Kauno apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei E. K., ieškovės atstovei advokatei Vilmai Normantienei, atsakovei V. V., atsakovės atstovui advokatui Tamazi Kasradzė, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovei V. V., dalyvaujant trečiajam asmeniui G. S., dėl paskolos ir palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo G. S. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovės E. K. ir atsakovės V. V. buvo sudarytos terminuotos vieno mėnesio paskolos sutartys: 1) 1998-11-20, pagal kurią ieškovė E. K. atsakovei V. V. paskolino 10 000 Lt su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis; 2) 1999-03-25, pagal kurią ieškovė E. K. atsakovei V. V. paskolino 3400 Lt su 6 procentų mėnesinėmis palūkanomis; 3) 1999-03-25, pagal kurią ieškovė E. K. atsakovei V. V. paskolino 11000 Lt su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis ir 4) 1999-05-06, pagal kurią ieškovė E. K. atsakovei V. V. paskolino 2800 Lt su 5 proc. mėnesinėmis palūkanomis, 5) 1999-08-04, pagal kurią ieškovė E. K. atsakovei V. V. paskolino 4000 Lt su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis ir 6) 1999-08-16, pagal kurią ieškovė E. K. atsakovei V. V. paskolino 4000 Lt su 4 proc. mėnesinėmis palūkanomis (b.l. 6-11). Tai, kad šios terminuotos paskolos sutartys (viso 35200 Lt sumai) buvo sudarytos ir, kad atsakovė V. V. pasiskolintus pinigus gavo, ginčo nekyla, su šiomis aplinkybėmis sutinka abi bylos šalys. Byloje ginčas kyla tik dėl pasiskolintų pinigų grąžinimo bei palūkanų sumokėjimo ieškovei fakto.

Atsakovė V. V. savo atsikirtimus grindžia tuo, jog prievolė pasibaigė jos tinkamu įvykdymu. Tai, jog prievolė yra pasibaigusi, atsakovės vertinimu, patvirtina ieškovės surašytas pakvitavimas, jog ji 2000 m. gruodžio 27 d. iš jos - atsakovės gavo 3600 Lt, bei G. S. surašyti pakvitavimai apie gautas sumas (b.l. 29-30). Taigi atsakovės teigimu, ji dalį savo prievoles įvykdė 2000 m. gruodžio 27 d., t.y. dar galiojant 1964 m. LR Civiliniam kodeksui, kita skolos dalis grąžinta galiojant naujajam CK. Todėl šioje byloje nagrinėjamiems civiliniams teisiniams santykiams yra taikomos tiek 1964 m. LR CK, tiek naujojo CK nuostatos (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo 2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 41 straipsnis).

1964 m. LR CK 244 straipsnis nustatė pagrindinį prievolių pasibaigimo būdą - tai yra tinkamą jos įvykdymą. Tinkamas prievolės įvykdymas - tai jos įvykdymas nustatytu terminu pagal įstatymo, sutarties nurodymus, o tų nurodymų nesant, - pagal paprastai reiškiamus reikalavimus. Minėto straipsnio nuostatose įtvirtinta, jog tam, kad prievolė pasibaigtų, reikia ne tik tinkamai ją įvykdyti, bet ir atitinkamais dokumentais patvirtinti jos įvykdymą. Vykdant prievoles, turėjo būti laikomasi bendrų taisyklių, numatytų 1964 m. CK 41-43 straipsniuose dėl sandorių sudarymo formos ir dėl teisnių pasekmių, tos formos nesilaikant. Prievolių įvykdymo įforminimo būdai buvo numatyti 1964 m. CK 244 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Įvykdžius prievolę kreditorius, skolininko reikalavimu, privalėjo jam išduoti pakvitavimą apie visos ar dalies jos įvykdymą. Jeigu skolininkas buvo išdavęs prievolei patvirtinti skolos dokumentą, kreditorius, priėmęs įvykdymą, turėjo grąžinti jį skolininkui. Kai tokio dokumento kreditorius neturi dėl kokių nors priežasčių, jis turėjo išduoti pakvitavimą ir nurodyti, kad prievolė įvykdyta ir nurodyti priežastis, dėl kurių negali grąžinti skolininkui skolą patvirtinantį dokumentą. Šioje įstatyminėje normoje buvo įtvirtinta prezumpcija, kad jeigu skolos dokumentą turi skolininkas, tai laikoma, jog prievolės įvykdymas yra patvirtintinas.

Prievolės įvykdymo patvirtinimas naujajame CK reglamentuotas 6.65 straipsnyje. Šiame straipsnyje, kaip ir 1964 m. CK, numatyta, jog kreditorius, priimdamas prievolės įvykdymą, privalo duoti skolininkui pakvitavimą apie visišką ar dalinį prievolės įvykdymą, o skolininkui išdavus prievolei patvirtinti skolos dokumentą, tai kreditorius, priimdamas visą prievolės įvykdymą, privalo tą dokumentą skolininkui grąžinti, o kai tokios galimybės nėra, - nurodyti tai pakvitavime.

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog kreditorius, sudaręs su skolininku paskolos sutartis, gavo iš skolininko skolą patvirtinančius dokumentus. Šie skolą patvirtinantys dokumentai, kuriuose nurodytos skolos sumos, jų grąžinimo terminai, palūkanų dydis už naudojimąsi paskola bei skolininko pripažinimas, jog nurodytos sumos yra gautos, randasi pas kreditorių. Tokiu būdu spręstina, kad skolininkas tinkamai įvykdęs prievoles, privalėjo susigrąžinti iš kreditoriaus prievolę patvirtinančius dokumentus, arba iš kreditoriaus gauti pakvitavimus, atitinkančius sandorio sudarymo formą reglamentuojančias nuostatas, kuriose turėjo būti nurodyta kokia prievolė ar jos dalis yra įvykdyta ir nurodytos priežastys, dėl kurių kreditorius negrąžino skolos dokumento. Taigi skolos dokumento buvimas pas ieškovę ir kreditoriaus pakvitavimo apie prievolės įvykdymą nebuvimas pas atsakovę yra pagrindas išvadai, kad atsakovė savo sutartinių prievolių nėra įvykdžiusi. Vien tik pateiktas pakvitavimas apie 3600 Lt gavimą (b.l. 30), teismo vertinimu, nepatvirtina, kad sutartinės prievolės yra įvykdytos. Kreditorius pripažino, kad minėta pinigų suma yra gauta, tačiau nepripažįsta, jog ši suma yra gauta pagal byloje pateiktas sutartis. Šiame pakvitavime, sutinkamai su 1964 m. CK 244 straipsnio nuostatomis, nenurodžius pagal kokį skolos dokumentą yra grąžinama suma bei nenurodžius apie skolą patvirtinančio dokumento grąžinimą skolininkui, nėra pagrindo išvadai, jog pakvitavime nurodytai sumai, pagal pateiktus byloje skolos dokumentus, prievolė yra įvykdyta tinkamai.

Teismas taip pat neturi pagrindo daryti išvadą, jog prievolė yra tinkamai įvykdyta skolininkui perduodant pinigines lėšas kreditoriaus įgaliotam asmeniui (b.l. 29). Bylos nagrinėjimo metu, pareikalavus šio rašytinio dokumento originalo nustatyta, kad įrašai apie piniginių sumą grąžinimą yra padaryti ne ant originalaus įgaliojimo. Ieškovei nepripažįstant apie šių sumų grąžinimą, įrašuose taip pat nenurodoma kokiu pagrindu yra gautos sumos iš V. V., nenurodoma, jog asmuo, priėmęs pinigus veikė kaip E. K. įgaliotas asmuo. Be to, šiuose įrašuose nenurodoma kur yra skolą patvirtinantis dokumentas ir dėl kokių priežasčių jis nėra grąžinamas skolininkui. Teismas, nepripažindamas tinkamo prievolės įvykdymo pažymi, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė vertėsi paskolų suteikimu, todėl šiems asmenims turėjo būti žinoma apie paskolos suteikimo ir grąžinimo tinkamą įforminimą. Pažymėtina ir tai, jog iš prie civilinės bylos prijungtos baudžiamosios bylos medžiagos seka, kad ieškovei G. S., kaip asmenį galintį padėti susigrąžinti iš skolininkų lėšas, rekomendavo atsakovė, kuri taip pat minėtam asmeniui buvo suteikusi tokio pobūdžio įgalinimus (baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) b.l. 33).

Ieškovės E. K. reikalavimas priteisti palūkanas tenkintinas iš dalies. 1964 m. CK 176 straipsnio antroji dalis nustatė tinkamo prievolių vykdymo pareigą, kiekvienai šaliai jas atliekant ekonomiškiau ir visokeriopai padedant antrajai šaliai atlikti savo pareigas. Šalių sudarytose visose sutartyse nurodoma, jog palūkanos mokamos kas mėnesį. Aplinkybes, kad sutartyje nustatytu laiku negrąžinus skolos palūkanos turėjo būti mokomos per mėnesį iki visiško skolos grąžinimo, bylos nagrinėjimo metu pripažino ir atsakovė (CPK 187 straipsnis). Tačiau iš byloje pateikto ieškinio matyti, kad ieškovės apskaičiuotos palūkanos sudaro daugiau nei dvigubą sumą paskolos dydžio. Tokiu būdu spręstina, kad šalių susitarimai dėl palūkanų dydžio iš esmės pažeidė šalių interesų pusiausvyrą ir yra prieštaraujantys sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.228 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.37 straipsnio trečioji dalis). Vadovaujantis šiais argumentais ir CK 1.5 straipsnio ketvirtosios dalies, 6.73, 6.258 straipsnių, 6.288 straipsnio antrosios dalies nuostatomis, paskolų sutartimis nustatytas palūkanas teismas sumažina iki tuo laikotarpiu buvusių Lietuvos Banko nustatytųjų vidutinių metinių palūkanų normų pagal Lietuvos banko raštą (b.l. 153-155): 1999m. – 12,34 proc.; 2000 m. – 12,80 proc.; 2001 m. – 10,42 proc.; 2002 m. – 7,43 proc.; 2003 m. – 6,32 proc.; 2004 m. – 6,83 proc.; 2005 m. (8 mėn.) – 6,03. Priteistinos palūkanos skaičiuotinos kiekvienai paskolos sutarčiai atskirai nuo sutarties sudarymo dienos iki ieškinio padavimo teisme (2005 m. liepos mėn.), už vieną mėnesį nuo paskolos gavimo pagal sutartyse numatytą mėnesinių palūkanų normą, už kitą laikotarpį pagal vidutines metines palūkanas, jas paskaičiavus.

1999-08-16 sutartis dėl 4000 Lt paskolos: iki 1999-09-16 – 160 Lt; už 1999 m. (3 mėn.) – 123,40 Lt; už 2000 m – 512 Lt; už 2001 m. – 416,80 Lt; už 2002 m. – 297,20 Lt; už 2003 m. – 252,80 Lt; už 2004 m. – 273,20 Lt; už 2005 m. (7 mėn.) – 140,70 Lt, viso 2176,10 Lt.

1998-11-20 sutartis dėl 10 000 Lt paskolos: iki 1999-12-20 – 400 Lt; už 1999 m. – 1234 Lt; už 2000 m. – 1280 Lt; už 2001 m. – 1042 Lt; už 2002 m. – 743 Lt; už 2003 m. – 632 Lt; už 2004 m. 683 Lt; už 2005 m. (7 mėn.) – 351,75 Lt, viso 6365,75 Lt.

1999-08-04 sutartis dėl 4000 Lt paskolos: iki 1999-09-04 – 160 Lt; už 1999 m. (3 mėn.) – 123,40 Lt; už 2000 m – 512 Lt; už 2001 m. – 416,80 Lt; už 2002 m. – 297,20 Lt; už 2003 m. – 252,80 Lt; už 2004 m. – 273,20 Lt; už 2005 m. (7 mėn.) – 140,70 Lt, viso 2176,10 Lt.

1999-05-06 sutartis dėl 2800 Lt paskolos: iki 1999-06-06 – 140 Lt; už 1999 m. (6 mėn.) – 172,76 Lt; už 2000 m. – 358,40 Lt; už 2001 m. – 291,76 Lt; už 2002 m. – 208,04 Lt; už 2003 m. – 176,96 Lt; už 2004 m. 191,24 Lt; už 2005 m. (7 mėn.) – 102,90 Lt, viso 1642,06 Lt.

1999-03-25 sutartis dėl 3400 Lt paskolos: iki 1999-04-25 – 204 Lt; už 1999 m. (8 mėn.) – 279,71 Lt; už 2000 m. – 435,20 Lt; už 2001 m. – 354,28 Lt; už 2002 m. – 252,62 Lt; už 2003 m. – 214,88 Lt; už 2004 m. – 232,22 Lt; už 2005 m. (7 mėn.) – 119,60 Lt, viso 2092,51 Lt.

1999-03-25 sutartis dėl 11 000 Lt paskolos: iki 1999-04-25 – 440 Lt; už 1999 m. (8 mėn.) – 904,93 Lt; už 2000 m. – 1408 Lt; už 2001 m. – 1146,20 Lt; už 2002 m. - 817,30 Lt; už 2003 m. – 695,20 Lt; už 2004 m. 751,30 Lt; už 2005 m. (7 mėn.) – 386,93 Lt, viso 6549,86 Lt.

Viso priteistina iš atsakovės ieškovei 21 002,38 Lt palūkanų.

Patenkinus reikalavimą priteisti paskolą bei sutartines palūkanas iš atsakovės priteistinos įstatyme nustatyto dydžio procesinės palūkanos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis) bei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 88, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti dalinai.

Priteisti iš atsakovės V. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei E. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 35200 Lt paskolos grąžinimui, 21002,38 Lt palūkanų bei 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2005-07-11 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. V. ieškovei E. K. bylinėjimosi išlaidas: 100 Lt už byloje sumokėtą žyminį mokestį, 3000 Lt atstovavimo išlaidų ir 148 Lt už paskelbimą apie bylos nagrinėjimą spaudoje.

Priteisti iš atsakovės V. V. valstybei 1636,07 Lt žyminio mokesčio dalį bei 24,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.