- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-21
- Bylos Nr.
- e2-1543-1022/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-01333-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Pareiškėjas
- L. D., P. D.
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-1543-1022/2016Teisminio proceso Nr. 2-12-3-01333-2016-7Procesinio sprendimo kategorija:2.6.2.4.1; 3.2.3.1; 3.2.6.4; 3.4.4.16.1
2016 m. spalio 21 d.
išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Audriui Klišauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų L. D. ir P. D. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės rajono apylinkės teisme 2016 m. liepos 19 d. priimtas ieškovės L. D. ieškinys atsakovui P. D. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokinės pavardės ieškovei palikimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir šio bei bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo lygiomis dalimis bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo (e. b. l. 1-5), atsakovas P. D. atsiliepime į pareikštą ieškinį su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad po santuokos nutraukimo ieškovei būtų palikta jos santuokinė pavardė, su likusiais ieškinio reikalavimais nesutiko (e. b. l. 35-36).
Žemesnės instancijos teismas
Pasirengimo bylos nagrinėjimui eigoje sutuoktiniai 2016 m. spalio 19 d. pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, patvirtinant jų sudarytą 2016 m. spalio 5 d. Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje aptarti nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, taip pat iš bendrų lėšų įsigyto turto padalinimo ir kiti klausimai, prašymą prašė nagrinėti ypatingosios teisenos tvarka (e. b. l. 69-71).
Šalies argumentai
Šalių prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priimtinas. Atsižvelgiant į tai, jog sutuoktiniai nutarė pasinaudoti supaprastinta santuokos nutraukimo tvarka, pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, teismas bylą baigia nagrinėti ypatingojoje teisenoje ir santuoką nutraukia Civilinio kodekso 3.53 straipsnio nustatyta tvarka, pereitina iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną.
Pareiškėjai prašo nutraukti jų santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, po santuokos nutraukimo pareiškėjai prašė palikti jos santuokinę pavardę D., pareiškėjui jo pavardę – D., patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pareiškėjai nurodė, kad iki santuokos sudarymo susilaukė dviejų vaikų E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjų teigimu, jų santuoka iširo dėl nesuderinamų charakterių skirtumų, skirtingo požiūrio į šeimą, gyvenimo vertybes, santuokines pareigas, gyvenimas kartu jų nesuartino, o priešingai nutolino, jie jau kuris laikas nebegyvena kartu, nebetvarko bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Nurodė, kad jų šeima yra iširusi ir nebegali būti išsaugota, todėl santuoka turi būti nutraukta. Termino susitaikymui prašė neskirti, nes tai būtų netikslinga, tai jau darė ne kartą, tokio termino nustatymas prieštarautų ne tik jų, bet ir nepilnamečių vaikų interesams. Pareiškėjai nurodė, kad kreditorių neturi. Nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, taip pat iš bendrų lėšų įsigyto turto padalinimo ir kiti klausimai aptarti santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Pareiškėjai pretenzijų vienas kitam dėl turto padalinimo neturi, vienas iš kito išlaikymo nereikalauja. Prašo santuoką nutraukti ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Teismo posėdyje pareiškėjai L. D. ir P. D. nurodė, jog jų santuoka yra iširusi ir atkurti jos galimybių nėra. Pareiškėjai nurodė, kad abipusių nuolaidų būdu, laisva valia apsisprendė nutraukti santuoką abiejų sutuoktiniu bendru sutikimu ir susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, jų išlaikymo, taip pat turto pasidalijimo, supranta tokiu būdu nutraukiamos santuokos teisines pasekmes ir prašo nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu patvirtinant jų 2016 m. spalio 5 d. pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių.
Išvadą teikiančios institucijos – Akmenės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus, atstovas Audrius Klišauskas nurodė, kad pareiškėjų pateikta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl išlaikymo dydžio vaikams prieštarauja nepilnamečių vaikų interesams, nes šalių sutartas išlaikymo dydis 100 Eur vienam vaikui yra ženkliai mažesnis nei teismų praktikoje apibrėžtas orientacinis kriterijus, tai yra Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga, kuri šiai dienai yra 380 Eur, todėl Institucijos nuomone tokia išlaikymo dydžio suma nepatenkintų minimalių vaikų poreikių.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas nutraukti santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tenkintinas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.64 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktiniams susitarus taikomos šio kodekso 3.53 straipsnio 3 ir 4 dalys, t. y. teismas patvirtina susitarimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jei šis neprieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.
Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjai P. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir L. Š., gim (duomenys neskelbtini) susituokė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 8) t. y. nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Byloje nėra duomenų, kad kuris nors sutuoktinių būtų neveiksnus. Pareiškėjai turi du nepilnamečius vaikus: E. D., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. D., gim. (duomenys neskelbtini), kurie yra nepilnamečiai (e. b. l.9-10 ). Pareiškėjai sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių numatė nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarką, pasisakė dėl išlaikymo teikimo vienas kitam, turtą pasidalino gera valia, nurodė, jog pretenzijų vienas kitam neturi. Pareiškėjai susitaikyti nesutinka.
Teismas įsitikino, kad pareiškėjų santuoka yra iširusi, pareiškėjai tvirtai apsisprendė nutraukti santuoką, todėl nebegalima tikėtis, kad pareiškėjai vėl gyvens kartu. Pareiškėjų santuoka iširo dėl skirtingo požiūrio į gyvenimo vertybes, šeimyninius santykius, nebeliko bendrų tikslų, interesų, išryškėjo charakterių skirtumai. Pareiškėjai nemato jokių galimybių susitaikyti, nes savo sprendimą nutraukti santuoką yra gerai apgalvoję.
Yra visos CK 3.51 str. nustatytos sąlygos, tai yra, nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau kaip vieneri metai, abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jie yra visiškai veiksnūs, nurodė priežastis, dėl kurių iširo santuoka. Susitarė dėl savo pavardžių po santuokos nutraukimo, turto pasidalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos, turto pasidalijimo ir kompensacijos, tarpusavio išlaikymo neprašo. Pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.53 straipsnio 3 dalies reikalavimus, neprieštarauja viešajai tvarkai, galiojantiems teisės aktams, nepažeidžia nei vieno sutuoktinio, nepilnamečių vaikų, trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra tvirtintina (CK 3.51 straipsnio 1 dalis, 3.53 straipsnio 1 dalis).
Išvadą teikiančios institucijos manymu, pareiškėjų sutartis dalyje dėl išlaikymo dydžio neatitinka nepilnamečių vaikų interesų, nes prašomos patvirtinti sutarties nuostatos dėl šalių išlaikymo dydžio ženkliai mažesnės nei teismų praktikos formuojamas orientacinis ar minimalus darbo užmokesčio standartas. Teismas pažymi, kad įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą. CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Nagrinėjamoje byloje teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių, įvertinęs ar sutarties sąlyga dėl išlaikymo (jo dydžio) pareigos nepažeidžia nepilnamečių vaiko interesų, sprendžia, kad pareiškėjų sulygtas išlaikymo dydis (po 100 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis) atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, į tai, jog išlaikymas priteisiamas dviem vaikams, į vaikų amžių ir jų poreikius, yra pakankamas, kad realiai užtikrintų bent minimalius ir būtinus vaikų poreikius ir teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jų fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, todėl pareiškėjų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių nepažeidžia nepilnamečių vaikų interesų, todėl tvirtinama. Taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje.
Pareiškėjams išaiškintina, kad teismo sprendimas patvirtinti sutartį reiškia, jog yra konstatuota, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai neturi, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatas pareiškėjai ateityje nebegalės pareikšti ieškinio dėl bendro turto padalinimo.
Pareiškėjas po santuokos nutraukimo pageidavo pasilikti savo, o pareiškėja – santuokinę pavardę. Tokia galimybė numatyta CK 3.69 straipsnio 1 dalyje, todėl šis prašymas pagrįstas ir tenkintinas.
Santuoka laikytina nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CPK 541 str. 3 d.).
Prašyme dėl santuokos nutraukimo šalys sutarė, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo viena iš kitos nereikalauja, kiekviena šalis pati padengia savo bylinėjimosi išlaidas.
Valstybei bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos, atsižvelgiant į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, šalys pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje taikiai išsprendė kilusį ginčą ir užbaigė bylą taikos sutartimi. (CPK 96 straipsnio 5 dalis).
Išaiškintina šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės: (1) nustatyti nepilnamečių vaikų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina L. D., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; (2) priteisti iš atsakovo P. D. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. D. ir A. D. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam nuo ieškinio priėmimo 2016 m. liepos 19 d. iki sprendimo priėmimo šioje civilinėje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.51 – 3.54, 3.66 – 3.72 straipsniais, civilinio proceso kodekso 381 straipsnio 4 dalimi, 384 straipsnio 6 dalimi, 385 straipsnio 1 dalimi, 538 straipsnio 1-2 dalimis, 540 - 541 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Prašymą tenkinti.
Nutraukti pareiškėjų P. D., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir L. D., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Po santuokos nutraukimo pareiškėjui P. D., palikti jo pavardę „D.“, pareiškėjai L. D. – jos santuokinę pavardę „D.“.
Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos.
Patvirtinti sutuoktinių P. D. ir L. D. 2016 m. spalio 5 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių tokiomis sąlygomis:
„(duomenys neskelbtini)“.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones: (1) nustatyti nepilnamečių vaikų E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jų motina L. D., jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje; (2) priteisti iš atsakovo P. D. laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiams vaikams E. D. ir A. D. po 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) kiekvienam nuo ieškinio priėmimo 2016 m. liepos 19 d. iki sprendimo priėmimo.
Išaiškinti šalims, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo išsiųsti teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.