- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-02
- Bylos Nr.
- A2.6.-8492-271/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-07933-2014-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Pavel Borkovski
- Pažeidėjas
- J. D.
- Suinteresuotas asmuo
- E. Š.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant A.Nikitinai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D., jos atstovams advokatui G.Putvinskiui, advokato padėjėjai D.Regelskytei, suinteresuotam asmeniui E. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs
administracinės teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 124(1) str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
2013 m. lapkričio 3 d., apie 19.35 val., J. D., vairuodama automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Laisvės pr., važiuodama visuomeniniam transportui skirta eismo juosta ir persirikiuodama nedavė kelio automobiliui Opel Corsa, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (vairuotoja E. Š.), važiavusiam gretima eismo juosta ta pačia kryptimi. Susidūrė su šiuo automobiliu, eismo įvykio metu apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo (pasitraukė) pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau tekste - KET) reikalavimus. J. D. vairavo automobilį neapsidraudusi transporto priemonės savininkų ar valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais ji pažeidė KET 109, 232, 236 p.p., kelio ženklo Nr.523 reikalavimus, padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 124(1) str. 2 d., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.
J. D. teismo proceso metu parodė, kad nepripažįsta nei vieno iš jai inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų. Nurodo, kad įvykio, t.y. lapkričio 3 dieną, automobilio ji nevairavo. Dirba Baltarusijoje, dažniausiai į Lietuvą atvažiuoja penktadieniais. Važinėja nebūtinai šeimos automobiliu, bet ir darbo automobiliu, kuris registruotas Baltarusijoje. Minėtą lapkričio mėn. grįžo namo penktadienį. Tą savaitgalį pas ją svečiavosi sesuo E. (E. M.-S.). Ji ar kita sesuo, gyvenanti Vilniuje, leisdavo E. naudotis automobiliais. Įvykio dieną (sekmadienis, 2013 m. lapkričio 3 d.) iš namų į miestą su draugais išėjo apie 15 val., grįžo apie 22 val. Atsiminti šios dienos įvykius padėjo draugai, su kuriais ji kartu buvo, nes kalbėjosi su jais po to, kai 2013 m. birželio 27 d. ją apkaltino eismo įvykiu. Automobilį Audi A4 vairavo 2013 m. lapkričio 1 d., dėl vairavimo lapkričio 2 d. neatsimena, o lapkričio 3 d. - nevairavo. Automobilį Audi A4 taip pat vairuoja ir jos vyras J. D.. Išeidama iš buto į miestą lapkričio 3 d. bute paliko vyrą J. D., seserį E., sūnų. Rakteliai nuo automobilio buvo palikti koridoriuje. Vakare grįžo namo, vyras parėjo dar vėliau. Negali pasakyti, kas galėjo kalbėti su pareigūnais per domofoną. Jokių pranešimų, kvietimų ir šaukimų iš policijos iki 2014 m. birželio 27 d. nakties negaudavo. Kad jos ieško policijos pareigūnai, nežinojo. Teiravosi vyro dėl lapkričio 3 d. važiavimo, tačiau jis pasakė tik tiek, kad neatsimena ir kad ji atstotų nuo jo. Sesuo E., gyvenanti Vokietijoje, paaiškino, kad dėl vairavimo neatsimena, tačiau eismo įvykio faktą neigė, aiškino, kad kito automobilio kliudyti negalėjo. Kas galėjo apgadinti automobilį Opel Corsa, ji nežino. Automobilio draudimu rūpinosi vyras. Be draudimo išvažiuoti ji negalėtų. 2014 m. birželio 27 d. naktį Medininkų poste kirto sieną, apie 2-3 valandas laukė policijos pareigūnų, rašė paaiškinimą dėl eismo įvykio (b.l.84-86).
Rašytiniame paaiškinime 2014-06-27 (sulaikyta kertant sieną) J. D. dėl 2013-11-03 eismo įvykio aplinkybių nurodo, kad „negali tiksliai pasakyti, ar tą dieną vairavo automobilį, taip pat neprisimena, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį. Grįžusi namo pabendraus su vyru dėl aiškumo, kas vairavo automobilį“ (b.l.48).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad 2013 metais, tikslios datos neatsimena, bet ji nurodyta jos paaiškinime policijai, važiavo automobiliu Opel Corsa kartu su drauge I. A.. Nors buvo vakaras, tamsu dar nebuvo. Asfaltas gerai nužymėtas. Ji važiavo vidurine eismo juosta, greitis buvo nuo 40 iki 55 km/val. Iš galo pasivijo automobilis Audi A4 tamsios spalvos, įsuko į autobusų juostą (KET taisyklės draudžia kirsti ištisines linijas), skirta važiuoti autobusams, aiškiai matėsi pažymėta ant asfalto raidė „A“. Po to Audi A4 vairuotoja norėjo rikiuotis į pirmą juostą, kliudė jos automobilį Opel Corsa. Susidūrimas buvo vidutinio stiprumo, jei ji nebūtų stabdžiusi, jos automobilis būtų pasitraukęs į kitą eismo juostą, t.y. automobilis buvo stumiamas, tai jautėsi. Be to kontakto metu buvo čiuožimo garsas. Automobilis Audi A4 atsirėmė į jos vairuojamą automobilį priekiu, po to pačiuožė. Automobiliui Opel Corsa buvo apgadintas dešinės pusės priekinis bamperis, be to jis buvo įskilęs. Audi A4 vairuotoja pavažiavo į priekį, grįžo atgal į autobusams skirtą juostą ir pasišalino. Automobilio vairuotoją kontakto metu matė 1-1,5 metro atstumu, veido bruožų nematė, tačiau padarė išvadą, kad tai moteris, galimai pagal plaukus, jie buvo iki peties. Įsidėmėjo automobilio Audi A4 numerį, draugė užrašė jį. Audi A4 nesustojus ir išvažiavus ji paskambino ir pranešė apie eismo įvykį policijai, nurodė automobilio valstybinį numerį. Sulaukė policijos, pasirašė įvykio schemą, surašė paaiškinimus. Pagal automobilio numerį pareigūnai nustatė adresą, nuvyko, rado apgadintą automobilį, tačiau į namus jų neįsileido. Draudimas paskaičiavo jai nuostolius, kas sudarė apie 300 litų.
2013-11-03 rašytiniame paaiškinime policijai E. Š. eismo įvykio vakarą nurodė, kad jis stabdė, bet susidūrimo išvengti nepavyko, tamsus automobilis kliudė Opel Corsa dešinės pusės bamperį ir nuvažiavo toliau, pasuko į dešinę. Pamatė jo numerį (duomenys neskelbtini) (b.l.9).
Liudytoja I. A. parodė, kad įvykio vakarą, tai galėjo būti pernai lapkričio mėnesį, ji važiavo kaip keleivė kartu su E. Š.. E. važiavo apie 50 km/h greičiu. Iš dešinės pusės pamatė tamsios spalvos automobilį, kuris važiavo autobusams skirta eismo juosta, aiškiai matėsi ženklinimas ant kelio. Kad vairuotojas buvo ne vyras, abejonių nekyla. Plaukai moters, nors jų spalvos pasakyti negali, buvo tamsu. Vairuotojos veido bruožų nematė. Vairuotoja staigiai pradėjo sunkti link jų ir atsitrenkė į E. automobilio dešinės pusės kampą. E. automobiliui buvo įbrėžtas bamperis, dešinės pusės (keleivio) kampas subraižytas. Tuo metu transporto srautas nebuvo didelis. Pajautė smūgį, išsigando, E. stabdė. Automobilio (Audi A4) vairuotoja pavažiavo į priekį, trumpam pristabdė, visiškai nesustojo, tuomet greičiau nuvažiavo. Mano, kad ji pristabdė, nes pajuto smūgį. Liudytoja nurodė, kad yra garantuota, kad pristabdė. E. padiktavo automobilio valstybinį numerį, ji užrašė. Apie pusvalandį laukė pareigūnų. Po susidūrimo E. automobilio bamperis buvo įskilęs. Su E. apie automobilio vairuotoją kalbėjo kaip apie moterį.
Rašytiniame paaiškinime policijai 2013-11-03 (įvykio vakarą) I. A. nurodė, kad automobilis pradėjo staigiai rikiuotis į kairę. Opel Corsa vairuotoja pradėjo stabdyti, bet susidūrimo išvengti nepavyko. Automobilis buvo tamsios spalvos, vairavo moteris. Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ( b.l.8).
Liudytojas J. D., J. D. vyras, parodė, kad jis neatsimena, kas naudojosi automobiliu Audi A4 2013 m. lapkričio mėn. nuo 1 iki 10 dienos. Būdavo, kad ir jis važinėjo, ir J. (D.) pažįstami, ir jos sesuo E., kuri atvyksta iš Vokietijos. Draudimu rūpinasi jis, greičiausiai negavo perspėjimo iš brokerio, todėl 2013 m. lapkričio 3 d. nebuvo draudimo, t.y. nebuvo pratęstas sutarties terminas. Žmona J. dirba Baltarusijoje. 2013 m. lapkričio mėn. jam neteko matyti ant automobilio įbrėžimų. Jis nedalyvavo lapkričio mėnesį jokiame eismo įvykyje, E. išgėrusi nevažinėtų. Kas dėl lapkričio 3d. įvykio, apie jį nieko negali pasakyti. J. buvo sustabdyta dėl eismo įvykio, kai norėjo kirsti valstybės sieną, kitą dieną nuėjo į policiją. Kas buvo namuose ir kas galėjo lapkričio 3 d. neatidaryti durų pareigūnams, pasakyti negali. Nėra matęs nei vieno šaukimo, kvietimo į policiją.
Liudytojas D. P., policijos pareigūnas, parodė, kad patvirtina teiginius, kuriuos apie šį eismo įvykį ir jo pradinį tyrimą nurodė tarnybiniame pranešime. Parodė, kad atvyko į iškvietimą, kur laukė dvi merginos. Buvo nustatyta, kad automobilis rikiavosi prieš antra juosta važiavusį automobilį, jį kliudė ir po įvykio nuvažiavo. Surašė įvykio schemą, apžiūrėjo nukentėjusiosios automobilį. Proceso metu apgadinimų jau neatsimena, tačiau jie yra nurodyti tarnybiniame pranešime bei automobilio apžiūros akte. Buvo tokie apgadinimai, kad susidūrus turėjo būti juntami. Pagal duomenų bazę rado, kam priklauso nuvažiavęs automobilis. Stengėsi sekti jį karštomis pėdomis, buvo šiek tiek paieškos. Rado automobilį kieme. Jis buvo nešvarus, matėsi, kad apgadinimai padaryti šviežiai. Iki jų atvykimo buvo pavalyta ir pasižiūrėta. Automobilių apgadinimai sutapo. Automobilis stovėjo kieme priešais langus. Butas buvo 3-4 aukšte, name -dideli langai. Skambino domofonu, prisistatė. Durų neatidarė, moters kalba buvo nerišli, dėl ko suprato, kad ji neblaivi. Išėjo į kiemą, matėsi, kad bute buvo panika, asmuo blaškėsi, iš silueto matėsi, kad tai - moteris. Piršosi mintis, dėl ko asmuo neatidarė durų – buvo arba neblaivus, arba vengė atsakomybės. Tai nebuvo toks atvejis, kad reikėjo laužti buto duris, todėl į butą nepateko.
Liudytojas D. P. patvirtino 2013-11-03 tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, jog lapkričio 3 d. apie 19.41 val. buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Laisvės pr.-Viršuliškių gt. važiuojant link Justiniškių gatvės, susidūrė Opel Corsa (duomenys neskelbtini) ir Audi A4 (duomenys neskelbtini) (taisyta į „558“), kuris iš eismo įvykio vietos pasišalino. Atvykus į vietą rado Opel Corsa vairuotoją E. Š., nurodžiusią, kad ją iš dešinės (iš juostos visuomeniniam transportui) lenkė automobilis Audi A4, kliudė jos automobilio priekinį dešinį kampą ir nuvažiavo. Minėtą Audi A4 apie 20.20 val. rado stovintį namo (duomenys neskelbtini) kieme. Matėsi šviežiai padaryti apgadinimai ant kairės pusės sparno ir galinio bamperio, taip pat matėsi, kad dar pavalyta ranka. Nustačius, kad vairuotoja gyvena (duomenys neskelbtini), paskambino domofonu, atsiliepė moteris, iš balso neblaivi, pasakius „policija“ išjungė domofoną, nuėjus prie buto durų jų neatidarė, nors girdėjosi, kad bute kažkas yra. Už buto durų buvo paliktas šaukimas. Iš kiemo buvo matyti, kad bute dega šviesos ir matėsi moteris (b.l.4).
Liudytojas A. G., policijos pareigūnas, parodė, kad buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį Laisvės pr. Atvyko su bendradarbiu, rado vieną automobilį, nubraižė schemą. Paėmė paaiškinimą iš vairuotojos, kuri nurodė pasišalinusio automobilio valstybinį numerį. Nuvyko pagal jo registraciją, rado automobilį kieme. Jis (Audi A4) buvo apžiūrėtas, buvo nustatyti apgadinimai, kurie atitiko kito automobilio apgadinimus - pagal aukštį, formą. Kolega (D. P.) buvo priėjęs prie domofono, tačiau buto durų jam neatidarė, dėl ko buvo paliktas šaukimas atvykti į policiją.
Liudytoja R. L., policijos pareigūnė, parodė, kad ieškojo vairuotojos. Pagal surinktą medžiagą, liudytojos manymu, vairavo J. D.. Ieškojo jos, buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini). Paskambino į butą, tačiau niekas durų neatidarė, nors matėsi, kad iš vidaus yra įkištas raktas, kad bute kažkas vaikšto. Priešais gyvenantis kaimynas nurodė, kad tame bute gyvena moteris. Paliko šaukimą, tačiau į policiją ji neatvyko. Pagal visą tyrimo eigą gali pasakyti, kad asmuo nenorėjo bendrauti, vengė atvykti.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio pareigūnės R. L. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-02-20 apie 9.20 val. ji nuvyko J. D. adresu - (duomenys neskelbtini), Vilnius. Buto durų jai neatidarė, raktas buvo įkištas iš vidaus į viršutinę spyną, girdėjosi, kad bute kažkas vaikšto, žiūri pro akutę. Buto 152 gyventojas paaiškino, kad tame bute (149) gyvena vidutinio amžiaus moteris (duomenų nežinojo). J. D. buvo paliktas duryse policijos kvietimas atvykti 2014-02-21 8.00 val. Minėto kvietimo šaknelė yra pridėta prie tarnybinio pranešimo (b.l.25-26).
Liudytojas R. G., policijos pareigūnas, parodė, kad pareigūnei R. L. išėjus atostogų jis toliau nagrinėjo šią eismo įvykio medžiagą. Automobiliui ir moteriai (J. D.) buvo paskelbta paieška. Automobilis buvo sustabdytas pasienyje, įteiktas šaukimas atvykti į policiją. Atvykus moteriai (J. D.), jai buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Iš jos žodžių automobiliu naudojasi ji ir vyras, o iš medžiagos buvo matyti, kad vairavo moteris.
2014-06-27 tarnybiniame pranešime policijos pareigūnas T. U. nurodo, kad 2014-06-27 apie 02.30 val. Medininkų pasienio punkte sulaikyta J. D., kuri neatvyksta į apklausą dėl eismo įvykio. Pareigūnas nuvyko į pasienį, kur jam J. D. paaiškino, jog „dabar neprisimena, ar tą dieną vairavo automobilį Audi (duomenys neskelbtini)“. Jai buvo įteiktas pranešimas atvykti į kelių policiją Mėnulio gt. 11 (b.l.46).
Eismo įvykio vietos schemoje 2013-11-03 19.41 val. Vilniuje, Laisvės pr.-Viršuliškių gatvių sankryžoje, pažymėtas E. Š. vairuojamas automobilis Opel Corsa (duomenys neskelbtini), nurodyta kryptis, kur nuvažiavo automobilis Audi A4 (duomenys neskelbtini) (taisyta į „558“).
2013-11-03 apžiūrėtas automobilis Opel Corsa (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad apgadintas priekinis bamperis. Apžiūrėtas ir automobilis Audi A4 (duomenys neskelbtini), nustatyti apgadinimai: užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis (b.l.6). Policijos pareigūnai A. G. ir D. P. automobilio Audi A4 (duomenys neskelbtini) apžiūros akte konstatavo, kad subraižytas kairės pusės galinis sparnas, galinis bamperis (kairė pusė), aukštis 0,40-0,57 m. Apžiūros metu padaryta išvada, kad Audi (duomenys neskelbtini) sugadinimai atitinka automobilio Opel (duomenys neskelbtini) sugadinimus (b.l.7).
2014-04-29 d. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnė nutarimu dėl J. D. neatvykimo į policiją ir jos paieškos nuobaudos skyrimo terminą pratęsė iki 2014-11-03. Nuobaudos skyrimo terminas pratęstas motyvuotu sprendimu, terminui dar nepasibaigus, todėl nutarimas pagrįstas ir teisėtas.
Įrodymų vertinimas, teismo išvados
Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (ar pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi - vidiniu įsitikinimu. Tačiau vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus rašytinius įrodymus (protokolą Nr.10P-14455915-14, pareigūno D. P. tarnybinį pranešimą apie eismo įvykį ir jo tyrimo aplinkybes, eismo įvykio vietos schemą, automobilių Audi A4 (duomenys neskelbtini) ir Opel Corsa (duomenys neskelbtini) apžiūros rezultatus, policijos kvietimus ir šaukimus J. D., pareigūnės R. L. tarnybinį pranešimą apie J. D. paiešką, pareigūno T. U. tarnybinį pranešimą apie tai, ką dėl įvykio pasisakė sulaikymo metu pasienyje J. D., automobilio Opel Corsa (duomenys neskelbtini) apgadinimo nuotraukas, 2011-11-03 19.46 val. E. Š. telefoninio pranešimo policijai (pranešime klaidingai nurodytas vardas - Jurgita) tekstą, J. D. sesers, gyvenančios Vokietijoje E. M.-S. rašytinį atsakymą teismui), suinteresuoto asmens E. Š., liudytojų I. A., D. P., J. D., R. L., A. G., R. G. parodymus teismo proceso metu, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, jog būtent J. D. 2013 m. lapkričio 3 d. apie 19.35 val. vairavo jos vardu registruotą automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį, po ko iš eismo įvykio vietos pasitraukė.
Šioje byloje buvo nagrinėjami ir vertinami teismo jų pakankamumo išvadai daryti prasme įrodymai dviem esminėms faktinėms aplinkybėms nustatyti, o būtent: kas vairavo automobilį Audi A4 2013 m. lapkričio 3d. 19.35 val. ir pažeidžiant KET reikalavimus sukėlė eismo įvykį ir ar vairuotoja (-as) iš įvykio vietos pasišalino tyčia.
Byloje surinktais įrodymais neginčijimai nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 3d. apie 19.35 val. Laisvės pr. automobilis Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, kad automobilį vairavo moteris ir kad minėto automobilio vairuotoja persirikiuodama nedavė kelio gretima juosta važiavusiam automobiliui Opel Corsa (duomenys neskelbtini) (vairuotoja E. Š.). Nepaisant to, kad E. Š. norėdama išvengti susidūrimo stabdė, automobilis Audi A4 kliudė automobilį Opel Corsa ir apgadino pastarąjį. Apgadintas buvo ir automobilis Audi A4. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs surinktų administracinės bylos tyrimo eigoje ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą: apie tai, kad Audi A4 važiavo visuomeniniam transportui skirta juosta, parodė E. Š., I. A.. Jos taip pat nurodė, kad vairuotoja buvo viena ir tai buvo moteris. Pažymėtina, kad 2013-11-03 19.46 val. vairuotoja E. Š. telefonu informavo policiją apie tai, kad su jos vairuojamu automobiliu susidūrė automobilis, kurio numeris yra (duomenys neskelbtini). Atvykę į vietą pareigūnai D. P., A. G. apžiūrėjo automobilį Opel Corsa, konstatavo priekinio bamperio apgadinimus. Vykdant paiešką pareigūnai namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje kieme rado automobilį Audi A 4 v/n (duomenys neskelbtini), nustatė, kad automobiliui “šviežiai” (iš D. P. tarnybinio pranešimo, b.l.4) apgadintas (subraižytas) kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinis bamperis. Policijos pareigūnai padarė išvadą, kad abiejų automobilių apgadinimai atitinka (b.l.4-7). Tarnybiniame pranešime ir eismo įvykio schemoje yra taisytas automobilio numerio skaičius - iš “(duomenys neskelbtini)” į “(duomenys neskelbtini)” .Tai yra techninė rašymo (pirminio teksto) klaida, nes E. Š. pirminiame pranešime nurodyta, kad įvykį sukėlė ir pasišalino automobilis numeriu (duomenys neskelbtini). Toks automobilis, priklausantis J. D., ir buvo rastas su apgadinimais jos gyvenamosios vietos namo kieme (b.l.7). Taigi, bylos įrodymais nustatyta, kad automobilio Audi A4 v/n (duomenys neskelbtini) vairuotoja persirikiuodama pažeidė KET 109 p. reikalavimus, nedavė kelio automobilio Opel Corsa vairuotojai, apgadino pastarąjį automobilį. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į E. Š., I. A. parodymus, automobilių apgadinimų rezultatus - automobilis Audi A4 išvažiavo prieš automobilį Opel Corsa, atsitrenkė į priekinį keleivio pusės bamperį užpakaliniu kairiu sparnu bei galiniu tos pusės bamperiu, Opel vairuotoja stabdė, Audi A4 vairuotoja kontaktavo šoniniu slystančiu kontaktu. Svetimam turtui (automobiliui Opel Corsa) buvo padaryta turtinė žala. Kaip paaiškino E. Š., draudimo kompanija nustatė apie 300 Lt žalą.
Nors E. D. nurodo, kad 2013 m. lapkričio 3 d. vakare ji automobilio nevairavo, eismo įvykio nesukėlė ir iš įvykio vietos nepasišalino, teismas, analizuodamas surinktų įrodymų visetą, padarė išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų išvadai daryti, jog 2013 m. lapkričio 3 d. apie 19.35 val. būtent J. D. vairavo automobilį Audi A4, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Laisvės pr. Vilniuje J. D. sukėlė eismo įvykį bei tikslu išvengti atsakomybės, tyčia iš įvykio vietos pasitraukė. J. D. aiškina, jog apie tai, kad jos automobilis galėjo dalyvauti 2013 m. lapkričio 3 d. vakare eismo įvykyje, sužinojo tik tuomet, kai 2014 m. birželio 27 d. naktį buvo sustabdyta Medininkų pasienio punkte. Kas 2013 m. lapkričio 3 d. galėjo vairuoti automobilį, ji pasakyti negali: galėjo vairuoti sesuo E., gyvenanti Vokietijoje. Nurodo, kad automobiliu taip pat naudojasi vyras J. D.. Ji nežinojo, kad automobiliui pasibaigė draudimo sutarties terminas, jokių įbrėžimų ant automobilio nepastebėjo. Jos gynybos poziciją paneigia tokie įrodymai:
Kaip aukščiau buvo dėstoma, byloje yra nustatyta, kad automobilį vairavo moteris, o tai reiškia, kad įvykio dieną jo nevairavo J. D. sutuoktinis. Pastarasis apklausos teisme metu neigia 2013 m. lapkričio 3 d. dalyvavęs eismo įvykyje. Automobilis yra registruotas J. D. vardu. Liudytojai, policijos pareigūnai D. P., A. G. atvykę į įvykio vietą, po apžiūros ir pokalbio su nukentėjusiąja E. Š., operatyviai atliko pasišalinusio automobilio ir vairuotojos paieškas ir apie 20.10 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme rado automobilį Audi A4 v/n (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnas D. P. tarnybiniame pranešime pažymi tolias svarbias detales: “ant automobilio matėsi šviežiai padaryti apgadinimai…”>, “ant viso apdulkėjusio automobilio matėsi, kad dar pavalyta ranka…”( b.l. 4, 7). Pareigūnai nustatė, kad automobilio savininkė gyvena (duomenys neskelbtini). Kaip nurodoma D. P. tarnybiniame pranešime (tai patvirtino jis ir parodymuose teisme), ” <...> atsiliepė moteris, iš balso neblaivi<...>”, durų jiems neatidarė. Pareigūnai teigia, kad matė moters siluetą (b.l.4). Pažymėtina, kad J. D. vengė paimti šaukimus, pakvietimus ir atvykti į kelių policiją (b.l.10-21). 2014-02-20 pareigūnė R. L. buvo atvykusi prie jos buto durų, matė, kad spynos raktas įkištas iš vidaus, kad bute yra žmogus (kaimynas 152 buto aiškino, kad bute gyvena vidutinio amžiaus moteris), tačiau buto durų jai neatidarė. Duryse J. D. buvo paliktas kvietimas atvykti į policiją 2014-02-21, tačiau atvykti ji vengė. Buvo skelbiama jos paieška (b.l.43). Darytina išvada, kad J. D. šioje situacijoje pasirinko tokį veikimo modelį - vengti aiškinimosi dėl eismo įvykio policijai. Nors J. D. ir dirbo Baltarusijoje, ji atvykdavo reguliariai į butą Vilniuje, kaip ji pati aiškina – dažniausiai namo atvykdavo penktadieniais (b.l.84). 2014-06-27 sustabdyta Medininkų pasienio punkte J. D. nurodė, kad ji “negali tiksliai pasakyti, ar tą dieną vairavo automobilį, neatsimena, kad būtų kliudžiusi kitą automobilį” ir kad jai reikės pabendrauti dėl to su vyru (b.l.48). Tokiu būdu J. D. neminėjo, kad jos automobilį galėjo vairuoti tą dieną kitas asmuo. 2014-06-27 neminėjo ji ir savo sesers E., gyvenančios Vokietijoje. Jei 2014-06-27 J. D. teigė neprisimenanti 2013-11-03 dienos įvykių, tai 2014-09-08 apklausos metu teisme nurodė, kad 2013-11-03 vakare automobilio ji nevairavo, su draugais tą sekmadienį buvo mieste nuo 15 val. iki 22 val., kad jos automobiliu naudojosi laikinai pas ją iš Vokietijos atvykusi sesuo E. M., kad automobilio rakteliai gulėjo buto koridoriuje (b.l.84-85). Teismas raštu išsiuntė paklausimą E. M.-S. (gyvena Vokietijoje) ir gavo jos atsakymą, kad ji lankėsi Lietuvoje 2013 m. balandžio, liepos ir lapkričio mėn, kad vizitų Lietuvoje metu apsistoja pas seserį arba pas mamą. Lietuvoje teko vairuoti sesers automobilį Audi A4, tačiau konkrečių dienų nurodyti negali. Neatsimena ji ir tos aplinkybės, ar vairavo 2013 m. lapkričio 3 d. Šiame kontekste teismas atsižvelgia į kitą E. M.-S. nurodytą itin svarbią aplinkybę, o būtent į tai, kad vairuojant sesers automobilį (Audi A4) ji nebuvo eismo įvykio dalyve. Kadangi iš bylos įrodymų matyti, kad 2013-11-03 Audi A4 vairuotoja suvokė dalyvavusi eismo įvykyje (automobilio pristabdymas po kontakto, po to nuvažiavimas, Audi A4 apgadinimų (įbrėžimų) (duomenys neskelbtini) namo kieme apžiūra), teismas daro išvadą, kad tai ne E. M.-S. vairavo automobilį Audi A4 ir susidūrė su automobiliu Opel Corsa. Surinktų ir teismo patikrintų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą, kad automobilį Audi A4 2013-11-03 19.35 val. vairavusi, juo eismo įvykį sukėlusi, iš įvykio vietos pasišalinusi ir automobilį savo gyvenamosios vietos kieme palikusi moteris buvo būtent jo savininkė J. D.. Būtent ji pažeidė KET 109 p. reikalavimus, tuo sukėlė eismo įvykį, padarė kitam asmeniui turtinę žalą, todėl jos veika šioje dalyje kvalifikuojama teismo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. Nuvažiavimas iš įvykio vietos, tolesnis vengimas bendrauti su policijos darbuotojais, teiginiai apie tai, jog jai nėra žinoma, kas vairavo, ir dėl to reikia aiškintis su jos vyru (b.l.48), o paaiškėjus, jog surinkti įrodymai nurodo į vairuotoją-moterį, versijos apie sesers E. galimą vairavimą iškėlimas, parodo, kad J. D. turėjo tikslą išvengti galimos atsakomybės. J. D. važiavo eismo juosta, kuri yra skirta visuomeniniam transportui. Tokiais veiksmais ji pažeidė kelio ženklo Nr.523 reikalavimus ir padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str. 2 d.
KET 232 punktas numato su eismo įvykiu susijusio vairuotojo pareigą po įvykio surašyti deklaraciją (jei yra sutarta ir nekviečiama policija), nubraižyti įvykio schemą. Jei dėl įvykio aplinkybių nėra sutariama, turi būti kviečiama policija. Nuvažiavimas iš eismo įvykio vietos neatlikus šių veiksmų traktuotinas kaip pasitraukimas iš eismo įvykio vietos pažeidžiant KET reikalavimus, t.y. LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas pažeidimas. J. D. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius minėto pažeidimo požymius.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.).
Išanalizavus byloje surinktų ir teismo proceso metu patikrintų įrodymų visumą darytina išvada, kad J. D. iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia. Kaip matyti iš bylos įrodymų, ji vairavo automobilį, kuris nustatyta tvarka nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu (draudimo sutarties galiojimo terminas baigėsi 2013 m. lapkričio 1d., b.l.71). Vairuotoja J. D. vairavo automobilį pažeisdama nustatytas eismo tvarkai taisykles: ji važiavo visuomeniniam transportui skirta eismo juosta, po ko ketino persirikiuoti į kairę nuo jos eismo juostą, kuria važiavo E. Š., nedavė kelio pastarosios vairuojamam automobiliui. E. Š. turėjo stabdyti, tačiau išvengti susidūrimo nepavyko. Kaip parodė vairuotoja E. Š., jos automobilis kontakto metu „buvo stumiamas, tai jautėsi“, girdėjosi čiuožimo garsas. Liudytoja I. A. parodė, kad vairuotoja po susidūrimo „trumpam pristabdė“ automobilį, po ko greičiau nuvažiavo, vėl įvažiavusi į autobusams skirtą eismo juostą. Teismas atsižvelgia ir į automobilių apgadinimų pobūdį: Opel Corsa buvo apgadintas priekinis bamperis (įbrėžimas, skilimas), automobiliui Audi A4 įbrėžti galinis kairės pusės sparnas bei bamperis. Pareigūnai D. P., A. G. pažymėjo, kad Audi A4 turėjo šviežius įbrėžimus, kad automobilis buvo nešvarus, bet matėsi, kad buvo pavalyta ir pasižiūrėta, o tai reiškia, kad vairuotoja J. D. suvokė, kad dalyvavo eismo įvykyje ir sustojusi vertino, kokias pasekmes jos automobiliui sukėlė kontaktas su kita transporto priemone. Taigi, automobilių susidūrimo mechanizmas, Audi A 4 pristabdymas po įvykio ir greitas pasišalinimas, įbrėžimų apžiūra kieme, buto durų neatidarymas pareigūnams leidžia teismui daryti išvadą, jog vairuotoja J. D. suvokė, kad buvo eismo įvykio dalyve, tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos ir turėjo tikslą išvengti galimos atsakomybės. Tokiais veiksmais J. D. pažeidė KET 232 p. reikalavimus, jos veiksmai kvalifikuojami teismo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.
J. D. 2013 m. lapkričio 3 d. vairavo automobilį, nors 2013 m. lapkričio 1 d. pasibaigė civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties terminas. Šiais veiksmais ji pažeidė KET 236 p. reikalavimus, įvykdė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5d.
Vienas iš nuobaudos tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų kodekso prasme teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumą. Individualizuodamas pažeidėjui skiriamą nuobaudą teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Teismas, parinkdamas J. D. nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad J. D. įvykdė keturis kelių eismo taisyklių pažeidimus. Nėra pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jos vairavimo praktikoje (7 metai) tai buvo pirmas šiukštus KET reikalavimų (ATPK 130 str.1d.) pažeidimas, galiojančių nuobaudų J. D. neturi. Dirba, yra teigiamai charakterizuojama. Todėl teismas, įvertinęs administracinio kodekso 20 str. nuostatas dėl nuobaudų tikslų bei tai, kad kiekviena situacija yra individuali, atsižvelgdamas į teismų praktiką tokiose bylose, į teisės pažeidimų pobūdį, padarinius, J. D. asmenybę, sprendžia, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą dėl padarytų pažeidimų skirti jai minimalias ar artimas minimaliomis baudas, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones minimaliam ATPK 130 str. 1d. normoje numatytam terminui. Taikytini Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. reikalavimai dėl nuobaudų subendrinimo. Pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30(1) nuostatas nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip išskirtinės bei ypatingai lengvinančios jos atsakomybę, ir duotų pagrindą taikyti šią teisės normą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 33 str., 123 str. 5d., 124(1) str.2d., 127 str. 2d., 130 str.1d., 287 str.1d.1p., , teisėjas
NUTARĖ:
J. D. pripažinti kalta padarius administracinius teisės pažeidimus ir nubausti:
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 123 str.5d. 90 Lt bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124(1) str.2d. 120 Lt bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.2d. 130 Lt bauda;
pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 str.1d. 3100 Lt bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.
Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. pagrindu subendrinti nuobaudas ir galutinę nuobaudą J. D. nustatyti – 3100 Lt baudą, kas atitinka 898 eurus, su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 3 metams.
Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000 arba Nordea Bank Finland Plc banko Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400. Įmokos kodas 6030.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.