- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-12
- Bylos Nr.
- 2KT-67-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00472-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Kategorijos
- 106.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1888-254/2015,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniam teismui persiųsta Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1888-254/2015, siekiant įvertinti šios ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-4486-232/2015 sujungimo tikslingumo klausimą.
Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1888-254/2015, pradėta pagal ieškovo BUAB „Epasas.lt“ ieškinį atsakovams BAB Ūkio bankas, L. I., S. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo BUAB „Balsas.lt“.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Epasas.lt“ kreipėsi į teismą prašydamas: pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2011 m. gruodžio 23 d. tarp kreditoriaus AB Ūkio bankas ir UAB „Epasas.lt“ sudarytą laidavimo sutartį Nr. 04-661/11, kuria UAB „Epasas.lt“ laidavo už kredito gavėją UAB „Balsas.lt“ ir įsipareigojo atsakyti kreditoriui visu savo turtu, jeigu kredito gavėjas netinkamai neįvykdys bankui visų ar dalies prievolių pagal kredito sutartį; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2011 m. gruodžio 27 d. sutartinio įkeitimo lakštą Nr. 01220110021384, kurio pagrindu skolininko UAB „Balsas.lt“ prievolių užtikrinimui buvo įkeistos bendrovės UAB „Epasas.lt“ akcijos (100 vnt.) ir piniginės lėšos; priteisti iš atsakovų L. I. ir S. J. solidariai ieškovo BUAB „Epasas.lt“ naudai 390 464,73 Eur nuostolius bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje teigiama, kad BUAB „Epasas.lt“ jokios naudos laiduodama už UAB „Balsas.lt“ naudai negavo, reikalavimai pripažinti sandorius negaliojančiais grindžiami CK 1.82 ir 6.66 straipsnių pagrindu.
Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-4486-232/2015 pagal ieškovės BUAB „Balsas.LT leidiniai“ ieškinį atsakovams BAB Ūkio bankui ir BUAB „Balsas.lt“ dėl 2011 m. gruodžio 27 d. sutartinio įkeitimo lakšto Nr. 01220110021384 dalies, dėl bankrutuojančios UAB „Balsas.lt“ akcijų įkeitimo, pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio tvarka.
Kauno apygardos teismo vertinimu, nurodytose civilinėse bylose dalyvauja tie patys juridiniai asmenys: BUAB „Balsas.lt“, BUAB „Epasas.lt“ ir BAB Ūkio bankas, abiejose bylose yra reiškiamas reikalavimas dėl 2011 m. gruodžio 27 d. sutartinio įkeitimo lakšto Nr. 01220110021384 dalies pripažinimo negaliojančia tiems patiems atsakovams pagal skirtingų ieškovų ieškinius, todėl yra pagrindas svarstyti klausimą dėl civilinių bylų sujungimo.
Bylas atsisakytina sujungti.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 136 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismas, nustatęs, kad teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium. Ši norma nustato ir subjektus, kurie sprendžia bylų sujungimo klausimus: jei bylos nagrinėjamos tame pačiame teisme, dėl jų sujungimo sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o jei skirtinguose teismuose – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo – Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas).
Civilinių bylų sujungimo instituto tikslai yra susiję su proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimu: bylos sujungiamos, jeigu taip bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai. Bylų sujungimas taikomas ir tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima nagrinėti skyrium (CPK 136 str. 4 d.). Susipažinus su teismui pateikta informacija apie prašomas sujungti civilines bylas, nelaikytina, jog tarp prašomų sujungti bylų yra ryšys, kuris trukdytų šias bylas nagrinėti jų nesujungus ir ginčus išspręsti greitai bei teisingai. Nors kaip teigiama Kauno apygardos teismo nutartyje, bylose dalyvauja tos pačios šalys, tačiau ieškiniais siekiama skirtingų sutartinio įkeitimo lakšto dalių pripažinimo negaliojančiomis. Kauno apygardos teismas pažymi, jog ieškiniai grindžiami tais pačiais teisiniais pagrindais, tačiau jie sutampa tik iš dalies (Kauno apygardos teisme garinėjamoje byloje ieškinio reikalavimai grindžiami CK 1.82, 6.66 straipsnių pagrindu, be to šioje byloje keliami ir įmonės vadovų civilinės atsakomybės klausimai, tuo tarpu Vilniaus apygardos teisme ieškinio reikalavimą prašomą tenkinti CK 6.66 straipsnio pagrindu). Prašydamas sujungti aptartas civilines bylas Kauno apygardos teismas neįvertino, jog sprendžiant dėl sandorių ar jų dalies galiojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu (nurodytose byloje sutampančiu pagrindu) nagrinėjant bylas turės būti vertinamos actio Pauliana ieškinio tenkinimo sąlygos, t. y. vertinama ar ginčijami sandoriai ar jų dalis nepažeidė kiekvieno iš ieškovų kreditorių teisių, nustatinėjamas kiekvienos iš įmonių sąžiningumas; ieškinį pareiškusių įmonių finansinė padėtis, kas reiškia, jos bylose bus nagrinėjamos ir vertinamos iš esmės skirtingos aplinkybės.
Lietuvos apeliacinio teismo vertinimu, sujungus aptartas civilines bylas nebus pasiekti civilinių bylų sujungimo instituto tikslai (greitesnis ir efektyvesnis bylos nagrinėjimas), priešingai sujungus bylas dėl jose vertintinų faktų ir nustatinėtinų aplinkybių gausos skirtingais aspektais būtų apsunkintas bylos nagrinėjimas, bylos nėra susijusios tiek, kad jų nebūtų įmanoma nagrinėti atskirai, todėl prašymas sujunti nurodytas civilines bylas netenkinamas.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vadovaudamasi CPK 136 straipsnio 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nesujungti Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-4486-232/2015 ir Kauno apygardos teismo civilinės bylos Nr. B2-1888-254/2015.