Kauno apygardos teismo nutartis

Teisėjas Gintautas Kaulakis Baudžiamoji byla Nr. 1A-689-594-2014

Pranešėjas Albinas Antanaitis Proceso Nr. 1-63-1-00013-2014-2

2014 m. rugsėjo 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Danutės Giačaitės, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei – Puidienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistajai S. K., jos įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei L. K., gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nuteistosios A. B. gynėjai advokatei Ramutei Budrytei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. K. ir A. B. apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant ją per visą laisvės apribojimo laiką tęsti mokslą Kaišiadorių verslo ir technologijų mokykloje; nuo 22 val. iki 6 val. ryto neišeiti iš namų jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja S. T.; A. B. nuteista pagal BK 284 str. 1 d. - laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., prie šios paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2014-04-04 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvė apribojimo bausmė ir paskirta galutinė bausmė - 1 metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuteistąją A. B. per visą laisvės apribojimo bausmės laiką tęsti mokslą Kaišiadorių verslo ir technologijų mokykloje; nuo 23 val. iki 6 val. neišeiti iš namų jei tai nėra susiję su mokslu ar darbu bei uždrausti bendrauti su nukentėjusiąja S. T..

Taip pat patenkintas civilinio ieškovo - Valstybinės ligonių kasos prie LR Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteista iš A. B. ir S. K., o pastarajai neišgalint iš civilinio atsakovo L. K. solidariai 90, 77 Lt nukentėjusiosios S. T. gydymo išlaidoms padengti.

Taip pat iš dalies patenkintas nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės R. T. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteista iš A. B. ir S. K., o pastarajai neišgalint iš jos įstatyminės atstovės - civilinės atsakovės L. K. solidariai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios S. T. naudai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. ir A. B. nuteistos pagal BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2014-01-08, apie 20 val., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) m., veikdamos bendrai, elgdamosis įžūliai, demonstruodamos nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje, dėl menkavertės priežasties užpuolė nepilnametę nukentėjusiąją S. T.: iškeikė necenzūriniais žodžiais bei nepilnametė S. K. smogė rankos delnu nukentėjusiajai S. T. į veidą vieną kartą bei spyrė koja į nugarą, o A. B. taip pat smogė rankos delnu viena kartą S. T. į veidą. Tuo jos sukėlė nukentėjusiajai nepilnametei S. T. fizinį skausmą bei pažeidė nukentėjusiosios S. T. bei kitų asmenų teisę į ramią ir saugią aplinką, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė skundus atmesti. Nuteistoji S. K., jos įstatyminė atstovė bei nuteistųjų S. K. bei A. B. advokatės skundus prašė tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. K. ir A. B. apeliaciniai skundai atmetami.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.). Apeliaciniu nuteistųjų skundu nėra ginčijama jų kaltė ir nu­si­kalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami.

Dėl S. K. ir A. B. paskirtos bausmės

Kaip galima suprasti iš nuteistosios S. K. skundo, jame be kita ko keliamas klausimas dėl pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe jos prisipažinimą ir gailėjimąsi, t.y. lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p.. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. K. padarė nesunkų nusikaltimą veikdama bendrai su kitu asmeniu (A. B.). Ji savo kaltę pripažino, teismo posėdžio metu nurodė, kad iš dalies gailisi dėl savo poelgio, gailisi, kad pakėlė ranką, tačiau nukentėjusiosios neatsiprašė.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios atsakomybę aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą.

Kaip matyti iš S. K. parodymų, jos gailėjimasis išreikštas formaliai ir nėra pagrindo teigti, jog ji gailisi nuoširdžiai. Tokią išvadą patvirtina ir tai, jog kaltinamoji nukentėjusios neatsiprašė. Be to, skunde teigiama, kad atsiprašyti jai neleido savigarba, o tai rodo, jog dėl padarytos nusikalstamos veikos ji nuoširdžiai neišgyvena. Nesant S. K. nuoširdaus gailėjimosi, apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai jos dalinio prisipažinimo nusikaltus ir deklaratyvaus teiginio, kad gailisi iš dalies, nepripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 str. 1 d. 2 p..

Dėl BK 93 str. nuostatų taikymo nuteistajai S. K.

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo.

Byloje neabejotinai nustatyta, kad nuteistoji nukentėjusios neatsiprašė, todėl ji negalėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Priežastys, aptartos sprendžiant klausimą dėl pripažinimo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodytą aplinkybę, leidžia padaryti išvadą, kad nuteistoji S. K. neatitinka ir sąlygos, numatytos BK 93 str. 1 d. 3 p. „pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką“. Be to, S. K. yra bausta administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, mokymosi įstaigos charakterizuojama tik patenkinamai, todėl nėra kitų pagrindų manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apylinkės teismas, įvertinęs S. K. asmenybę, amžių, jos elgesį po nusikaltimo padarymo, požiūrį į padarytą nusikaltimą pagrįstai nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo jai kaip nepilnametei taikyti BK 93 str. nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nes nėra šiame straipsnyje numatytų pagrindų. S. K. paskirta 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmė yra ženkliai mažesnė už sankcijos vidurkį ir netgi artima sankcijos minimumui, todėl įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad jai paskirta bausmė yra per griežta.

A. B. padarė nesunkų nusikaltimą veikdama bendrai su kitu asmeniu (S. K.). Ji savo kaltę pripažino, tačiau nukentėjusiosios neatsiprašė. Nors A. B. teisme nurodė, jog gailisi dėl savo elgesio, tačiau gailėjimasis turi būti nuoširdus, tuo tarpu ir jos parodymų matyti, jos gailėjimasis išreikštas formaliai ir nėra pagrindo teigti, jog ji gailisi nuoširdžiai. Nesant BK 59 str. 1 d. 2 p. nurodyto nuoširdaus A. B. gailėjimosi, negalima jos prisipažinimo nusikaltus pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, A. B. yra tris kartus bausta administracine tvarka už įvairius teisės pažeidimus, mokymosi įstaigos (Kaišiadorių verslo ir technologijų mokyklos) charakterizuojama neigiamai, kaip nelankanti užsiėmimų. Pažymėtina ir tai, kad A. B. jau ir anksčiau buvo padariusi analogišką nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteista 2014-04-04 teismo baudžiamuoju įsakymu, o tai ją charakterizuoja labiau neigiamai, todėl apylinkės teismas, įvertinęs A. B. asmenybę, amžių, nuteistajai parinko tiek savo rūšimi, tiek dydžiu teisingą bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo. Taip pat apylinkės teismas A. B. paskyrė teisingą ir ne per griežtą subendrintą bausmę, kadangi prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo tik nedidelę dalį – 2 mėn. laisvės apribojimo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veikas ir paskyrė S. K., ir A. B. bausmes, laikantis bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str., 91 str.. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistųjų asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad teismas nepakankamai atsižvelgė į šias aplinkybes, ir joms paskyrė per griežtas bausmes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas išsamiai ir motyvuotai pasisakė, dėl skiriamų bausmių, jas skyrė atsižvelgdamas į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams.

Baudžiamoji byla nebuvo baigta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ar baudžiamuoju įsakymu, todėl pagrindų taikyti BK 64¹ str. nėra. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į visa tai, konstatuoja, kad nuteistosioms paskirtoji bausmė tikrai nėra per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams (BK 41 str., 54 str., 80 str., 91 str.).

Dėl priteistos neturtinės žalos dydžio

Nuteistosios S. K. ir A. B. savo apeliaciniuose skunduose teigia, kad iš jų solidariai priteista nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės R. T. naudai 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti suma yra per didelė ir turi būti mažinama.

Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.. Apylinkės teismas nurodė išsamius, bylos duomenimis pagrįstus motyvus dėl nukentėjusios patirtų neigiamų išgyvenimų pobūdžio bei apimties, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Pažymėtina, kad dėl užpuolimo ir sumušimo S. T. patyrė fizinį skausmą, nes jai skaudėjo žandikaulį, ji patyrė nepatogumus, nes buvo sunku kramtyti, galėjo valgyti tik skystą maistą. Be to, nukentėjusioji patyrė stresą ir baimę, nes bijojo eiti viena į mokyklą, kurioje kartu mokėsi ir nuteistosios. Todėl įvertinęs šias aplinkybes ir tai, kad išorinių sužalojimų nukentėjusioji nepatyrė, liekamųjų reiškinių dėl patirto fizinio skausmo neatsirado, skausmas, nepatogumai netruko ilgą laiką, nuteistųjų amžių, apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios įstatyminės atstovės ir civilinės ieškovės R. T. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš A. B. ir S. K., o pastarajai neišgalinti iš jos įstatyminės atstovės - civilinės atsakovės L. K. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti nukentėjusiosios S. T. naudai. Teisėjų kolegijos manymu tai, kad asmuo yra jauno amžiaus, darbingas, rodo, jog jis ateityje turės didesnes galimybes atlyginti savo neteisėtais veiksmais padarytą žalą, todėl ir dabartinė finansinė padėtis negali būti esminiu kriterijumi sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Šiuo konkrečiu atveju piniginė kompensacija atitinka padarytos veikos pavojingumą, nuteistųjų turtinę padėtį, jų kaltės laipsnį, nukentėjusios patirtą skausmą, išgyvenimus. Todėl nuteistųjų apeliacinių skundų motyvai, kad solidariai iš nuteistųjų nukentėjusiosios S. T. naudai priteistoji suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė, atmetami.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu būtų padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės ir, kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą. Apylinkės teismas tinkamai (kaip jau ne kartą paminėta šioje nutartyje) vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio, civilinio ieškinio pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo. Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendį naikinti ar keisti skundų motyvais pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliaciniai skundai atmetami.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2014-08-25 pažymą Nr. TP-7-(2.10)-2834, patvirtinančią 50 Lt išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistajai A. B., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka (b.l. 192). Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.) ir tai reiškia, kad nuteistųjų galimybės atsisakyti gynėjo yra ribotos. Nors nuteistajam ir nėra apribota teisė savo iniciatyva pasirinkti gynėją, tačiau būtina pažymėti, kad BPK 51 str. 3 d. numato pareigą, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Kadangi A. B. nusikalstamą veiką padarė būdama nepilnametė, išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme iš jos nepriteistinos (BPK 51 str. 1 d. 1 p., 3 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios S. K. ir A. B. apeliacinius skundus atmesti.