Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-23 · Civilinė byla Nr. e2S-770-1092/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-23
Bylos Nr.
e2S-770-1092/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08478-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aurimas Brazdeikis
Atsakovas
G. D.
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-770-1092/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08478-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.12.15; (S) 3.2.6.6.3; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui G. D. dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – viešoji įstaiga „Klaipėdos butai“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, juo prašė iškeldinti atsakovą iš gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), su visais jam priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei priteisti ieškovei iš atsakovo 1 123,16 Eur nuomos mokesčio. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino. Atsakovas 2018 m. gruodžio 3 d. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas pareiškime nurodė, kad jam nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, o skolos susidarymo faktas ir jos dydis buvo nustatytas netinkamai, todėl atsakovas prašė panaikinti teismo sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. sausio 9 d. nutartimi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

3. Teismas nustatė, kad ieškinys atsakovui įteiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, todėl procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Kadangi atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismas pagrįstai priėmė sprendimą už akių.

4. Teismas pažymėjo, kad prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, atsakovas nenurodė jokių pagrįstų argumentų, patvirtinančių šio sprendimo nepagrįstumą. Teismas nurodė, kad atsakovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, skolos fakto neginčijo, todėl byloje surinktų įrodymų pakako patenkinti ieškovės reikalavimus dėl iškeldinimo ir nuomos mokesčio priteisimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovo nurodyta aplinkybė apie 200 Eur skolos sumokėjimą bus įvertinta vykdymo procese, todėl tai nesudaro pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą. Teismui nenustačius CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą, atsakovo pareiškimas buvo atmestas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

5. Atskiruoju skundu atsakovas G. D. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai. Apelianto teigimu, ieškinio jis realiai negavo, o teismo siųstus procesinius dokumentus galbūt priėmė jo buvusi sutuoktinė, su kuria atsakovo santykiai yra konfliktiški.

6.2. Atsakovui nebuvo žinoma apie susidariusią skolą, sudarant naują buto nuomos sutartį apie turimą įsiskolinimą atsakovas nebuvo informuotas. Be to, teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių 200 Eur nuomos mokesčio sumokėjimą ieškovei.

6.3. Teismas apribojo atsakovo galimybę būti išklausytam, tuo pažeisdamas pagrindinius teisės principus.

Atsiliepimas

7. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė Klaipėdos miesto savivaldybė prašo atskirojo skundo netenkinti.

8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:

8.1. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie susidariusį įsiskolinimą bei įspėtas, kad skolos nesumokėjus, ieškovė kreipsis į teismą dėl iškeldinimo. Ieškovės nuomone, atsakovo atskirasis skundas turi būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. Byloje yra kilęs ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutarta netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pažymėtina, kad sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai yra įtvirtinti CPK 288 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo fiziniam asmeniui tvarkos

11. Priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys atsakovui buvo įteiktas tinkamai, laikantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos, todėl byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių. Atsakovas su šia teismo išvada nesutinka ir savo atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad ieškinys jam realiai nebuvo įteiktas. Atsižvelgiant į tai, sprendžiant klausimą, ar byloje galėjo būti priimtas sprendimas už akių, pirmiausia turi būti nustatyta, ar šioje byloje ieškinys atsakovui buvo įteiktas tinkamai.

12. CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo yra fizinis asmuo, procesiniai dokumentai įteikiami jam asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo, – atstovui pagal įstatymą. CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių (vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ir pan.), išskyrus atvejus, kai byloje šeimos nariai turi priešingą teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje.

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės ieškinys pirmosios instancijos teisme priimtas 2018 m. rugsėjo 24 d. Tą pačią dieną buvo patikrinti Gyventojų registro duomenys, iš kurių nustatyta, jog atsakovo gyvenamoji vieta yra deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Šis adresas sutampa su ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis buvo nustatyta, kad atsakovas yra G. D. individualios įmonės savininkas. Patikrinus Juridinių asmenų registro duomenis, buvo nustatyta, kad šios įmonės buveinės adresas sutampa su atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Atsižvelgiant į tai, ieškinys kartu su teismo pranešimu dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2018 m. rugsėjo 25 d. išsiųsti atsakovui ieškinyje nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kuris kartu yra ir atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresas. Iš byloje esančių AB „Lietuvos paštas“ duomenų matyti, jog atsakovas jam adresuotos pašto korespondencijos per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė. Pirmosios instancijos teismas nutarė, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Nurodytos bylos aplinkybės patvirtina, kad procesiniai dokumentai atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu buvo siųsti tik vieną kartą.

14. Minėta, kad CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Vadinasi, siekdamas siųsti procesinius dokumentus tik vieną kartą į asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, teismas turi patikimai žinoti asmens gyvenamąją vietą ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą. Jei teismas nėra tikras dėl asmens gyvenamosios vietos ar kito procesinių dokumentų įteikimo adreso tinkamumo, nėra išpildoma CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta sąlyga, kad fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Tokiu atveju teismas negali procesinių dokumentų siųsti į asmens deklaruotą gyvenamąją vietą tik vieną kartą ir juos laikyti įteiktais praėjus trisdešimčiai dienų.

15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovo gyvenamoji vieta ar kitas dokumentų įteikimo adresas paprastai negali būti nustatomas vien tik pagal ieškovo ieškinyje abstrakčiai nurodytą informaciją. Ieškovas paprastai pateikia jam žinomą informaciją, tačiau ji negali būti laikoma patikimai patvirtinančia asmens gyvenamąją vietą ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą, nebent ieškovas pateikia konkrečius ir įtikinamus įrodymus, patvirtinančius anksčiau minėtus duomenis. Dėl tos pačios priežasties negali būti daroma išvada apie asmens gyvenamosios vietos sutapimą su deklaruota gyvenamąja vieta ir iš duomenų apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą. Asmens deklaruota ir reali gyvenamoji vieta toli gražu ne visada sutampa. Šią išvadą patvirtina ir kasacinio teismo praktika, pagal kurią ta aplinkybė, kad asmuo deklaravo vieną gyvenamąją vietą, nebūtinai reiškia, kad jis ten gyvena, nes sprendžiant gyvenamosios vietos klausimą svarbu nustatyti asmens ryšį su gyvenamąja vieta, o ne formalų jos deklaravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011).

16. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį procesiniai dokumentai gali būti įteikiami tik vieną kartą asmens deklaruotoje vietoje dažniausiai tik tuo atveju, kai fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas sutampa su paties fizinio asmens, kuriam siunčiami dokumentai, teismui nurodytu jo gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu. Vieną kartą asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje procesiniai dokumentai taip pat galėtų būti įteikiami ir tais atvejais, kai teismas turi kitų įtikinamų duomenų apie asmens realią gyvenamąją vietą ar kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą ir jų pagrindu yra tikras, kad fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad anksčiau minėtas išvadas iš dalies pagrindžia ir kasacinio teismo išaiškinimai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. Tik išnaudojęs šias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, suformavęs specialią pašto siuntą, kuri leistų palikti pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018).

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad šioje byloje kilusio ginčo šalys yra fizinis ir juridinis asmuo. Procesinių dokumentų įteikimą juridiniams asmenims reglamentuojanti CPK 123 straipsnio 4 dalis nustato, kad tais atvejais, kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Taigi iš esmės analogišku atveju procesiniai dokumentai juridiniam asmeniui būtų siunčiami mažiausiai du kartus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia procesinė situacija, kai taikant CPK 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytus teisine fikcija pagrįstus įteikimo būdus, juridiniam asmeniui procesiniai dokumentai būtų siunčiami du kartus, o fiziniam asmeniui – tik vieną kartą, nebūtų suderinama su procesinio šalių lygiateisiškumo ir teisingumo principu. Juolab kad fizinio asmens gyvenamoji vieta yra žymiai mobilesnė nei juridinio asmens buveinė. Dėl minėtų priežasčių šios nutarties 16 punkte pateiktas teisės aiškinimas leidžia užtikrinti anksčiau paminėtų teisės principų laikymąsi.

Dėl procesinių dokumentų įteikimo atsakovui tinkamumo šioje byloje

19. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad iki sprendimo už akių priėmimo atsakovas pats kokia nors forma būtų teismui nurodęs savo gyvenamosios vietos adresą. Iki sprendimo už akių priėmimo byloje taip pat nebuvo surinkta duomenų, kurie galėtų įtikinamai patvirtinti atsakovo gyvenamąją vietą. Byloje esanti būsto nuomos sutartis buvo sudaryta daugiau kaip metai iki kreipimosi į teismą. Vadinasi, teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, neturėjo pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad faktinė atsakovo gyvenamoji vieta sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siųsti tik vieną kartą.

20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šioje byloje ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui buvo siunčiami pažeidžiant CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytą procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui nebuvo tinkamai įteikti, darytina išvada, kad byloje negalėjo būti priimtas teismo sprendimas už akių, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

21. Atsakovas atskirajame skunde taip pat nurodo, kad jam nebuvo žinoma apie susidariusią skolą, sudarant naują buto nuomos sutartį apie turimą įsiskolinimą atsakovas nebuvo informuotas. Be to, teismas nevertino į bylą pateiktų įrodymų, patvirtinančių 200 Eur nuomos mokesčio sumokėjimą ieškovei.

22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustačius, jog byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, tai sudaro savarankišką pagrindą panaikinti teismo sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad minėtų atskirojo skundo argumentų nagrinėjimas nelemtų kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako. Pažymėtina, kad visi apelianto argumentai ir juos patvirtinantys įrodymai dėl skolos fakto ir jos dydžio bus įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

23. Dėl anksčiau išdėstytų apeliacinės instancijos teismo argumentų, yra pagrindas tenkinti atsakovo atskirąjį skundą, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą tenkinti, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Teisėjas Aurimas Brazdeikis