Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nevedęs, dirba G. M. individualioje įmonėje, teistas: 2013 m. spalio 9 d. Molėtų rajono apylinkės teismo paskiriant galutinę bausmę 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 64¹ straipsnio 1 dalį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 11 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant M. R. būti namuose nuo 22 val. 00 min. iki 06 val. 00 min..; užsiregistruoti darbo biržoje; per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 200 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent:

jis, 2019 m. sausio 12 d., apie 06 val. 25 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,05 promilės etilo alkoholio, kas yra daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis M. R. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2019 m. sausio 11 d. iš vakaro, (duomenys neskelbtini) šventė buvusios draugės gimimo dieną, šventės metu buvo vartojamas alkoholis, paryčiais, t. y. 2019 m. sausio 12 d., M. R. susipyko su drauge, dėl ko sėdo į savo automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo. Tokia mintis kilo spontaniškai. Pavažiavęs kelis kilometrus sustojo degalinėje, nusipirko kavos, tuo metu paskambino draugas ir liepė nekvailioti, grįžti atgal, jis sutiko. Išvažiuojantį iš degalinės link restorano jį sustabdė policija. Savo elgesį M. R. vertina labai blogai, dėl neatsakingo poelgio labai gailisi, nes kartu nubaudė ne tik save, bet ir šeimą. Gyvena su tėvais, jo darbovietė yra Nuotekų kaime, esant sunkiam susisiekimui viešuoju transportu, šeimos nariai turi jį vežioti į darbą, be to, jis padėdavo tėvams rūpintis senele, gyvenančia kitame kaime, dabar nuvežti visa, kas jai reikalinga, turi tėvai.

Iš 2019 m. sausio 12 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto nustatyta, kad automobilis BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), vilkiku nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 22).

Iš VĮ „Regitra“ registracijos liudijimo, VĮ „Regitros“ duomenų PVM sąskaitos faktūros serija Nr. GRO/198/17 nustatyta, kad automobilio BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. R. (b. l. 53, 54, 57).

Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, kad automobilio BMW 320D kaina (be PVM) yra 3 388, 00 eurų (b. l. 59).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos Specialisto išvados Nr. T-A 794/2019 (01) nustatyta, kad M. R. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 12 d., nustatyta mažiausia koncentracija 2,05 promilės etilo alkoholio (b. l. 52).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Teisiamajame posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo M. R. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta. Apklaustas teisme, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis M. R. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamasis paaiškino, kad būdamas neblaivus vairavo jam priklausantį automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jo parodymai tyrimo metu nebuvo paneigti, jie visiškai sutampa su tarnybiniame pranešime užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis, įvykio vietos apžiūros protokole nurodytais duomenimis, specialisto išvada ir kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Minėtais duomenimis nustatyta, kad M. R. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, todėl pagal aukščiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes, M. R. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teismo posėdžio metu gautas M. R. prašymas atleisti kaltinamąjį M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį M. R. atsakomybėn.

Kaltinamasis M. R. teistas (b. l. 90-91), tačiau teistumas išnykęs, kas laikoma, kad tyčinį nesunkų nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismo posėdžio metu prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir gailėjosi (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Nusikalstama veika žala nepadaryta. Administracine tvarka per paskutinius penkis metus baustas vieną kartą, 2017 m. liepos 19 d. nubaustas 15 eurų bauda, bauda sumokėta (b. l. 98). Kad būtų įrašytas į gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitas byloje duomenų nėra. Byloje nustatytos aplinkybės, apibūdinančios padarytą veiką ir kaltinamojo asmenybę, patvirtina esant visas įstatymo numatytas sąlygas kaltinamąjį M. R. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. R. yra jauno amžiaus, darbe charakterizuojamas kaip atsakingas, rūpestingas, kruopštus darbuotojas, neturintis drausminių nuobaudų (b. l. 107). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad M. R. turi padėti rūpintis atskirai gyvenančia senyvo amžiaus senele (b. l. 150-151). Brolis M. R. apibūdino kaltinamąjį kaip darbštų, atsakingą žmogų, kuriam nebūdingas socialinių normų ignoravimas, piktnaudžiavimas alkoholiu, todėl jis itin išgyvena dėl padaryto nusikaltimo. M. R. teismo posėdžio metu nurodė turintis stiprią motyvaciją būti socialiai atsakingu asmeniu, neprarasti reputacijos, vyresnysis brolis M. R. yra jam autoritetas, nes niekuomet nėra pasielgęs priešingai teisės aktų reikalavimams, turi darnią šeimą, dirba, siekia įgyti papildomą kvalifikaciją, todėl randa laiko ir studijoms. Su broliu M. R. ir jo šeima sutaria, bendrauja kiekvieną savaitę, jei nesusitikdami, tai telefonu, jei reikia patarimo, klausia būtent brolio M. R.. Aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ateityje M. R. laikysis įstatymų ir nepadarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Laiduotojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) autošaltkalvio pareigose, be to papildomai studijuoja (duomenys neskelbtini) ketvirtame kurse (b. l. 138, 139). Darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nebuvo baustas drausminėmis nuobaudomis (b. l. 138). Laiduotojas M. R. buvo baustas administracine tvarka vieną kartą už negrubų kelių eismo taisyklių pažeidimą, paskirtą nuobaudą sumokėjo (b. l. 142), neteistas (b. l. 140). Teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad neigiamai vertina brolio M. R. padarytą nusikalstamą veiką ir dės visas pastangas, kad jis ateity nedarytų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog M. R. yra vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, M. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant M. R.. Įvertinus kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo, laiduotojo asmenybę apibūdinančius duomenis, nustatytinas laidavimo terminas – vieneri metai šeši mėnesiai, neskiriant užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2014).

M. R., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Taip jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamajam M. R. nustatytinas vienerių metų ir šešių mėnesių uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Šiuo atveju nustačius trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tokia baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų veiksminga ir nepadėtų įgyvendinti bausmės paskirties.

Baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuotina nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos, nes šioje byloje taikytos kardomosios priemonės turinys faktiškai atitiko baudžiamojo poveikio priemonės turinį, t. y. M. R. buvo taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai (visiškas apribojimas naudotis teise vairuoti transporto priemones), kokie yra taikomi ir paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir kas atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018).

Teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsnio nuostatomis, pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje, apimančiame ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo institutą, numatytais pagrindais, gali skirti baudžiamojo poveikio priemones, nustatytas šio straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgus į padaryto tyčinio nesunkaus nusikaltimo pobūdį, siekiant prevencinių tikslų, M. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas), nustatant įstatyme numatyto įmokos dydį nežymiai didesnį nei minimalus sankcijoje numatytas dydis (BK 71 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2018 m. sausio 1 d.), nusikalstamos veikos metu patvirtintas bausmių ir nuobaudų dydis buvo – 50,00 eurų.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį turi būti konfiskuojamas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką kaip įrankis ar priemonė. Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. R., būdamas neblaivus, vairavo jam nuosavybės teise priklausantį automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis yra veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymo priemonė. Asmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Vadovaujnatis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Pagal teismų praktiką, išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais. Tokiu atveju, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (2018 m. sausio 16 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018).

Kadangi nustatytos visos BK 40 straipsnyje išvardintos sąlygos ir pagrindas atleisti M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, įvertinant tai, kad pats baudžiamasis procesas M. R. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, jam šioje byloje skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimas naudotis specialia teise bei įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą – yra pakankamos nubaudimo tikslams įgyvendinti, o dar vienos baudžiamojo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo – paskyrimas šiuo atveju būtų neproporcingas. M. R., taip pat jo šeimos nariai, patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant M. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltinamosios interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. sausio 12 d. nutarimu skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas (paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 82-84) – iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina, jam įsiteisėjus vairuotojo M. R. pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis byloje, perduotinas VĮ „Regitra“.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilis BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialioje saugykloje (b. l. 28-29, 90), vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini M. R..

Civilinis ieškinys byloje pareikštas nebuvo.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato patirtas proceso išlaidas už priverstinį transporto priemonės automobilio BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimą (b. l. 33), M. R. atlygino (b. l. 45-46).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniai, 307-308 straipsniai, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalimis, M. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti M. R. naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vienerius) metus ir 6 (šešis) mėnesius, baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pradžią skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – dokumento paėmimo – skyrimo dienos 2019 m. sausio 12 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 7 straipsniu, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – 20 MGL (1 000,00 Eur (vieno tūkstančio eurų)) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant sumokėjimo terminą – dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Mokant įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, būtina nurodyti: sąskaitos Nr.: (duomenys neskelbtini) (Luminor bankas), gavėjas: LR teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955; mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, vairuotojo M. R. pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį byloje, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tai yra, automobilį BMW 320D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelį, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato specialioje saugykloje (b. l. 28-29, 90), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. R..

Išaiškinti M. R., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. R., kad jis, būdamas laiduotojas, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.