Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. O. (O.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis LR BK 64 str. 1 d., 2 d. visiškai pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-03-24 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 4 MGL dydžio bauda ir nustatyta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo ir 4 MGL (500 litų) dydžio bausmė. I. O. suimtas tuoj po nuosprendžio paskelbimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. O. nuteistas už tai, kad pavartodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą: 2007-03-07, apie 15 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, spyrė V. M. į krūtinę ir nukentėjusiajam nugriuvus ne mažiau kaip dvylika kartų delnais ir kumščiais smogė jam į veidą, tuo padarydamas daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nosies kaulų lūžį, kraujosruvas abiejų lūpų vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą dešinėje pakaušio pusėje bei kairiojo žastikaulio šoninio antkrumplio lūžį, tai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė iš nukentėjusiojo 160 litų, 220 litų vertės mobiliojo ryšio telefono aparatą „LG“ ir 800 litų vertės sidabrinę grandinėlę.

Prokuroras prašo nuosprendį pakeisti dėl netinkamai išspręstų kitų, LR BPK 328 straipsnio 1-3 punktuose nenumatytų, nuosprendžio klausimų – į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo nuosprendžio paskelbimo iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį, kadangi neįrodyta, jog jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d. Nurodo, jog 2007-03-07 minėtame bute su V. M., V. K., R. M. gėrė alkoholinius gėrimus. Kilus konfliktui V. K. keletą kartų sudavė V. M., dėl to nukentėjusiajam iš nosies bėgo kraujas. Vėliau jis, nuteistasis, sudavęs keletą smūgių nukentėjusiajam, tačiau ne siekdamas užvaldyti jo turtą, bet kad pastarasis nusiramintų. Apylinkės teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis vienas padarė nukentėjusiajam visus sužalojimus. Išeidamas iš buto, jis rado ant stalo telefono aparatą bei grandinėlę ir juos pasiėmė. Šių daiktų nepagrobė, nes nežinojo, kam jie priklauso.

Apeliacijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo nuteistąjį išteisinti, nes nepadaryta nuosprendyje nurodyta veika, prokuroras prašo priimti prokuratūros apeliaciniame skunde nurodytą sprendimą.

Nuteistojo skundas iš dalies pagrįstas, todėl remiantis Baudžiamojo proceso kodekso 328 str. 1-3 p. nuostatomis nuosprendis keistinas, nes nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, tai lemia netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą ir su tuo susijusį bausmių paskyrimą.

Iš išnagrinėtos bylos matyti, kad teismas į bylą surinktus duomenis įvertino kaip įrodymus, tačiau pirmenybė buvo teikiama padarytos veikos objektyviesiems požymiams, kurie atspindėjo padarytų veikų objektyviąją pusę.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis minėtu baudžiamuoju įstatymu ir priimdamas nuosprendį dėl pirmosios instancijos nuosprendžio pakeitimo, kitaip vertina į bylą surinktus duomenis ir nustato, kad 2007 m. kovo 7 d., apie 15 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, nuteistasis I. O., būdamas neblaivus, dėl asmeninių nesutarimų mušdamas nukentėjusįjį V. M. – spirdamas jam į krūtinę, o po to ne mažiau kaip dvylika kartų delnais ir kumščiais jam smogdamas į veidą, dėl to padarydamas daugybinius veido odos nubrozdinimus ir poodines kraujosruvas, nosies kaulų bei kairiojo žastikaulio šoninio antkrumplio lūžius ir kt., sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą;

kad tuo pačiu laiku ir toje pačioje įvykio vietoje nuteistasis I. O., pasinaudodamas tuo, kad dėl smurto pavartojimo nukentėjusysis prarado nuovoką, pagrobė jo turtą – 160 Lt pinigų, mobiliojo ryšio telefono aparatą už 220 Lt bei sidabrinę grandinėlę už 800 Lt.

Iš medicinos specialisto išvados matyti, kad 2007 m. kovo 9 d. apžiūrėjus nukentėjusįjį buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas su minėtais požymiais. Išvados buvo patikslintos medicinos specialistą apklausus teisiamajame posėdyje, todėl dėl sveikatos sužalojimo pobūdžio, pavojingumo ir laipsnio abejonių nekyla.

Kad nukentėjusysis buvo sumuštas ir sužalotas nurodyto įvykio metu ir nurodytoje vietoje, pripažįsta pats nuteistasis, patvirtina nukentėjusysis, liudytojai.

Nuteistasis pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje parodė, tai atspindėta nuosprendyje, kad nukentėjusysis buvo jam gerai pažįstamas, o tą dieną su juo bei su kitais asmenimis girtavo liudytojo V. K. bute. Kaip žinoma, nuteistasis dėl smurto prieš nukentėjusįjį vartojimo prisipažįsta tik iš dalies, nes pirmiau nukentėjusįjį mušęs V. K. ir tiktai po to, kai nukentėjusysis pradėjęs priekaištauti jam, nuteistajam, dėl mušimo, supykęs ir nukentėjusiajam taip pat sudavęs kelis smūgius. Tačiau nuo šių smūgių tokių sužalojimų, kokie nurodyti nuosprendyje, padaryti negalėjęs.

Nukentėjusysis V. M. nuosekliai parodė, kad girtaujant V. K. bute kivirčas kilo konkrečiai tarp jo ir nuteistojo, kuriam priekaištavo dėl galimos mobiliojo telefono aparato vagystės ir tuomet supykęs nuteistasis puolęs jį mušti – du kartus smogęs į veidą, jis griuvęs ir praradęs sąmonę. Nors nukentėjusysis ir teigia, kad tuo metu, kai jis kivirčijosi su nuteistuoju, į konfliktą įsiterpęs ir V. K., kuris taip pat sudavęs smūgius. Tačiau V. K. parodė, kad, kilus konfliktui, jis, ramindamas nukentėjusįjį, jam kelis kartus delnu sudavęs, tačiau vėliau kambaryje likę vieni nuteistasis I. O. ir nukentėjusysis V. M.. Grįžęs į kambarį, pamatęs sumuštą ir ant grindų gulintį nukentėjusįjį, o kaltinamasis buvęs šalia, tuo metu kaltinamasis paėmęs nuosprendyje nurodytus daiktus.

Liudytojas R. M. yra parodęs, jog girtaujant kilo konfliktas ir V. K., ramindamas nukentėjusįjį, jam sudavė į veidą, tačiau po to buvo nusiraminta ir girtaujama toliau. Bet po to matęs, kaip I. O. priėjo prie nukentėjusiojo, smogė jam į veidą, po to spyrė į krūtinę, dėl ko nukentėjusysis griuvo ant grindų. Šio liudytojo nurodytos aplinkybės sutampa su medicinos specialisto nurodytomis išvadomis apie sužalojimų vietas ant nukentėjusiojo kūno.

Liudytojas O. K. parodė, kad jis įvykio vietoje nebuvo, tačiau naktį po įvykio atvažiavęs nukentėjusysis, kuris pasakojęs, jog V. K. bute jį sumušė I. O., kad vieną kartą sudavęs ir V. K..

Baudžiamojoje byloje yra nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą V. K.: konstatuojama, jog V. K. galėjo suduoti smūgius nukentėjusiajam, tačiau ne dėl asmeninių ar kitokių motyvų, o dėl to, kad brendo konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo ir siekė šį konfliktą nutraukti. Šio nutarimo išvados atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, kad esminis fizinis kontaktas ir pykčiai vyko tarp I. O. ir V. M., tai, kaip minėta, patvirtinta įvykio dalyvių bei liudytojų parodymais. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytos išvados, kad esminį smurtą pavartojo ir nukentėjusįjį sužalojo nuteistasis, yra teisingos, kitokių išvadų darymui pagrindų nėra.

Nuosprendyje teisingai nustatyta, kad nukentėjusiojo turtą pagrobė nuteistasis: tai iš esmės pripažino ir jis pats, tai patvirtino liudytojas V. K.. Be to, šie faktai patvirtinti ir kitais duomenimis – lombardo pažyma, iš nukentėjusiojo pagrobtais ir apžiūrėtais daiktais. Daryti kitokias išvadas apie pagrobtų daiktų faktą taip pat negalima.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuteistojo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką klausimą, rėmėsi padarytų veiksmų objektyviosios pusės vertinimu, šių veiksmų esmės nesusiedamas su subjektyviosios pusės požymiais. Tačiau nustatytos įvykio aplinkybės rodo, kad nusikalstamų veikų – nuteistojo padarytų veiksmų – priežastys nėra susijusios su plėšimo motyvais, t. y. smurto ar kitokių priemonių prieš nukentėjusįjį pavartojimu dėl to, kad būtų pagrobtas svetimas turtas. Iš įvykio aplinkybių matyti, tą nuosekliai pripažįsta ir nukentėjusysis, kad konflikto, o po to ir smurto priežastys buvo visiškai kitos – nuteistasis smurtą prieš nukentėjusįjį pradėjo vartoti tada, kai nukentėjusysis pradėjo priekaištauti nuteistajam dėl įvykdytos vagystės. Nukentėjusiojo daiktų pagrobimas nors ir susijęs su įvykiu, tačiau, kaip matyti iš nustatytų faktų, daiktai buvo pagrobti po nukentėjusiojo sumušimo, t. y. pasikeitus įvykio situacijai, kai nukentėjusysis dėl prieš jį pavartoto smurto nebesuvokė aplinkos.

Byloje nenustatyta kitokių duomenų, kurie leistų manyti, kad nuteistojo padarytų veiksmų subjektyvūs ketinimai iš karto buvo susiję su plėšimo motyvu. Šios aplinkybės – motyvo – teisingas nustatymas – lemia padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimą.

Kadangi nuteistasis nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam padarė vadovaudamasis asmeninio pobūdžio motyvais, veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.

Dėl to, kad po to, kai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nuteistasis pagrobė svetimą turtą, veika kvalifikuotina pagal Baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Tačiau nepaisant to, kad nuteistojo padaryti veiksmai perkvalifikuojami į du atskirus lengvesnę baudžiamąją atsakomybę numatančius baudžiamojo įstatymo straipsnius, bausmės skyrimo argumentai sietini su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytais bausmės skyrimo argumentais: nuteistasis padarė tyčinius nusikaltimus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, sunkinanti, kad nusikalstamos veikos padarytos esant apsvaigus nuo alkoholio, tai akivaizdžiai prisidėjo prie nusikaltimų padarymo motyvacijos. Apylinkės teismo nuosprendyje teisingai konstatuota, kad nusikalstamus veiksmus nuteistasis padarė esant neišnykusiam teistumui už anksčiau padarytus nusikaltimus, kurie, beje, susiję su vagystėmis ir plėšimu. Todėl nuteistajam skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios bendrintinos, ir galutinė nustatyta laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgus į reikšmingas nusikalstamų veikų pavojingumą bei neigiamus asmens bruožus apibrėžiančias aplinkybes, skirtina atlikti pataisos namuose.

Motyvuojamoji dalis

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro skundas atmestinas: skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo nuosprendį keisti dėl tariamai kitų netinkamai išspręstų nuosprendžio klausimų.

Teismas, priėmęs sprendimą paskirti nuteistajam kardomąją priemonę – suėmimą, iš karto po nuosprendžio paskelbimo šį sprendimą įvykdė – nuteistasis 2007 m. spalio 16 d. buvo suimtas. Kadangi nuteistajam paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, nurodytas teismo sprendimas bausmės pradžią pradėti skaičiuoti nuo suėmimo dienos jokių neaiškumų nekelia. Prokuroro apeliaciniame skunde siūlomo sprendimo priėmimas nieko nekeistų.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti:

I. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir paskirti vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., ir paskirti vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., nurodytas bausmes subendrinti – prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės – ir nustatyti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Remiantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 ir 2 d. prie šios bausmės pridėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 24 d. nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę – 4 MGL (500 Lt) dydžio baudą – ir nustatyti galutinę dvejų metų laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose ir 4 MGL (500 Lt) dydžio baudą.

Kitus nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodytus sprendimus – dėl civilinio ieškinio, dėl kardomosios priemonės paskyrimo – palikti nepakeistus.

Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.