Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant D. P., vertėjaujant I. P., dalyvaujant prokurorei M. S., gynėjai advokatei K. S. – Butvilienei, nukentėjusiosioms J. D., R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012-04-23 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant įpareigojimus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu ir be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Trakų rajono apylinkės teismo 2013-02-13 nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d., 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. sukėlė fizinį skausmą artimajam giminaičiui, o būtent:

jis, 2014-08-16 apie 17.30 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,08 % promilių girtumas), prispaudęs prie sienos savo motiną J. D. ir bandydamas iš jos atimti savo piniginę, sudavė jai ne daugiau 3 smūgių delnais per abejas jos rankas, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai J. D. fizinį skausmą,

Šiais veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to jis, nesunkiai sužalojo savo artimąjį giminaitį, o būtent:

jis, 2014-11-30 apie 12.25 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nekentėjusiąja – seserimi R. B. metu, ją pastūmė į krūtinę, dėl ko pastaroji pargriuvusi atsirėmė kairės rankos plaštaka į grindinį, tokiu būdu padarydamas kairės rankos stipinkaulio riešinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius, t.y. padarė nukentėjusiajai R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais D. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

D. D. buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, o būtent:

Jis buvo kaltinamas, kad 2014-10-29 apie 20.00 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,82 % promilių girtumas), išvadino savo motiną J. D. necenzūriniais žodžiais, bei lauždamasis į jos kambario duris bei sakydamas, kad ji daugiau nebegyvens, grasino ją nužudyti sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais D. D. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis D. D. dėl padarytų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad jis motinai negrasino. Jis buvo neblaivus ir prašė motinos pinigų cigaretėms, tačiau ji pinigų nedavė. Tada jis bandydamas iš jos rankų ištraukti piniginę paėmė ne už piniginės, o motinai už rankų. Pakenkti motinai nenorėjo. Kitą kartą susipykus su motina ir šiai nuėjus į savo kambarį jis beldėsi pas ją į kambarį, tačiau ji neįleido, gal bebelsdamas ir pasakė kelis necenzūrinius žodžius, tačiau grasinimų nebuvo. Dėl sesers sužalojimo visko gerai neprisimena, kadangi buvo neblaivus. Sesuo bandė prie jo lysti, jis ją pastūmė, ji parkrito ir taip susilaužė ranką. Mama dažnai kviečia policiją kai jis būna išgėręs ir tada elgiasi neadekvačiai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Apklausta teisme nukentėjusioji J. D. paaiškino, kad jos sūnus D. D. daug geria. Kartais geria kasdien visą mėnesį. Jis gydėsi nuo alkoholizmo, bet negėrė tik trumpą laiką. Kaltinime nurodytą dieną jis ją prispaudė koridoriuje, smūgių nesudavė, o ji iš pykčio parašė, kad sūnus ją mušė. Jos sveikata sutrikdyta nebuvo.

2014-08-16 18.30 val. D. D. nustatytas 2.08 prom. girtumas. (1 t. 57 b.l.)

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio R. A. 2014-10-29 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2013-10-29 apie 20.00 val. gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus triukšmauja, stumdosi. Nuvykus į įvykio vietą J. D. pareiškė, kad jos sūnus D. D. grįžęs namo neblaivus pradėjo jos atžvilgiu vartoti necenzūrinius žodžius, grasinti susidorojimu, grasino, kad nužudys ir ji daugiau nebegyvens. (1 t. 15-17 b.l.)

Remiantis šiais motyvais teismas daro išvadą, kad D. D. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., remdamasis R. B. ambulatorinio gydymo statistinės kortelės Nr. 2014/97362 duomenimis, konstatavo, kad R. B. nustatyta kairės rankos stipinkaulio riešinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, kurie padaryti paveikus kietu, buku daiktu ir būdingi griuvimui, plaštaka atsiremiant į grindinio paviršių. Sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl dilbio kaulų lūžių sveikata sutrikdyta ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui. (1 t. 45 b.l.)

Akistatos tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios R. B. metu, R. B. patvirtino, kad 2014-11-30 ji kartu su D. D. (duomenys neskelbtini) , vartojo alkoholį. Tiek D. D., tiek R. B. patvirtino, kad jie virtuvėje buvo likę dviese ir tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas. R. B. nurodė, kad Darius ją pastūmė ranka į krūtinę, ji nukrito ir susilaužė ranką. D. D. nurodė, kad R. B. nustūmė netyčia, kadangi ji prie jo lindo, stumdė jį, todėl jis stūmė ją nuo savęs ir sesuo nukrito. R. B. akistatos metu negalėjo prisiminti ar ji stūmė brolį. (1 t., 55-56)

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juo Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad D. D. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nors apklaustas teisme kaltinamasis nurodė, kad sesę pastūmė todėl, kad ši jį puolė, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji R. B. teigė, kad tarp jos ir jos brolio D. D. įvykus žodiniam konfliktui D. D. ją pastūmė, ko pasekoje ji griūdama susilaužė ranką. Ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus R. B. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Posėdžio metu apklausta liudytoja B. P. patvirtino, jog Darius stūmė R. B., ko pasekoje ji griuvo ant nugaros. Specialisto išvadoje konstatuota, kad R. B. nustatyta kairės rankos stipinkaulio riešinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžiai, kurie padaryti paveikus kietu, buku daiktu ir būdingi griuvimui, plaštaka atsiremiant į grindinio paviršių. Visi šie įrodymai patvirtina, kad D. D. 2014-11-30 apie 12.25 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su nekentėjusiąja – seserimi R. B. metu, ją pastūmė į krūtinę, dėl ko pastaroji pargriuvusi atsirėmė kairės rankos plaštaka į grindinį, tokiu būdu padarydamas kairės rankos stipinkaulio riešinio galo ir alkūnkaulio ylinės ataugos lūžius t.y. padarė nukentėjusiajai R. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą. D. D. veiksmais teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

D. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė prižintina ta, kad D. D. nusikalstamas veikas padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.

Skirdamas bausmę D. D., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad D. D. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių ir apysunkių nusikalstamų veikų kategorijų, D. D. praeityje jau teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją J. D., t.y. už grasinimą sunkiai sutrikdyti J. D. sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. D. D. baustas administracine tvarka, turi tebegaliojančių nuobaudų, į narkologinę įskaitą neįrašytas, nuo 2010-02-16 iki 2010-02-26 gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Diagnozė: emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, dekompensacija. Tyčinis apsinuodijimas raminančiaisiais medikamentais. Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.

Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. sankcijoje yra nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Be to, pagal BK 27 str. D. D. yra recidyvistas, o pagal BK 56 str. recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl D. D. skirtina laisvės atėmimo bausmė.

Nustatydamas bausmės dydį, teismas įvertina tai, kad yra nustatytas D. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad D. D. skirtinos bausmės mažesnės už sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmių vidurkį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Lietuvos Respublikos BK 75 str. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trijų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, D. D. padarė nusikaltimus prieš savo šeimos narius – mamą ir seserį. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų ir liudytojos parodymų, taip pat iš kaltinamojo parodymų, pagrindinė tokio nusikalstamo kaltinamojo elgesio priežastis yra besaikis ir nekontroliuojamas alkoholio vartojimas. Iš esmės tokia pati buvo ir anksčiau jo padaryto nusikaltimo priežastis, todėl, teismo nuomone, siekiant, kad kaltinamasis pasitaisytų ir ateityje nedarytų naujų nusikaltimų, yra tikslinga ne siųsti jį atlikti laisvės atėmimo bausmę, o įpareigoti gydytis nuo alkoholizmo, taip pašalinant pagrindinę nusikalstamo elgesio priežastį ir tuo pačiu grasinant, kad jam nevykdant įpareigojimo jis bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 51,58 eurų dydžio civilinį ieškinį. (1 t. 48-50 b.l.) Pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl pilnai tenkintinas.

D. D. 2014-08-16 19.20 val. sulaikytas ir 2014-08-17 13.15 val. (vieną parą) paleistas. (1 t. 65, 67 b.l.) Taip pat kaltinamasis buvo sulaikytas 2014-10-29 21.20 val. ir 2014-10-31 12.00 val. (dvi paros) paleistas, paskiriant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. (1 t. 77, 78, 79 b.l.) Taip pat jis buvo sulaikytas 2014-11-30 12.28 val. (1 t. 88 b.l.), o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi D. D. skirta kardomoji priemonė – suėmimas dviejų mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2014-11-30. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-01-23 nutartimi suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-01-30. (1 t. 97-99, 105-107 b.l.) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-17 nutartimi kaltinamajam D. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015-02-28. (2 t. 19-21 b.l.) Šie laikiname sulaikyme ir suėmime išbūti laikotarpiai įskaitytini į bausmės laiką.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p. nuostatomis, nuteistojo interesams teisme atstovauti buvo paskirta advokatė K. S. – Butvilienė. Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-19 prašymas Nr. (4.22) TPA-564 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma iš D. D. išieškoti valstybės naudai 150,54 euro antrinės teisinės pagalbos išlaidų už jam teisme advokatės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 1 d. reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 str. 1 d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014).

Kaltinamasis D. D. gynėjo nepasirinko. Teismo, nagrinėjančio bylą sprendimu, gynėjo dalyvavimas šioje byloje pripažintas būtinu (Lietuvos Respublikos BPK 51 str. 1 d. 7 p.), todėl buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą ir tarnybos koordinatoriaus sprendimu parinktas advokatas, suteikęs D. D. antrinę teisinę pagalbą. Remiantis tuo Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d ir paskirti jam 1 metus laisvės apribojimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir paskirti jam 6 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., 65 str. 2 d. paskirtas bausmes, švelnesnę bausmę keičiant griežtesne bausme, subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti D. D. galutinę 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams 6 mėnesiams įpareigojant D. D. gydytis priklausomybės ligas, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2014-08-16 19.20 val. iki 2014-08-17 13.15 val.; nuo 2014-10-29 21.20 val. iki 2014-10-31 12.00 val.; ir nuo 2014-11-30 12.28 val. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

D. D. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. požymių.

Kardomąją priemonę suėmimą panaikinti ir paleisti D. D. teismo salėje.

Tenkinti Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje pareikštą 51,58 eurų dydžio civilinį ieškinį ir priteisti iš D. D. 51,58 eurų Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

Atmesti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-02-19 prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo Nr. (4.22) TPA-564.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.