- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-04-13
- Bylos Nr.
- e2-2913-430/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00054-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Braždienė
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- R. Š.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovui R. Š. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
I. S. J. pateikė teismui ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š.: 1) 48 759,78 Eur skolos; 2) 5 procentus metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško įvykdymo; 3) visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. vasario 24 d. ieškovas ir atsakovas sudarė rašytinę paskolos sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovas suteikė atsakovui 20 000 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti po 2 procentus mėnesinių palūkanų ir grąžinti paskolą iki 2017 m. gruodžio 11 d. Ieškovas, remdamasis šios sutarties sąlygomis, paskaičiavo atsakovui iš viso 18 534,62 Eur sutartinių palūkanų. 2014 m. gruodžio 15 d. ieškovas ir atsakovas sudarė dar kitą rašytinę paskolos sutartį, pagal kurios sąlygas ieškovas suteikė atsakovui 27 500 Eur paskolą, o atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti po 3 procentus mėnesinių palūkanų ir grąžinti paskolą iki 2017 m. gruodžio 15 d. Ieškovas, remdamasis šios sutarties sąlygomis, paskaičiavo atsakovui iš viso 30 225,16 Eur sutartinių palūkanų. Prievolių įvykdymo užtikrinimui atsakovas išdavė ieškovui du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, kuriuose yra atžymos, jog atsakovas pinigus (20 000 ir 27 500 Eur) iš ieškovo gavo. Taip pat už tinkamą atsakovo prievolių ieškovui vykdymą laidavo trečiasis asmuo J. L.. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, sutartyse numatytais terminais negrąžino ieškovui paskolos ir nesumokėjo sutartų palūkanų. Ieškovas reiškia šiuo ieškiniu reikalavimą dėl 48 759,78 Eur nesumokėtų sutartinių palūkanų priteisimo, nereikalaudamas grąžinti suteiktų paskolų.
A. R. Š. ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (Vilnius, Anupriškių g. 18). Atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu 2018 m. vasario 21 d. paliktas pranešimas apie įteiktinus procesinius dokumentus. Dėl to procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje, t. y. 2018 m. kovo 22 d. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 20 dienų terminą nepateikė, dėl to esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. L. atsiliepimo į ieškinį taip pat nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas tenkinti pagrindinius ieškinio reikalavimus (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą nustatyta, kad 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. ieškovas S. J. ir atsakovas R. Š. sudarė rašytines paskolos sutartis, pagal kurias ieškovas paskolino atsakovui 20 000 ir 27 500 Eur sumas (iš viso 47 500 Eur), o atsakovas įsipareigojo gautas paskolas grąžinti sutartyje nustatytais terminais bei sumokėti sutartines palūkanas (e. b. t. 1, b. l. 6-7). Reikalavimų užtikrinimui atsakovas pasirašė ir išdavė ieškovui 2014 m. vasario 24 d. ir 2014 m. gruodžio 15 d. paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Ant vekselių padarytos atsakovo žymos, jog atsakovas gavo iš ieškovo pinigus (20 000 ir 27 500 Eur sumas) (e. b. t. 1, b. l. 11-12). Trečiasis asmuo J. L. laidavo už tinkamą atsakovo prievolių ieškovui įvykdymą. Atsakovas įsipareigojo pagal 2014 m. vasario 24 d. paskolos sutartį mokėti po 2 procentus mėnesinių palūkanų, dėl to ieškovas, remdamasis sutartimi, paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 24 d. iki 2018 m. sausio 4 d. iš viso 18 534,62 Eur sutartinių palūkanų. Pagal 2014 m. gruodžio 15 d. sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti po 3 procentus mėnesinių palūkanų, dėl to ieškovas, remdamasis sutartimi, paskaičiavo už laikotarpį nuo 2014 m. gruodžio 15 d. iki 2018 m. sausio 4 d. iš viso 30 225,16 Eur sutartinių palūkanų. Ieškovas reiškia šiuo ieškiniu reikalavimą dėl 48 759,78 Eur nesumokėtų sutartinių palūkanų priteisimo, nereikalaudamas grąžinti suteiktų paskolų.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.870 straipsnio 1 dalies nuostatą paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento. Fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Jeigu sutartis sudaryta nuo 2015 m. sausio 1 d. (įsigaliojus CK pakeitimams), paskolos sumai viršijant 3000 Eur, ši sutartis turi būti notarinės formos.
Ginčo sutartys sudarytos iki 2015 m. sausio 1 d. (iki CK pakeitimų), dėl to jas sudaryti pakako rašytines formos. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartys sudarytos rašytinės formos ir atitiko įstatymo reikalavimus. Šios paskolų sutartys užtikrintos vekseliais, kuriuose padarytos atžymos apie paskolos dalyko (pinigų) perdavimą paskolos gavėjui. Išduoti paprastieji vekseliai iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme (toliau – ĮPVĮ) 77 straipsnis). ĮPVĮ 72 straipsnyje nustatyta reikalavimų pateikimo senaties terminai, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra praleidęs šiuos terminus, tai reiškia, kad vekselis tapo paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko (atsakovo) pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu) pagal sudarytas paskolos sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Be to, vekseliuose padarytos žymos apie paskolintų pinigų gavimą. Šios faktinės aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad egzistuoja esminės paskolos sutarties sąlygos: pinigų perdavimas ir įsipareigojimas juos grąžinti nustatytu terminu (CK 6.870 straipsnio 1 dalis).
Įrodinėjimo pareiga, kad paskolos suma grąžinta tenka paskolos gavėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Atsakovas nepateikė byloje įrodymų apie gautos paskolos ieškovui grąžinimą ir neginčijo ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių (CPK 178 straipsnis). Teismas, formaliai įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad paskolos suteikimo faktas nustatytas, paskola negrąžinta.
Ieškovas neprašo priteisti negrąžintos paskolų sumos, reiškia reikalavimą priteisti nesumokėtas sutartines palūkanas. CK palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: a) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (šios palūkanos vadinamos mokėjimo arba pelno palūkanomis); b) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (šios palūkanos vadinamos kompensuojamosiomis palūkanomis).
Iš šalių ginčo sutarčių matyti, jog atsakovas įsipareigojo ieškovui mokėti mėnesines palūkanas (2 ir 3 procentų) nuo paskolintų pinigų iki paskolos grąžinimo (Sutarties 3.1. punktas). Sutartyse įtvirtintos sąlygos, jog sutartys galioja iki visiško paskolos grąžinimo (Sutarties 5.3. punktas). Ieškovas paskaičiavo atsakovui sutartyje numatytas mokėjimo palūkanas už beveik 4 metų laikotarpį. Pažymėtina, jog šios rūšies (mokėjimo) palūkanų dydis negali būti mažinamas remiantis CK 6.37 straipsnio 3 dalies nuostatomis, atsakovas, galiojant rungimosi principui, priešieškinio dėl sutarties sąlygų pakeitimo CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio pagrindu nepareiškė, o teismas savo iniciatyva ex officio (pagal pareigas) neturi pagrindo keisti sutartinių šalių santykių modifikuojant sutartį, dėl to yra pagrindas priteisti 48 759,78 Eur nesumokėtų sutartinių palūkanų.
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovo prievolė mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo momento iki teismo sprendimo įvykdymo atsiranda iš įstatymo. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo visos priteistos 48 759,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2018 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Ieškinį patenkinus visiškai, ieškovui turi būti priteisiamos visos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai.
Ieškovas teikdamas ieškinį teismui sumokėjo 956 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimus ir 38 Eur žyminį mokestį už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat patyrė 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, iš viso patyrė 1211,80 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šios patirtos bylinėjimosi išlaidos laikomos pagrįstomis, atitinka realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus. Išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato nustatytų maksimalių dydžių. Dėl to šios pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (iš viso 1211,80 Eur suma) priteistinos ieškovui iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo, patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi ir 285-286 straipsniais
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) 48 759,78 Eur (keturiasdešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt devynis eurus ir 78 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (48 759,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2018 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1211,80 Eur (vieną tūkstantį du šimtus vienuolika eurų ir 80 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti, kad už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo mokamas 50 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.