Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant Gitanai Liogailienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jurbarko r., Lietuva, Lietuvos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)., Lietuva, našlys, pensininkas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. S. 2017 m., balandžio 14 d., apie 10.10 val., (duomenys neskelbtini)., kieme prie namo Nr. 10, tai yra viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia su metaliniu strypu sudavė vieną kartą B. K. į galvą, tuo padarė poodines kraujosruvas kairėje ausyje-smilkinyje-sprande, peties sąnaryje, ūmų kairės ausies sraiginio nervo uždegimą, t.y. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį. Šiais savo veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 straipsnyje.

Kaltinamasis A. S. kaltu dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2017-04-14, apie 10.00 val., jo namų valdose adresu (duomenys neskelbtini)., susirinko svetimi žmonės, buvo ir geodezininkas, kurio jis iki to laiko nepažinojo.

Jis išėjo į kiemą ir pamatė nepažįstamus žmones. Buvo taip pat ir K.. Jis klausė, kas čia vyksta. Jam apie būsimus žemės matavimo darbus niekas nebuvo pranešęės, dėl to jis labai nustebo kad jo kieme susirinkę tiek daug žmonių. J. K. reiškė prenewnzijas kad negali važiuoti per jo kiemą. Šis ginčas jau vyksta seniai. Jis buvo labai susijaudinęs, ne viską prisimena. Susirinkę žmonės jį prispaudė prie sienos tarp garažo ir lauko virtuvės. Jis štraukė iš žemės metalinį riboženklį , kurį buvo įsmeigęs geodezininkas ir trenkė su juo . Kam pataikė nematė. Vėliau sužinojo, kad pataikė K.. Po to jis skubiai pasišalino iš tos vietos, išvažiavo.Jis supranta, kad pasielgė blogai , suduodamas K.. Kodėl taip pasielgė, negali pasakyti , mano kad dėl didelio susijaudinimo. Sutinka atlyginti ligonių kasų ieškinį, atlyginti padarytą turtinę žalą, tačiau dėl neturtinės žalos nesutinka, nes mano, kad neturtinė žala nebuvo padaryta.

Nukentėjusioji B. K. parodė, kad 2017-04-14, apie 10 val., (duomenys neskelbtini)., prie namo Nr. 10 susirinko Jonas ir J. B., J. B., Č. V., nes atvyko geodezininkas G. Š. matuoti servitutinio kelio. Geodezininkas pradėjo matuoti kelią o ji jam padėjo kalti kuolelius. Jam pamatavus ir jai kalant ketvirtą kuolelį priėjo A. S. ir pradėjo priekaištauti, kad čia yra jo kiemas ir ko žmonės susirinko. Tuomet A. S. ištraukė metalinį kuolelį iš žemės ir jai sudavė jai į galvą, į kairę pusę. Po to A. S. iš karto sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Jai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Ji gydėsi ambulatoriškai, patyrė skausmą, ir dabar skauda galvą. Taip pat patyrė pažeminimą, nes šį įvykį matė daug žmonių.. Prašo priteisti jai turtinę žalą nes pati vyko pas ekspertą į Jurbarką, mokėjo už tyrimą 23.90 eurus, už kelionę pirmyn ir atgal autobusu iš Raseinių į Jurbarką ir iš Jurbarko į R. ir V., dėl to jai padaryta bendra 32.90 eurų turtinė žala. Taiup pat prašom priteisti 2000eurų neturtinę žalą bei 150 eurų už advokato paslaugas.

Motyvuojamoji dalis

A. S. kaltė įrodyta kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir kita byloje surinkta medžiaga.

Liudytojas G. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba UAB "Geodezijos linijos" inžinieriumi - geodezininku. 2017-04-14, apie 10 val., (duomenys neskelbtini), atvyko matuoti bendro naudojimo kelio, kuris eina šalia A. S. sodybos. Iš abiejų kelio pusių kelias ribojasi su A. S. sklypais. Ženklinant kelio ribas priėjo A. S. ir paklausė ką daro. Jam atsakė, kad ženklina projektuojamo kelio ribas. Nustačius kelio posūkio tašką, su kartele buvo padaryta duobelė, kurioje buvo įdėtas metalinis kuolelis. A. S. aiškinosi su kitais kaimo gyventojais, kurie buvo kartu. Ką jie kalbėjo negirdėjo, nes dirbo savo darbą ir nekreipė dėmesio. Žymėjo riboženklius, o šiuos riboženklius (metalinį kuolelį) B. K. padėjo įkalti. Jis nuėjo padaryti naują duobelę riboženkliui ir tuo metu A. S. iš duobelės ištraukęs metalinį strypą ir po apsižodžiavimo su B. K. sudavė šiuo metaliniu strypu B. K. į galvą. Tada jam artinantis prie jo, nes norėjo, kad jis daugiau nieko nesužalotų, A. S. dar strypą palaikė virš galvos, tarsi grasindamas kam nors smogti, ir po to šį strypą jis numetė ant žemės. Tada A. S. iš tos vietos pasišalino.

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-14, apie 10.00 val., atvažiavo matininkas atlikti geodezinius matavimus, todėl visi susirinko (duomenys neskelbtini), tai yra J. B., V. Č., B. K., J. B.. Tie matavimai buvo atliekami prie A. S. sodybos ir ten bebūnat atėjo pasipiktinęs A. S. ir pradėjo priekaištauti kodėl po jo žemes vaikštoma. Matininkas jam pasakė, kad čia ne jo žemė, o bendro naudojimo kelias ir tuo metu B. įkalė į žemėje išgręžtą skylę metalinį kuolelį ir dar B. jam pasakė, kad čia kelias, o ne jo žemė. Tada A. S. staigiai ištraukė Birutės įkaltą kuolelį ir trenkė vieną kartą Birutei su tuo kuoleliu į galvą. Po smūgio A. S. numetė tą kuolelį ir nubėgo nieko nesakęs, paskui matė, kad jis įsėdo į automobilį ir išvažiavo. B. nuo smūgio buvo apsvaigusi, skundėsi galvos svaigimu ir skausmu, todėl J. B. iškvietė policiją. Dėl šio įvykio patyrė išgąstį, nes stovėjo šalia Birutės ir galvojo, kad trenks jai, nesitikėjo iš Aniceto tokio elgesio, buvo visi šokiruoti jo tokiu elgesiu, išsigando.

Liudytojas J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-14, apie 10.00 val., atvyko geodezininkas ir prie A. S. namų adresu (duomenys neskelbtini)., visi susirinko, t.y. J. B., J. B., V. Č., B. K.. Atliekant matavimus ir žymint kelio rubežių su metaliniais žymekliais, iš savo namų atėjo A. S. ir pasakė "ko čia susirinkote", priėjęs ištraukė iš žemės metalinį kuolelį ir trenkė su juo B. K. į galvą. Tada numetė tą kuolelį ir pabėgo, paskui matė, kad sėdo į automobilį ir išvažiavo. Paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. B. nuo smūgio buvo apsvaigusi, skundėsi galvos skausmu. Visi tai matė ir buvo šokiruoti tokiu A. S. elgesiu ir nepagarba jiems. Konflikto jokio nebuvo kilę, A. S. be jokios priežasties trenkė Birutei, mano jis supyko, kad visi susirinko prie jo namų ir matavo kelią, kuris yra bendro naudojimo ir jis yra jį pasisavinęs.

Liudytojas V. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra B. K. brolis. 2017-04-14, apie 10.00 val., atvyko geodezininkas ir visi susirinko prie A. S. namų adresu (duomenys neskelbtini), tai yra J. B., J. B., J. B., B. K.. Geodezininkas atliko matavimus ir žymėjo su metaliniais kuoleliais. Tuo metu atėjo A. S. ir priėjęs ištraukė iš išgręžtos skylės žemėje kuolelį ir trenkė Birutei į galvą. Viskas vyko labai staigiai, galvojo, kad jis ištrauks ir numes tą kuolelį, niekas negalvojo, kad galėtų trenkti moteriai. A. S. po smūgio numetė kuolelį ir nubėgo į kiemą, ir įsėdęs į automobilį išvažiavo. B. iškvietė policiją, nes B. skundėsi galvos skausmu. Mano, kad A. supyko, kad susirinko prie jo namų ir atliko matavimus dėl bendro naudojimo kelio. Visi matė, kai Anicetas trenkė B. ir dėl jo tokio elgesio buvo šokiruoti, pasimetę ir išsigando dėl B. sveikatos. Nesitikėjo, kad jis gali taip pasielgti.

Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2017-04-14, apie 10.00 val., visi susirinko prie A. S. namų adresu (duomenys neskelbtini). Kartu buvo vyras Jonas, J. B., V. Č., B. K.. Matuojant ir žymint ribas metaliniais kuoleliais atėjo ir A. S.. Jis priėjęs prie jų ištraukė iš išgręžtos skylės žemėje kuolelį ir iš visų jėgų trenkė B. į galvą. A. S. nubėgo į kambarį. B. išsigando, skundėsi skausmu, matėsi paraudus ausis ir guzas už ausies. Vyras iškvietė policiją. Ji dėl šio įvykio labai išsigando, rankos drebėjo, buvo šokiruota tokiu elgesiu ir nepagarba jiems ir B..

Iš 2017-04-14 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką, iš kurio matyti, kad B. K. nurodo, jog A. S. metaliniu strypu sudavė jai per galvą, sukeldamas fizinį skausmą. Matyti, kad užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). (b. 1. 5-9)

Specialisto išvadoje Nr. G130/2017(10) nurodyta, kad pil. B. K. padaryta poodinės kraujosruvos kairėje ausyje – smilkinyje - sprande, peties sąnaryje, ūmus kairės ausies sraigtinio nervo uždegimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir įvykio aplinkybėse minimas strypas ir pan., mažiausia vieno smūgio pasėkoje 3-5 paros iki tyrimo pradžios. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. (b. l. 25-26)

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas metalinis strypas, su kuriuo buvo sužalota nukentėjusioji B. K.. Metalinis strypas priduotas saugojimui į Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK daiktų saugyklą. (b. l. 19-22)

A. S. neteistas, administracine tvarka nebaustas, dėl psichikos ar priklausomybės ligų įskaitose neregistruotas. Gyvena vienas, pensininkas. Neteistas., padarė vieną nesunkų nusikaltimą. Bausmės tikslai gali būti pasiekti jam skiriant arešto bausmę.

Kaltinamojo A. S. veika pagal LR BK 284 straipsnį kvalifikuota teisingai, nes jis viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, niekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia su metaliniu strypu sudavė vieną kartą nukentėjusiajai į galvą, tuo padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sutrikdė visuomenės rimtį.

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Yra pareikštas nukentėjusiosios B. K. civilinis ieškinys 2032,90 eurų suami: 2000,00 Eur neturinei žalai atlyginti ir 32,90 Eur turtinei žalai atlyginti. B. K. yra pateikusi sąskaitą iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ir mokėjimo kvitą 23,90 Eur sumai, taip pat autobuso bilietus bendrai 9,00 Eur sumai (b. l. 17, 18).

S. neprieštarauja atlyginti turtinę žalą. Iš A. S. B. K. naudai priteisina 32,90 Eur turtinės žalos atlyginimo.

A. S. nesutiko su prašoma priteisti 2000,00 Eur neturtinės žalos suma.

CK 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikšmingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Pripažintina, kad B. K. dėl A. S. nusikalstamų veiksmų patyrė sveikatos sutrikdymą, jai buvo sutrikdyta sveikata. Ji patyrė išgąstį, nepagarbą ir pažeminimą prieš kitus žmones. Vertinant B. K. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas. Be to veiksmai atlikti viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, tyčia sužalota asmens sveikata. Teismo vertinimu 2000 eurų neturtinės žalos suma yra per didelė, nes sveikata sutrikdyta trumpesniam nei dešimties dienų laikotarpiui, B. K. nebuvo gydyta stacionare. Jai nekilko ilgalaikių sveikatos sutrikdymų. Teismas laiko,, kad atsižvelgiant į tai, kad A. S. nedirba, yra neįgalus, gauna nedideles pajamas, padarytas nesunkus nusikaltimas, nukentėjusioji nepatyrė ilgalaikių išgyvenimų, ilgalaikių nepatogumų. Taip pat atsižvelgiant į nusistovėjusią teismų praktiką analogiškose bylose, teismo manymu 500,00 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankamai protinga, proporcinga padarytam nusikaltimui, atitinka kaltininko ir nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą bei teisingumo ir sąžiningumo principus. B. K. iš A. S. priteistina 500,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Sutinkamai su CK 6.280 str., atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo valstybinė ligonių kasa prie SAM ir teritorinės kasos. To paties įstatymo 15 str. 1 d. 8 p. nurodyta, kad PSDF biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdaustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo sumokėtos iš šio biudžeto lėšų.

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodoma, kad B. K. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. VšĮ Raseinių ligoninėje buvo 2017-04-14 neurologo konsultacija, chirurgo konsultacija, atlikta kompiuterinė tomografija, 2017-04-20 otorinolaringologo konsultacija, 2017-04-21 oftolmologo konsultacija. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina 114,94 Eur. Ieškinys pagrįstas įrodymais ir tenkintinas visiškai.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė B. K. iš A. S. prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 150 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pateiktas pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad B. K. už advokato pagalbą sumokėjo 150,00 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 160 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamąjį pripažinus kaltu , priimant nuosprendį, teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nustatyta, kad B. K. patyrė 150 Eur išlaidų advokato pagalbai. A. S. pripažinus kaltu iš jo priteistina 150 Eur advokato pagalbos išlaidų B. K. naudai.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

Atsižvelgiant į tai, kad A. S. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, jo nurodytos aplinkybės sutapo su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, bylos nagrinėjimo metu buvo sutrumpintas įrodymų tyrimas. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas LR BK 64¹ str. ir bausmė sumažintina 1/3 dalimi.

2017-11-08 Raseinių rajono apylinkė teismo nutartimi A. S. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas ( b.l.143-144) . Jis faktiškai sulaikytas 2017-11-16 10.40 val. Tai matyti iš Šiaulių apskrities VPK Raseinių rajono PK pranešimo ir tarnybinio pranešimo. Iki teisiamojo posėdžio kardomajame kalinime išbuvo 30 parų. Sutinkamai su LR BK 65,66 str. šis kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

Vadovaujantis Lietuvos BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 301- 308 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnį ir nubausti jį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti ¹/₃ ir skirti galutinę bausmę 30 (trisdešimt) parų arešto .

Sutinkamai su LR BK 65str. , 66 str. į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2017-11-16 iki 2017-12-15 ( 30 parų) vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai ir laikyti, kad yra atlikęs bausmę.

B. K. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dallies. Iš A. S. priteisti 32,90 Eur (trisdešimt du eurus 90 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 500,00 Eur (penkis šimtus) neturtinės žalos atlyginimo B. K. naudai.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti. Priteisti iš A. S. 114,94 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų 94 ct) žalos atlyginimo Kauno teritorinei ligonių kasai, kodas 188783839, adresas Aukštaičių g.10, 44147 Kaunas, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, „SWEDBANK“ , AB, banko kodas 73000.

Iš A. S. priteisti 150,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) B. K. jos patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Daiktinį įrodymą metalinį strypą, saugomą Šiaulių AVPK Raseinių rajono PK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Panaikinti A. S. kardomąją priemonę suėmimą ir paleisti jį teismo salėje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.