Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. O. komercinės firmos skundą atsakovui Muitinės departamentui prie finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2.1. Nesutikdamas su Kauno TM Ataskaita, kuria pareiškėjui apskaičiuota mokestinė nepriemoka (704 727 Eur importo muito mokestis, papildomas (apsaugos) muitas 106 467 Eur, muito delspinigiai 62 270 Eur ir 1 673 655 Eur pridėtinės vertės mokestis), pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas Sprendimu sustabdė pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20.

2.2. Muitinės departamento Sprendimas iš esmės yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintų reikalavimų. Muitinės departamentas formaliai pritaikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 156 straipsnio 1 dalies nuostatas. Mokestinio ginčo nagrinėjimo sustabdymas galimas tik išimtiniais teisės aktuose nustatytais atvejais mokestinį ginčą nagrinėjančiai institucijai tinkamai motyvavus savo sprendimą. Muitinės departamento Sprendime tokie motyvai nebuvo nurodyti.

2.3. Kauno TM, atlikdama mokestinį patikrinimą, savarankiškai įvertino visas faktines aplinkybes ir nustatė naują ginčo automobilių muitinę vertę. Kauno TM savarankiškai įvertino pareiškėjo pateiktą informaciją elektroninėse automobilių importo deklaracijose, savarankiškai nusprendė, jog minėtose deklaracijose yra nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie automobilio įsigijimo vertę ir deklaruotų automobilių muitinis įvertinimas turi būti atliktas iš naujo. Kauno TM taip pat savarankiškai vertino ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 vykdančios institucijos surinktus duomenis apie automobilių eksporto iš JAV kainas ir kitas aplinkybes. Neegzistuoja kliūtys, dėl kurių Muitinės departamentas negalėtų išnagrinėti kilusio mokestinio ginčo.

2.4. Kauno TM, vadovaudamasi MAĮ 67 straipsnio 1 dalimi, atlikdama mokestinį patikrinimą ir priimdama Ataskaitą, turėjo nustatyti ir pateikti visus įrodymus, pagrindžiančius faktines aplinkybes, kuriomis remiantis buvo papildomai sukurta mokestinė prievolė pareiškėjui. Be to, mokestinį ginčą nagrinėjanti ikiteisminė ginčo institucija turi teisę nustatyti / nenustatyti visus būtinus mokestiniam ginčui išspręsti juridinius faktus ir aplinkybes. Net ir tokiu atveju, jei Kauno TM nekonstatavo tam tikrų juridinių faktų ar aplinkybių buvimo / nebuvimo, Muitinės departamentas turi kompetenciją nustatyti / nenustatyti juridinio fakto ar aplinkybių buvimo faktą, kadangi būtent šiai institucijai tenka kompetencija spręsti mokestinius ginčus ikiteisminėje ginčo stadijoje.

2.5. Muitinės departamentas nepagrįstai nesvarstė galimybės sustabdyti pareiškėjo skundo dalies nagrinėjimą, todėl Sprendimas yra formalus ir atsakovas piktnaudžiauja suteiktomis teisėmis.

II.

8. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui aktualias faktines aplinkybes:

8.1. Kauno TM, vadovaudamasi 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas), 48 straipsnio bei Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2008 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 1B-407 patvirtintų Muitinės vykdomų patikrinimų atlikimo taisyklių 5 ir 9.3 punktų nuostatomis, atliko supaprastintą pareiškėjo importuotų naudotų transporto priemonių, deklaruotų elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID), muitinės vertės teisingumo patikrinimą.

8.2. Ataskaitoje nurodyta, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog L. O. komercinė firma Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą muitinės procedūrai deklaravo 1870 vnt. naudotų apgadintų transporto priemonių (toliau – ir TP), importuotų į Sąjungos muitų teritoriją, kurioms buvo įforminta EID. Nagrinėjant duomenis, nurodytus tikrinamose EID, nustatyta, kad jose deklaruoti siuntėjai (EID 2 langelis) – JAV įmonė „Jumbo Mobile Limited“ ir Panamoje registruota įmonė „Foralis Shipmanagement S.A.“, šalis siuntėja – JAV ir Kanada, o prekes deklaravo muitinės tarpininko atstovas L. O. komercinė firma. Nustatyta, kad EID įforminimo metu 24 langelyje sandorio rūšies kodas visais atvejais buvo nurodytas „11“ („Tiesioginis pirkimas/pardavimas“), tačiau importuotų naudotų TP muitinė vertė tik dviem atvejais EID MRN 19LTLC0100IM012038 (2019 m. sausio 24 d.) ir EID MRN 19LTLC0100IM041FE9 (2019 m. vasario 21 d.) buvo deklaruota sandorio muitinio įvertinimo metodu, visais kitais atvejais muitinę vertę deklaravo ne sandorio vertės metodu, bet alternatyviuoju muitinės vertės nustatymo metodu. Visų importuotų TP deklaruotos muitinės vertės pagrindimui buvo teikiamos turto vertintojų surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurias, veikdama pagal Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD įgaliojimą, visais atvejais užsakė L. O. komercinė firma, TP apžiūros aktus savininko vardu taip pat pasirašė L. O. komercinės firmos muitinės tarpininko atstovai. Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitose nurodytų duomenų pagrindu tikrinamose EID deklaruota TP muitinė vertė. EID muitinio įforminimo metu nuo deklaruotos muitinės vertės apskaičiuotas importo muitas.

8.3. Muitinės departamentas Kauno TM atsiuntė raštus Nr. (16.5 Mr)3BE-310 (2023 m. sausio 13 d.) ir Nr. (1.13 Mr)3BE-2075 (2023 m. sausio 13 d.), kuriuose nurodyta, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure yra atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant TP iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius TP pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų TP vertę. Tarp organizuotos grupės narių buvo įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV ir Kanados į Klaipėdą įvežė apgadintas naudotas TP ir tikrinamose EID deklaravo Kipre registruotos įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šios TP buvo parduotos JAV ir Kanados aukcionuose.

8.4. Ataskaitoje nurodyta, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu, įvertinus EID muitinio įforminimo metu ir JAV muitinės tarnybos bei Kanados pasienio tarnybos pateiktus duomenis, nustatyta, jog tikrinamas TP JAV ir Kanados aukcionuose įsigijo ir eksportavo į Lietuvos Respubliką įvairios JAV ir Kanados įmonės bei fiziniai asmenys, o ne JAV įmonė „Jumbo Mobile Limited“ ir Panamoje registruota įmonė „Foralis Shipmanagement S.A.“, kurias tikrinamose EID kaip siuntėją/eksportuotoją deklaravo L. O. komercinė firma. L. O. komercinės firmos Kauno TM pateikta informacija, tikrinamose EID deklaruojant duomenis apie TP siuntėją bei TP vertes, visiškai neatitinka oficialios JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktos eksporto informacijos apie importuotas TP. Visų tikrinamų TP EID deklaruotos muitinės vertės pagrindimui importuotojo Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD iniciatyva buvo teikiamos turto vertintojo — uždarosios akcinės bendrovės „Autosigma“ surašytos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurias TP savininko vardu užsakė L. O. komercinės firma, ir minėtų Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitų duomenų pagrindu tikrinamose EID deklaruota muitinė vertė yra žymiai mažesnė (iki 2,6 karto) už JAV muitinės tarnybos ir Kanados pasienio tarnybos pateiktas TP įsigijimo aukcionuose bei eksporto vertes (eurais), pridėjus gabenimo išlaidas iki Sąjungos muitų teritorijos. Apmokėjimo dokumentai už TP ir jų gabenimą iki JAV ir Kanados uostų, iš kurių TP buvo eksportuotos į Lietuvą, Kauno TM nebuvo pateikti, taip pat Kauno TM nebuvo pateikti dokumentai, pagrindžiantys tikrinamų TP gabenimo išlaidas jūrų transportu iki Sąjungos muitų teritorijos, t. y. iki Klaipėdos jūrų uosto, todėl Kauno TM negali nustatyti už TP ir jų gabenimą sumokėtų sumų.

8.5. Ataskaitoje padaryta išvada, kad L. O. komercinės firmos importuotų transporto priemonių, įformintų tikrinamomis EID, muitine verte laikytina jų vertė, nustatyta remiantis ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 surinktais ir Muitinės departamentui pateiktais eksporto iš JAV ir Kanados duomenimis.

8.6. Kauno TM Ataskaitoje nusprendė: 1) nepripažinti importuotų naudotų TP, kurias L. O. komercinė firma (įm. kodas (duomenys neskelbtini) deklaravo Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu, šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 1 priede nurodytomis EID, deklaruotos muitinės vertės, jų muitine verte; 2) pripažinti Kipro įmonę RONDEXON VEHICLE LTD (įm. Kodas (duomenys neskelbtini) ir L. O. komercinę firmą (įm. kodas (duomenys neskelbtini) solidariais skolininkais už mokestinę prievolę, apskaičiuotą už importuotas TP, deklaruotas šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 2 skiltyje nurodytomis EID; 3) nustatyti importuotų naudotų apgadintų TP, įformintų šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 2 skiltyje nurodytomis EID, muitinę vertę, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 74 straipsnio 3 dalies alternatyviu muitinio įvertinimo metodu, kaip nurodyta šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 7 skiltyje, pakeisti EID MRN 19LTLC0100IM012038 (2019 m. sausio 24 d.) ir EID MRN 19LTLC0100IM041FE9 (2019-02-21) vertės nustatymo metodo kodą (43 langelis) iš „1“ į „6“; 4) perskaičiuoti importuotų TP, įformintų šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 2 skiltyje nurodytomis EID, muitinę vertę, importo muitą, PVM apmokestinamąją vertę ir importo PVM (B00), kaip nurodyta šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 6-13 skiltyse; 5) apskaičiuoti L. O. komercinei firmai ir Kipro įmonei RONDEXON VEHICLE LTD (2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo likviduota) už importuotas prekes – TP, skolos atsiradimo datai (nurodyta 3 priede lentelės 3 skiltyje), deklaruotas šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede nurodytomis EID – 704 727 Eur importo muito (A00) ir 106 467 Eur papildomo muito (A20) mokestinę nepriemoką pagal duomenis, nurodytus šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, lentelės 14 ir 15 skiltyse; ir siekiant nustatyti žalą valstybei baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 apskaičiuoti importo PVM (B00) sumą – 1 673 665 Eur pagal duomenis, nurodytus šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, 16 skiltyje. 6) apskaičiuoti ir įtraukti (neįtraukti) į apskaitą L. O. komercinei firmai ir Kipro įmonei RONDEXON VEHICLE LTD (2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo likviduota) pagal EID, nurodytas šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 3 priede, importo muito delspinigius kaip nurodyta šios supaprastinto patikrinimo ataskaitos 4 priede; 7) nepradėti baudos skyrimo procedūros iki ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuroro ar teismo sprendimo dėl L. O. komercinės firmos ir Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD (2022 m. rugpjūčio 12 d. buvo likviduota) patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, jų kaltės ir nubaudimo pagal Baudžiamąjį kodeksą, įsiteisėjimo.

8.8. Muitinės departamentas Sprendime nurodė, kad mokestinis ginčas tarp pareiškėjo ir vietos mokesčių administratoriaus kilo dėl teritorinės muitinės sprendimo nepripažinti ginčo muitinės deklaracijose deklaruotos muitinės vertės bei perskaičiuoti ją remiantis duomenimis, gautais iš JAV krašto apsaugos departamento.

8.9. Muitinės departamentas Sprendime konstatavo, kad Lietuvos kriminalinės policijos biure atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 dėl organizuotos grupės galimai vykdytos nusikalstamos veikos, importuojant transporto priemones iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir pateikiant melagingus duomenis apie tikruosius transporto priemonių pardavėjus ir gavėjus bei melagingai sumažintą importuotų transporto priemonių vertę. Tarp organizuotos grupės narių įvardinta L. O. komercinė firma, kuri iš JAV į Lietuvos Respubliką įvežė apgadintas naudotas transporto priemones ir tikrinamose EID deklaravo žymiai mažesne jų įsigijimo verte, nei šių transporto priemonių JAV eksporto vertė. Muitinės departamentas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, darė išvadą, kad minėtoje baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20) nustatytos aplinkybės gali turėti esminės įtakos šio mokestinio ginčo faktinės situacijos vertinimui ir objektyvaus, pagrįsto sprendimo priėmimui, todėl pareiškėjo skundo nagrinėjimą sustabdė MAĮ 156 straipsnio 1 dalies pagrindu iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-14041-20).

9. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad iš MAĮ 156 straipsnio 1 dalies normos matyti, jog mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas yra galimas, kai ją nagrinėjant yra būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau tokio fakto nustatymas yra ne mokestinį ginčą nagrinėjančios, o kitos (teismo ar teisėsaugos, užsienio valstybės įstaigos) institucijos kompetencija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Taigi, MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos dvi sąlygos, kurioms esant ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali nuspręsti skundo dėl mokestinio ginčo (jo dalies) nagrinėjimą sustabdyti. Visų pirma, nuoroda apie juridinio fakto nustatymą reiškia tam tikrų turinčių juridinę reikšmę faktinių aplinkybių nustatymą, o ne šių faktinių aplinkybių įvertinimą kitais negu mokestiniais aspektais. Taip pat analizuojamai teisės normai taikyti yra aktuali ir būtina aplinkybė, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija visiškai neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti šioje normoje nurodytą ir turintį mokestinę reikšmę juridinį faktą (juridinę reikšmę turinčias faktines aplinkybes) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-1099/2006). Antra, tam tikro juridinio fakto buvimas ar nebuvimas turi būti nustatytas ne bet kurios kitos institucijos, tačiau tik minėtoje teisės normoje nurodytos institucijos (teismo, teisėsaugos institucijos arba užsienio valstybės įstaigos ar institucijos). Tik esant šių dviejų sąlygų visumai ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija gali sustabdyti mokestinio ginčo nagrinėjimą. Muitinės departamentas patenka į institucijų sąrašą, nurodytą Mokesčių administravimo įstatymo 156 straipsnio 1 dalyje, todėl turi teisinį pagrindą spręsti mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-932/2008).

III.

14.1. Muitinės departamento Sprendimas priimtas formaliais pagrindais, jame nekonkretizuojant ir nenurodant konkrečių motyvų, dėl kurių pareiškėjo skundo nagrinėjimas turėjo būti stabdomas. Muitinės departamentas tik formaliai nurodė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 ir abstrakčiai paminėjo jame ateityje nustatytinas faktines aplinkybes, kurios esą turės reikšmės mokestiniam ginčui, tačiau konkrečiai šių aplinkybių neįvardijo. Muitinės departamento nurodyta administracinė byla nėra susijusi su nagrinėjamu mokestiniu ginču taip, kad jos pagrindu būtų galima identiškai spręsti pareiškėjo situaciją ar perimti prejudicinius faktus. Toks pavienių, nesusijusių bylų citavimas tik patvirtina, kad Muitinės departamento Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.

14.2. Skundžiama Ataskaita grindžiama ne dokumentų klastojimo konstatavimu, o muitinės bei ikiteisminio tyrimo įstaigos iš kitų šalių (JAV, Kanados) gautais duomenimis dėl importuotų prekių verčių, transportavimo kaštų ir pan. Būtent šiais duomenimis remdamasi Kauno TM padarė išvadą, kad importo muitinei vertei negalėjo būti taikomos turto vertinimo ataskaitos, sąskaitos faktūros ir kiti prie Elektroninių importo deklaracijų pridėti dokumentai. Todėl net hipotetiškai pripažinus dokumentų klastojimo faktą baudžiamojoje byloje ateityje, tai nepanaikina šiuo metu esančios Muitinės departamento pareigos įvertinti, ar Kauno TM tinkamai ir teisėtai įvertino jau turimus duomenis ir ar pagrįstai pareiškėjui pritaikė solidariąją atsakomybę dėl papildomai apskaičiuotų mokesčių. Kitaip tariant, nėra objektyvių kliūčių nagrinėti pareiškėjo skundą dėl Ataskaitos.

14.3. Toks Muitinės departamento ir pirmosios instancijos teismo veikimas pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus interesus, ypač atsižvelgiant į tai, kad pagal Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalį skundo pateikimas nestabdo apskųsto sprendimo vykdymo. Dėl to pareiškėjas ginčijamą 811 194,00 Eur mokestinę prievolę jau buvo priverstas sumokėti, o mokestinės prievolės pagrįstumas, remiantis Muitinės departamentu, būtų vertinamas tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui ir baudžiamajai bylai bei nustačius juridinius faktus, kurių pats Muitinės departamentas šiuo metu net negali įvardyti.

14.4. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį mokestinio ginčo nagrinėjimas gali būti sustabdomas tik tada, kai būtina nustatyti konkretų mokestiniam ginčui svarbų juridinį faktą, kurio nustatymas nepriklauso mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos, o kitos institucijos kompetencijai. Šiuo atveju Muitinės departamentas nei savo Sprendime, nei teismo posėdžio metu neįvardijo, kokius būtent juridinius faktus ir faktines aplinkybes gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-14041-20 atliekanti institucija ir kodėl šių faktų pats Muitinės departamentas negali nustatyti. Priešingai, iš Ataskaitos matyti, kad Kauno TM savarankiškai atliko mokestinį patikrinimą, įvertino pareiškėjo pateiktus duomenis importo deklaracijose, pripažino juos tikrovei neatitinkančiais, surinko ir įvertino JAV muitinės ir Kanados pasienio tarnybų informaciją, perskaičiavo ginčo automobilių muitinę vertę ir suformavo papildomą mokestinę prievolę pareiškėjui. Ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija nebuvo įtraukta į šių konkrečių muitinės verčių ir mokestinių prievolių nustatymą, taip pat nedavė privalomų nurodymų dėl jų dydžio.

14.5. Net ir darant prielaidą, kad buvo pagrindas sustabdyti skundo nagrinėjimą, Muitinės departamentas nepagrįstai sustabdė viso skundo, o ne jo dalies nagrinėjimą, kuri (jei iš viso) susijusi su ikiteisminio tyrimo rezultatais, nors likusi skundo dalis dėl Muitinės ir užsienio institucijų duomenų vertinimo teisėtumo galėjo ir turėjo būti išnagrinėta iš esmės, todėl Muitinės departamento sprendimas yra akivaizdžiai neproporcingas ir formalus.

16.1. Atliekamo ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje tikslas yra nustatyti reikšmingas aplinkybes, susijusias su į Europos Sąjungos muitų teritoriją importuotų automobilių galimu muitinės vertės bei dokumentų klastojimu. Neatsižvelgus į baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, sprendimas mokestinėje byloje būtų priimtas neįvertinus visų reikšmingų faktų bei įrodymų, turinčių įtaką pareiškėjo mokestinei atsakomybei. Atsižvelgus į tai, kad ikiteisminiame tyrime byloje Nr. 01-1-14041-20 įtarimai, be kita ko, yra pareikšti ir pareiškėjo darbuotojams, kurie, ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų duomenimis, klastojo dokumentus, nurodydami melagingus duomenis apie automobilių pardavėjus bei automobilių muitinę vertę, skundžiamas sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta atmesti pareiškėjo skundą, yra pagrįstas bei teisingas ir priimtas įvertinus visas su šiuo ginču susijusias aplinkybes.

16.2. Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs analogišką teisinėmis aplinkybėmis administracinę bylą Nr. eI3-1683-816/2023, 2023 m. sausio 24 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą dėl Muitinės departamento sprendimo stabdyti skundo nagrinėjimą bei konstatavo, jog būtent ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų kompetencijai priskirta nusikalstamų veikų tyrimas, o aptariamos skolos muitinei atsiradimui reikšminga nustatyti naudotų transporto priemonių importavimo į Lietuvą procedūroje dalyvavusius subjektus ir asmenis, jų atliktus veiksmus bei šioje procedūroje naudotų dokumentų tikrumą (autentiškumą), kurie, be kita ko, gali būti reikšmingi prekių muitinei vertei apskaičiuoti. Būtent dėl šių veikų ir atliekamas ikiteisminis tyrimas, dėl kurio sustabdytas pareiškėjo skundo ikiteismine tvarka nagrinėjimas. Be to, kaip konstatavo Regionų administracinis teismas pirmiau minėtame sprendime, stabdant ikiteismine tvarka pareiškėjo skundo nagrinėjimą Muitinės departamentas ir neprivalėjo iš esmės nagrinėti pareiškėjo skundą ar pasisakyti dėl skundžiamos ikiteismine tvarka Ataskaitos teisėtumo ir/ar pagrįstumo. Akcentuotina tai, kad pirmiau minėtoje administracinėje byloje pagrindas stabdyti skundo nagrinėjimą taip pat buvo ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-14041-20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl pirmiau minėto Regionų administracinio teismo sprendimo, 2024 m. sausio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-324-968/2024 konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsižvelgęs į tai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

17. Administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas dėl to, ar Muitinės departamento sprendimas sustabdyti pareiškėjo skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje yra teisėtas ir pagrįstas.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo netenkino, konstatavęs, kad Muitinės departamentas pagrįstai pasinaudojo MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise sustabdyti skundo nagrinėjimą. Teismo vertinimu, ginčo išsprendimas iš esmės priklauso nuo baudžiamojoje byloje atliekamo tyrimo metu nustatytinų aplinkybių, turinčių juridinę reikšmę vertinant importo deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą ir galimo nusikalstamos veikos buvimą. Kadangi mokesčių administratorius neturi kompetencijos pats nustatyti šių aplinkybių, iki kol ikiteisminio tyrimo institucijos nenustatys jų buvimo ar nebuvimo, nėra galimybės objektyviai ir visapusiškai įvertinti teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitos teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas taip pat pripažino, kad Muitinės departamento sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisėtu Muitinės departamento sprendimą sustabdyti skundo nagrinėjimą. Apelianto vertinimu, sprendimas yra nemotyvuotas, formaliai pritaikytas MAĮ 156 straipsnio 1 daliai ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos pareigos nurodyti aiškius faktinius ir teisinius argumentus. Pareiškėjas nurodo, kad Muitinės departamentas neišdėstė, kokius juridinius faktus gali nustatyti tik ikiteisminį tyrimą atliekanti institucija ir kaip šios aplinkybės gali būti reikšmingos ginčo išsprendimui. Jo teigimu, pati Muitinė, atlikusi patikrinimą, savarankiškai įvertino duomenis, nustatė naują muitinę vertę ir apskaičiavo mokestines prievoles, todėl nebuvo kliūčių skundą nagrinėti iš esmės. Be to, apeliantas akcentuoja, kad skundo nagrinėjimo sustabdymas nepagrįstai apsunkina mokesčių mokėtoją, nes skundo pateikimas nestabdo prievolės vykdymo, o nagrinėjimo atidėjimas neapibrėžtam laikui sudaro neproporcingą naštą. Apelianto teigimu, net jei sustabdymas būtų galima taikyti, jis turėtų būti pritaikytas tik tai skundo daliai, kuri susijusi su baudžiamosios bylos aplinkybėmis.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą peržengti šias ribas ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina skundą tik jo apimtyje.

21. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį teismas vertina įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisingumo bei protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ar neteisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

22. Pagal MAĮ 156 straipsnio 1 dalį ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija (šiuo atveju – atsakovas) gali sustabdyti skundo dėl mokestinio ginčo (ar jo dalies) nagrinėjimą, jeigu priimamas sprendimas priklauso nuo tam tikro juridinio fakto buvimo ar nebuvimo, o šį faktą turi nustatyti teismas, teisėsaugos institucija ar užsienio valstybės įstaiga. Skundo nagrinėjimas sustabdomas iki tol, kol institucija gaus informaciją, kad minėta įstaiga ar institucija nustatė tokio fakto buvimą ar nebuvimą.

23. Aiškindamas šią MAĮ 156 straipsnio nuostatą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad mokestinės bylos nagrinėjimo sustabdymas galimas tais atvejais, kai būtina nustatyti tam tikro juridinio fakto buvimą ar nebuvimą, tačiau šio fakto nustatymas pagal kompetenciją priskirtas kitai institucijai (teismui, teisėsaugos ar užsienio valstybės įstaigai). Nuoroda į juridinio fakto nustatymą reiškia, kad turi būti nustatomos juridinę reikšmę turinčios faktinės aplinkybės, o ne vertinama jų reikšmė kitais nei mokestiniais aspektais. Šios teisės normos taikymui svarbu, kad ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija neturi arba turi nepakankamai kompetencijos pati nustatyti tokias aplinkybes (žr., pvz., 2019 m. gegužės 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-273-261/2019).

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, aiškindama nagrinėjamai bylai aktualias MAĮ 156 straipsnio 1 dalies nuostatas, pažymi, kad pagal jas ikiteisminė mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija turi teisę spręsti skundo ar jo dalies nagrinėjimo sustabdymo klausimą. Teismas, vertindamas tokį sprendimą MAĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu, tikrina tik jo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau negali perimti institucijai suteiktos diskrecijos ar priimti sprendimo jos vietoje.

25. Bylos duomenys patvirtina, ir dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, kad:

25.1. Ataskaitoje nurodyta, kad supaprastinto mokestinio patikrinimo metu nustatyta: L. O. komercinė firma, veikdama Kipro įmonės RONDEXON VEHICLE LTD vardu, Klaipėdos teritorinėje muitinėje išleidimo į laisvą apyvartą procedūrai deklaravo 1870 vnt. į Sąjungos muitų teritoriją importuotų naudotų, apgadintų transporto priemonių (toliau – TP), kurioms buvo įformintos EID. Analizuojant tikrinamų EID duomenis nustatyta, kad jose siuntėjais (EID 2 langelis) buvo deklaruotos JAV įmonė „Jumbo Mobile Limited“ ir Panamoje registruota įmonė „Foralis Shipmanagement S.A.“, siuntimo šalimi nurodytos JAV ir Kanada, o prekes deklaravo L. O. komercinės firmos muitinės tarpininko atstovas. Taip pat nustatyta, kad EID įforminimo metu 24 langelyje visais atvejais buvo įrašytas sandorio rūšies kodas „11“ („Tiesioginis pirkimas/pardavimas“), tačiau tik dviejose EID – MRN 19LTLC0100IM012038 (2019-01-24) ir MRN 19LTLC0100IM041FE9 (2019-02-21) – muitinė vertė deklaruota sandorio vertės metodu; visais kitais atvejais muitinė vertė nustatyta alternatyviuoju muitinio įvertinimo metodu. Visų importuotų TP deklaruotos muitinės vertės pagrindimui buvo teikiamos turto vertintojų parengtos Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitos, kurias, veikdama pagal RONDEXON VEHICLE LTD įgaliojimą, visais atvejais užsakė L. O. komercinė firma; TP apžiūros aktai savininko vardu taip pat buvo pasirašomi šios firmos muitinės tarpininko atstovų. Remiantis Kilnojamojo turto vertinimo ataskaitose pateiktais duomenimis, tikrinamose EID deklaruota TP muitinė vertė, nuo kurios EID muitinio įforminimo metu buvo apskaičiuotas importo muitas.

25.2. Nesutikdamas su ataskaita, pareiškėjas pateikė skundą Muitinės departamentui. Muitinės departamentas, sprendime konstatavęs, kad baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 nustatinėtinos aplinkybės gali turėti esminės reikšmės ginčui, sustabdė skundo nagrinėjimą iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas minėtoje baudžiamojoje byloje.

25.3. Kriminalinė policija atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-14041-20 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 220 straipsnio 2 dalyje (neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu). Byloje yra duomenų, kad organizuotos grupės nariai, pasinaudodami fiktyvia jų valdomų įmonių teisine padėtimi ir nusikalstamu būdu įteisintu bendradarbiavimu, galėjo klastoti iš JAV importuojamų transporto priemonių įsigijimo dokumentus (pirkimo–pardavimo sutartis, sąskaitas, importo/eksporto deklaracijas), juose nurodydami tikrovės neatitinkančius duomenis apie pardavėjus ir gerokai mažesnes įsigijimo vertes.

26. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes MAĮ 156 straipsnio 1 dalies taikymo kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Muitinės departamentas pagrįstai nurodė, jog baudžiamojoje byloje nustatinėjamos aplinkybės gali turėti esminės reikšmės sprendžiant dėl pareiškėjo mokestinės atsakomybės, deklaruotos muitinės vertės pagrįstumo ir tikrojo sandorio turinio. Šios aplinkybės apima visą ginčo dėl mokestinės prievolės struktūrą, todėl negali būti atribojamos tik daliai skundo. Darytina išvada, kad tiriamos aplinkybės yra reikšmingos visai ginčo baigčiai, todėl nebuvo pagrindo sustabdymą taikyti tik daliai skundo. Atitinkamai Muitinės departamentas pagrįstai sustabdė viso skundo nagrinėjimą iki bus baigtas ikiteisminis tyrimas ir priimtas galutinis procesinis sprendimas.

27. Dėl apelianto argumentų, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas, teismas pažymi, jog pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalį individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas ir motyvuotas; jame turi būti nurodyti faktiniai ir teisiniai sprendimo pagrindai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, kad administracinio sprendimo motyvai turi būti aiškūs, pakankami ir leidžiantys asmeniui suprasti, kokios aplinkybės nulėmė sprendimo priėmimą (pvz., 2011 m. birželio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-839/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1440/14).

28. Nagrinėjamu atveju ginčijamame sprendime Muitinės departamentas nurodė esmines aplinkybes: atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl galimo automobilių importo dokumentų klastojimo, organizuotos grupės veiką, kurioje minimos ir įmonės, deklaravusios importo operacijas, tarp jų – pareiškėjas, taip pat tiriamą aplinkybių visumą, susijusią su tikrąja importo verte, deklaracijose nurodytais duomenimis ir galimais asmenų vaidmenimis importo procedūrose. Muitinės departamento vertinimu, šios aplinkybės tiesiogiai susijusios su klausimu, kas pagal Sąjungos muitinės kodekso 77, 79 ir 84 straipsnius yra atsakingas asmuo už importo mokesčius, ir su nagrinėjamo ginčo dalyku – pareiškėjo atsakomybe bei deklaranto statusu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Muitinės departamentas nurodė pakankamą faktinių aplinkybių kiekį, leidžiantį suprasti, kokios reikšmingos aplinkybės nustatinėjamos ikiteisminiame tyrime ir kodėl jos aktualios mokestiniam ginčui. Todėl apelianto teiginiai, kad ginčijamas sprendimas yra nemotyvuotas ar grindžiamas abstrakčiomis frazėmis, atmestini kaip nepagrįsti.

29. Dėl apelianto argumento, kad ginčijamas sprendimas užvilkina bylos nagrinėjimą, teismas pažymi, jog Sąjungos muitinės kodekso 45 straipsnio 1 dalis aiškiai nustato taisyklę, kad skundo pateikimas nestabdo sprendimo vykdymo. Ši nuostata taikoma visiems ūkio subjektams ir savaime nesudaro pagrindo netaikyti MAĮ 156 straipsnio ar konstatuoti bylos nagrinėjimo vilkinimo. Teisės aktuose įtvirtinta tvarka, kai prievolė vykdoma iki galutinio ginčo išsprendimo, nėra laikytina mokesčių mokėtojo teisių pažeidimu.

30. Dėl kitų procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų pažymėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas išsamiai atsakyti į kiekvieną argumentą. Teisėjų kolegijos vertinimu, kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. O. komercinės firmos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.