Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Norvilienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros 3-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Tadeušo (Tadeuš) Osipovič pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „Š.“ vadybininku, vedęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L., būdamas UAB „S.“ direktoriumi, aplaidžiai organizavo UAB „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent:

jis, nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2015 m. vasario 20 d. būdamas UAB „S.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, pagal 14 straipsnio 2 d. nuostatą atsakingu už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, 2014 m. kovo mėnesio - 2015 m. vasario mėnesio laikotarpiu, neįsitikindamas sandorių tikrumu, duomenų bei dokumentų teisingumu, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies nuostatą „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatą - „Įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, aplaidžiai leido, kad UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotos neįvykusios ūkinės operacijos tarp UAB „S.“ ir UAB „P.“ bei UAB „W.“, kurioms pagrįsti panaudoti pastarųjų įmonių vardais išrašyti tikrovės neatitinkantys apskaitos dokumentai, kad apskaitos registruose būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą, aplaidžiai leido, kad valstybės įgaliotai institucijai būtų pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas bei turtą ir UAB „S.“ naudai būtų išvengta turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumokėjimo, aplaidžiai leido, kad UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje nebūtų užfiksuoti visi duomenys apie išmokamą UAB „S.“ darbuotojams darbo užmokestį, tai yra: S. L. neįsitikindamas, kad UAB „S.“ Lietuvos ūkio subjektams parduotos prekės buvo nupirktos ne iš UAB „P.“ ir UAB „W.“, o iš Europos ekonominės bendrijos šalyse registruotų ir veikiančių įmonių, aplaidžiai leido, kad į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą 2014 m. kovo mėnesio – 2015 m. vasario mėnesio laikotarpiu būtų įtrauktos 159 UAB „P.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros dėl neva UAB „S.“ iš šios įmonės nupirktų elektronikos ir buitinės technikos prekių, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S.“ nupirko prekių iš UAB „P.“ bendrai 12 034 902,84 Lt sumai, tame tarpe 2 088 702,15 Lt PVM, ir 60 UAB „W.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dėl neva UAB „S.“ iš šios įmonės nupirktų elektronikos ir buitinės technikos prekių, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad UAB „S.“ nupirko prekių iš UAB „W.“ bendrai 8 616 641,57 Lt sumai, tame tarpe 1 495 450,20 Lt PVM, t. y. kad iš viso UAB „S.“ 2014 m. kovo mėnesio - 2015 m. vasario mėnesio laikotarpiu iš UAB „P.“ ir UAB „W.“ nupirko elektronikos ir buitinės technikos prekių bendrai už 20 651 544,41 Lt sumai, tame tarpe 3 584 152,35 Lt PVM, bei remiantis šių UAB „P.“ ir UAB „W.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos būtų nepagrįstai įrašytos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2014 m. kovo – gruodžio mėn., 2015 m. sausio – vasario mėn. deklaracijas, ir tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai pateikiant neteisingus duomenis apie įmonės pajamas, pelną bei turtą nepagrįstai padidinant pirkimo PVM, būtų sumažintos mokėtinos į valstybės biudžetą PVM sumos, padarant Lietuvos Respublikos valstybei bendrą 3 567 633,76 Lt turtinę žalą.

Tokiu būdu S. L., būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui), tinkamai neorganizavo UAB „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. kovo mėnesio – 2015 m. vasario mėnesio laikotarpį.

K. S. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma.

Ikiteisminio tyrimo metu S. L. kaltu prisipažino ir nurodė, jis kaip direktorius pagal buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas būdamas atsakingas už UAB „S.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, būdamas atsakingas už įstatymo reikalavimų neatitinkančią įmonės finansinę atskaitomybę, aplaidžiai leido, kad: 1) laikotarpiu nuo 2014 metų kovo mėnesio pradžios iki 2015 metų vasario mėnesio pabaigos UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuotos neteisingos operacijos tarp UAB „S.“ ir UAB „P.“ bei UAB „W.“, kurioms pagrįsti buvo panaudotos šių įmonių vardais suklastotos PVM sąskaitos faktūros; 2) kad apskaitos registruose būtų įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už šį laikotarpį; 3) taip pat, kad dėl tokio jo kaip vadovo aplaidaus elgesio valstybės įgaliotai institucijai būtų pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas bei turtą ir UAB „S.“ naudai apgaule būtų išvengta turtinės prievolės – į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtino PVM sumokėjimo. Dėl tokio savo neatsakingumo ir kilusių iš to pasekmių nuoširdžiai gailisi. Taip pat nurodė, jog 2013 metais jis įsidarbino įmonėje UAB „E.“ pardavimų vadovu. UAB „E.“ vykdė buitinės technikos pardavimo veiklą Lietuvoje, pirkimus vykdė irgi Lietuvoje. Įmonėje UAB „E.“ pradžioje direktoriumi buvo I. L., kuris jį pakvietė dirbti šioje įmonėje. Vėliau direktore tapo L. R.. Jam nebuvo žinoma, kas buvo įmonės UAB „E.“ akcininkas. 2013 m. spalio mėnesį dėl jam nežinomų priežasčių įmonės UAB „E.“ veikla buvo sustabdyta. 2013 m. pabaigoje jis buvo atleistas iš darbo direktorės L. R. spendimu. 2014 m. vasario mėnesį į jį kreipėsi telefonu L. R. ir pasakė, kad įmonėje UAB „E.“ buvo kažkokių nesklandumų, tačiau yra galimybė jam toliau dirbti analogišką darbą kaip dirbo anksčiau. Po kelių dienų pagal L. R. skambutį jis atvyko į buvusį įmonės UAB „E.“ ofisą, esantį Konstitucijos pr., Vilniuje. Į šį susitikimą atvyko jis, L. R., jam iki tol nežinomas asmuo J. U., jam iki tol nežinomas asmuo L. K.. L. R. jam pristatė J. U. kaip asmenį, kuris anksčiau dirbo prekybos mobiliaisiais telefonais srityje. L. R. jam pristatė L. K. kaip asmenį, įmonės UAB „E.“ ir kitų įmonių akcininką, ir šių įmonių veiklos investuotoją. Šiame susitikime jo buvo paklausta, ar jis norėtų dirbti įmonėje, kurios veikla buvo panaši ankstesnę įmonės UAB „E.“ veiklą, tai yra perparduoti mobilius telefonus ir buitinę techniką. Jis atsakė, kad jį domintų darbas naujoje įmonėje. Šiame susitikime iškilo klausimas, kas norėtų būti šios naujos įmonės direktoriumi. L. R. pareiškė, kad nenori būti naujos įmonės direktore, nes ji yra įmonės UAB „E.“ direktorė. Jis neišreiškė pageidavimo būti direktoriumi. Šio susitikimo metu buvo nuspręsta, kad bus vykdoma minėta veikla naujos įmonės vardu, bet liko nenuspręsta, kas bus šios įmonės direktoriumi. Kelių dienų bėgyje jam paskambino L. R. ir pakvietė į kitą susirinkimą toje pačioje vietoje, kuriame dalyvavo visi minėti asmenys. Šio susirinkimo metu L. K. jam pasiūlė tapti naujos įmonės direktoriumi ir fiksuotą 3 000 Lt dydžio darbo užmokestį į rankas, kuris nepriklausytų nuo įmonės ar jo asmeninių veiklos rezultatų. Jį L. K. pasiūlymas sudomino, bet jis iš karto sutikimo nedavė. Dar buvo aptarta, kad yra tikslinga įsigyti naujai įsteigtą įmonę ir veikla būtų vykdoma iš karto įsigijus įmonę. L. K. sakė, kad pastarasis irgi bus įdarbintas naujoje įmonėje vadybininku. L. K. taip pat pasakė, kad pastarasis prisidės prie įmonės veiklos, nes turi reikalingus tiekėjų kontaktus. Po kelių dienų jis apsisprendė, kad nori būti direktoriumi aptartomis sąlygomis, apie tai pranešė L. R.. Kelių dienų bėgyje L. R. iniciatyva jis ir L. R. nuvyko į įmonę „F.“ ar „F.“, esančią Žalgirio gatvėje, kuri užsiima įmonių steigimu ir apskaitos tvarkymo paslaugų teikimu. L. R. kaip įmonės UAB „E.“ direktorė nusipirko įmonės UAB „E.“ vardu naujai įsteigtos įmonės UAB „S.“ visas akcijas ir šis sandoris buvo patvirtintas notaro. Įmonės UAB „S.“ akcininkės, įmonės UAB „E.“ direktorės L. R. sprendimu jis buvo paskirtas įmonės UAB „S.“ direktoriumi 2014 m. vasario pabaigoje. UAB „S.“ turėjo buveinę ankstesnėse įmonės UAB „E.“ naudojamuose patalpose. UAB „S.“ pradžioje apie mėnesį nuomojosi sandėlį, o vėliau nuomojosi kitą mažesnį ir pigesnį sandėlį, esantį Burbiškių gatvėje. Jam pradėjus dirbti įmonės UAB „S.“ direktoriumi, jis ir L. R. bendrai apsitarę ėmė ieškoti sandėlininkų, kurie priiminės, sandėliuos, išdavinės ir išvežios perkamas bei parduodamas prekes. Šių darbuotojų jie ieškojo patalpinant skelbimus. Per vieną ar kelias savaites buvo priimti du sandėlininkai. Taip pat buvo priimta į administratores pareigas O. T.. L. K. pradžioje irgi buvo įdarbintas į kažkokias pareigas, kurių šiuo metu nepamena. L. K. pats atrinko du programuotojus į įmonę UAB „S.“, kurių vieno vardas ir pavardė – A. D., o kito pamena tik vardą, tai Justinas. J. U. buvo įdarbintas pardavimų vadovu pagal L. K. nurodymą. L. K. jam išdėstė, kaip įmonė UAB „S.“ turės vykdyti veiklą, tai yra UAB „S.“ turės pirkti buitinę techniką ir mobilius telefonus iš L. K. kontroliuojamų Lietuvos įmonių UAB „P.“ bei UAB „W.“ arba šias prekes pirkti iš įmonių UAB „P.“ bei UAB „W.“ nurodytų Lenkijos įmonių pateikto sąrašo su prekių kainomis. Įmonei UAB „S.“ galima buvo rinktis iš minėto sąrašo tas Lenkiškas įmones, kurios tiekia prekes palankiausiomis kainomis. Tokiu būdu didžioji dalis buitinės technikos buvo pirkta iš minėtų Lenkijos tiekėjų ir mažesnioji dalis tiesiogiai iš įmonių UAB „P.“ bei UAB „W.“. Mobilieji telefonai buvo perkami tik iš įmonių UAB „P.“ bei UAB „W.“. L. K. buvo išaiškinęs, kad UAB „P.“ bei UAB „W.“ rūpinasi tinkamiausių tiekėjų paieška, todėl įmonei UAB „S.“ nereikia ieškoti kokių nors dar kitų prekių tiekėjų. Įmonės UAB „S.“ veikla L. K. nebuvo ribojama dėl įsigyjamų prekių kiekio, UAB „S.“ galėjo įsigyti prekių tiek, kiek parduos, arba tiek, kiek apsimoka jų įsigyti dar neturint pirkėjų. L. K. niekaip neribojo pardavimų, buvo leista vykdyti pardavimus savo nuožiūra. Pagrindiniai pirkėjai buvo UAB „B.“, AP-TRADE, UAB „P.“, UAB „M.“, UAB „V.“, UAB „A.“. Minėtų tiekėjų kainos buvo priimtinos, kad UAB „S.“ savo veiklą vykdytų pelningai. L. K. nurodė asmenis, kurie yra įmonių UAB „P.“ bei UAB „W.“ atstovai, tai J. G., E., B. ir V. R.. Jam yra tekę susitikti su minėtas asmenimis. Įmonių UAB „P.“ bei UAB „W.“ buveinės buvo tame pačiame pastate, tik kitoje patalpų dalyje. Jam nėra žinoma, kas tiksliai įmonėse UAB „P.“ bei UAB „W.“ buvo direktoriais ir akcininkais. Dėl UAB „S.“ pirkimų ir tiekimų sutarčių, kiek pamena, pirkimų sutarčių nebuvo, o tiekimo sutartis, kiek pamena, buvo su UAB „P.“, kuri buvo sudaryta įmonės UAB „P.“ iniciatyva. Kiek suprato, L. K. sukūrė internetinę duomenų bazę debesyje „G.“, kuriame kiekvieną dieną įmonės UAB „P.“ bei UAB „W.“ talpino prekių sąrašus su kainomis ir pirminiais tiekėjais, iš kurių duomenų UAB „S.“ rinkosi reikalingas prekes ir šiame debesyje atskirame lange nurodydavo reikalingas prekes. Įmonės UAB „P.“ bei UAB „W.“ atstovai, pamatę įmonės UAB „S.“ pasirinktas prekes, organizavo šių prekių gabenimą iš Lenkijos į įmonės UAB „S.“ sandėlį. Tiesiogiai įmonės UAB „S.“ pirkėjams šios prekės niekada nekeliavo. Toliau prieš atgabenant UAB „P.“ ar UAB „W.“ pateikdavo įmonei UAB „S.“ parduodamų prekių sąskaitas faktūras, tačiau UAB „S.“ nežinodavo, kokios įmonės išrašys sąskaitas, ar tai bus UAB „P.“, ar UAB „W.“, arba kažkuris Lenkijos tiekėjas. UAB „S.“ visada pirmiausia pagal sąskaitas atlikdavo tik mokėjimus per banką ir tik po apmokėjimų gaudavo užsakytas prekes. Įmonėje UAB „S.“ reikalingų prekių žymėjimu debesyje minėtu būdu užsiimdavo jis, J. U. ir O. T.. J. U. užsiiminėjo tik telefonais. Jis ir O. T. užsiiminėjo tik buitine technika. Esant atvejams, kai įmonei UAB „S.“ buvo skubiai reikalingos prekės, kurių debesyje nėra, UAB „S.“ darbuotojai bendraudavo su UAB „P.“ ir UAB „W.“ elektroninio susirašinėjimo programa „Skype“. Taip pat buvo bendrauta ir telefonais. Retais atvejais darbiniais klausimais buvo bendrauta ir gyvai, bet tokie susitikimai buvo atsitiktiniai gatvėje, pavyzdžiui, pietų laiku. Įmonė UAB „S.“ užsakytų prekių transportu į savo sandėlį nesirūpino. P. L. tiekėjai atgabendavo prekes nemokamai, atsižvelgiant į užsakytų prekių bendrą vertę. Jei užsakytų prekių vertė nedidelė, tai atgabenimu rūpinosi UAB „P.“ ar UAB „W.“ ir dėl to jis bendraudavo su Barbora. Atgabenamas į sandėlį prekes priimdavo įmonės UAB „S.“ sandėlininkai. Jis pats nematydavo visų atgabenamų prekių. Tačiau jis kelis kartus į savaitę lankydavosi sandėlyje, kur matydavo susandėliuotas prekes. Jis kaip UAB „S.“ direktorius pradžioje pasirašė su įmone UAB „F.“ sutartį, kad ši įmonė tvarkys įmonės UAB „S.“ apskaitą. Pagal sutartį įmonė UAB „S.“ turėjo teikti apskaitai įmonei UAB „F.“ visus pirminius apskaitos dokumentus. UAB „S.“ dėl įsigyjamų prekių gaudavo į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) sąskaitas, kurias atsiųsdavo Barbora. Šias pirkimų sąskaitas įmonė UAB „S.“ atspausdindavo ir gale mėnesio jas bei kitus apskaitos dokumentus dažniausiai jis nuveždavo įmonei UAB „F.“. UAB „S.“ atlikdavo bankinius mokėjimus už perkamas prekes per banką SEB ir Latvijoje veikiantį banką, kuris galėjo būti pavadinimu „T.“. UAB „S.“ turėjo steigėjo įkurtą sąskaitą DNB banke, bet šio banko paslaugomis įmonė jo vadovavimo laikotarpiu nesinaudojo. Apie 2014 m. vidurį L. K. jam pasakė, kad įmonei UAB „S.“ yra reikalinga atidaryti sąskaitą minėtame Latvijos banke, nes ši sąskaita yra reikalinga tam, kad greičiau galėtų vaikščioti pinigai su Latvijos tiekėjais, kurių jam vadovaujant įmonei nebuvo. Minėtų bankų elektroninės bankininkystės įrankiai, jo žiniomis, visada būdavo įmonės UAB „S.“ buveinėje, L. R. darbo stalo stalčiuje. Įmonės antspaudas irgi būdavo L. R. stalčiuje, šis antspaudas buvo naudojamas retai, tik banke ir įmonėje „F.“. Realiai minėtais elektroninės bankininkystės įrankiais naudojosi jis ir L. R.. L. R. nebuvo įdarbinta įmonėje UAB „S.“. Jis arba L. R. atlikinėjo apmokėjimus už įmonės UAB „S.“ perkamas prekes. Kiek pamena, Latvijos banko sąskaita beveik nebuvo naudojama, per ją buvo įvykę keli mokėjimai už prekes, kurie buvo apie 10 000 – 20 000 Eur dydžio. Kiek jis žiūrėdavo banko sąskaitų išrašus, suprato, kad visi gauti ir atlikti mokėjimai buvo pagrįsti įsigytomis ir parduotomis prekėmis pagal gautas ar išrašytas sąskaitas. Įmonės UAB „S.“ pirkėjus UAB „S.“ darbuotojai surado patys, šių pirkėjų duomenis jis ir kiti darbuotojai žinojo nuo įmonės UAB „E.“ laikų. Pagrinde klientai kreipdavosi į UAB „S.“ su pasiūlymais, kokių prekių jiems reikia. Toliau UAB „S.“ teikdavo pasiūlymus minėtiems klientams, nurodant jiems reikalingas prekes su įmonei UAB „S.“ priimtina pardavimo kaina. Jei klientui tikdavo UAB „S.“ pasiūlymas, tai UAB „S.“ turėdama reikalingas prekes sandėlyje išrašydavo pardavimo sąskaitas ir organizuodavo gabenimus klientams. Paprastai su klientų vadybininkais jis, J. U. ir O. T. bendraudavo telefonu arba per internetinę susirašinėjimo programą „Skype“. Klientų apmokėjimai buvo vykdomi 99 procentų atvejais per banką įmonei UAB „S.“. Jei būdavo grynųjų, tai šiuos pinigus apie kartą į savaitę jis įnešdavo įmonei UAB „S.“ per banką. Įmonės UAB „S.“ mokestines deklaracijas teikė UAB „F.“ pagal apskaitos registrų duomenis. Jam nėra tekę duoti nurodymų įmonei UAB „F.“, kad būtų deklaruojami mokesčiai ne pagal apskaitos registrų duomenis. 2015 m. vasario pradžioje L. K. jam iš nežinomo numerio paskambino ir pasakė, kad įmonėje keisis direktorius, nauju direktoriumi po jo bus paskirtas Latvijos pilietis ir, jeigu jis norės, galės toliau dirbti įmonėje kitose pareigose. Kelių dienų bėgyje į buveinę atėjo kiti du rusų kalba kalbantys vyriškiai, kurie pasakė, kad vienas jų bus nauju direktoriumi, kaip vėliau paaiškėjo, vardu pavarde K. L.. Kadangi iki tol L. R. buvo perspėta L. K. dėl naujo direktoriaus paskyrimo, tai L. R. vykdė šio vyriškio nurodymą dėl jo atleidimo iš direktoriaus pareigų. Jis viską, ką turėjo įmonės UAB „S.“, paliko, viską priėmė K. L., minėtus daiktus sudarė elektroninės bankininkystės įrankiai, įmonės antspaudas, grynieji pinigai (apie keli tūkstančiai eurų), turimi įmonės einamieji apskaitos dokumentai. Perdavimo aktą tuo metu parengė jis, kartu su O. T. ir L. R.. Savo egzemplioriaus jis matyt neišsaugojo. Jam nesutikus toliau dirbti šioje įmonėje kitose pareigose, jis tiesiog paliko buveinės patalpas. Tą pačią dieną SEB banke ir VĮ „Registrų centras“ jis pranešė, kad nėra įmonės UAB „S.“ direktorius. Kai jis dirbo įmonėje UAB „S.“, nieko nesuprato, kad yra vykdoma kokia nors įmonės UAB „S.“ ar kitokių L. K. kontroliuojamų įmonių neteisėta mokestinė veikla. Taip pat jam viskas atrodė saugu, nes jis dėl apskaitos bendraudavo su buhaltere, daugiausia su Jelena, kuri jokių įmonės UAB „S.“ veiklos grėsmių jam nenurodė, todėl jam atrodė, kad įmonės UAB „S.“ veikla yra be kokių nors pažeidimų. Po jo atleidimo iš įmonės UAB „S.“ jis kartu su draugu naujai įsteigtos įmonės UAB „E.“ vardu sumanė savarankiškai vykdyti veiklą, kuri būtų buvusi analogiška kaip įmonės UAB „S.“ veikla, nes turėjo minėtų lenkų tiekėjų ir Lietuvos klientų kontaktus. Per kelis mėnesius vykdant veiklą įmonės UAB „E.“ vardu jis suprato, kad įmonės UAB „E.“ veikla iš karto tapo nuostolinga dėl atsirandančio pridėtinės vertės mokesčio už atliktus pardavimus Lietuvos klientams, todėl šią įmonę teko uždaryti. Tik po asmeninės patirties su įmone UAB „E.“ jis suprato, kad L. K. minėtą verslą organizavo jam nežinomu būdu, nes įmonė UAB „S.“ veikė pelningai, sugebėdavo uždirbti iš pardavimų ir neturėjo mokestinių sunkumų. Tik dabar pagal jam pateiktą pranešimą apie įtarimą mato, kaip L. K. organizavo pirkimus ir pardavimus bei kaip išvengdavo mokėtinų mokesčių per kelių įmonių grandinę (2 t., b. l. 77-80, 100-101).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-6-00059-15 apklausta įtariamąja L. R. nurodė, kad L. K. pažįsta keletą metų, nuo to laiko, kai per jį įsidarbino UAB „E.“, kurioje ėjo direktorės pareigas. S. L. pažįsta kaip UAB „E.“ pardavimų vadybininką, su kuriuo teko bendrai dirbti minėtoje įmonėje, taip pat jis dirbo UAB „S.“ direktoriumi. Ji nebuvo susijusi su UAB „S.“ jokiais oficialiais darbo santykiais, taip pat nebuvo šios įmonės akcininke, tačiau jai iš dalies teko dalyvauti šios įmonės veikloje ir tai darė L. K. prašymu. UAB „S.“ buvo nupirkta. Iniciatyva ją nupirkti buvo iš L. K. pusės. Tuo metu, kai buvo nupirkta UAB „S.“, UAB „E.“ praktiškai jau nebevykdė veiklos, nes dėl tuometinio ikiteisminio tyrimo buvo užblokuotos šios įmonės banko sąskaitos ir ši įmonė negalėjo normaliai veikti. UAB „E.“ praktiškai nevykdant veiklos, L. K. pasiūlė nusipirkti naują įmonę, kuria tapo UAB „S.“, kuri vykdytų tą pačią buitinės technikos prekybos veiklą, kurią iki tol vykdė UAB „E.“, taip pat papildomai vykdytų mobiliųjų telefonų prekybą. Pastarojo iniciatyva UAB „S.“ pirkėju buvo UAB „E.“. Pinigus šiam pirkimui davė L. K.. L. K. pasiūlė jai eiti UAB „S.“ direktorės pareigas, tačiau ji atsisakė, tuomet L. K. pasiūlė UAB „S.“ direktoriaus pareigas eiti S. L., kuris iki tol dirbo UAB „E.“ vadybininku. Pastarasis sutiko, tačiau, kaip ji suprato, pastarasis, kaip ir UAB „E.“, toliau faktiškai turėjo vykdyti vadybininko darbą, t. y. jis buvo atsakingas už buitinės technikos pardavimus. Už mobiliųjų telefonų pardavimus UAB „S.“ buvo atsakingas jai iki tol nepažįstamas J. U.. Už prekių pirkimus, t. y. už darbą su tiekėjais, buvo atsakingais iki tol jai nepažįstami J. G. ir dvi merginos – Barbara ir Eglė. UAB „E.“ ir naujai nupirktos UAB „S.“ ofiso patalpos buvo tos pačios. Šiose patalpose ji matydavo periodiškai ten besilankantį L. K.. Iš pastarojo bendravimo su UAB „S.“ darbuotojais ji suprato, kad būtent jis yra faktinis šios įmonės vadovas ir kad būtent jis realiai valdo šią įmonę ir priima svarbiausius sprendimus, susijusius su šios įmonės veikla. L. K. paprašė jos padėti jam UAB „S.“ veikloje, padedant šios įmonės direktoriui S. L. atlikti bankinius pavedimus. S. L., kaip UAB „S.“ direktoriui išsiėmus iš banko atitinkamą kodų generatorių sąskaitai valdyti, su L. K. ir S. L. sutarė, kad ji, nors ir nedirbdama UAB „S.“, iš šios įmonės sąskaitos darys įvairius pavedimus už prekes ir paslaugas. Tuo pačiu sutarė, kad jai dėl kokių nors priežasčių negalint to padaryti, pavedimus atliks pats S. L.. Pagal susitarimą su L. K. PVM sąskaitos-faktūros buvo siunčiami į UAB „S.“ arba paštu arba ei. paštu, arba jai asmeniškai į jos asmeninį ei. paštą. Jai tuos dokumentus apmokėjimui pateikdavo bet kas iš UAB „S.“ darbuotojų, bet dažniausia S. L.. UAB „S.“ buhalteriją tvarkė kažkokia buhalterinė įmonė, įsikūrusi Žalgirio g., Vilniuje. 2015 m. į UAB „S.“ ofisą užėjo jai nepažįstami du vyrai, kurie pareiškė, kad L. K. jiems yra skolingas. Tuomet S. L. susisiekė su L. K. ir papasakojo apie šį įvykį. L. K. patvirtino, kad turi įsiskolinimą, tačiau kam ir už ką, neminėjo. Po kurio laiko L. K. pareiškė, kad norėdamas išspręsti klausimą, dėk savo skolos, jis nusprendė UAB „S.“ perleisti tiems vyrams. Netrukus jis atsiuntė, kiek prisimena, ei. paštu S. L. vyro, kuriam turėjo būti perleista UAB „S.“, paso kopiją, kuria remiantis S. L. L. K. nurodymu per teisininkus įformino visus su UAB „S.“ perleidimu susijusius dokumentus. Dar po kurio laiko į UAB „S.“ ofisą atvyko du jai nepažįstami vyrai, kurie kalbėjo rusiškai. Vienas iš jų buvo tas pats vyras, kurio paso kopiją dėl UAB „S.“ perleidimo buvo atsiuntęs L. K.. Prisimena, kad S. L. ir tas vyras pasirašė kažkokius dokumentus, kiek suprato, tai buvo UAB „S.“ perleidimo dokumentai. P. S. L. perdavė tam vyrui UAB „S.“ antspaudą, kažkiek prie savęs turimų dokumentų, ir minėti vyrai išėjo. UAB „S.“ banko sąskaitos kodų generatoriaus S. L. minėtiems nepažįstamiems vyrams, kiek matė, neperdavinėjo. Kiek žino, pastarasis tą kodų generatorių grąžino bankui. Apie tolimesnį šios įmonės likimą nieko nežino (1 t., b. l. 91-95).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-6-00059-15 apklaustas įtariamuoju J. G. nurodė, kad S. L. žino nuo maždaug 2014 m. Pastarasis dirbo vienoje iš L. K. valdomų įmonių - UAB „S.“. Kiek žino, pastarojo pareigos buvo pardavimų vadybininkas. Maždaug 2014 m. buvo įsigytos įmonės UAB „S.“ ir kt. L. K. prašymu jis pats internetu surado keletą parduodamų bendrovių. Kas buvo UAB „S.“ direktoriai ir akcininkai, jis tiksliai nežino. Kiek jam žinoma, įmonių grupėje UAB „S.“ vykdė prekybą daugiausia mobiliojo ryšio telefonais, kartais mažais kiekiais buvo perkama - parduodama ir buitinė technika. Per UAB „S.“ buvo vykdomi pardavimai, per kitas bendroves - UAB „M.“, UAB „P.“, UAB „W.“, „K.“ - buvo vykdomi pirkimai. Kaip buvo vykdomi pardavimai, nežino. Kas tvarkė UAB „S.“ buhalterinę apskaitą, jam nežinoma. J. G. parodė, kad pradžioje jam vykdant savo veiklą (duomenys neskelbtini), minėtame ofise buvo dar dvi L. K. surastos merginos – B. ir E., jos buvo UAB „S.“ darbuotojos. Iš bendravimo su minėtomis merginomis, jam buvo suprantama, kad UAB „P.“ įsigyjamos prekės buvo parduodamos būtent UAB „S.“. 2015 m. vasario mėn. pradžioje B. bei E. jam paaiškino, kad į UAB „S.“ ofisą buvo atvykę kažkokie asmenys, kurie už skolas ieškojo L. K.. Esant tokiai situacijai, jis elektroninėmis ryšio priemonėmis susisiekė su L. K., pastarasis paaiškino, kad iš jo yra atimamas verslas dėl skolų ir kad reikia organizuoti UAB „P.“ bei UAB „W.“ pardavimą minėtiems asmenims, kuriems yra skolingas. Po to jis sužinojo, kad L. K. taip pat davė nurodymus UAB „S.“ darbuotojams organizuoti šios įmonės pardavimą minėtiems asmenims. (1 t., b. l. 112-115, 116-118).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju A. D. nurodė, kad 2014 m. pradžioje jis buvo patalpinęs darbo paieškos skelbimą internete, kadangi ieškojo darbo programavimo srityje. Galimai vasario ar kovo mėn. su juo susisiekė moteris ir pasiūlė ateiti į darbo pokalbį. Darbo pokalbis vyko Konstitucijos pr., Vilniuje, kaip vėliau paaiškėjo, čia ir buvo UAB „S.“ ofisas, kuriame jis ir dirbo). Pokalbio metu jis susipažino su moterimi, L. R.. L. R. pasiūlė darbą UAB „S.“ įmonėje, kurios veiklos sritis yra prekyba buitine ir elektronikos technika. Jo darbo sritis buvo programavimas ir IT sistemos. Jam buvo pasiūlytas apie 1 500 Lt atlyginimas. Jam sutikus dirbti šioje įmonėje, jis buvo supažindintas su šios įmonės darbuotoju S. L., kaip vėliau paaiškėjo, pastarasis buvo šios įmonės direktorius. Taip pat buvo supažindintas su šios įmonės darbuotoju Juliumi, šis dirbo vadybininku. L. R. jam taip pat paaiškino, kad realiai visai įmonei vadovauja asmuo, vardu L.. Ji paaiškino, kad L. yra investavęs į šios įmonės veiklą, todėl pastarasis priiminėja svarbiausius sprendimus šios įmonės vardu. Kaip vėliau paaiškėjo, L. taip pat dirbo šioje įmonėje, kaip jis suprato, pastarasis buvo projektų vadovas. Jam dirbant UAB „S.“, iš esmės jo darbas buvo kompiuterinių programų pagalba ruošti ir sisteminti gaunamus pasiūlymus prekių įsigijimui. L. jam į elektroninį paštą, atsiuntė internetines nuorodas su užsienio (daugiausia Lenkijos) įmonėmis, jis turėjo pagal minėtų įmonių pateikiamus prekių kainoraščius sudaryti duomenų bazę, kurioje UAB „S.“ vadybininkai galėtų matyti tiekėjų prekes bei kainas. Jam dirbant UAB „S.“, S. L. dirbo vadybininku ir naudojosi šia duomenų baze. L. R. iš esmės dirbo administratorės darbą, ji turėdavo elektroninės bankininkystės įrankius, kuriais jungdavosi prie UAB „S.“ banko sąskaitų. P. L. UAB „S.“ ofise būdavo retai, tačiau kai šis užeidavo į UAB „S.“ ofisą, jis visiems darbuotojams duodavo nurodymus, ką konkrečiai reikia atlikti. Pastarasis dažniau bendraudavo su L. R. bei S. L.. Taip pat šis ir jam duodavo nurodymus dėl tam tikrų darbų IT srityje atlikimo, taip pat duodavo nurodymus, kaip ir ką daryti kuriant bei tobulinant minėtą duomenų bazę. Iš esmės jam susidarė toks įspūdis, kad būtent L. viskam ir vadovavo, apie tai kalbėjo faktiškai visi UAB „S.“ darbuotojai. Iš esmės jis su L. bendravo el. paštu ir „Skype“ programa. Pastarasis dažnai keisdavo savo „Skype“ paskyrų vardus. Gaudavo oficialų ir neoficialų atlyginimą. Neoficialų atlyginimą jam mokėjo L. R. arba S. L., bet dažniausiai tai buvo L. R.. Jis iš UAB „S.“ išėjo apie 2015 m. pradžioje, kadangi šios įmonės veiklą perėmė kažkokie įtartinos reputacijos rusakalbiai asmenys, apie tai jį informavo S. L., L. R. bei Olga. Vieną kartą į ofisą buvo atvykęs naujasis UAB „S.“ vadovas, tai buvo rusakalbis vyriškis, tačiau pastarasis jam neatrodė žmogumi, kuri galėtų valdyti įmonę, šis jam daugiau buvo panašius į „statytinį“ direktorių (1 t., b. l. 120-122).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju J. U. nurodė, kad L. K. jis pažįsta nuo 2013 m. 2014 m. pradžioje L. K. pasiūlė jam darbą pastarojo koordinuojamose naujose įmonėse. L. K. paaiškino, kad jis viską susitvarkė ir naujose įmonėse nebus jokių problemų ir nemalonumų su teisėsauga. L. K. jam pasiūlė dirbti UAB „S.“ pardavimo vadybininko pareigose. Kiek pamena, UAB „S.“ direktorius buvo S. L.. Jam pradėjus dirbti minėtoje įmonėje, L. K. paaiškino, kad jo esminė funkcija yra elektronikos ir buitinės technikos pardavimas Lietuvos įmonėms. Jis įmonės duomenų bazėje matydavo turimas prekes, jų likučius sandėlyje. Taip pat kartais sistemoje būdavo nurodomos šių prekių pardavimo kainos, jei kainos sistemoje nebuvo nurodomos, kokiomis kainomis pardavinėti minėtas prekes jam nurodydavo L. K.. Po to, kai rasdavo klientus, jis duomenų bazėje įrašydavo parduodamų prekių kiekį ir jų kainą, ir sistemoje automatiškai susiformuodavo PVM sąskaita faktūra (UAB „S.“ išrašoma PVM sąskaita faktūra pirkėjui). Mėnesio gale sąskaitos faktūros buvo išspausdinamos, jas atspausdindavo arba S. L., arba L. R.. Po to, kai jos būdavo pasirašomos, kažkuris iš UAB „S.“ darbuotojų šias sąskaitas faktūras pristatydavo į buhalteriją. 2015 m. pradžioje UAB „S.“ direktorius S. L. jam paaiškino, kad pastarasis gavo nurodymus iš L. K. parduoti šią įmonę ar tai paaiškino, kad bus naujas vadovas. (1 t., b. l. 125-127).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja O. T. nurodė, kad 2014 m. pradžioje jai paskambino L. K. ir pasiūlė darbą UAB „S.“. L. K. taip pat paaiškino, kad šios įmonės direktorius yra S. L.. S. L. ji pažįsta iš ankščiau, kadangi jis anksčiau dirbo kažkurioje iš L. K. įmonių. Jos pagrindinė veikla buvo ieškoti klientų, kuriems galima būtų parduoti buitinę techniką. Į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) iš S. L. ji gaudavo informaciją apie turimas prekes ir jų kainas, po ko ieškodavo klientų. Parduodant prekes, ji elektroniniu būdu išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą ir ją apmokėjimui išsiųsdavo klientui elektroniniu paštu. Mėnesio eigoje S. L. atspausdindavo šias sąskaitas faktūras ir pristatydavo į buhalteriją. Su UAB „S.“ buhaltere bendraudavo S. L.. Jai nebuvo žinoma, iš kokių tiksliai tiekėjų UAB „S.“ įsigydavo buitinę techniką, kurią ji pardavinėjo. L. K. ofise pasirodydavo retai, kadangi jis tuo laikotarpiu gyveno Ispanijos Karalystėje. Dažniausiais su juo tiek ji, tiek kiti šios įmonės darbuotojai bendraudavo „Skype“ programa, L. K. teiraudavosi jos apie prekių pardavimus. L. K. dažnai keisdavo „Skype“ vardus ir rašydavo vis iš skirtingų paskyrų. L. K. „Skype“ programa tiek ją, tiek kitus UAB „S.“ darbuotojus informuodavo, kas ir kokius piniginius priedus turi gauti už mėnesio eigoje atliktą darbą. Minėtus priedus tiek jai, tiek jos akivaizdoje kitiems UAB „S.“ darbuotojams išmokėdavo L. R. grynaisiais pinigais. Jai buvo suprantama, kad šiuos pinigus už gerą darbą jai išmokėdavo L. K., kaip neoficialų priedą prie algos. Iš esmės jai buvo suprantama, kad realiai šios įmonės vadovas buvo L. K., kadangi būtent šis asmuo priėmė ją į šį darbą, šio asmens sprendimu jai buvo mokamas neoficialus atlyginimas ir visi ofise kalbėdavo, kad UAB „S.“ realus vadovas yra L. K. (1 t., b. l. 131-133).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja E. J. nurodė, kad nuo 2014 m. kovo mėn. iki 2015 m. kovo mėn., dirbo UAB „S.“. 2015 m. kovo mėn. su ja susisiekė moteriškė, prisistačiusi UAB „S.“ atstove ir pakvietė pokalbį. Pokalbio metu su ja bendravo moteris, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo UAB „S.“ darbuotoja Lina. Pastaroji paaiškino, kad UAB „S.“ verčiasi prekyba elektronikos technika ir jos pareigos būtų šios įmonės administratorė. Antro pokalbio metu Lina jai pristatė vyriškį, vardu L., kaip vėliau paaiškėjo, tai L. K.. L. K. jai buvo pristatytas kaip UAB „S.“ vadovas ir visos UAB „S.“ vykdomos veiklos koordinatorius. L. K. susitikimo metu iš esmės jai paaiškino tą patį, ką ir L.. L. K. taip pat jai paaiškino, kad jai bus mokamas 1100 Lt atlyginimas. Pradėjus dirbti ji vykdydavo L. K. bei J. nurodymus. Taip pat pradžioje L. K. jai nurodė padėti S. L. sudarinėti prekių kainininkus įmonės elektroninėje sistemoje. Dirbant minėtoje įmonėje ji sužinojo, kad šios įmonės direktorius buvo S. L., kuris dirbo pardavimų skyriuje. Jos supratimu, realus šios įmonės vadovas buvo L. K. (1 t., b. l. 136-138).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja B. G. nurodė, kad 2014 m. liepos mėn. pradžioje, internete rado skelbimą dėl UAB „S.“ darbo pasiūlymo. Nuėjus į pokalbį dėl darbo, su juo susitiko šios įmonės darbuotoja O. T.. Pokalbio metu ji paaiškino, kad UAB „S.“ veikla yra buitinės technikos prekyba ir jiems reikalingas vadybininkas, kuris galėtų dirbti su lenkų įmonėmis bei UAB „S.“ vardu ieškoti Lenkijoje buitinės technikos prekių geromis kainomis. Pokalbio metu ofise buvo ir kitų žmonių, vienas iš jų, kaip vėliau paaiškėjo, buvo UAB „S.“ direktorius S. L., tačiau minėto pokalbio metu pastarasis visiškai su ja nebendravo, kalbėjo tik minėta O.. Antro pokalbio metu O. jai pristatė vyriškį, vardu L. K.. L. K. paaiškino, kad UAB „S.“ reikalingas vadybininkas, gerai mokantis lenkų kalbą kuris galėtų vykdyti prekių pirkimus UAB „S.“ vardu. Naudojantis „Skype“ paskyra ji bendraudavo ir su L. K., kuris kartais jos teiraudavosi, kaip vyksta prekių pirkimai. Bendraujant su UAB „S.“ darbuotojais ji suprato, kad L. K. yra realus šios įmonės savininkas, kadangi jis kontroliavo visą UAB „S.“ veiklą. Jai nebuvo žinoma, kam ir kaip būdavo perparduodamos UAB “S.“ iš Lenkijos įsigyjamos prekes, tuo rūpindavosi pardavimų skyrius, kuriame dirbo S. L. ir O. T.. 2015 m. vasario mėn. ji sužinojo, kad į UAB „S.“ ofisą buvo atėję kažkokie rusakalbiai vyriškiai, kurie ieškojo L. K. dėl šio skolų. Kiek vėliau L. R. jai paaiškino, kad L. K. turi finansinių problemų ir UAB „S.“ bus perleista naujiems savininkams. 2015 m. kovo mėn. ji kažkurio iš UAB „S.“ darbuotojo buvo paprašyta du rusakalbius vyriškius iš UAB „S.“ ofiso palydėti iki Registrų centro (1 t., b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. M. nurodė, kad ji dirba UAB „F.“, yra buhalterė-administratorė. Maždaug 2014 m. vasario mėn. pabaigoje UAB „F.“ direktorė E. S. jai paaiškino, kad jų įmonė sudarė buhalterinės apskaitos teikimo sutartį su UAB „S.“ ir tuo pagrindu paskyrė ją vesti šios įmonės buhalterinę apskaitą. Jai pradėjus tvarkyti UAB „S.“ apskaitą, su ja pradžioje bendraudavo šios įmonės direktorius S. L.. Šis asmuo atvykdavo į jų įmonės ofisą adresu (duomenys neskelbtini), taip pat su minėtu Sauliumi vyko bendravimas elektroniniu paštu, jis siųsdavo korespondenciją. Vėliau S. L. į jų įmonės ofisą fiziškai atveždavo UAB „S.“ pirkimo-pardavimo dokumentus (sąskaitas faktūras). Truputį vėliau su ja UAB „S.“ klausimais pradėjo bendrauti moteris, vardu L. R.. Kiek pamena, UAB „S.“ nesusidarydavo didelis mokėtinas PVM mokestis, kadangi nesusidarydavo didelis skirtumas tarp šios įmonės pirkimo ir pradavimo. UAB „S.“ PVM atskaitos pagrindą sudarydavo šios įmonės pirkimai iš UAB „P.“ bei UAB „W.“. Būtent šių įmonių vardu išrašytas sąskaitas faktūras jai pateikdavo S. L. bei L. R.. 2015 m. vasario mėn. pasikeitė UAB „S.“ direktorius, juo tapo Latvijos Respublikos pilietis K. L.. Po ko į ją kreipėsi L. R. ir S. L., kurie paaiškino, kad UAB „S.“ toliau veiklos nebevykdys, kadangi įmonė perleista minėtam Latvijos piliečiui. S. L. taip pat pateikė prašymą nutraukti apskaitos paslaugų teikimo sutartį. Po to (galimai 2015 m. kovo mėn.) su ja telefonu kelis kartus buvo susisiekę rusakalbiai asmenys, kurie neprisistatydavo, tiesiog klausdavo, kaip galima atsiimti UAB „S.“ dokumentus (1 t., b. l. 144-146).

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 03-6-00059-15 apklausta įtariamąja V. G. nurodė, kad maždaug 2014 m. pradžioje į ją kreipėsi J. G., kuris paaiškino, kad turi jai darbo pasiūlymą dirbti vienoje įmonėje. Jai susidomėjus šiuo pasiūlymu, po kažkurio laiko J. G. jai pasiūlė susitikti su L. K., kadangi minėtą darbą gali suteikti būtent šis asmuo. L. K. jai paaiškino, kad jis koordinuoja didelį elektronikos technikos prekių pirkimo – pardavimo verslą, jo verslas plečiasi ir jam reikalingos naujos įmonės jo verslo plėtrai vystyti. Pokalbio metu L. K. jai pasiūlė tapti vienos iš jo kuruojamų įmonių direktore. L. K. paaiškino, kad jai iš esmės nieko nereikės daryti, tiesiog atidaryti įmonės vardu banko sąskaitas, taip pat pasirašinėti įvairiuose įmonės veiklos dokumentuose, kurie bus pristatomi į minėtą ofisą. L. K. taip pat jai paaiškino, kad jos vadovaujamos įmonės veiklos sritis bus taipogi elektronikos technikos prekyba su Europos Sąjungos šalių įmonėmis, tačiau viskuo rūpinsis J. G.. L. K. jai paaiškino, kad ji bus įdarbinta puse etato. Jai buvo pažadėtas 500 Lt mėnesinis atlyginimas. V. G. sutikus su aukščiau nurodytomis sąlygomis, jos vardu buvo įsigyta ar tai įsteigta įmonė UAB „P.“ ir ji, kaip šios įmonės akcininke, paskyrė save šios įmonės direktore. Po kažkurio laiko, tais pačiais 2014 metais, tokiomis pačiomis aplinkybėmis jos vardu buvo įsigyta ar įsteigta UAB „W.“. Ji nepamena konkrečių šių įmonių įsigijimo aplinkybių, bet šias įmones surado tikrai ne ji. Jai tapus šių įmonių direktore, ji iš esmės retkarčiais užsukdavo į šių įmonių ofisą, kuris buvo (duomenys neskelbtini). Būdama ofise ji pasirašydavo jai pateikiamuose šių įmonių veiklos dokumentuose, kuriuos jai pateikdavo arba J. G., arba tame pačiame ofise buvusios dvi moterys, kurių nei vardų, nei pavardžių ji nežino. Tiksliai nepamena, ant kokių dokumentų jai tekdavo pasirašyti, bet tai buvo įvairūs dokumentai. Būnant UAB „P.“ bei UAB „W.“ direktore ji šios įmonės vardu atidarinėjo banko sąskaitas Lietuvos bei užsienio bankuose. Banko sąskaitas jai nurodydavo atidaryti J. G., savo ruožtu jis šiuos nurodymus gaudavo iš L. K.. Visus iš Lietuvos bei Latvijos bankų gautus įmonių sąskaitų kodų generatorius ji atveždavo į aukščiau minėtą ofisą bei jame juos ir palikdavo. Kas konkrečiai jais naudojosi, ji nežino. Ji niekada, nei sykio nėra naudojusi šių elektroninės bankininkystės įrankių, niekada UAB „P.“ ir UAB „W.“ vardu nėra dariusi jokių piniginių lėšų pavedimų, taip pat niekada nežinojo, kokios įmonės perveda pinigines lėšas į šias sąskaitas, bei į kokias įmones yra pervedamos piniginės lėšos iš šių sąskaitų. Kas atlikinėjo piniginių lėšų pavedimus, nežino. Nežino, kas konkrečiai tvarkė UAB „P.“ ir UAB „W.“ buhalterinę apskaitą, kiek jai buvo žinoma, tai buvo kažkokia buhalterinių paslaugų teikimo įmonė, tačiau ji su jais nekontaktuodavo. Taip pat nežino, kur buvo laikomi šių įmonių apskaitos dokumentai, apie tai jai niekas nieko nepasakojo. N. S. L. nei L. R. ji nepažįsta ir nežino, ar yra kada nors juos mačiusi. Apie įmonę UAB „S.“ ji sužinojo tik po to, kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, taip pat nežinojo, kad UAB „W.“ ir UAB „P.“ turėjo kažkokio pobūdžio sandorius su UAB „S.“. Jei tokie sandoriai ir buvo, ji jų tikrai nevykdė ir apie juos nieko nežinojo. UAB „P.“ bei UAB „W.“ buvo surastos J. G., po ko ji tik pasirašė šių įmonių akcijų pirkimo-pardavimo dokumentuose. V. G. pripažino, kad suvokdama, jog bus tik formali UAB „P.“ ir UAB „W.“ akcininke bei direktorė, kad realiai šioms įmonėms nevadovaus ir realiai nepriiminės sprendimų susijusių su šių įmonių veikla, pasirašė šių įmonių dokumentus. A. L. K., J. G. ir kitų asmenų vykdytas nusikalstamas veikas, ir kam buvo naudojamos UAB „P.“ ir UAB „W.“ ji nežinojusi (1 t., b. l. 153-155, 157-158, 174- 175).

2017 m. birželio 29 d. specialisto išvada dėl UAB „S.“ ūkinės finansinės veikos, 2017 m. rugpjūčio 8 d. specialisto išvada dėl UAB „P.“ ūkinės finansinės veikos, 2017 m. liepos 27 d. specialisto išvada dėl UAB „W.“ ūkinės finansinės veikos, kuriose nurodyta, kad:

- pagal UAB „P.“ vardu įformintas 159 vnt. (2014 m. rugpjūčio 25 d.) UAB „P.“ PVM sąskaita faktūra Nr. PR/14/0392 nebuvo pateikta tarp tyrimo dokumentų, tačiau įregistruota apskaitos registruose) PVM sąskaitų faktūrų UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotas prekių pirkimas iš UAB „P.“, iš viso už 12 034 902,84 Eur, iš šios sumos: 9 946 200,69 Eur prekių vertė be PVM, 2 088 702,15 Eur pirkimo PVM.

- pagal UAB „W.“ vardu įformintas 60 vnt. PVM sąskaitų faktūrų UAB „S.“ buhalterinėje apskaitoje buvo įregistruotas prekių pirkimas iš UAB „W.“, iš viso už 8 616 641,57 Eur, iš šios sumos: 7 121191,37 Eur prekių vertė be PVM, 1 495 450,20 Eur pirkimo PVM.

- UAB „P.“ ir UAB „W.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (galimai suklastotas PVM sąskaitas faktūras) UAB „S.“ įtraukė į 2014 m. kovo - gruodžio mėn., 2015 m. sausio - vasario mėn., buhalterinės apskaitos suvestinius registrus (ūkinių operacijų žurnalai, gautų sąskaitų, PVM atskaitos, tiekėjų atsiskaitymų registrai). Jeigu sandoriai 2014-03-01 - 2015-02-28 laikotarpiu tarp UAB „S.“ ir įmonių UAB „P.“ ir UAB „W.“ realiai nevyko, tai UAB „S.“ pagal tikrovės neatitinkančius dokumentus (galimai suklastotas UAB „P.“ ir UAB „W.“ vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras) į UAB „S.“ apskaitos registrus įrašė neteisingus duomenis apie ūkines operacijas, kurios nėra susijusios su turto, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu, tuo pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas ir iškreipiant tikrąją ūkinę, komercinę, finansinę būklę bei duomenis apie turtą. Dėl to tyrimo metu iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. kovo 1 d. – 2015 m. vasario 28 d. laikotarpį.

- įvertinus tyrimo metu nustatytus faktus, tai yra, jeigu tarp UAB „S.“ ir UAB „P.“ bei UAB „W.“ 2014-03-01 - 2015-02-28 laikotarpiu sandoriai realiai nevyko, tai UAB „S.“ neįvykusioms ūkinėms operacijoms pagrįsti, panaudodama UAB „P.“ ir UAB „W.“ vardu išrašytus tikrovės neatitinkančius apskaitos dokumentus (galimai suklastotas PVM sąskaitas faktūras), buhalterinėje apskaitoje apskaitė faktiškai neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko į PVM atskaitą nepagrįstai įtraukė ir deklaravo 3 567 634 Eur pirkimo PVM ir 3 567 634 Eur sumažino mokėtiną į biudžetą PVM (2 t., b. l. 1-30).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog kaltinamasis S. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje. Bylos įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. L., būdamas UAB S.“ direktoriumi, t. y. asmeniu, atsakingu už šios įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą apskaitą vykdančiai įmonei, laikotarpiu nuo 2014 m. kovo mėnesio iki 2015 m. vasario mėnesio, aplaidžiai organizavo UAB „S.“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, kadangi minėtu laikotarpiu į UAB „S.“ buhalterinę apskaitą buvo įtraukta 159 UAB „P.“ vardu ir 60 UAB „W.“ išrašytų PVM sąskaitų faktūrų dėl neva UAB „S.“ iš šių įmonių nupirktų elektronikos ir buitinės technikos prekių, kuriose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys, kad iš viso UAB „S.“ 2014 m. kovo mėnesio – 2015 m. vasario mėnesio laikotarpiu iš UAB „P.“ ir UAB „W.“ nupirko elektronikos ir buitinės technikos prekių bendrai už 20 651 544,41 Lt sumą, tame tarpe 3 584 152,35 Lt sudaro PVM, bei remiantis UAB „P.“ ir UAB „W.“ vardu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos pirkimo PVM sumos buvo nepagrįstai įrašytos į Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas 2014 m. kovo – gruodžio mėn., 2015 m. sausio – vasario mėn. deklaracijas, tokiu būdu valstybės įgaliotai institucijai buvo pateikti neteisingi duomenys apie įmonės pajamas, pelną bei turtą. Dėl šių kaltinamojo veiksmų iš dalies negalima nustatyti UAB „S.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. kovo mėnesio – 2015 m. vasario mėnesio laikotarpį. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad kaltinamasis veikė tyčia. Šie jo veiksmai, teismo vertinimu, pagal byloje esančius įrodymus, buvo atlikti dėl kaltinamojo neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Ši jo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 223 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalimi numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. S. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – bauda ir jos dydžiu, prašo leisti paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius (2 t., b. l. 173-176).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes. S. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str. 1 d.). Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie neatsargių nusikaltimų kategorijos (BK 16 str.). K. S. L. neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 34, 39), byloje duomenų nėra, kad S. L. būtų registruotas priklausomybės ligų centre ar gydęsis psichiatrijos klinikoje, jis dirba, yra vedęs.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina prokuroro pareiškime pasiūlyto dydžio bauda (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 str. 3 d. 5 p. redakcija), MGL dydį atitinkanti suma taikytina pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį MGL dydį (37,66 Eur) (BK 3 str. 1 d., 3 d.). Teismas sprendžia, kad prokuroro pareiškime pasiūlyta bausmė yra optimali ir tinkama bausmės tikslams įgyvendinti, jos mažinti nėra pagrindo, tačiau, atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, nustatomas ilgesnis baudos sumokėjimo terminas. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 106-107), paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas. S. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. kovo 15 d., 19.05 val. iki 2017 m. kovo 16 d., 16.00 val. (vieną dieną) (2 t., b. l. 103-105), šis laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 str.).

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 40 MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmę įskaityti laikotarpį, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2017 m. kovo 15 d., 19.05 val. iki 2017 m. kovo 16 d., 16.00 val. (vieną dieną) ir galutinę bausmę S. L. paskirti 38 MGL (1 431,08 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų trisdešimt vieno euro aštuonių centų) dydžio baudą.

I. S. L., kad bauda per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, N. B. Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui.

I. S. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.