuoti del neatidumo ar kitu aplinkybiu. Jo nurodytas aplinkybes apie gynimasi nuo smugiu kilnojant alkunes patvirtina specialisto išvada apie tai, kad pas ji rasti sužalojimai – minkštuju audiniu sumušimai žaste ir plaštakos nugareleje galejo buti padaryti savigynos metu. Teismo medicinos specialisto išvadose nurodoma, kad po krutines sužalojimo A. B. galejo gyventi ne ilgiau negu keleta minuciu. Tai irgi patvirtina jo parodymus, kad A. B. nugriuvo vienoje vietoje, po to staiga atsikele, perejo i kita vieta, ten vel nukrito ir ten jau liko guleti. Visa tai užtruko ne daugiau kaip keliasdešimt sekundžiu. Ties antraja nugriuvimo vieta kaip tik ir liko kraujo klanas ant grindu. Tuo tarpu teismas kraujo žymes ant suolo, stalo kojos ir ant grindu ivertino subjektyviai ir tik jo nenaudai. Be to, iš apžiuros protokolo matosi, kad kraujo žymes vienodai buvo matomos ant visu virtuves grindu. Nuosprendyje dar nurodoma, kad nelogiška, jog A. B. butu nešesis peili i antra namo aukšta eidamas ten maudytis. Taciau negalima atmesti ir galimybes, kad ta peili nukentejusysis turejo pasiemes savigynos tikslais jau atvykdamas pas L. U. . Taip manyti galima todel, kad jis su savimi turejo pasiemes daug pinigu, o tai patvirtino A. B. žmona, jo motina ir liudytoja E. M. . Tai, kad budamas kairiarankis A. B. peili laike dešineje rankoje, rodo, kad ta peili jis atsineše noredamas ji tik pagasdinti. Tai, kad A. B. kune buvo rasti 8 sužalojimai, irgi nepatvirtina teismo išvados, kad prieš ji buvo atliekami aktyvus puolamieji veiksmai. Tie sužalojimai kaip tik patvirtina jo parodymus apie sužalojimu padaryma ginantis, mosikuojant alkunemis ir stumdantis. A. B. kune nerasta nei vieno pjautinio ar kitokio sužalojimo, kuris negalejo buti padarytas jo nurodomomis aplinkybemis. Neteisinga taip pat teismo išvada, kad virtuveje su A. B. konfliktavo tik jis vienas. To konflikto metu juos bande išskirti V. V. , kuris tokiu budu irgi dalyvavo grumtynese ir taip pat galejo A. B. suduoti smugius, taip pat ir peiliu. Nuosprendyje nurodoma, kad jis turejo galimybe nužudymo iranki paslepti. Taciau tai galejo padaryti ir ne jis, o L. U. . Be to, teismas neišsiaiškino, kur dingo A. B. pinigai, kuriuos irgi galejo paimti ši liudytoja. Negalima atmesti ir galimybes, kad L. U. galejo nuplauti veliau pas ja paimta peili. Visos jo išdestytos aplinkybes patvirtina, kad jis veike esant butinosios ginties situacijai, nes A. B. veiksmai kele jam akivaizdu ir realu pavoju. Be to, net ir nenustacius veikimo butinosios ginties salygomis, teismas net nevertino galimybes kvalifikuoti jo veika kaip nužudyma didžiai susijaudinus (BK 130 str.) arba kaip gyvybes atemima del neatsargumo (BK 132 str.). Taip pat nepagristai nebuvo nustatytos jo atsakomybe lengvinancios aplinkybes – tai, kad veikos padarymui turejo itakos provokuojantis nukentejusiojo elgesys ir kad veika buvo padaryta peržengiant butinosios ginties ribas. Net ir nenustates jokiu jo atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu, teismas vis tiek nepagristai paskyre jam per griežta bausme, viršijancia istatymo sankcijos vidurki. Turejo buti atsižvelgta i tai, kad nukentejusiojo elgesys buvo provokuojantis, del to, kas ivyko, jis nuoširdžiai gailisi, kad viskas ivyko staiga ir netiketai. Be to, pas L. U. jis atvyko jai padeti, nežinojo, kad ten ras A. B. ir konfliktuoti su juo neturejo tikslo. Jis šiuo metu yra sukures šeima, nori pradeti dora gyvenima, o ši ivyki laiko tik nelaimingai susiklosciusiu aplinkybiu visuma. Todel jis prašo nuosprendi panaikinti ir ji pagal BK 129 str. 1 d. išteisinti. Jeigu teismas vis tiek laikytu ji kaltu, tuomet prašo nuosprendi pakeisti ir jo veika perkvalifikuoti iš BK 129 str. 1 d. i BK 130 str. arba i BK 132 str. 1 d. Jeigu nebutu ir tokios galimybes, tuomet prašo nuosprendi pakeisti ir sušvelninti jam paskirta bausme iki artimesnes BK 129 str. 1 d. sankcijos žemutinei ribai.

Teismo posedyje nuteistasis A. G. ir jo gynejas prašo nuteistojo apeliacini skunda patenkinti, nuosprendi panaikinti ir nuteistaji A. G. išteisinti. Prokurore prašo nuteistojo apeliacini skunda atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu nutraukiama nustacius jo baudžiamaja atsakomybe šalinancia aplinkybe. Kolegija daro išvada, kad A. B. gyvybe buvo atimta A. G. veikiant butinosios ginties situacijoje ir neperžengiant butinosios ginties ribu.

Nagrinejant byla apeliacine tvarka, kolegija nustate, kad nuosprendyje destomos išvados neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, nes ju nepatvirtina išnagrineti irodymai, o nuosprendis grindžiamas tik spejimais ir prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas kai kuriuos irodymus be pagrindo ivertino nuteistojo nenaudai, neivertino ištirtu irodymu bei nustatytu bylos aplinkybiu visumos ir nepaneige nuteistojo A. G. nurodomu ivykio aplinkybiu. Apeliacinio proceso metu papildomai ištirti, o taip pat surinkti nauji irodymai irgi paneige nuosprendyje destomas teismo išvadas, o patvirtino butent tas aplinkybes, kurios destomos nuteistojo apeliaciniame skunde.

Iš bylos matosi, kad paties nuteistojo, taip pat nukentejusiuju ir liudytoju parodymais, ivykio vietos apžiuros protokolu, specialistu išvadomis daugelis ivykio aplinkybiu nustatytos teisingai ir jos abejoniu nekelia. Nera abejoniu ir del to, kur, kada ir kokiu budu buvo atimta gyvybe A. B. . Byloje nustatyta, kad nuosprendyje nurodytu laiku tai ivyko liudytojos L. U. namuose. L. U. seniai buvo pažistama ir su A. B. , ir su nuteistuoju A. G. . Tuo tarpu patys A. B. ir A. G. buvo pažistami tik iš matymo, daug metu buvo nesimate ir L. U. bute iki konflikto susitiko atsitiktinai. L. U. ta diena savo namuose girtavo su kitu savo pažistamu R. D. , pastarasis del girtumo pamiršo, kur paliko savo automobili ir del to buvo kvieciama policija. Veliau R. D. automobili rado gretimame kieme, kur ji pats ir buvo palikes. Taip pat nustatyta, kad L. U. vakare paskambino savo pažistamam A. G. ir praše padeti surasti ta tariamai pavogta automobili. Ta pati vakara pas L. U. i namus atvyko iš Rusijos sugrižes kitas jos pažistamas A. B. . Jie kartu dar išgere alkoholiniu gerimu ir A. B. nuejo i vonia. Tuo metu pas L. U. atvyko jos kviestas A. G. . Nustatyta, kad nuvežti pas L. U. A. G. papraše savo pažistamo V. V. , o šis savo drauges S. K. . Jie visi trise atvažiavo S. K. vairuojamu automobiliu ir kartu užejo i L. U. namus. Ten iš pradžiu kilo konfliktas tarp A. G. ir L. U. , o po to jau tarp A. G. ir iš vonios atejusio A. B. , kuris to konflikto metu ir buvo mirtinai sužalotas. Iš ivykio vietos apžiuros protokolo matosi, kad A. B. lavonas buvo rastas gulintis ant grindu virtuveje, ten pat rasta daug kraujo pedsaku. Specialistu išvadomis buvo nustatyta, kad A. B. mire nuo durtinio-pjautinio galimai padaryto peiliu kiauryminio krutines sužalojimo su širdies pažeidimu, ivykus širdies tamponadai krauju. A. B. taip pat nustatyti du pjovimo-idreskimo budu padaryti paviršiniai sužalojimai skruoste ir dilbyje, taip pat poodines kraujosruvos veido bei kaktos srityse ir muštine žaizda viršugalvyje. Visi šie kiti sužalojimai nežymus ir nukentejusiojo mirciai itakos neturejo. Kitomis specialistu išvadomis nustatyta, kad kuno sužalojimai buvo padaryti ir liudytojai L. U. , o taip pat paciam nuteistajam A. G. . L. U. nustatytos poodines kraujosruvos skruosto ir nosies srityse, taip pat odos ibrežimai kaktoje, skruoste, lupos ir nosies srityse. A. G. nustatyti minkštuju audiniu sumušimai žasto ir plaštakos srityse.

Visos aptartos aplinkybes išdestytos nuosprendyje ir ju negincija pats apeliantas. Jis pripažista ir tai, kad L. U. namuose tarp jo ir A. B. kilo konfliktas, taciau nurodo, kad ta konflikta pradejo pats A. B. , kuris ir turejo rankoje peili. Apeliantas neneigia, kad stumdantis virtuveje, jam laikant A. B. ranka su peiliu ir ta ranka kilnojant bei judinant i šalis, butent tokiu budu A. B. ir galejo buti padarytas mirti sukeles krutines sužalojimas. Iš nuosprendžio matosi, kad teismas šiu nuteistojo nurodomu aplinkybiu išsamiai neišnagrinejo, neišdeste nei itikinamu A. G. parodymu atmetimo motyvu, nei tuos parodymus paneigianciu kitu irodymu.

A. G. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo metu parode, kad telefonu pakviestas L. U. , nuvyko pas ja su V. V. ir S. K. . Iejus i namus L. U. pamate girta ir apsiverkusia, jos veidas buvo raudonas ir atrode kaip sumuštas. Del jam nežinomu priežasciu L. U. elgesi grubiai, konfliktavo, taciau jis jos nemuše ir nestumde. Jis stovejo virtuveje, atsisedes nebuvo ir tuo metu i virtuve laiptais iš antro aukšto nulipo jam tik iš matymo pažistamas A. B. . Šis iš karto pavadino ji necenzuriniu žodžiu ir puole ji dešineje rankoje laikydamas peili. Tos rankos, kurioje laike peili, kumšciu A. B. sudave jam i krutine. Jis pats iš karto dviem rankom sugriebe A. B. ranka, kurioje buvo peilis ir taip megino apsiginti. A. B. tuo metu sudavinejo jam smugius kita ranka i krutine ir galva, o jis nuo tu smugiu gynesi alkunemis. Gali buti, kad tuo metu alkune netycia galejo suduoti ir šalia ju buvusiai L. U. . Taip susikabine, jam laikant A. B. ranka, jie stumdesi po visa virtuve. Po to jis pamate, kad A. B. nugriuvo ant grindu. Trumpam išbeges iš virtuves, jis vel grižo pažiureti atgal, pamate, kad A. B. pasikele, atsisedo ant suolo, bet vel nugriuvo ant grindu. Priejes pamate, kad prie A. B. daug kraujo. Suprates, kad A. B. sunkiai sužalotas, jis išbego i gatve ir ten iš taksisto telefono iškviete greitaja medicinos pagalba. Kita diena jis automobiliu vyko i iš anksto suplanuota kelione i užsieni, taciau pasienyje buvo sulaikytas. Apie ivyki policijai nepraneše, o skambindamas GMP pasake ne savo pavarde, nes tuo metu buvo šoke, be to bijojo, nes anksciau buvo teistas ir todel mane, kad juo niekas nepatikes. Visu apklausu metu A. G. vienodai parode, kad pats jokio peilio neturejo ir kad užpuoles ji su peiliu A. B. pats pradejo konflikta. Gindamasis jis laike A. B. dešine ranka savo abiem rankomis, aktyviai judino i šonus alkunes, taip pat ir A. B. dešine ranka, kurioje šis laike peili, ta ranka su peiliu jis dar ir kilnojo aukštyn žemyn. Jis pats to nemate, taciau mano, kad butent tokiu budu, t.y. paciam nukentejusiajam laikant peili savo rankoje, ta peili judinant A. B. ir galejo buti mirtinai sužalotas. Tokias pacias aplinkybes A. G. nurode visu apklausu metu, tai patvirtino parodymu patikrinimo vietoje metu ir ta pati išdeste paduotame apeliaciniame skunde.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas atmete A. G. parodymus padare išvada, kad juos paneigia kiti irodymai. Taciau tokia išvada neatitinka nustatytu bylos aplinkybiu.

Byloje nustatyta, kad be paties nuteistojo A. G. , betarpiškai ivykio vietoje buvo ir ivyki mate trys liudytojai: L. U. , S. K. ir V. V. . Priemes A. G. atžvilgiu apkaltinamaji nuosprendi, teismas pasireme vieninteles liudytojos L. U. parodymais. Nuosprendyje toks sprendimas motyvuojamas tuo, kad L. U. parodymai nuoseklus, juos patvirtina kiti irodymai ir logiška ivykiu eiga. Dar nurodoma, kad L. U. neturejo pagrindo apklabeti nuteistaji, be to, nors ji ivykio metu ir buvo apsvaigusi nuo alkoholio, taciau parode, kad gerai prisimena ivykiu eiga. Su tokiomis išvadomis negalima sutikti, o del to apelianto destomi argumentai yra pagristi.

Teisminio nagrinejimo metu L. U. parode, kad ivykio diena savo namuose girtavo su R. D. , kuris vakare nerado palikto savo automobilio ir ji del to paskambino A. G. , kad šis padetu ta automobili surasti. Apie 23 val. pas ja atvažiavo A. B. , jie kartu išgere ir A. B. nuejo i vonia. Tuo metu atvažiavo A. G. su V. V. ir S. K. . Iejes i virtuve A. G. eme keiktis, priekaištavo, kad ji ji kviete, o po to sudave jai ranka i veida. Tuo metu iš vonios antrame aukšte i virtuve nulipo A. B. , jis rankose nieko neturejo. Jis paklause A. G. , kas vyksta. Mate, kaip A. B. atsisedo už stalo, o prie to stalo stovejes A. G. sudave A. B. ranka. Po to pats A. B. sudave A. G. . Ji bande ginti A. B. , bet A. G. vel sudave jai ranka, del to ji pargriuvo ir kas toliau vyko tarp A. B. ir A. G. , nemate. Kai atsikele nuo grindu, pamate, kad A. B. prisedo ant suolo, bet netrukus nuo jo nugriuvo ant grindu ir liko guleti. A. G. , V. V. ir S. K. tuo metu išejo pro duris pasake, kad iškvies greitaja pagalba. Atvykus GMP, A. G. vel išejo. Taip liudytojos L. U. parodymai išdestyti nuosprendyje. Taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad tie parodymai išdestyti nepilnai, netiksliai ir neivertinus tos pacios apklausos metu (t.4, b.l. 115-117) duotu parodymu prieštaravimu. Iš tikruju L. U. tiksliai neparode apie tai, kad pirmasis smugi A. B. sudave A. G. . Ji parode, kad ,,gal“ taip buvo. Be to, ji parode, kad atejes i virtuve A. B. galejo ir pirmasis pastumti A. G. . Liudytoja pripažino, kad buvo girta, todel smulkmenu negali prisiminti. Taip pat parode, kad peilio ir kitokiu irankiu nemate ne tik A. B. , bet ir A. G. rankose. Parodžiusi, kad buvo pargriuvusi ant grindu, ji taip pat pripažino, kad kas tuo metu vyko nemate, taip pat nemate, kaip buvo sužalotas A. B. . Liudytoja neparode, jog butu maciusi, kad A. B. sužalojo nuteistasis, ji tik spelioja, kad tai galejo padaryti arba A. G. , arba V. V. . Taigi jau vien šie teisme duoti L. U. parodymai patys savaime paneigia anksciau paminetus teismo argumentus apie tu parodymu nuosekluma ir apie liudytojos gebejima gerai prisiminti ivykio aplinkybes. Iš tikruju L. U. ne tik negalejo gerai prisiminti tu ivykiu, bet ir susipainiojo duodama parodymus. Ji netgi negalejo nurodyti, kuris iš asmenu – A. G. ar A. B. pradejo ju tarpusavio konflikta ir kuris pirmasis kitam sudave smugi. Taciau svarbiausia tai, jog ši liudytoja pati pripažino, jog po to vykusiu grumtyniu ir to, kaip ir kuo buvo sužalotas A. B. , ji iš viso nemate. Dar didesnes abejones del L. U. parodymu kyla del to, kad ji tuos parodymus nuolat keite, o tai vel paneigia teismo argumenta apie tariama jos parodymu nuosekluma. Pirmosios ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu (t.1, b.l. 205-208) L. U. parode, kad A. G. sudave A. B. ne mažiau kaip 10 smugiu i galva. Kai ji pati pargriuvo nuo jai irgi nuteistojo suduoto smugio, mate, kaip A. G. ir toliau muša A. B. , sedejusi prie stalo, smugius jam sudavinejo iš kitos stalo puses. Po to A. B. nugriuvo ant grindu. Velesnes apklausos metu (t.1, b.l. 209-212) jau parode, kad A. G. pradejo mušti sedinti už stalo A. B. , o ji pati, pargriuvusi ant grindu, daugiau jau nieko nemate. Kitos apklausos metu (t.1, b.l. 213-214) L. U. parode, kad buvo girta ir ivykius prisimena tik todel, kad išblaivejo nuo A. G. jai suduoto smugio. Dar kitos apklausos metu (t.1, b.l. 218-219) parode, kad negali tiksliai pasakyti, ar A. B. pirmasis sudave smugi A. G. . Veliau mate, kad jie atsistoje grumesi isikabine vienas kitam i drabužius, jokiu irankiu ju rankose nemate. Dar veliau pati L. U. paraše rašta (t.1, b.l. 229), kuriame nurode, kad konflikta pradejo pats A. B. . Jis ižeidžiamai pavadino A. G. , sudave jam ranka i krutine ir po to tarp ju ivyko grumtynes. Apklausta ikiteisminio tyrimo teisejo (t.1, b.l. 238-240) L. U. parode, kad kai A. B. nulipo i virtuve, ji nemate, ar šis ka nors turejo rankose. Jis eme ginti ja nuo A. G. ir jie eme stumdytis per stala. A. G. sudave jai i galva, ji pargriuvo ir toliau vykusiu grumtyniu nemate. Kai ji atsikele, pamate, kaip A. B. nugriuvo ant suolo, o kiti virtuveje buve asmenys išbego i lauka. Veliau jau lauke A. G. pasake, kad iškviete GMP. Jokio peilio pas nieka ji nemate. Papildomai apklausta apeliacinio proceso metu ir perskaicius jos ankstesnius parodymus, L. U. juose esanciu ir jau paminetu prieštaravimu paaiškinti nesugebejo. Parode, kad A. B. , nulipes i virtuve, paklause A. G. , ka šis cia daro. Jai atrodo, kad A. B. pirmasis pastume A. G. , jie susikibo ir stumdesi per stala. A. G. ne sudave jai i galva, o ja ,,sviede“, nubloške i siena ir ji susitrenke galva. Po to ji gulejo ant grindu susiemusi galva ir nieko nemate. Pas nieka peilio nemate, o kas sudave A. B. smugius peiliu ir ji nužude, ji irgi nežino. Tik jau po ivykio lauke A. G. jai liepe sakyti, kad A. B. pats nukrito nuo suolo. Spaudimo duoti kokius nors parodymus jai niekas nedare. Iš bylos matosi, kad po ivykio praejus apie 3 val. laiko, L. U. buvo nustatytas 2,28 prom. girtumas. Kad ivykio metu ji buvo girta, liudytoja pripažista pati ir tai parode apklausu metu. Apibendrinant galima padaryti išvada, kad L. U. parodymai iš tiesu yra prieštaringi, nuolat buvo keiciami, juose skirtingai nurodoma ir apie tai, koki smurta A. G. pavartojo prieš ja pacia, ir apie tai, kaip prasidejo konfliktas tarp A. B. ir A. G. . Taciau visu apklausu metu L. U. vienodai parode, kad iš viso nemate jokio peilio ir iš viso nemate tos konflikto dalies, kurios metu A. B. buvo padaryti mirtini kuno sužalojimai. Tai reiškia, kad L. U. parodymai nuteistojo A. G. parodymu tikrai nepaneigia, o kai kuriose dalyse netgi juos patvirtina.

Tas pats pasakytina ir apie liudytoju S. K. bei V. V. parodymus, kuriuos teismas, skirtingai negu L. U. parodymus, ivertino visai kitaip. Nuosprendyje nurodoma, kad jie nenuoseklus, prieštaringi, neatitinka tarpusavyje ir prieštarauja kitiems irodymams. Tokios išvados irgi nepagristos.

Teisme liudytoja S. K. parode, kad iejus i namus L. U. piktai kalbejosi su A. G. . Tuo metu i virtuve atejes A. B. . Jis rankoje laike kažkoki blizganti daikta, panašu i peili. Praeidamas pro A. A. B. sudave jam smugi ranka, jie abu isikibo i vienas kito rubus ir eme stumdytis. Ji pati tuo metu išejo i koridoriu ir jau ten budama išgirdo, kaip L. U. sake ,,Arunai, už ka tu man trenkei?“. S. K. yra davusi ir kitokius parodymus. Pirmosios apklausos itariamaja metu (t.2, b.l. 156-159) S. K. parode, kad atvykus pas L. U. , ši buvo girta, eme priekaištauti A. G. , kad šis pas ja atvažiavo ir jie eme bartis. Ji pati bande išeiti i koridoriu ir tada išgirdo, kaip L. U. pasake ,,Arunai, už ka tu man trenkei?“. Tada i virtuve atejo nepažistamas vyras (A. B. ). Jis atsisedo prie stalo kartu su A. G. . Ji mate, kaip A. G. pirmas sudave sedinciam A. B. i galva, po to jie susigrume, mušesi kumšciais, bet jokio peilio ji pas nieka nemate. Ji išejo i kiema ir tik veliau grižusi pamate virtuveje krauja ir gulinti A. B. . Dar kitos apklausos itariamaja metu (t. 2, b.l. 161-162) S. K. dar parode, kad A. B. rankose jokio daikto nemate, i jo rankas ji tiesiog nežiurejo. Treciosios apklausos itariamaja metu (t. 2, b.l. 164-165) jau parode, kad pirmasis smugi ranka sudave ne A. G. , o A. B. . Ta pati patvirtino ir velesniu apklausu metu apklausiama liudytoja (t. 2, b.l. 196-200, 201-202). Apeliacinio proceso metu S. K. parode, kad mate laiptais i virtuve nulipanti A. B. . Tuo metu pati stovedama prie duru ji mate, kad A. B. atrode supykes, pasake ,,kas cia darosi?“ ir pirmasis smoge A. G. . Po to jie susigrume, bet konflikto pabaigos ji jau nemate. Ar A. B. turejo rankoje peili, prisiminti negali. S. K. taip pat parode, kad pirmuosius parodymus dave tokius, kokius jai liepe duoti tyrejai. Pirminiai S. K. parodymai minimi ir nuosprendyje. Teismas atmete S. K. aiškinimus, kad pirminius parodymus ja duoti verte pareigunai, nes ju konkreciai liudytoja neivardijo. Vis delto, šios liudytojos nurodytomis priežastimis, del kuriu ji iš pradžiu dave A. G. nepalankius parodymus, yra pagrindas patiketi. Iš bylos matosi, kad pati S. K. buvo sulaikyta BPK 140 str. tvarka, jai paciai buvo pareikšti itarimai ir pirmuosius parodymus ji dave apklausiama itariamaja. Akivaizdu, kad tuo metu ji buvo suinteresuota duoti tik tokius parodymus, kurie pirmiausia butu palankus jai paciai. Kita vertus, tie pirminiai parodymai buvo duoti tik ikiteisminio tyrimo pareigunams ir teismas juos pripažinti irodymais negalejo. Tuo tarpu teisminio nagrinejimo metu S. K. patvirtino A. G. nurodomas ivykio aplinkybes. Bet kuriuo atveju, net ir pirminiu apklausu metu S. K. apie A. B. sužalojima peiliu nieko neparode, todel net ir tie jos parodymai A. G. parodymu nepaneige. Liudytojas V. V. parode, kad L. U. buvo girta, kalbejo nerišliai ir pirmoji pradejo konfliktuoti su A. G. . Po to i virtuve keikdamasis atejo A. B. , kuris rankoje turejo daikta, panašu i peili. Praeidamas pro A. A. B. sudave jam smugi, jie susikabino ir stumdesi. Mate, kad A. G. ginasi dengdamasis veida rankomis, o A. B. mosavo rankomis ir sudavinejo smugius. Po to mate, kad A. B. pargriuvo prie stalo, atsistojo ir vel griuvo. Kaip buvo A. B. sužalotas peiliu, nemate. Taip pat nemate, kad butu mušama ir kad buvo pargriuvusi L. U. . V. V. ankstesniu apklausu metu šis liudytojas kai kurias aplinkybes irgi buvo nurodes kiek kitaip, pvz., kad A. G. irgi buvo atsisedes prie stalo (t. 2, b.l. 75-78, 191-195). Papildomai apklaustas apeliacinio proceso metu jis vel parode, kad mate, kaip A. B. i virtuve atejo rankoje laikydamas i peili panašu daikta, kažka pasake A. G. ir pirmas smoge jam i veida. Po to jie susikibo, stumdesi, o po to A. B. nugriuvo. Dar parode, kad mate, kaip A. B. buvo užsimojes peiliu, A. G. sugriebe ta ranka ir peilio jis daugiau nemate. V. V. parodymuose iš tikruju yra kai kuriu prieštaravimu, kuriu nepavyko pašalinti nei pirmosios, nei apeliacines instancijos teismuose. Vis delto, net ir atmetus jo paskutiniuosius parodymus apie A. B. rankoje aiškiai matyta peili, ir visu kitu apklausu metu V. V. nepaneige, o tik patvirtino A. G. nurodomas aplinkybes, patvirtino, kad peilio pas pati A. G. tikrai nemate ir kad konflikta pradejo tikrai ne nuteistasis, o pats A. B. . Nuosprendyje teismas nurode, kad kai kuriose detalese S. K. ir V. V. parodymai nesutampa, be to, jie negalejo konkreciau apibudinti ju matyto daikto, panašaus i peili. Be to, abu šie liudytojai yra nuteistojo draugai ir yra suinteresuoti duoti jam palankius parodymus. Taciau kolegija atkreipia demesi i tai, kad dar daugiau prieštaravimu yra ir liudytojos L. U. parodymuose, kurie jau buvo aptarti. L. U. buvo gera A. B. pažistama, vartojo su juo alkoholi betarpiškai prieš pat ši ivyki. Todel ja lygiai taip pat yra pagrindas laikyti suinteresuota duoti parodymus, palankesnius A. B. . Kaip jau mineta, apeliacinio procesu metu L. U. jau patvirtino dar daugiau paties A. G. nurodomu aplinkybiu. Be to, L. U. vienintele iš visu aptartus parodymus davusiu asmenu buvo girta, o tai dar karta patvirtina, kad jos parodymai negalejo buti vertinami teisingesniais už kitu liudytoju parodymus.

Kolegija pažymi, kad išanalizavus visu ivykio vietoje buvusiu asmenu parodymus, patys nuosekliausi ir itikinamiausi yra butent nuteistojo A. G. parodymai. L. U. , S. K. ir V. V. parodymai A. G. parodymu ne tik nepaneigia, o didesneje dalyje (ypac S. K. ir V. V. ) juos tik patvirtina.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje dar išdestyti ir nukentejusiuju bei kitu liudytoju parodymai, taciau jie jokiu svarbiu bylos aplinkybiu nepatvirtina ir A. G. parodymu taip pat nepaneigia. Visi tie kiti asmenys nebuvo ivykio dalyviais ir patys jo nemate. Nukentejusiosios L. ir B. B. parode, kad A. B. mirties aplinkybes joms nežinomos. Liudytojas R. D. patvirtino, kad ta diena girtavo su L. U. jos namuose ir apie tai, kad veliau tuose namuose buvo mirtinai sužalotas A. B. , sužinojo tik kita diena. Liudytojas A. T. parode, kad dirbo taksistu ir prisimena, kad ta vakara kažkoks nepažistamas vyras papraše telefono ir skambino greitajai pagalbai. GMP darbuotojos liudytojos S. S. ir R. P. parode, kad atvykusios i ivykio vieta A. B. rado jau mirusi. Prisimena, kad ilgai ieškojo to buto ir joms kelia parode kažkoks vyras. Perskaicius šiu liudytoju ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jos juos patvirtino. Šios liudytojos buvo parodžiusios, kad bute buvo ir girta moteris. Ji pasakojo, kad nužudytasis buvo jos draugas, atejo pas ja i svecius, o po to atejo kiti du vyrai, sumuše jos drauga ir pabego. A. B. sesuo S. P. ir jos vyras S. Pe. apklausti liudytojais parode, kad jau po keliu dienu buvo nueje pas L. U. aiškintis ivykio aplinkybiu. L. U. paakyje matesi kraujosruva. Ji jiems papasakojo, kad A. B. buvo jos namuose, o po to atvyko A. G. ir dar vienas vyras bei moteris. Sedint prie stalo, vienas iš tu vyru sudave A. B. ir šis nukrito po stalu. Po to tie vyrai jai liepe sakyti, kad ,,ji nieko nemate, negirdejo, o Arvydas nukrito nuo kedes“. Panašius parodymus dave liudytoja D. O. . Jai L. U. sake, kad nemate, kas nudure A. B. . Sake, kad vienas iš dvieju atejusiu vyriškiu sumuše ja pacia. Išvardintu ivykio nemaciusiu liudytoju parodymais apkaltinamasis nuosprendis irgi negalejo buti grindžiamas. Pirmiausia, ju parodymai negalejo paneigti ir nepaneige A. G. duotu parodymu. Be to, dauguma šiu liudytoju tik perpasakojo tai, ka jiems pasakojo L. U. . Tuo tarpu iš pacios L. U. parodymu matosi, kad ir ji pati A. B. sužalojimo aplinkybiu nemate, o prieštaravimai jos parodymuose šioje nutartyje jau buvo aptarti. Kolegija pažymi ir tai, kad kelia abejoniu ir L. U. parodymai apie prieš ja pacia panaudota smurta. Šias aplinkybes liudytoja irgi nurodinejo skirtingai. Nera pagrindo atmesti A. G. parodymu apie tai, kad tycia jis nesudave L. U. nei vieno smugio, o tai galejo ivykti atsitiktinai, kai jis jau grumesi su A. B. . Tai neprieštarauja ir specialisto išvadoms apie L. U. nustatytus kuno sužalojimus.

Nuosprendyje dar nurodoma, kad A. G. , S. K. ir V. V. parodymus tariamai paneigia, o L. U. parodymus tariamai patvirtina dar ir kiti bylos duomenys. Tokia išvada irgi nepagrista, nes tokiu duomenu byloje nera ir ju neišdeste pats teismas. Nusikaltimo irankis ir, konkreciai, peilis tiriant šia byla nebuvo surastas. Tai pažymeta paciame nuosprendyje. Teismas nurodo, kad nuteistasis galejo ta iranki paslepti, nes buvo sulaikytas tik po paros laiko. Taciau apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, kad tai tera niekuo nepagristos teismo speliones. Byloje nepaneigtas ir apelianto argumentas, kad nusikaltimo iranki galejo paslepti ar išmesti pati namu šeimininke L. U. . Bet kuriuo atveju, tikrai neirodyta, kad peili turejo A. G. . Peilio pas ji nemate pati L. U. , tuo tarpu kiti liudytojai daikta, panašu i peili, mate tik pas A. B. . Nuteistasis A. G. kita diena buvo sulaikytas bandant išvykti i užsieni. Apie ivyki jis nepraneše policijai, taciau, nors ir svetima pavarde, taciau butent pats nuteistasis iškviete GMP ir nepasišalino iš ivykio vietos, kol neatvyko medikai. Galima abejoti nuteistojo aiškinimais, kad jis nebande pasislepti nuo teisesaugos išvykdamas iš Lietuvos. Kita vertus, toks jo elgesys negali ir buti laikomas jo kalte patvirtinanciu irodymu. Be to, nuteistojo aiškinimai, kodel jis pats apie ivyki nepraneše policijai, kolegijos nuomone, itikinami. Apeliantas nurodo, kad anksciau buvo kelis kartus teistas, todel net nesitikejo, kad juo bus patiketa jau vien del šios priežasties. Tai, kad veliau priimtame nuosprendyje A. G. parodymai buvo atmesti nesant konkreciu tuos parodymus paneigianciu irodymu, apelianto destomus argumentus bent iš dalies tikrai patvirtina.

Nuosprendyje taip pat nurodoma, kad A. G. parodymai prieštarauja specialistu išvadoms, kurios patvirtina nuteistojo aktyvius puolamuosius veiksmus prieš A. B. . Tokia išvada teismas motyvavo tuo, kad A. B. buvo suduota daugiau smugiu, penki iš sužalojimu jam buvo padaryti durianciu-pjaunanciu irankiu, taip pat tuo, kad ta iranki panaudojo butent A. G. . Tokios teismo išvados irgi tera teismo prielaidos ir niekuo nepagristi samprotavimai. Be to, naujais apeliacinio proceso metu ištirtais irodymai tos išvados buvo paneigtos. Pirmiausia niekuo nepagrista yra išvada, kad peili ar kitoki iranki konflikto metu panaudojo A. G. . Tai neirodyta ir tai šioje nutartyje jau buvo aptarta. A. B. kune tikrai buvo nustatyta daugiau sužalojimu. Be mirti sukelusio durtinio-pjautinio krutines sužalojimo, jam dar buvo nustatytos pjautines žaizdos skruoste, dilbyje, poodines kraujosruvos veido srityje ir muštine žaizda pakaušyje. Visi sužalojimai galejo buti padaryti ne mažiau kaip 8 smugiais. Visi sužalojimai, išskyrus krutines sužalojima, ivertinti nežymiais. Pakaušio žaizda galejo buti padaryta paciam nukentejusiajam griunant. Taigi nustatytu kuno sužalojimu skaicius nera toks didelis, kuris tikrai patvirtintu konflikto metu A. G. tureta aiškia jegu persvara arba patvirtintu teismo išvada apie tariamus nuteistojo aktyvius puolamuosius veiksmus. Paciam A. G. irgi buvo nustatyti muštiniai žasto ir plaštakos sužalojimai, kraujosruvos bei nubrozdinimai. Specialisto išvadose nurodoma, kad ir nuteistajam padaryti sužalojimai budingi savigynai. Be to, pats A. B. padarytu sužalojimu pobudis, ypac nežymus pjautiniai sužalojimai, neprieštarauja A. G. nurodomoms aplinkybems apie grumtyniu eiga. Kitose teismo medicinos specialistu išvadose nurodoma, kad nukentejusysis ir jam mirti sukelusi kuno sužalojima padares asmuo to sužalojimo metu buvo priešpriešais ir nukentejusiajam esant vertikalioje padetyje. Tai irgi patvirtina A. G. parodymus, kad jie grumesi stovedami ir kad jis savo rankomis laike A. B. ranka su peiliu. Tai paneigia ir galimybe, kad A. B. butu mirtinai sužalotas kitokioje padetyje, pavyzdžiui, sedintis už stalo, gulintis arba suduodant jam smugi ne iš priekio, o iš kitu pusiu.

Iš nuosprendžio matosi, kad teismas iš viso neskyre didesnio demesio A. B. mirti sukelusio kuno sužalojimo mechanizmo nustatymui. Taip pat jokiais konkreciais duomenimis nepaneige ir A. G. parodymu apie tai, kad jis pats peilio savo rankose neturejo, o tik laike A. B. ranka su peiliu, ta ranka kilnojo, judino i šalis ir nukentejusysis galejo buti sužalotas butent tokiu budu. Ikiteisminio tyrimo metu pateiktose specialisto išvadose nurodoma, kad A. B. mirti sukele durtinis-pjautinis krutines sužalojimas. Krutines žaizdos kanalo gylis yra 15 cm, kanalo kryptis yra iš priekio i užpakali, iš kaires i dešine, apie 70 laipsniu kampu, atviru i išore ir iš apacios i viršu, apie 45 laipsniu kampu, atviru žemyn. Teismui tikrai galejo kilti abejones, ar toks sužalojimas, kurio kanalo gylis net 15 cm, galejo buti padarytas nukentejusiajam peili laikant savo paties rankoje. Taciau byla nagrinejant apeliacine tvarka, tokia galimybe kaip tik ir buvo patvirtinta. Atliekant papildoma irodymu tyrima, tokia galimybe pirmiausia patvirtino apklausta teismo medicinos eksperte R.Sitiene. Ji parode, kad jos akivaizdoje A. G. papasakotas ir pademonstruotas A. B. sužalojimo mechanizmas yra imanomas. Žaizdos kanalo gylis jokios esmines reikšmes neturi, nes padaryti toki sužalojima suduoti smugi peiliu didele jega nereikalinga. Siekiant išsiaiškinti, ar A. B. galejo buti sužalotas butent apelianto nurodomomis aplinkybemis, kolegija šioje byloje paskyre nauja teismo medicinos ekspertize. Šios ekspertu komisijos atliktos ekspertizes išvadose nurodomi tie patys jau anksciau pamineti A. B. nustatyti kuno sužalojimai. Išvadose nurodoma, kad visi tie sužalojimai galejo buti padaryti butent grumtyniu metu nukentejusiajam ir sužalojimus padariusiam asmeniui esant artimame kontakte ir jiems esant priešpriešiais vienas kito atžvilgiu. Muštine žaizda viršugalvyje taip pat gali buti interpretuota kaip galima grumtyniu pasekme – nukentejusiajam grumtyniu metu nugriuvus ir atsitrenkus mineta sritimi i kieta buka paviršiu. Taciau svarbiausia reikšme turi ekspertizes išvada del A. B. mirti sukelusio sužalojimo. Išvadose nurodoma, kad A. B. galejo buti sužalotas butent nuteistojo A. G. nurodomu budu, t.y. jam ir A. B. stumdantis, nuteistajam aktyviai judinant i šalis alkunes, nuteistajam abiem rankomis laikant A. B. ranka ties plaštaka, kurioje pats nukentejusysis laike peili, kilnojant ta ranka aukštyn ir žemyn ir padarant A. B. nustatytus sužalojimus su salyga, jei nukentejusysis peili laikytu dešineje rankoje ašmenimis i viršu. Tokioje padetyje peilio ašmenys galejo pasiekti ir sužaloti kairio skruosto, kairio dilbio ir krutines kaires puses sritis. Teismo posedyje šias išvadas dar karta patvirtino vienas iš šia ekspertize atlikusiu ekspertu J.Rybalko. Kolegija atkreipia demesi i tai, kad butent tokias grumtyniu ir A. B. sužalojimo aplinkybes visu savo apklausu metu kaip tik ir nurode pats A. G. . Taip pat pažymetina, kad pats nuteistais tokiu smulkiu ir atitinkanciu daug butinu salygu aplinkybiu tikrai negalejo specialiai sugalvoti iš anksto. Tas aplinkybes apeliantas nurode nuo pat pradžiu ir tik po to jas patvirtino ekspertai. Paminetos ekspertizes išvados kartu su jau aptartomis kitomis bylos aplinkybemis tik dar karta patvirtina nuteistojo A. G. parodymus apie jo veikima butinosios ginties situacijoje.

Iš nuosprendžio matosi, kad nepagristos yra ir teismo išvados apie A. G. veikos subjektyvine puse, t.y. jo veikos motyvus, tikslus ir kaltes ruši. Nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodoma, kad A. G. nužude A. B. del asmeniniu nesutarimu ir pykcio. Tokia išvada niekuo nepagrista ir jos nepagrinde pats teismas. Byloje neabejotinai nustatyta, kad A. G. su A. B. buvo pažistami tik iš matymo, iki šio ivykio daug laiko nebuvo vienas kito mate ir L. U. namuose susitiko visai atsitiktinai. A. G. i savo namus telefonu pakviete L. U. prašydama padeti surasti pavogta automobili. Todel vykdamas pas ja A. G. tikrai negalejo žinoti apie ten esanti A. B. ir juo labiau negalejo net numanyti apie ivyksianti konflikta. Taigi teismo išvada apie A. G. ir A. B. asmeninius nesutarimus ir A. G. pykti ne tik yra tik prielaida, bet ir aiškiai neatitinka tikroves. Aptartos aplinkybes kaip tik patvirtina apelianto parodymus apie tai, kad konfliktas kilo jam netiketai, kad tai A. B. ji užpuole, o jis grumtyniu metu gynesi. Nuosprendyje taip pat padaryta išvada, kad A. B. A. G. nužude veikdamas tiesiogine apibrežta tycia. Tokia išvada irgi neteisinga pirmiausia todel, kad nepasitvirtino teismo nustatytos faktines bylos aplinkybes. Visuma išdestytu irodymu ne tik nepaneigia A. G. parodymu apie konflikto pradžia bei eiga, o tuos parodymus kaip tik patvirtina. Nepaneigta, kad konflikta pradejo A. B. , jis pirmasis sudave smugi nuteistajam, be to, užpuole ji rankoje laikydamas peili. Kaip jau mineta, ekspertizes išvados nepaneige, o tik patvirtino A. G. parodymus, kad ir A. B. mirti sukeles krutines sužalojimas ir kiti jam nustatyti sužalojimai galejo buti padaryti grumtyniu metu peili savo rankoje laikant paciam A. B. . Laikydamas ta ranka su peiliu abiejomis savo rankomis, ja judindamas ir kilnodamas, A. G. tikrai ne tik neturejo tikslo atimti A. B. gyvybe, bet ir negalejo numatyti tokiu pasekmiu. Todel jo veikoje nebuvo nei tiesiogines, nei netiesiogines tycios.

BPK 20 str. 5 d. nurodyta, kad teismas irodymus ivertina pagal savo vidini isitikinima, pagrista išsamiu ir nešališku visu bylos aplinkybiu išnagrinejimu, vadovaujantis istatymu. BPK 305 str. 1 d. 2 p. reikalauja apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdestyti ir irodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmete kitus irodymus. Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 20003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ,,Del teismu praktikos taikant BPK normas, reglamentuojancias nuosprendžio surašyma“ išaiškinta, kad teismo išvados vertinant irodymus turi buti pagristos. Apkaltinamasis nuosprendis negali buti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi buti pagristos irodymais, negincijamai patvirtinanciais kaltinamojo kalte padarius nusikalstama veika ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejoniu nepavykus pašalinti, jos aiškinamos kaltinamojo naudai. Be to, irodinejimo našta negali buti perkelta kaltinamajam.

Išnagrinejusi šia byla, kolegija konstatuoja, kad daugelio iš išdestytu nuostatu bei reikalavimu teismas nesilaike. A. B. gyvybes atemimo aplinkybes išsamiai nebuvo išaiškintos, apkaltinamajame nuosprendyje nebuvo išdestyti A. G. kalte negincijamai patvirtinantys irodymai, o paties A. G. parodymais teismas nepatikejo ir juos atmete nepagristai. Kaip jau mineta, visuma nustatytu bylos aplinkybiu, tarp ju ir naujos teismo medicinos ekspertizes išvados, ne tik nepaneigia, bet kaip tik patvirtina nuteistojo nurodomas ivykio aplinkybes. Byloje nera duomenu apie tai, kad užejes i L. U. namus A. G. pats pradejo konflikta ir kad jis tuo metu sudave smugius L. U. . Atejes iš vonios A. B. galejo matyti pacios L. U. pradeta konflikta, taciau jo tolesni veiksmai A. G. atžvilgiu negali buti laikomi teisetais. Kaip jau mineta, irodymai ne tik nepaneigia, o tik patvirtina A. G. parodymus, kad A. B. pirmasis sudave nuteistajam smugi ranka, be to, toje rankoje laike peili. Toliau konfliktas ir grumtynes vyko A. G. nurodytomis aplinkybemis. BK 28 str. 1-3 dalyse nurodyta, kas asmuo turi teise i butinaja ginti. Asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas butinosios ginties ribu, padare baudžiamajame istatyme numatyto nusikaltimo požymius formaliai atitinkancia veika gindamasis nuo pradeto ar tiesiogiai gresiancio pavojingo kesinimosi. Butinosios ginties ribu peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tycia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kesinimosi pobudžio ir pavojingumo.

Nuteistasis A. G. savo parodymuose ir paduotame apeliaciniame skunde neneigia, kad galejo atimti gyvybe A. B. , taciau jis nurodo, kad tai ivyko grumtyniu metu jam paciam nuo A. B. ginantis ir laikant bei judinant paties A. B. ranka su peiliu. Tokiu nuteistojo parodymu kiti irodymai nepaneige, o tik juos patvirtino. Esant išdestytai situacijai, A. G. veiksmus butina vertinti butinaja gintimi. Pirmas pradejes konflikta, pirmasis sudaves smugi ir laikydamas rankoje peili A. B. pats jau buvo pradejes pavojinga kesinimasi. Šis kesinimasis buvo realus ir akivaizdus, jis grese paties A. G. gyvybei ir sveikatai. Be to, atremdamas ši pavojinga kesinimasi, A. G. iš viso neturejo tycios atimti A. B. gyvybe. Tai reiškia, kad jis veike esant butinosios ginties situacijai ir neperžengdamas butinosios ginties ribu. Nustacius šia baudžiamaja atsakomybe šalinancia aplinkybe, apkaltinamasis nuosprendis naikinamas, o baudžiamoji byla A. G. atžvilgiu, vadovaujantis BPK 3 str. 1 d. 9 p., nutraukiama.

Apeliaciniame skunde nuteistasis yra išdestes ir kitus argumentus, susijusius su baudžiamuju istatymu taikymu ir jam paskirtaja bausme. Taciau nustacius pagrinda šios bylos nutraukimui, tu kitu skundo argumentu kolegija jau nesvarsto.

Panaikinant apkaltinamaji nuosprendi, kitaip turi buti išspresti ir kiti tuo nuosprendžiu spresti klausimai. Kardomoji priemone A. G. naikinama. Nutraukiant A. G. atžvilgiu baudžiamaji procesa, iš viso negali buti svarstomas ieškinio del turtines ir neturtines žalos atlyginimo klausimas. Šis ieškinys paliekamas nenagrinetu. Kartu kolegija pažymi, kad tai neužkerta kelio nukentejusiajai reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka. Pas A. G. paimti pinigai ir jo mobiliojo ryšio telefonas, kuriuos teismas perdave civilinio ieškinio padengimui, turi buti sugražinti A. G. . Kitu paimtu ir prie bylos pridetu daiktu klausima nuosprendžiu teismas išsprende teisingai ir del ju kolegija priima toki pati sprendima.

Vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p., 3 str. 1 d. 9 p., teiseju kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevežio apygardos teismo 2005 m. balandžio 22 d. nuosprendi panaikinti.

Baudžiamaja byla A. G. atžvilgiu nutraukti nustacius, kad A. B. gyvybe buvo atimta veikiant butinosios ginties situacijoje ir neperžengiant butinosios ginties ribu.

Kardomaja priemone A. G. panaikinti ir iš suemimo ji nedelsiant paleisti teismo saleje.

Nukentejusiosios L. B. civilini ieškini del turtines ir neturtines žalos atlyginimo palikti nenagrineta.

Iš A. G. paimtus ir saugomus Panevežio miesto VPK finansu skyriuje 200 (du šimtus) euru bei mobiliojo ryšio telefona ,,Nokia 3510i“ gražinti A. G. .

Paimtus A. G. drabužius gražinti A. G. , 8 peilius ir puodeli gražinti L. U. , kompaktini diska gražinti Panevežio greitosios medicinos pagalbos stociai. A. B. drabužius ir batus, taip pat du butelius sunaikinti.