- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2014-12-22
- Bylos Nr.
- 1-452-215/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Kęstutis Stulginskas
- Kaltinamasis
- G. Ž.
išnagrinėjęs Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Alibajevos pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs Mažeikių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. Mažeikių r. , neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Ž. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui: 2014-11-21 apie 11.20 val. namuose, adresu Mažeikių r. k. tarpusavio konflikto metu su sugyventine R. J., suėmė jai abejomis rankomis kaklą ir jį spaudė.
Motyvuojamoji dalis
Baudžiamoji atsakomybė už šią V. L. padarytą veiką yra numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis G. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2014-11-21 per pietus apie 12.00 val. grįžo iš miško, kuriame rinko medžių šakas kūrenimuisi, jis truputį buvo išgėręs, bet girtas nebuvo. Grįžęs namo, savo sugyventinę R. J. rado namuose girtą, jos paklausė ar ji pataisė ką nors valgyti, ji atsakė „mauk į savo Žiogynus ir paėsi“, ji taip sakydama turėjo omenyje, eiti pas tėvus. Ji valgyti pataisiusi nebuvo, dėl to jai papriekaištavo, kad ji valgyti nepataisė, yra girta ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas vyko virtuvėje, ji ėjo link jo, tada jis savo rankomis suėmė jai už kaklo ir ją pastūmė, stūmė, kad atsisėstų ant kėdės, kuri stovėjo maždaug už dviejų metrų (t.y. jis ją, atbulą stumdamas už kaklo, privertė atsisėsti, pasodino ant kėdės) ir išėjo laukan, kad nekiltų didesnis konfliktas. Taip pasielgė, nelaukdamas, kol ji jam suduos kokius smūgius, nes ji girta yra agresyvi, nes jis ne kartą yra gavęs mušti iš jos girtos, bet niekur nesikreipė. Jis su Renata tik iš ryto truputį išgėrė alaus, o kai parėjo per pietus daugiau su ja negėrė, bet ji buvo girtesnė, nei iš ryto. Jis Renatai nepriekaištavo dėl S. B.. Dėl tokio savo poelgio jis labai gailisi. Jis su Renata jau kartu nebegyvena, jis išėjo gyventi pas tėvus (b.l.29, 30).
Nukentėjusioji R. J. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. Ž. yra jos sugyventinis su juo apie 6 metus laiko gyvena kartu, veda bendrą ūkį. 2014-11-21 namuose adresu Mažeikių r. kaime, ji kartu su G. Ž. vartojo alkoholį, gėrė alų. Išgertuvių metu jis jai pradėjo priekaištauti, dėl ūkininko S. B., pas kurį ji dirba, sakė, kad su juo lytiškai santykiauja. Ji jam pasakė, kad tai yra netiesa ir jis tada puolė ją, rankomis pradėjo smaugti, jai pradėjo trūkti oro, ir ji jam koja spyrė į sėklides, taip iš jos išsilaisvino ir išbėgo į lauką, pasakė, kad iškvies policiją. G išėjo iš namų, kur nežino (b. l. 11).
-įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuota, kad įvykio vieta yra k., Mažeikių r. (5-6 b. l.).
-tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje, kur nurodyta, kad 2014-11-21 buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad G. Ž. smaugė sugyventinę R. J. (7-10 b.l.).
-alkotesterio parodymais, kur nukentėjusiajai R. J. buvo nustatytas 2,70 prom. Girtumas (13 b. l.).
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad G. Ž. smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą savo artimajam. Bylos aplinkybės yra aiškios, G. Ž. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusios parodymais.
Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2014 m. gruodžio 12 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis G. Ž. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokuroro siūloma bausme sutiko.
Skirdamas kaltinamajam G. Ž. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (nesunkus baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, tačiau buvo nutraukta byla susitaikius su nukenk tėjusiąją, administracine tvarka baustas, nedirbantis, UAB „Mažeikių psichinės sveikatos centro“ priklausomybių kabineto ir psichiatro kabineto įskaitoje nėra (24-29 b. l.). Taip pat teismas atsižvelgia ir tai, kad ir pati nukentėjusioji buvo girta ir iš dalies išprovokavo kaltinamojo elgesį, nes nebuvo paruošusi pietų.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – viešuosius darbus (BK 46, 54, 61 straipsniai).
Kaltinamajam išaiškintina baudos bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos LR BK 46 straipsnio 7,8 dalyse, bei teisinės savanoriško bausmės neįvykdymo pasekmės, priverstinio baudos bausmės vykdymo tvarka, sąlygos, teisinės vengimo sumokėti ir negalimumo ją išieškoti pasekmės (BK 47 straipsnio 6, 7 dalys).
BK 64¹ str. yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, todėl G. Ž. skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
G. Ž. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
G. Ž. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Išaiškinti, kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbu, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su viešųjų darbų paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento kopijos įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.