Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Linos Nainienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalį ir paskirta 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė sumažinta 1/3 (vienu trečdaliu) ir R. S. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis neatliktos bausmės (vienas mėnuo), paskirtos 2023 m. rugsėjo 7 d. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų nutartimi, ir R. S. paskirta galutinė subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Civilinės ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš nuteistojo R. S. priteista 196,20 Eur (vienas šimtas devyniasdešimt šeši eurai ir 20 ct) turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo dienos iki visiško šiuo teismo nuosprendžiu priteistos 196,20 Eur sumos sumokėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas priteisti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. S. 2023 m. birželio 4 d., apie 14.07 val., viešoje vietoje, parduotuvėje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio, matant kitiems asmenims, įžūliu elgesiu, tyčia suėmė K. S. už striukės ir jį parvertė ant žemės, ranka sudavė ne mažiau penkis kartus į galvą ir ne mažiau keturis kartus spyrė į galvą ir tokiu būdu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą.

2. R. S. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent 2023 m. birželio 4 d., apie 14.13 val., (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio tyčia keturis kartus spyrė į parduotuvės (duomenys neskelbtini) įėjimo duris, taip jas išspyrė iš bėgelio, sugadino elektrinių durų atidarymo / uždarymo mechanizmą, tokiu būdu tyčia sugadino svetimą, (duomenys neskelbtini) priklausantį 196,02 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kitus bylos aspektus, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas vertina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. S. neginčija nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, tačiau nesutinka su paskirta bausme ir prašo pakeisti paskirtą terminuotą laisvės atėmimą bausmę švelnesne bausme, nesusijusia su realiu laisvės atėmimu arba laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Todėl teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik šiuo aspektu.

8. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-122-976/2021, 2K-266-648/2022, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

9. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. S. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinus teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė apeliantui paskirta teisingai.

10. Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad R. S. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su turto sugadinimu ir vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, R. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad nuteistasis veiką padarė, būdamas recidyvistu, turėdama teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (BK 27 straipsnio 1 dalis).

11. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino ir nuteistojo asmenybę. R. S. anksčiau teistas, šias nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat ir už nedidelį chuliganizmą, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 2, b. l. 15–20). Apeliantas nusikalstamų veikų padarymo metu niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje nesiregistravo (t. 2, b. l. 21-22). Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo nutartimi, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos teikimą, paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė jau buvo pakeista 90 parų arešto bausme, kadangi R. S. bausmės vykdymo metu, sutikęs neatlygintinus darbus atlikti Palangos miesto Globos namuose, kviečiamas į probacijos tarnybą neatvyko.

12. Apeliantas skunde nurodo, jog jis nors iki nuosprendžio priėmimo ir buvo teistas kelis kartus, tačiau nei viena iš anksčiau jam paskirtų bausmių nebuvo susijusi su laisvės atėmimu. Teigia, kad pakeitė savo požiūrį į gyvenimą, nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų ir nevartos ateityje, pradės dirbti, nori sukurti šeimą, todėl bausmės tikslai bus pasiekti neskiriant jam su laisvės atėmimu susijusios bausmės. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, nuteistojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumą (t. 2, b. l 1–20) ir kitas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, pagrindo bausmes sušvelninti neįžvelgia ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad švelnesnėmis bausmėmis BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebus pasiekti. Nuteistajam R. S. ankstesniais teismų nuosprendžiais jau buvo skirta tiek viešųjų darbų bausmė, baudos bausmė, tiek laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista į trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, tačiau šios paskirtos bausmės nuteistojo nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų įvykdymo, išvadų iš ankstesnių teistumų ir baustumų nepadarė, toliau vykdė tyčines nusikalstamas veikas, savo veiksmais pažeidinėjo viešąją tvarką, jo atžvilgiu buvo pradėti trys nauji ikiteisminiai tyrimai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, paskirtos bausmės yra teisingos ir adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistojo asmenybės pavojingumui, atitinka bausmės tikslus, bendrąsias bausmės skyrimo ir bausmės dydžio parinkimo taisykles (BK 61 straipsnio 2 dalis), individualizuota tinkamai, todėl bausmių švelninti nėra teisinio pagrindo.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo R. S. apeliacinio skundo argumentai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį (BK 75 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pagal šį teisinį reguliavimą bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

14. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-18-697/2023).

15. Skundžiamu nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu padaręs vieną baudžiamąjį nusižengimą, susijusį su turto sugadinimu, vieną nesunkų nusikaltimą viešajai tvarkai ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyni) mėnesiai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nors ir egzistuoja formalūs bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad apelianto paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bylos duomenimis, nusikalstamas veikas R. S. padarė būdamas teistas, taip pat ir už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, baustas už panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui. Kaip jau buvo minėta, tenkinus Lietuvos probacijos tarnybos teikimą, paskirta vienerių metų trijų mėnesių laisvės apribojimo bausmė buvo pakeista 90 parų arešto bausme. Neatlikęs arešto bausmės, padarė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, tiek anksčiau paskirta laisvės apribojimo bausmė, tiek arešto bausmė R. S. nesulaikė nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Be to, nusikalstamas veikas padarė tyčia, suvokiant nusikalstamą savo veiksmų pobūdį. Apygardos teismo vertinimu, nuteistasis yra linkęs nuskalsti, nesilaiko įstatymų nustatytos tvarkos, švelnesnės bausmės praeityje teigiamos įtakos nepadarė, padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės, tai yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas.

16. Apibendrindama teisėjų kolegijos konstatuoja, kad atsižvelgiant į sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes, jų tarpusavio santykį ir reikšmingumą, nusikalstamos veikos pavojingumą ir jos pobūdį, nuteistojo R. S. asmenybę apibūdinančią medžiagą, taip pat ir ankstesnius jo teistumus, elgesį bausmės atlikimo metu, nėra pagrindo manyti, jog teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų R. S. polinkį nusikalsti ir kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. taikant jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės atlikimas gali turėti įtakos R. S. turimo polinkio nusikalsti mažinimui ir užtikrinti ne tik nubaudimo, bet ir prevencinius bausmės tikslus.

17. Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024 m. gegužės 24 d. pažyma Nr. APD-2024-05693 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teisme patirtas garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos ginant nuteistąjį R. S. sudaro 62,50 Eur.

18. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020). Nors šiuo atveju baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą, tačiau būtinybė skirti nuteistajam gynėją kilo dėl BPK 322 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto imperatyvaus reglamentavimo. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. finansinė padėtis nėra stabili, duomenų apie nuosavybės teisę priklausantį turtą negauta, niekur nedirba, civiliniai ieškiniai skundžiamu nuosprendžiu tenkinti ir priteista turtinės žalos atlyginimas, turi nesumokėtų baudų administracinių nusižengimų bylose, o atmetus apeliacinį skundą jam paskirta bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistojo šiuo atveju neatitiktų ir proporcingumo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, proceso išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo iš nuteistojo R. S. išieškoti 62,50 Eur netenkinti.

Klaipėdos apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.