Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

2015-01-27 · Byla Nr. A2.6.-89-902/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-01-27
Bylos Nr.
A2.6.-89-902/2015
Teisminio proceso Nr.
4-08-3-03234-2014-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ingrida Kirsnytė
Pažeidėjas
V. A.
Nukentėjusysis
R. U.
Kategorijos
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-89-902/2015Teisminio proceso Nr. 4-08-3-03234-2014-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.5.;45.4.7.; (S) 52.3.
Panevėžio miesto apylinkės teismasNUTARI MA S2015 m. sausio 27 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Kirsnytė,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam V. A.,jo atstovui advokatui A. A.,nukentėjusiajam R. U.,

teismo posėdyje išnagrinėjusi V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, dirbančio V. B. individualioje įmonėje vairuotoju, administracine tvarka bausto, gyvenančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. 2014-12-14 apie 17.30 val., Panevėžyje, Ukmergės g. 18, vairuodamas automobilį Nissan Primera, v.n. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš galo, kliudė bei apgadino gale stovintį automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) Vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino, nepranešęs policijai. Tokiais savo veiksmais V. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 9, 101, 222 punktų reikalavimus bei padarė administracinius pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

V. A. administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškino, kad jis buvo protokole nurodytu laiku ir vietoje, jam automobiliu teko manevruoti atbuline eiga, jis galimai sukėlė eismo įvykį, tačiau nejuto kliudęs kitą automobilį, jo nematė, todėl iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Įvykio metu buvo sutemę ir matomumas buvo nekoks, linojo, automobilyje grojo muzika. Apie eismo įvykį jis sužinojo tik tuomet, kai jam paskambino policijos pareigūnas. Apžiūrėjęs savo automobilį, pastebėjo nedidelį įbrėžimą galinėje automobilio dalyje, apačioje, buvo nubrozdinti dažai. Jis kitam automobiliui įlenkė dureles, nukentėjusiajam dėl to siūlė sumokėti žalą. Teisė vairuoti jam reikalinga dėl darbo, aplankyti tėvą. Priešingu atveju, netekus teisės vairuoti, neteks darbo ir neturės, iš ko pragyventi. Paskirtą baudą susimokės. Pažadėjo ateityje būti atidesnis kelyje.

Nukentėjusysis R. U. teisme paaiškino, kad eismo įvykis įvyko, kai jau buvo tamsu, įvykio metu nedaug įlenkė jo automobilio dureles, padaryta 400 Lt dydžio žala, tiek paskaičiavo draudimas, bet remontas jam mažiau kainavo, kito automobilio vairuotojas jo atsiprašė ir pretenzijų jam nebeturi. Nori, kad jam nebūtų atimta teisė vairuoti. Eismo įvykis įvyko apie 17.30 val., kai jo automobilyje buvo paliktas sūnus. Smūgis į automobilį buvo nedidelis. Sūnus po įvykio užsirašė kito automobilio numerį.

Teisme liudytoju apklaustas A. R. patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes, parodė, kad nukentėjusiojo automobilyje sėdėjo jo sūnus ir nurdė pasišalinusio iš įvykio vietos automobilio valstybinius numerius. Paskui surado vairuotoją, jis buvo blaivus ir nurodė, jog nejuto kliudęs kitą automobilį, todėl išvažiavo namo. Apžiūrėjo nukentėjusiojo automobilio apgadinimus, buvo įlenktos durelės, o kitam automobiliui buvo pagadintas bamperis. Mano, kad automobilio vairuotojas turėjo pajusti kontaktą su kitu automobiliu, nes susidūrimo metu buvo ir garsas, būta tiesioginio smūgio, matyti įlenkimai. Be to, smūgį juto ir automobilyje buvęs nepilnametis.

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens V. A. teisme duoto paaiškinimo, kad protokole nurodytoje vietoje ir laiku jam teko važiuoti automobiliu Nissan Primera, v.n. (duomenys neskelbtini) manevravo atbuline eiga, pažeidimo faktas taip pat įrodytas pateikta bylos medžiaga – 2014-12-14 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 50P-23097864-14 (b.l. 5-6), pažyma apie asmens baustumą (b.l. 7-11), iš kurios matyti, jog V. A. anksčiau sistemingai baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus ir turi galiojančių nuobaudų; vyr. patrulio A. R. ir vyr. patrulės J. M. tarnybiniais pranešimais (b.l. 13; 14), kur užfiksuotos įvykio aplinkybės, pareigūnai tyrimo metu nustatė apžiūrėjo apgadinimus ant abiejų automobilių, sudarė eismo įvykio vietos schemą, papildomais duomenimis apie eismo įvykį (b.l. 24), kur detalizuoti automobilių apgadinimai bei fotonuotraukomis (b.l. 17-19); nukentėjusiojo R. U. paaiškinimu teisme apie eismo įvykio aplinkybes ir automobiliui Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) įvykio metu padarytus apgadinimus; tyrimą atlikusio policijos pareigūno liudytojo A. R. parodymais teismo, kur jis patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nustačius, kad V. A. 2014-12-14 apie 17.30 val. (tikslintinas eismo įvykio laikas pagal pirminius šalių paaiškinimus), Panevėžyje, Ukmergės g. 18, vairuodamas automobilį Nissan Primera, v.n. (duomenys neskelbtini) manevruodamas atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti yra saugu, nepaliko saugaus atstumo iš galo, kliudė bei apgadino gale stovintį automobilį Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) teismas laiko, kad jo veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d. nustatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t.y. kai asmuo suvokia sukėlęs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.

Taigi po eismo įvykio V. A. turėjo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, pažymėti eismo įvykio vietą, sulaukti nukentėjusiojo ir kreiptis į policiją, su juo nesutarus dėl eismo įvykio aplinkybių. Nors teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. teigė, kad jis nepajuto kontakto su kitu automobiliu, tačiau byloje surinkta medžiaga tai paneigia, o būtent: fotonuotraukos apie abiems automobiliams padarytus apgadinimus, o ypač automobiliui Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) padarytas didelis apgadinimas – matyti užpakalinių kairės pusės durelėse žymus įlenkimas, rodo, jog smūgio būta tiesioginio, teisme liudytoju apklaustas tyrimą atlikęs pareigūnas taip pat nurodė, jog, kontakto metu taip pat turėjo būti garsas, automobilių kontaktą pajuto ir Audi 80 automobilyje buvęs nepilnametis sūnus, kuris užsirašė kito automobilio numerius, todėl akivaizdu, kad ir V. A. turėjo suprasti, jog įvyko eismo įvykis, kurio metu žymiai buvo apgadintas kitas automobilis ir tokiu būdu jis privalėjo pasielgti pagal KET reikalavimus. Tuo atveju, jeigu eismo įvykio metu V. A. automobilyje klausėsi muzikos (nors tokios aplinkybės nenurodė savo pirminiame rašytiniame 2014-12-14 paaiškinime), teismo nuomone, vis tiek nepaneigia to fakto, jog jis privalėjo pajusti automobilių kontaktą dėl tiesioginio smūgio (ne slydimo) buvimo. Visos kitos V. A. ir jo atstovo teisme nurodytos aplinkybės (tamsaus paros meto buvimas, dėl ko buvo apribotas matomumas, vaikas – nukentėjusiojo sūnus V. A. nepranešė apie sukeltą eismo įvykį) šiuo atveju taip pat nėra reikšmingos ir nekelia teismui jokių abejonių, kad V. A. privalėjo suvokti eismo įvykio sukėlimą. Dėl visų aukščiau išsakytų argumentų, teismas konstatuoja, jog V. A. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d., laikytina, kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai, tyčia. Todėl jis baustinas ir už šį pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl ATPK 127 str. 2 d. pažeidimo –gailisi sukėlęs eismo įvykį.

Motyvuojamoji dalis

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda.

Skirdamas administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę – anksčiau baustas už KET pažeidimus ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau nebuvo padaręs itin šiurkščių pažeidimų, į pažeidimo padarymo motyvus ir aplinkybes, į vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į tai, kad nukentėjusiojo atsiprašė ir šis jam pretenzijų dėl eismo įvykio neturi, į jo turtinę padėtį – yra dirbantis, tačiau gaunamos pajamos nėra didelės (vidutiniškai apie 900 litų arba 260 Eur per mėnesį), todėl V. A. skirtina vidutinė ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda – bauda, o už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą skirtina mažesnė nei vidutinio dydžio bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 30¹ str.). Paskirtos nuobaudos subendrintinos (ATPK 33 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pažymima, jog administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010).

ATPK 130 str. 1 d. numatyta atsakomybė už neteisėtą pasitraukimą iš eismo įvykio. Šio straipsnio dispozicija suponuoja išvadą, kad jo paskirtis yra ne tiek nubausti asmenį už Kelių eismo taisyklėms prieštaraujantį elgesį po eismo, kiek padėti išaiškinti eismo įvykį sukėlusį asmenį ir užkirsti kelią jam išvengti atsakomybės už sukeltas pasekmes. Taigi, svarstant nuobaudos už padarytą administracinį teisės pažeidimą skyrimo V. A. klausimą, būtina atsižvelgti į pažeidimo padarymo tikslą ir motyvą, į visas bylos aplinkybes.

Iš šioje byloje esančių duomenų viseto matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas V. A. pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus. Toks jo elgesys netoleruotinas ir baustinas. Tačiau šiuo atveju, vertintina tai, kad V. A. gailisi sukėlęs eismo įvykį, nuo pareigūnų nesislapstė ir tyrimo neapsunkino (tokių dumenų į bylą nepateikta), ant jo vairuojamo automobilio padarytų apgadinimų jis nepašalino, anksčiau nebuvo baustas už itin šiurkščius KET pažeidimus, įskaitant numatytą ATPK 130 str. 1 d., atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių sunkumą - turtinis nuostolis nėra labai didelis, pats nukentėjusysis teisme jam atleido dėl sukelto eismo įvykio ir pretenzijų neturi, darytina išvada, kad įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas nėra proporcinga ir sąžininga priemonė siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Todėl teismas daro išvadą, kad nurodytos administracinės nuobaudos skyrimui šioje byloje nustatytos aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje numatyto privalomos skirti papildomos nuobaudos – atėmimo teisės vairuoti transporto priemones, nes V. A. šiuo metu teisė vairuoti reikalinga darbe, jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi (darbe charakterizuojamas teigiamai ir įmonei yra labai reikalingas vairuotojas), taip pat teisė vairuoti jam yra reikalinga vieno gyvenančio senyvo amžiaus (83 m.) tėvo priežiūrai, priešingu atveju, netekus teisės vairuoti, jis (V. A.) neteks darbo, o kartu pagrindinio pragyvenimo šaltinio bei negalės tinkamai prižiūrėti tėvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str., 24 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

V. A. už Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalies pažeidimą vadovaujantis LR ATPK 30¹ str. 1 d. skirti nuobaudą – 930 Eur (devynių šimtų trisdešimties eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

V. A. už Lietuvos Respublikos ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą paskirti administracinę nuobaudą – 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str., V. A. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., galutinai paskirti 940 Eur (devynių šimtų keturiasdešimties eurų) baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Paskirta bauda per 40 dienų privalo būti sumokėta AB „Swedbank“ į šiame banke esančią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (įmokos kodas 6030).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą.

Teisėja Ingrida Kirsnytė