- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-04
- Bylos Nr.
- I-3215-554/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00903-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, susipažinęs su pareiškėjo A. M. skundu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo A. M. skundas, kuriame prašo išaiškinti ar LR Bausmių vykdymo kodekso 158 str. neprieštarauja LR baudžiamojo kodekso 2 str. 6 d., taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį teismą ar LR Bausmių vykdymo kodekso 158 str. neprieštarauja Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 str.
Motyvuojamoji dalis
Skundą atsisakytina priimti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad norminis teisės aktas yra įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalyje nurodyta, kad norminis administracinis aktas – teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiai neapibrėžtų asmenų grupei.
Teisės doktrinoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir apjungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63-2003, Administracinių teismų praktika Nr.4).
Norminių administracinių aktų teisėtumui tirti ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta speciali tvarka, tačiau pareiškėjo teisinis statusas neatitinka reikalavimų, numatytų ABTĮ 110 straipsnio 1 ir 2 dalyse, todėl laikytina, kad jis neturi teisės ginčyti norminio akto ABTĮ 16 skirsnyje nustatyta tvarka. Tačiau ABTĮ 111 straipsnyje numatyta teisė subjektams, nurodytiems šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiškėjui), prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo.
ABTĮ 111 straipsnio 2 dalis nustato, kad prašymo ištirti norminio administracinio akto teisėtumą priėmimo klausimas yra išsprendžiamas teismo nutartimi, o kitos šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos suponuoja išvadą, jog tokia teismo nutartimi gali būti priimami dviejų rūšių procesiniai sprendimai: 1) atmesti prašymą; arba 2) pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato procesinio sprendimo rūšies – priimti prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2011 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-3065/2011 konstatavęs, jog būtent teismas galutinai konstatuoja, kokios norminių aktų nuostatos taikytinos byloje ir kaip jos turi būti aiškinamos, todėl būtent teismas ir turi galutinai nuspręsti, ar jo nagrinėjamos konkrečios bylos išsprendimui yra reikalinga pradėti atskirą norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą ir kokia apimtimi toks tyrimas turi būti atliekamas.
Pareiškėjas gali prašyti ištirti ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimo.
Šioje byloje pareiškėjas yra netinkamas subjektas paduoti teismui prašymą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, todėl A. M. skundą atsisakoma priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, teisėjas
nutaria:
Atsisakyti priimti A. M. skundą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.