Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjus pareiškėjo V. S. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria buvo netenkintas pareiškėjo skundas, dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 29 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo gautas pareiškėjo V. S. pareiškimas, kuriuo jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 228 str., 229 str. Pareiškėjas nurodė, kad jo senelis J. L. turėjo 77,50 ha žemės ūkio paskirties žemės, esančios Švenčionių rajone. Atkuriant nuosavybės teises į šį žemės sklypą ir dalijantis žemę tarp giminaičių, pareiškėjui buvo suprojektuotas 16,23 ha žemės sklypas. Vėliau perrašinėjant dokumentus, išvadoje „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ atsirado klaida - vietoje žemės paskirties žemės, nurodytas miškas. Taip pat nurodė, kad nagrinėjant bylas Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, Nacionalinė žemės tarnyba ir Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrius turėjo visą reikalingą informaciją, tačiau slėpė pirminius nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus, kuriuose nurodyta, kad J. L. valdė 77,50 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Pareiškėjas nurodė, kad daug kartų kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių, jog būtų ištaisyta padaryta klaida, tačiau buvo tik susirašinėjama, o galiausiai, Nacionalinė žemės tarnyba jo prašymą atmetė. Pareiškėjas prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str. ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėją M. L., Nacionalinės žemės tarnybos tarnautoją V. L., Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo funkcijas atliekantį A. B..

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroras 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal V. S. pareiškimą, nes nepadarytos Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str. numatytos nusikalstamos veikos.

Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad jog Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. L., Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojos V. L., tarnybos direktoriaus pavaduotojo funkcijas atliekančio A. B. nusikalstamų veiksmų nenustatyta. Į teisėsaugos instituciją dėl įžvelgtos galimai padarytos nusikalstamos veikos gali kreiptis visi asmenys, o tikrinti gautą informaciją apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, rinkti nusikalstamą veiką pagrindžiančius ar paneigiančius įrodymus, yra ikiteisminio tyrimo pareigūnų pareiga, tačiau pažymėtina, jog teisėsaugos institucijai pateikta informacija apie galimai padaryto nusikaltimo faktą turi būti pagrįsta objektyviais duomenimis, suteikiančiais pagrindą manyti, jog minėta nusikalstama veika realiai galėjo būti padaryta. Tačiau pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie tai, kad jam minėtų asmenų veiksmais (neveikimu) būtų buvusi padaryta didelė žala.

Skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą, remiantis Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 229 str.

Skunde teigiama, kad pradinis pareiškėjo skundas buvo nagrinėtas Vilniaus apygardos ir Lietuvos Vyriausiajame administraciniuose teismuose. Atsakovus, t. y., Švenčionių rajono žemėtvarkos skyrių ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos atstovavo Ž. T.. Pastaroji privalėjo susipažinti su byla iš esmės. O tai reiškia, kad ji privalėjo susipažinti su visa, taigi taip pat ir su pradine, bylos medžiaga, t. y. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kilme. Susipažinti su visa, taigi taip pat ir su pradine, bylos medžiaga privalėjo M. L., A. B. ir V. L..

Skunde pareiškėjas konstatuoja faktą, kad penkis kartus aukščiau paminėti valstybinių institucijų tarnautojai darė vieną ir tą pačią klaidą - „nepasidomėjo“ pradine informacija, t. y. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kilme. Kada penkis kartus daroma viena ir ta pati klaida, pareiškėjo vertinimu, tai jau nėra atsitiktinumas, o sisteminis išvados Nr. (duomenys neskelbtini) kilmės slėpimas. Slepiama, tai, kad pareiškėjas paveldėjo senelio žemę, bet ne mišką.

Pareiškėjas nurodo, kad 2004 m. liepos 7 d. pateikė pašymą skirti žemės sklypą esantį Švenčionių rajono Jakelių kadastrinėje vietovėje, Lazdinių kaime. Prašymo pagrindas – 2001 m. lapkričio 12 d. parengta išvada Nr. (duomenys neskelbtini). 2004 m. liepos 7 d. buvo paženklintos sklypo ribos, vėliau galutinai paruoštas projektas (plane (duomenys neskelbtini) sklypas). Pareiškėjui pasidomėjus, kada gaus nuosavybės dokumentus, jam buvo paaiškinta, kad daug darbo, prašė palaukti, raštiškų pranešimų pareiškėjas taip pat negavo. 2010 m. birželio 14 d., t. y. praėjus šešiems metams nuo pareiškimo ir išvados pristatymo dienos, pareiškėjas kreipėsi į VAVA, tikslu sužinoti, kada jis gaus sklypo nuosavybės dokumentus. 2010 m. gruodžio 29 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių žemėtvarkos skyrius atsakė, kad VAVA pateikto projekto nepatvirtino. Motyvavo tuo, kad už pareiškėjo pateiktą miško išvadą negalima skirti žemės ūkio paskirties žemės, todėl nuosavybės teisė į Nr. (duomenys neskelbtini) sklypą nebus suteikta. Vėliau, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsakė jog pareiškėjui pateikus prašymą už pateiktą miško išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) bus suteiktas miško sklypas. Taigi, rinktis mišką pareiškėjui pasiūlyta po Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo nutarties įsigaliojimo, t. y. po 2012 m. kovo 22 d., praėjus beveik aštuoniems metams nuo pareiškimo prašymo pateikimo momento. Siūlymą dabar rinkti miško sklypą galima vertinti kaip prievartinį pareiškėjo nustūmimą pretendentų sąraše, jis priverstas rinktis iš to kas liko. Šiuo atveju, pareiškėjo įsitikinimu, jo patirta žala yra akivaizdi – jis privalo rinktis miško sklypą po to, kai juos minėtuose rajonuose jau rinkosi 8793 žmonės. 2004 metais jis galėjo rinktis vertingą brandų mišką, o dabar jam siūlomas menkavertis.

Pareiškėjas nurodo, kad jau aštuonerius metus yra mulkinamas žemėtvarkos tarnautojų. Pareiškėjo vertinimu, dėl Švenčionių rajono žemėtvarkos kaltės buvo už miško išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas patyrė daug rūpesčių, turėjo kurti raštus Vilniaus apskrities administracijos viršininkui, rašyti skundus teismams. Šiuo atveju atsakovas ir trečias suinteresuotas asmuo moraliai nusikalto, kadangi pareiškėjo neatsiprašė ir dar daugiau, administracinio teismo teisėjos pritariamai paklausus „gal tegul taip ir lieka - palikit suprojektuotą Nr. (duomenys neskelbtini) sklypą pareiškėjui“, atsakovo, Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovė Ž. T. tokiam pasiūlymui pasipriešino, tuo išreikšdama suinteresuotumą. Iš skundo priede pateiktos medžiagos yra akivaizdu, kad atsakovas turėjo pradinę informaciją apie išvados kilmę ir padarytą klaidą, t. y. buvo suklysta perrašinėjant išvadą, dėl ko žemės ūkio paskirties žemės išvada tapo miško išvada. Tos klaidos iki šios dienos neištaiso, nors apie ją ir žino. Taigi, ir šiuo atveju pareiškėjas patiria moralinę žalą. Todėl valstybės tarnautojų pareigų neatlikimas ir piktnaudžiavimas jomis yra akivaizdus. Taip pat yra akivaizdi ir padaryta turtinė bei moralinė žala.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu prašė jo skundą tenkinti.

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga bei skundo argumentais, sprendžia, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi pagrįstai netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą, panaikinimo. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 442 str. nuostatas jis sprendžia tik žemesnės instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimus ir nėra įgaliotas pradėti ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą pradeda ir jį pagal nustatytas procedūras atlieka tik prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, o ne teismas (Lietuvos Respublikos BPK 164 str. 1 d.). Todėl pareiškėjo prašymas dalyje dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo paliekamas nenagrinėtu.

Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. ir 229 str. Pareiškimas pagal kompetenciją persiųstas nagrinėti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūrai (b. l. 2). Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro 2012 m. gruodžio 6 d. nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. ir 3 str. 1 d. 1 p. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 168 str. prokuroras, gavęs skundą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybės.

Kaip matyti iš aukštesnės instancijos teismui pateiktos bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos bei joje esančios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. galutinės ir neskundžiamos nutarties (b. l. 6-10), joje konstatuota, kad pareiškėjas V. S. nepagrįstai reikalauja įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių įgyvendinimo, skiriant jam suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdinių kaime, Švenčionių rajono Jakelių kadastrinėje vietovėje, nes pareiškėjas vietoj miško, kurio turėtoje vietoje natūra susigrąžinti nepageidavo, prašo skirti sklypą, kuris yra žemės ūkio paskirties. Nacionalinė žemės tarnyba, nuosavybės teisių atkūrimo proceso metu nustačiusi, kad pareiškėjui už mišką, kurio jis susigrąžinti natūra turėtoje vietoje nepageidavo, nepagrįstai suprojektuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo teisę atsisakyti pasirašyti nuosavybės teisės atkūrimo dokumentus. Nutartyje pažymėta, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas konkretų miško, kurio turėtoje vietoje natūra susigrąžinti piliečiai nepageidauja, atlyginimo būdą perduodant nuosavybėn lygiavertį miško plotą iš laisvo miško fondo tik už turėtą mišką ir žemę, apaugusią mišku, ir tik tose apskrityse, kuriose šie piliečiai gyvena, nesuteikė institucijai, priimančiai sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, teisės kitokiais negu įstatyme numatytais būdais atlyginti už nekilnojamąjį turtą, kurio piliečiai nepageidauja susigrąžinti natūroje turėtoje vietoje. Taigi, pagal Vilniaus apskrities 2001 m. lapkričio 12 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjas turi galimybę atkurti nuosavybės teises į mišką tik mišku. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis yra galutinė ir neskundžiama, privaloma visoms valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdoma visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi konstatuotina, kad Švenčionių žemėtvarkos skyriaus darbuotojai pagrįstai priėmė sprendimą atsisakyti skirti pareiškėjui suprojektuotą sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdinių kaime, Švenčionių rajono Jakelių kadastrinėje vietovėje ir jų veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.

Kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, tiek Lietuvos BK 228 str., tiek BK 229 str. numatytų nusikalstamų veikų sudėtys yra materialios, veika laikoma baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams - didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Pareiškėjas aukštesnės instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų nei apie tai, kokiais konkrečiais Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjos M. L., Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojos V. L., Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojo funkcijas atliekančio A. B. veiksmais (neveikimu) galimai buvo padaryta nusikalstama veika, nei kad jam buvo padaryta konkreti didelė turtinė ar neturtinė žala, kas, yra lemiamas kriterijus nusikalstamoms veikoms pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str., 229 str. kvalifikuoti. Vien ta aplinkybė, kad, pareiškėjo vertinimu, anksčiau jis galėjo rinktis brandų mišką, o šiuo metu yra priverstas rinktis iš to, kas liko, nėra pagrindas konstatuoti, kad jam buvo padaryta didelė turtinė žala, juo labiau, kad nuosavybės teisė į jokį konkretų žemės sklypą, kurio vertė galėtų būti nustatyta, jam dar nepriklauso ir niekada nepriklausė. Pažymėtina, kad pareiškėjui dar iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutarties priėmimo buvo išaiškinta, jog nuosavybės teisė į sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Lazdinių kaime, Švenčionių rajono Jakelių kadastrinėje vietovėje jam nebus suteikta. Nesutikdamas su šiuo sprendimu pareiškėjas įgyvendino savo teisę ginti, jo manymu, pažeistas teises administracinės teisenos tvarka. Tai, kad naudojantis šia teise, jam teko rašyti skundus ir kreiptis į teismą, nėra laikytina aplinkybėmis, dėl kurių pareiškėjas patyrė moralinę žalą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nelaikytini pagrįstais, ir negali būti pagrindu naikinti teisėtą ir pagrįstą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

atmesti pareiškėjo V. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.