- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-11-22
- Bylos Nr.
- 1-1335-651/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- K. K.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Eglei Stanevičienei, dalyvaujant prokurorei Vidai Viduolienei, gynėjui advokatui Linui Šarkiui, nukentėjusiajam K. K., jo atstovei advokatei Elenai Gylienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. M. 2010-08-23, apie 10.30 val., viešoje vietoje, Kauno miesto savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose vairuotojams skirtose patalpose, adresu Laisvės al. 96, Kaune, įžuliai elgdamasis kibo prie ten buvusio K. K., tyčia vieną kartą spyrė jam koja, kumščiu trenkė į juosmenį bei, suimdamas jį už švarko atlapų, jėga ištempė į automobilių stovėjimo aikštelę, suplėšydamas K. K. švarką ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. M. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną išėjo prie tarnybinio autobusiuko užpildyti lapą ir per atidarytą langą pamatė K. K., sėdintį prie stalo poilsio kambaryje. K. K. jam pasakė, kad jis nėra jam viršininkas ir jį pasiuntė rusišku keiksmažodžiu. Tuomet jis paprašė žmonių, buvusių poilsio kambaryje, kad jie išeitų. Kitus vairuotojus išprašė, kadangi nenorėjo, kad jie pasijaustų nepatogiai, nes žinojo, kad K. K. vartos necenzūrinius žodžius, tą darė jau per langą. Jiems išėjus jis pasakė K. K., kad jam čia ne vieta ir kad jis turi išeiti, tačiau jis tik dar kartą jį pasiuntė rusišku keiksmažodžiu. Tuomet jis pakėlė jį už švarko atlapo, o nukentėjusysis pradėjo rėkti. Mano, kad sužalojimas galėjo atsirasti užkliuvus už stalo, tačiau negali paaiškinti, iš kur atsirado sužalojimai ant šonų, ką jis prieš tai veikė nežino. Pamatė, kad nieko su juo padaryti nepavyks, todėl su juo išėjo, o jis pavijui rėkė, pyko, plūdosi, kvietė žurnalistus, ėjo pas merą.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis savo kaltės nepripažino, jo kaltė įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis K. K. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip buvusį bendradarbį. Asmeninių konfliktų tarp jų buvo nuo kovo mėnesio. Tą dieną atėjo į savivaldybę sumokėti pinigus už tarnybinį telefoną, nuėjo pasisveikinti pas buvusius bendradarbius, ten buvo J. M., V. Š., A. G. ir V. M., kuris priėjo prie lango ir pasakė „ko tu čia toks atėjai?“, išvadino „durniumi, pasmirdėliu“, grasino užmušti. Jis. V. M. atsakė, kad atėjo ne pas jį, o pas draugus, necenzūrinių žodžių nevartojo, tada kaltinamasis įėjo į tą būdelę, liepė J. M., V. Š. ir A. G. išeiti, jie išėjo, tada spyrė su koja, bet nepataikė. Jis atsistojo nuo kėdės ir kaltinamasis kumščiu trenkė jam į juosmenį, jis susirietė, tada jį pagriebė už švarko atlapų ir ištempė iš būdelės, trenkė su durimis į petį ir pasakė, kad, jeigu dar čia pasirodys, tai jis jį užmuš. Dėl šio sumušimo teko gulėti 3-4 savaites. Daugiau šio incidento niekas nematė, o ar kas nors matė, kaip V. M. jį ištempė iš būdelės į lauką, nepastebėjo. Po įvykio nuėjo į Bendrąjį skyrių pas A. J., o iš ten pas administracijos direktorių V. G., vėliau atėjo meras, atvyko policijos pareigūnai. Po to Centro PK parašė pareiškimą, tada nuėjo pas medicinos ekspertus, tačiau jie jau nedirbo, todėl nuėjo kitą rytą. Kadangi buvo sutrikęs širdies ritmas, jį greitąja išvežė į klinikas, ten jo neatstatė, todėl buvo reikalinga operacija. Nurodė, kad kaltinamasis taip elgdavosi su visais, nuolat įžeidinėjo jį ir kitus darbuotojus, buvo priekabus, tačiau kiti jam nusileisdavo, jo toks charakteris. V. M. negali uždrausti ateiti į savivaldybės kiemą, nes jis ten ne viršininkas, taip pat niekada nebuvo jo tiesioginis viršininkais, juolab, kad daugiau niekas jam nėra pasakęs, kad ten nesirodytų. Iš darbo dėl sveikatos problemų išėjo 2010 m. liepos mėn. Po įvykio dėl streso visas drebėjo, sutriko širdies ritmas, kadangi patyrė išgyvenimus, pažeminimą prieš buvusius bendradarbius, dabar tenka nuolat gydytis, net ir dabar pamatęs kaltinamąjį patiria stresą. 2011 m. vasario 25-26 d. jam buvo atlikta širdies operacija, kurią buvo privaloma daryti dėl šio įvykio. Reiškia civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės žalos už suplėšytą švarką ir 10 000 Lt neturtinės žalos, kurią sudaro patirtas skausmas, išgyvenimai, bei tai, kad 3-4 mėnesius sirgo dėl stuburo, pirko vaistus.
Liudytojas V. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta kaip bendradarbį, o nukentėjusysis yra buvęs bendradarbis. Tą dieną jis, J. M. ir K. K. sėdėjo poilsio kambaryje, kuomet greta lango praėjo V. M., įėjo į kambarį ir paprašė jų su J. M. išeiti, jo tonas buvo normalus. Jis nuėjo savo reikalais, o grįžęs maždaug po valandos kieme rado K. K., kuris buvo susijaudinęs, visas drebėjo, pasakė, kad jį sumušė V. M., parodė suplyšusį švarką, tačiau už ką jį sumušė nepaaiškino, sveikata nesiskundė. Anksčiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo santykiai buvo neypatingai geri, jie apsižodžiuodavo, tačiau negali pasakyti, kuris iš jų buvo labiau konfliktuotas, jis pats asmeniškai su kaltinamuoju nėra turėjęs jokių konfliktų. Kai K. K. atėjo į patalpą, jis buvo apsirengęs tvarkingai, vilkėjo šviesų gerą kostiumą, o vėliau matė, kad švarko pažastis ir atlapas buvo suplyšę. Mano, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis tą dieną buvo blaivūs.
Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, savivaldybėje dirba vairuotoju maždaug 38 metus, santykiai su V. M. darbiniai. Tą dieną jis buvo vairuotojų kambaryje, kuomet atėjo V. M., paprašė jo, J. M. ir V. Š. išeiti, kambaryje liko tik jis ir K. K.. Ką jie ten kalbėjo negirdėjo, tuo metu jis stovėjo lauke, tik girdėjosi, kad triukšmauja. Kaip kaltinamasis su nukentėjusiuoju išėjo iš kambario tiksliai nepamena, tačiau matė juos išeinant. Išėję jie dar kažką kalbėjo, tačiau jis nesiklausė. Po to matė nukentėjusįjį, teko su juo bendrauti, jis skundėsi, kad skauda šoną, rodė sudraskytą švarką, buvo suplėšytas jo šonas, o pats nukentėjusysis atrodė pasimetęs, susijaudinęs. Nukentėjusįjį pažįsta daug metų, jis draugiškas, paslaugus, su juo jokių konfliktų neturėjo. Ar su V. M. konfliktų turėjo kiti darbuotojai, negali pasakyti, tačiau girdėjo, kad apsibardavo.
Liudytojas J. M. parodė, kad 2010 rugpjūčio mėnesį dirbo ir iki šiol dirba Kauno miesto savivaldybėje vairuotoju. Kaltinamajam buvo pavaldus, o nukentėjusysis buvo vairuotojas. Tą dieną sėdėjo poilsio kambaryje keturiese, langas buvo atdaras kai V. M. atėjo ir paklausė, ką K. K. čia daro, o K. K. jį pasiuntė „ant trijų raidžių“. Tą pamena gerai, visi bijojo tą pasakyti, o jis pasakė. Mano, kad kiti to nesakė, nes dėl to galbūt galėjo grėsti atleidimas iš darbo. Taip pat nurodė, kad K. K. yra gyvo audringo charakterio, jį tuomet matė pirmą kartą, nes buvo pirma jo darbo diena. Tuomet visi išėjo, o kaltinamasis ir nukentėjusysis liko poilsio kambaryje.
Liudytojas V. G. parodė, kad tuo metu dirbo Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriumi. Tą dieną nukentėjusysis atvyko pas jį į kabinetą, buvo susijaudinęs, sakė, kad įvyko incidentas su V. M., jį sumušė, rodė suplėšytą švarką, o po to iškvietė policiją. Vėliau dar gavo nukentėjusiojo raštišką paaiškinimą, kad tą dieną savivaldybės kieme įvyko incidentas, kurio metu jį apstumdė, suplėšė švarką. Dėl įvykio buvo atliktas tyrimas pačioje savivaldybėje, kiek pamena buvo nustatytas pažeidimas, tačiau ar V. M. buvo skirta kažkokia drausminė nuobauda, nepamena. Paties įvykio nematė, apie incidentą jam pranešė pats nukentėjusysis, atėjęs pasakojo, kad atvyko į tą patalpą, o V. M. jį užsipuolė dėl to, kad jis ne vietoje vaikšto. Tuo metu nukentėjusysis jau nedirbo. Taip pat nurodė, kad savivaldybės kiemas nėra uždaras, nukentėjusysis galėjo ten užeiti, todėl tuo jokio pažeidimo nepadarė. Yra girdėjęs nusiskundimų, kad V. M. yra agresyvus, tačiau jokių konkrečių konfliktų nežino. Jis pats savivaldybėje dirba nuo 2007 m., nukentėjusysis tuo metu jau dirbo, o apie 2010 m. dėl kažkokių sveikatos problemų iš darbo išėjo. Nukentėjusiojo atžvilgiu nusiskundimų nebuvo.
Liudytojas A. J. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. ėjo Kauno m. savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjo pareigas, šiuo metu jo pareigos tos pačios. Kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta, kaltinamasis jam yra pavaldus, jis gali duoti jam nurodymus. Nukentėjusysis šiuo metu savivaldybėje jau nedirba. Apie šį konfliktą sužinojo tada, kai jam paskambino administracijos direktoriaus V. G. referentė ir paprašė ateiti prie direktoriaus kabineto, tuomet nuėjęs viską sužinojo. Nukentėjusysis atrodė neramus, sakė, kad įvyko konfliktas su V. M., rodė suplėšytą švarką, tačiau jokių sumušimo žymių pas nukentėjusįjį nematė. Dėl incidento buvo atliktas patikrinimas, tačiau atleidimas iš darbo V. M. nebuvo skirtas, buvo parinkta kita drausminė nuobauda, taip nusprendė administracijos direktorius. Įvykio vieta yra savivaldybės teritorija, kiemas uždaras, tai vairuotojų darbo vieta, tačiau nukentėjusysis galėjo užeiti pas buvusius bendradarbius, jeigu norėjo kažką paklausti, tačiau šiaip darbuotojų trukdyti nereikėtų. Nurodė, kad yra tekę iš ten išprašyti pašalinius asmenis, yra buvę, kad į kiemą atvažiuoja su automobiliais be leidimų, taip pat prižiūri, kad nebūtų plaunami automobiliai. V. M. turi teisę išprašyti pašalinius asmenis, nes jo buvo paprašyta vykdyti kontrolę, kad nevažinėtų pašaliniai automobiliai, tačiau atvejų, kuomet pašaliniai žmonės eitų į vairuotojų patalpą, nėra buvę. Nukentėjusysis kaip darbuotojas ramus nebuvo, su juo būdavo kalbama dėl jo aprangos darbe, dėl vidaus tvarkos taisyklių, tačiau jis dėl to jokių drausminių nuobaudų nėra gavęs. Su V. M. taip pat būdavo pokalbių dėl darbo tvarkos, tačiau nuobaudų skirta nebuvo. Yra girdėjęs, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo konfliktų, taip pat yra buvę konfliktų tarp kaltinamojo ir kitų darbuotojų, su jais buvo kalbėta, kad tokių konfliktų daugiau nebūtų.
Liudytojas E. K. parodė, kad savivaldybėje dirba vairuotoju, kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta. Tą dieną jis iš kažkur parvažiavo, stovėjo prie automobilio, kuomet atėjo K. K.. Pasakė jam, kad suplyšus jo švarko rankovė, o jis atsakė, kad V. M. jį griebė už rankovės ir suplėšė. Daugiau nieko nesakė, apie konfliktą plačiau nieko nepasakojo tik sunkiai kvėpavo. Su nukentėjusiuoju santykiai buvo draugiški, o tarp jo ir V. M. konfliktų taip pat nėra buvę. Į vairuotojų patalpą, kurioje buvo konfliktas, gali užeiti draugai, pažįstami, buvę darbuotojai. Iš vadovų nebuvo gautas griežtas nurodymas, kad nieko ten neįsileisti, žodžiu taip pat niekas to nesakė.
Liudytojas D. K. parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK patrulių rinktinėje 1-ojo būrio patruliu. 2010-08-23 patruliavo kartu su E. J., kai apie 12.20 val. radijo ryšiu iš Kauno apsk. VPK gavo budėtojo pranešimą, kad Kauno miesto savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Laisvės al. 96, Kaune, įvyko konfliktas tarp savivaldybės darbuotojų, sumuštas žmogus. Kadangi buvo netoliese, maždaug po 5 minučių tarnybiniu automobiliu atvyko į įvykio vietą. Vyriškis, prisistatęs K. K., paaiškino, kad anksčiau dirbo Kauno miesto savivaldybėje, bei pareiškė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr.
inžinierius V. M. jį išplūdo necenzūriniais žodžiais, sudavė jam smūgį į šoną, grasino užmušti ir suplėšė švarką. K. K. jautėsi prastai, jam skaudėjo inkstus, diegė širdį. Kadangi V. M. jo atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, jis iškvietė policijos pareigūnus, kad būtų nutraukti neteisėti veiksmai. Aplink stoviniavo daug Kauno miesto savivaldybės darbuotojų, tačiau paties V. M. įvykio vietoje nebuvo. V. M. nesulaikė ir savivaldybės darbuotojai pasakė, kad dėl V. M. veiksmų aiškinsis vietoje. K. K. išaiškino jo teises ir dėl pareiškimo rašymo pasiūlė kreiptis į Centro policijos komisariatą. Jis pasakė, kad pats kreipsis į policiją. Matė, kad nukentėjusysis buvo streso būsenos, susijaudinęs, sumušimo žymių nesimatė, tačiau buvo suplyšęs švarkas.
2010-08-23 protokolu-pareiškimu, kuriuo nustatyta, kad K. K. pranešė apie tai, jog 2010-08-23, apie 10.30 val., Kauno m. savivaldybės kieme esančioje vairuotojų būdelėje Kauno m. savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. inžinierius V. M. jam kumščiu vieną kartą trenkė į juosmenį, po to pagriebė už švarko atlapų ir ištempė į lauką (1 t., b.l. 25).
2010-08-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu Laisvės al. 96, Kaune (1 t., b.l. 26-28).
Specialisto išvada Nr. G 1046/11(02), kuria K. K. konstatuota odos nubrozdinimas dešinio kelio srityje, juosmens kairės pusės sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir ūmiu potrauminiu skausmu, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. 83, 84).
2010-08-24 daikto apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad kairėje pusėje ant švarko atlapo matyti 4,5 cm dydžio įplėšimas, o dešinėje pusėje, pažasties dalyje, matyti 19 cm dydžio įplėšimas (1 t., b.l. 117-121).
2012-09-07 Kauno miesto apylinkės teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas K. K. saugomas daiktinis įrodymas – šviesios smėlio spalvos švarkas ant kurio matosi kairės pusės viršutinio atlapo ir dešinės pusės rankovės įplyšimai per siūles (2 t., b.l. 122).
Pakvitavimu, kuriuo nustatyta, kad švarkas perduotas savininkui K. K. (1 t., b.l. 122).
2010-09-23 Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo V. M., kuriuo nustatyta, kad V. M. už neleistiną elgesį, tiesiogiai pažeidžiant žmogaus asmens konstitucines teises ir laisves, Kauno savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisykles, paskirta drausminė nuobauda – papeikimas (1 t., b.l. 143).
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu ir kitais įžūliais veiksmais. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Pažymėtina, kad šį nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink kitų žmonių nėra. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis ar kilo sąmyšis. Pažymėtina ir tai, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
Baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad kaltinamasis V. M. 2010-08-23, apie 10.30 val., viešoje vietoje, Kauno miesto savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje esančiose vairuotojams skirtose patalpose, adresu Laisvės al. 96, Kaune, įžūliai elgdamasis kibo prie ten buvusio K. K., tyčia vieną kartą spyrė jam koja, kumščiu trenkė į juosmenį bei, suimdamas jį už švarko atlapų, jėga ištempė į automobilių stovėjimo aikštelę, suplėšydamas K. K. švarką ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, nagrinėjamu atveju įvykio vieta laikytina viešąja vieta, kadangi į Kauno miesto savivaldybės automobilių stovėjimo aikštelėje esančias vairuotojams skirtas patalpas galima patekti ir pašaliniams asmenims be specialaus leidimo. Nors kaltinamasis savo kaltę neigė, jo kaltės neigimas vertintinas kaip gynybinė versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi tai prieštarauja nuosekliems nukentėjusiojo K. K., įvykio vietoje buvusių liudytojų A. G., J. M., V. Š. parodymams bei rašytiniams įrodymams, tarp jų specialisto išvadai, kuria K. K. konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas. Taip pat iš Kauno m. savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo matyti, kad V. M. įvykio metu elgėsi neleistinai, tuo tiesiogiai pažeidė žmogaus asmens konstitucines teises ir laisves.
Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, teismas sprendžia, kad savo veiksmais V. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškė civilinį ieškinį 1705,12 Lt sumai už nukentėjusiojo K. K. gydymą ir sveikatos priežūros paslaugas (1 t., b.l. 126-133).
Specialisto išvada Nr. G 1046/11(02), kuria tyrimas pradėtas 2010-08-24, baigtas 2011-08-18, nustatyta, kad seni kompresiniai stuburo juosmeninės dalies III ir IV slankstelių lūžiai, tarpslankstelinių diskų išvaržos, stuburo slankstelių osteoporozė ir tarpslankstelinių jungčių degenaraciniai pakitimai, taip pat ilgalaikiai lėtiniai gydymui rezistentiški juosmens sluoksniai su 2010-08-23 dienos trauma nesusiję ir sveikatos sutrikdymu nevertinami (1 t., b.l. 83-84). Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinio ir pateiktų dokumentų matyti, jog nuo 2010-08-25 iki 2010-09-03 K. K. KMUK II kardiologijos skyriuje gydėsi dėl persirgto (seno) miokardo infarkto, jo gydymo suma 1277,64 Lt, 2010-09-08 K. K. KMUK suteikta ambulatorinė gydytojo specialisto neurochirurgo konsultacija dėl stuburo juosmeninio slankstelio lūžimo, konsultacijos suma 60,48 Lt (1 t., 126-133). Teismas sprendžia, jog šios už K. K. gydymą sumokėtos sumos nėra tiesiogiai susijusios su V. M. padaryta nusikalstama veika, todėl Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinys mažintinas 1338,12 Lt suma, priteisiant iš kaltinamojo V. M. 367,00 Lt sumą.
Nukentėjusysis K. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad turtinę žalą sudaro 300 Lt vertės švarkas, kurį kaltinamasis suplėšė įvykio metu. o neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, išgyvenimai, bei tai, kad 3-4 mėnesius sirgo dėl stuburo.
Nukentėjusiojo K. K. civilinis ieškinys dėl 300 Lt turtinės žalos ir dėl 10 000 Lt neturtinės žalos tenkintinas iš dalies.
Nukentėjusysis teismo posėdžio metu nurodė, kad įvykio metu suplėšytas jo 300 Lt vertės švarkas. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad švarkas nėra nepataisomai sugadintas, plyšęs per siūles, todėl nesunkiai sutaisomas, turtinės žalos dydį dėl švarko sugadinimo sumažina iki 50 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. M..
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamojo V. M. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam K. K. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš darbingumo lygio pažymos matyti, jog nuo 2010-08-06, t.y. iki V. M. nusikalstamos veikos padarymo, K. K. buvo nustatytas 15 procentų darbingumo lygis ir konstatuota, kad jis yra nedarbingas (1 t., b.l. 45). Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, tačiau atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis K. K. nustatytinas 2000 Lt, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. M. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
V. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. M. padarė vieną tyčinį nesunku nusikaltimą (BK 11 str.), neteistas (b.l. 2 t., b.l. 17, 19), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b.l. 20-28), Kauno miesto savivaldybės administracijos charakterizuojamas teigiamai (2 t., b.l. 31), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi tris kartus, paskutinį kartą nuo 2008-01-10 iki 2008-01-11, diagnozuota adaptacijos sutrikimas su trumpalaike depresine reakcija ir suicidinėmis mintimis (2 t., b.l. 33), specialisto išvadoje konstatuota, kad V. M. atlikti teismo psichiatrinę ekspertizę nereikalinga (2 t., b.l. 42). Įvertinus aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti V. M. paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir skirti bausmę – 8 MGL t.y. 1040,00 (vieno tūkstančio keturiasdešimties) Lt baudą.
Įpareigoti nuteistąjį baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą nuteistasis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Priteisti iš V. M. 50,00 (penkiasdešimt) Lt turtinės žalos bei 2000,00 (du tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo K. K. naudai.
Priteisti iš V. M. 367,00 (tris šimtus šešiasdešimt septynis) Lt turtinės žalos atlyginimo už K. K. gydymą medicinos įstaigose Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos naudai.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno miesto apylinkės teismą.