Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. T. vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

jis 2011 m. gruodžio mėn. 23 d., apie 16.10 val., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę, - vilkiką „Scania 124LA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, su puspriekabe „(duomenys neskelbtini) “, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančia K. J., kuria buvo vežami medienos rąstai, važiuodamas ja Tūkstantmečio gatve nuo Dariaus ir Girėno gatvės pusės ir nuokalne artėdamas prie žiedinės Savanorių prospekto – Laisvės prospekto – Geležinio Vilko gatvės sankryžos, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 133 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties, o taip pat prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, eismo intensyvumą ir vairuojamos transporto priemonės, kuria buvo vežamas krovinys, valdymo ypatumus, kad galėtų sustabdyti vairuojamą transporto priemonę, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, dėl ko pasirinktu greičiu nuokalne įvažiuodamas į minėtą žiedinę Savanorių prospekto – Laisvės prospekto – Geležinio Vilko gatvės sankryžą ir sukdamas joje į dešinę nesuvaldė judesio stabilumą praradusio automobilio, kurio puspriekabei virstant ant kairiojo šono ja vežti ir iškritę medienos rąstai prispaudė žiedinės sankryžos trečia eismo juosta važiavusį automobilį „Renault Megane Scenic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį ir vairuojamą O. K., bei kliudė priekyje antra eismo juosta važiavusį troleibusą „Škoda 14TR“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Vilniaus viešasis transportas“, vairuojamą M. G., o ant kairiojo šono virstantis vilkikas prispaudė antra eismo juosta važiavusį automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį bei vairuojamą S. K.. Eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojai O. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o automobilio „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), vairuotojui S. K. – nežymiai sutrikdyta sveikata.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. T. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis tuo metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini) “, važiavo darbo reikalais šiai įmonei priklauančiu vilkiku „Scania“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Jis važiavo pasikrovęs medieną. Jis leidosi žemyn ir norėjo įvažiuoti į žiedinę sankryžą. Šia gatve važiavo pirmą kartą ir nežinojo, kad yra nuokalnė ir posūkis. Jis automobilį stabdė, bet šis buvo įsibėgėjęs ir sustabdyti nepavyko. Jis pripažįsta, kad pažeidė reikalavimą pasirinkti saugų greitį. Jis automobilį bandė sukti ir stabdyti kojimiu stabdžiu. Iš pradžių nuvirto priekaba, o po to vilkikas. Jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebedirba. Jis dabar dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini) įmonėje, važinėja į Baltarusiją. Jo žmona nedirba ir neturi pajamų. Jie su žmona augina keturis vaikus.

Apklausta teisiamajame posėdyje nukentėjusioji O. K. parodė, kad 2011 m. gruodžio 23 d. ji vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“ ir važiavo Svanorių žiedu. Į šią sankryžą įvažiavo iš Geležinio Vilko gatvės. Ji išgirdo švilpimą, pagalvojo, kam taip greitai reikia važiuoti troleibusui. Tuo metu ant jos automobilio pradėjo griūti rąstai, ji patyrė nerealų šoką, ji buvo nustumta su visa mašina, rąstai užgriuvo ant jos automobilio. Nors jai labai skaudėjo ranką, tačiau pavyko išlipti per išmuštą automobilio durelių langą. Po to pribėgo žmonės, ugniagesiai. Ji atsisėdo ant apsauginės tvorelės, jai pasidarė silpna, nors sąmonės neprarado, tačiau nuo patirto šoko nebesusigaudė, kas vyksta aplinkui. Greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į ligoninę, kur buvo nustatytas dešinio peties išnirimas. Patirtas sužalojimas labai paveikė jos ir jos vaikų gyvenimą, nes ji du mėnsius negalėjo atlikti jokių buitinių darbų, visa našta krito ant jos nepilnamečių vaikų, su kuriais kartu gyvena. Ji pati vaikams paskambino ir pasakė, kad yra ligoninėje, pastariesiems tai irgi sukėlė šoką. Tais pačiais metais jie neteko tėvo, kuris mirė. Vaikai išsigando, kad galėjo prarasti ir mamą. Šiuo metu ji jaučia peties skausmus, gydytojai teikia įvairiais išvadas – vieni siūlo daryti operaciją, kiti – ne. Jos darbas betarpiškai susijęs su bendravimu su klientais, o du mėnesius ji buvo nedarbinga. Per tą laiką atsirado keblumų išlaikant santykius su klientais, nuo ko priklauso ir jos darbo užmokestis. Dėl patirto sužalojimo ji iki šiol negali atlikti kai kurių buitinių, namų ruošos darbų – plauti grindų, net miegoti ant dešinio šono, plaukioti. Darudimo bendrovė jai atlygino apie 5 000 Lt turtinės ir 1 240 Lt neturtinės žalos. Kaltinamasis jai skambino vieną kartą, pasikalbėjo, susitarė paskambinti dar kartą, bet pastarsis daugiau neskambino.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. K. parodė, kad 2011 m. gruodžio 23 d. apie 16 val. važiavo iš darbo Aukštuosiuose Paneriuose į namus, esančius Savanorių prospekte. Įvažiavęs į Gerosios Vilties žiedą ir važiuodamas antrąja eismo juosta parodė posūkį ir norėjo sukti į Savanorių prospektą, bet išgirdo, kad užpakalyje kažkas trekštelėjo. Jis pagalvojo, kad gal jam kas įvažiavo su kita mašina, pasuko galvą į dešinę ir pamatė, kad ant jo virsta „furos“ kabina, priešais važiavo 18 numerio troleibusas. Jis spėjo išjungti savo automobilio variklį ir iššokti iš automobilio. Iššokęs iš mašinos jis patyrė šoką, pamatė, kad užpakalyje į „Renault“ automobilį nuvirto rąstai. Buvo baisu, atrodė, kad tame automobilyje nieko neliks gyvo. Iš paskos važiavo policijos ekipažas, kuris viską matė. Už kokių penkių minučių jau buvo suvažiavusios dvi gaisrinės, du greitosios pagalbos automobiliai. Jam buvo prakirstas antakis, o teismo posėdžių salėje esanti kita nukentėjusioji laikėsi už rankos, jos savijauta buvo bloga. Jie buvo nuvežti į greitosios pagalbos ligoninę. Jis vairavo „Toyota Avensis“, įvykio metu metaliniai strypai nupjovė automobilio bagažinę. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu, didelių problemų su daraudimo išmokomis neturėjo. Kaltinamasis jo atsiprašė. Kaltinamajam pretenzijų neturi.

Teisiamajame posėdyje vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, byloje esantiems įrodymams patikrinti, buvo perskaityti liudytojo M. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui.

2012 m. sausio 17 d. apklausos metu liudytojas M. G. parodė, kad 2011 m. gruodžio 23 d., apie 16.10 val., Vilniuje, vairuodamas troleibusą „Škoda 14 TR“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), važiavo Savanorių prospektu nuo Žemųjų Panerių rajono pusės. Įvažiavęs į žiedinę Savanorių ir Laisvės prospektų sankryžą, jis persirikiavo į antrą eismo juostą, nes vėliau ketino iš sankryžos įvažiuoti į Laisvės prospektą. Sankryža važiavo apie 20 km/h greičiu. Pravažiavęs sankryžos sankirtą su nuvažiavimu nuo Tūkstantmečio gatvės pusės, jis per dešinės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pastebėjo, kad sankryžoje labai greitai pasirodė vilkikas. Netrukus po to išgirdo triukšmą bei pajautė, kad kažkas trenkėsi į troleibuso galą. Per kairės pusės šoninį galinio vaizdo veidrodėlį pamatė krentant rąstus. Supratęs, kas įvyko, jis dar kelis metrus pavažiavo ir tik tada sustabdė troleibusą. Nuėjęs į įvykio vietą, jis pamatė, kad sankryžoje yra nuvirtęs vilkikas su priekaba. Vilkiko kabina buvo užvirtusi ant sankryžoje stovėjusio automobilio „Toyota Avensis“, o puspriekabėje vežti rąstai – ant automobilio „Renault“. Apžiūrėjęs savo troleibusą, jis pamatė, kad buvo apgadinti galinio bamperio kairysis kampas ir ties juo – galinis kairės pusės sparnas. Nematė, kad įvykio metu automobilis „Toyota“ būtų atsitrenkęs į jo vairuojamą troleibusą. Prieš pat eismo įvykį jis vilkiką matė tik akimirką ir jam susidarė įspūdis, kad vilkikas į sankryžą įvažiavo per greitai, t.y. nesaugiu greičiu, dėl ko tikriausiai posūkyje ir nuvirto. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo (b. l. 69-70).

Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 23 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolų matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. eismo įvykis kilo Vilniuje, Geležinio Vilko gatvės – Laisvės prospekto – Savanorių prospekto žiedinėje sankryžoje, ties sankryžos sankirta su nuvažiavimu nuo Tūkstantmečio gatvės. Šioje sankryžos atkarpoje važiuojamąją dalį sudaro trys 4,3 – 4,5 m. pločio eismo juostos. Ties važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu (trečiosios eismo juostos kairiuoju kraštu) yra atitvarai. Nuvažiavimo nuo Tūkstantmečio gatvės važiuojamąją dalį sudaro dvi 3,4 m. pločio eismo juostos. Ties nuvažiavimo važiuojamosios dalies dešine puse, prieš sankirtą su sankryža, yra kelio ženklai įspėjantys, kad važiuojama link žiedinės sankryžos, kurios atžvilgiu nuvažiavimas yra šalutinis kelias.

Sankryžoje, kelio ilgio atžvilgiu – apie 18-20 m. atstumu (atstumas iki puspriekabės galinės dalies) už nuvažiavimo važiuojamos dalies kairiojo krašto, žiūrint sankryžoje nustatyto eismo kryptimi, buvo ant kairiojo šono apvirtęs vilkikas „Scania 124LA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“; privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“) su puspriekabe „LAG 0-3-382“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklausančia K. J., gim. (duomenys neskelbtini); privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu drausta draudimo bendrovėje „PZU Lietuva“). Puspriekabė nebuvo atsikabinusi nuo vilkiko.

Vilkikas su puspriekabe gulėjo įstrižai važiuojamosios dalies atžvilgiu, antroje ir trečioje eismo juostose. Pats vilkikas buvo antroje eismo juostoje, jo kabina kairiu šonu buvo užvirtusi ir prispaudusi šioje eismo juostoje stovintį S. K. vairuotą automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklausantį S. K., gim. (duomenys neskelbtini)). Ant kairiojo šono gulinčio vilkiko kairysis priekinis ratas buvo ties antrą ir pirmą eismo juostas skiriančios linijos. Nuo nuvažiavimo pusės, nustatyto eismo sankryžoje kryptimi iki pat vilkiko priekinio kairiojo rato, antra eismo juosta, ties linija skiriančią pirmą ir antrą eismo juostas, tęsėsi apie 10 m. ilgio šio rato palikta žymė. Taip pat ant kairiojo šono nuvirtusios vilkiko puspriekabės, kuri buvo pakrauta medienos rąstais, priekinė dalis buvo antroje eismo juostoje, galinė dalis – trečioje eismo juostoje, ties trečios eismo juostos kairiuoju kraštu (važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu). Dalis puspriekabės kairiojo šono atramų, turinčių laikyti krovinį, buvo nulaužtos.

Trečioje eismo juostoje, arčiau jos kairiojo krašto, prie pat ant kairiojo šono nuvirtusios puspriekabės galinės dalies, kairėje pusėje nuo jos, stovėjo O. K. vairuotas automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklausantis O. K., gim. (duomenys neskelbtini)). Šis automobilis buvo prispaustas iš puspriekabės iškritusių medienos rąstų. Iš puspriekabės iškritę rąstai taip pat gulėjo ir ant važiuojamosios dalies, trečioje eismo juostoje, ties jos kairiuoju kraštu (važiuojamosios dalies kairiuoju kraštu), tiek ties puspriekabės ir automobilio „Renault Megane Scenic“ galinėmis dalimis, tiek ir ties puspriekabės kairiuoju šonu, priekyje minėto automobilio. Pagal ant važiuojamosios dalies rastus medienos rąstų paliktus pėdsakus, galima spręsti, kad pirmieji iš puspriekabės iškritę rąstai ant važiuojamosios dalies nukrito: kelio ilgio atžvilgiu – ties sankryžos ir nuvažiavimo sankirta, kelio pločio atžvilgiu – ties pirma ir antra eismo juostas skiriančios linijos, o vėliau ir antroje bei trečioje eismo juostose, kurių kryptimi iškritę rąstai ir judėjo.

Sankryžos važiuojamosios dalies antroje eismo juostoje, apie 9-10 m. atstumu už apsivertusio vilkiko kabinos ir tuo pačiu automobilio „Toyota Avensis“, žiūrint sankryžoje nustatyta eismo kryptimi, stovėjo M. G. vairuotas troleibusas „Škoda 14TR“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (priklausantis UAB „Vilniaus troleibusai“). Nors prie pat troleibuso, ant važiuojamosios dalies, nebuvo medienos rąstų, apžiūros metu nustatyta, kad troleibuso galinio bamperio kairė pusė (kairysis kampas) buvo apibraižyta, o jo galinis kairysis sparnas, ties bamperiu, buvo įlenktas (deformuotas) – b. l. 7-24.

Iš byloje esančio 2012 m. sausio 5 d. dokumentų apžiūros protokolo ir šiame tyrimo veiksme dalyvavusio Teismo medicinos eksperto J. M. Paliulio specialisto išvados matyti, nukentėjusiajai O. K. nustatytas sužalojimas – dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas. Tai atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl raktikaulio išnirimo sveikata sutrikdyta ilgalaikiai, t. y. ilgiau nei 10 dienų (b. l. 57).

Iš byloje esančio 2012 m. sausio 5 d. dokumentų apžiūros protokolo ir šiame tyrimo veiksme dalyvavusio Teismo medicinos eksperto J. M. Paliulio specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam S. K. nustatytas sužalojimas – kairio antakio srities žaizda – vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo eismo įvykio metu, paveikus kietu buku daiktu (b. l. 59).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2011 m. gruodžio 28 d. specialisto išvados Nr. T-A 9343/11(01) matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. 18.10 val. paimtame A. T. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 49).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2011 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados Nr. T-A 9359/11(01) matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. paimtame O. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 49).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2011 m. gruodžio 29 d. specialisto išvados Nr. T-A 9360/11(01) matyti, kad 2011 m. gruodžio 23 d. paimtame S. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 49).

Taigi, byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis A. T. 2011 m. gruodžio 23 d., apie 16.10 val., Vilniuje, vairuodamas transporto priemonę, - vilkiką „Scania 124LA“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini) “, su puspriekabe „LAG 0-3-38L“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), priklausančia K. J., kuria buvo vežami medienos rąstai, važiuodamas ja Tūkstantmečio gatve nuo Dariaus ir Girėno gatvės pusės ir nuokalne artėdamas prie žiedinės Savanorių prospekto – Laisvės prospekto – Geležinio Vilko gatvės sankryžos, pažeidė KET 133 punkto reikalavimus, dėl ko jo vairuojamas vilkikas su priekaba nuvirto, iškrito vežami rąstai, t. y. buvo sukeltas eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. K. ir nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo S. K. sveikata. Šie kaltinamojo A. T. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą (kaltinamasis neatsargų nusikaltimą), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, dirba, charakterizuojams teigiamai), nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Išvardytų aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, kritišką kaltinamojo savo paties elgesio vertinimą ir į tai, kad kaltinamasis dirba vairuotoju ir išlaiko šeimą, kurioje auga keturi nepilnamečiai vaikai, baudžiamojo poveikio priemonė – užraudimas naudotis specialia teise (vairuoti kelių transporto priemones) jam neskirtina.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji O. K. pareiškė civilinį ieškinį (prieš įrodymų tyrimą teisme patikslintą), kuriuo prašo priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ (juridinio asmens kodas 177976769) nukentėjusiosios O. K. patirtą 18 760 Lt neturtinę žalą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 590 Lt išlaidos advokato padėjėjai už procesinių dokumentų parengimą, 27,59 Lt išlaidų gauti documentams iš medicinos įstaigų ir kitas bylinėjimosi išlaidas.

BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, pripažinęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniu atsakovu, į viešame juridinių asmenų registre nurodomą šios įmonės buveinę ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė du teismo šaukimus (kartu su civilinio ieškinio kopija), tačiau jie grąžinti į teismą neįteikti. Teismo šaukimo nepavyko įteikti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, nurodomam juridinių asmenų registre – R. Š.. Kadangi BPK nenumato, kada laikoma, kad civilinis atsakovas - juridinis asmuo, yra tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Pagal CPK 123 straipsnio 2 dalį, juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami šio juridinio asmens vadovui, kitiems juridinių asmenų registre nurodytiems valdymo organų nariams, juridinio asmens atstovams teisme arba raštinės darbuotojui. Pagal CPK 123 straipsnio 4 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Kadangi byloje šie reikalavimai įvykdyti, teismas laiko, kad byloje nėra procesinių kliūčių nagrinėti nukentėjusiosios O. K. pareikštą civilinį ieškinį UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamasis A. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje padarė dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir betarpiškai atlikdamas darbo funkcijas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai darbuotojas padaro žalos, eidamas darbines (tarnybines) pareigas, žalą nukentėjusiajam atlygina darbdavys. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje yra tinkamas civilinis atsakovas. Šioje byloje nustatyta ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios transporto priemonės, kurią vairuodamas A. T. sukėlė eismo įvykį, - „Scania R 124 LA“ (taip pat ir priekabos „LAG 0-3-38L), civilinė atsakomybė buvo apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“ (b. l. 30). Tačiau iš teismui pateiktų dokumentų bei šios draudimo bendrovės atstovės D. B. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nukentėjusiajai O. K. atlygino žalą neperžengdama sutartyje nustatytos draudimo sumos. Civiliniu ieškiniu nukentėjusioji O. K. neprašė patraukti minėtos draudimo bendrovės atsakovu ar trečiuoju asmeniu, šią poziciją kartu su savo atstove patvirtindama teismo posėdyje. Todėl, esant šios nustatytoms aplinkybėms, teismas nagrinėja pareikšto civilinio ieškinio klausimą atsakovui UAB „Išvarta“.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Byloje nustatyta, kad A. T. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nusikalstamais veiksmais kaltinamasis A. T. nukentėjusiajai O. K. padarė sveikatos sutrikdymą – dešinio raktikaulio petinio galo išnirimą, kuris pagal teismo medicnos eksperto pateiktą specialisto išvadą atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš teismui pateikto išrašo iš medicininių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji O. K. po patirto sužalojimo buvo nedarbinga du mėnesius (nuo 2011 m. gruodžio 23 d. iki 2012 m. vasario 22 d.), jai paskirtos reabilitacijos procedūros (b. l. 126-128). Taigi, patirtas sužalojimas nukentėjusiajai sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir kitų nepatogumų ir neigiamų išgyvenimų, jo pasekmės jaučiamos iki šiol, nukentėjusiajai reikalingas gydytojų stebėjimas, apsunkintas kai kurių buities darbų atlikimas. Konstatuodamas padarytą neturtinę žalą ir nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia ir į tai, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji O. K. patyrė didžiulį išgąstį, nes buvo kilęs realus pavojus jos gyvybei – ant jos vairuojamo automobilio netikėtai ėmė kristi medienos rąstai, jos vairuojamas automobilis „Renault Megane Scenic“ buvo visiškai sulaužytas, be to, dėl kilusio eismo įvykio nėra jokios O. K. kaltės, net menkiausio nerūpestingumo. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji patyrė labai stiprų emocinį sukrėtimą, psichologinį diskomfortą ir baimę. Todėl šios pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai padaryta neturtinė žala, susijusi su fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, bendravimo galimybių sumažėjimu (CK 6.250 sraipsnio 1 dalis). Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus. Neabejotina, kad asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusiąją, padarė neatsargų nusikaltimą. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad nukentėjusiajai nustatytas sveikatos sutrikdymas vis dėlto priskiriamas prie nesunkių. Todėl, atsižvelgdamas į išdėstytus kriterijus, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismas laiko, kad pareikštas civilinis ieškinys atlyginti neturtinei žalai yra tenkintinas iš dalies ir nustato nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 10 760 Lt (konstatuodamas, kad bendra patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į anksčiau išdėstytus kriterijus, teismo vertinimu, sudaro 12 000 Lt, o 1 240 Lt draudimo sutarties ribose nukentėjusiajai jau yra atlyginusi UAB DK „PZU Lietuva“).

Nukentėjusiosios prašymas iš kaltinamojo išieškoti jos turėtas išlaidas (sąskaita už teisines paslaugas – b. l. 122 patvirtina, kad už atstovavimą byloje advokato padėjėjai E. D. sumokėta 590 Lt, advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti, tenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Patirtos išlaidos už dokumentų gavimą (kvitas – b. l. 139 patvirtina, kad už išrašus iš medicininių dokumentų sumokėta 27,59 Lt) yra proceso išlaidos, todėl išieškotinos iš kaltinamojo (BPK 105 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. T. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubausti 15 MGL dydžio (vairavo kelių transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

Lt) bauda.

Priteisti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridnio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nukentėjusiajai O. K. 10 760 Lt, kaltinamojo A. T. nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiajai O. K. 590 Lt, advokato padėjėjo, kuris byloje dalyvavo kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš kaltinamojo A. T. nukentėjusiajai O. K. 27,59 Lt, patirtų proceso išlaidų atlyginimui.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. T. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.