Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P., 2022 m. kovo 17 d., apie 00.59 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,94 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad kaltinime nurodytą dieną buvo susitikęs su draugais, kartu praleido laiką, gėrė degtinę. Jis buvo stipriai išgėręs. Kai pradėjo skirstytis, pamatė, kad atsilaisvino vieta automobilių aikštelėje. Kadangi automobilį buvo pastatęs autobusų stotelėje, pažeidžiant KET taisykles, nenorėdamas kitą dieną gauti baudos už parkavimą, norėjo perstatyti automobilį, neketino kažkur važiuoti. Atsisėdo į automobilį, įjungė variklį, kad nebūtų šalta, kurį laiką naršė telefone ir privažiavo pareigūnai. Savo poelgį vertina labai blogai, padarė išvadas, geriau būtų gavęs baudą už parkavimą, nei vairavęs išgėręs. Labai gailisi dėl savo poelgio, iki šiol pergyvena, pažada daugiau niekada nevairuoti išgėręs, tai bus jam pamoka visam gyvenimui. Pripažįsta, kad yra baustas administracine tvarka, baudas už parkavimą, kadangi kieme nėra vietos, kur palikti automobilį. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną. Su mama juos sieja glaudus ryšys, jie gyvena kartu, yra šeima, vienas kitam visada padeda. Mama žinojo, kad jis susitiks su draugais ir vartos alkoholį, tačiau nežinojo, kad jis planuoja perstatyti mašiną. Po įvykio kalbėjo su mama, kartu verkė, gailėjosi, kad taip įvyko, mama labai pergyveno. Šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kurse. Automobilis, kurį vairavo priklauso jam, būtent su šiuo automobiliu anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo metu nedirba. Automobilis pirktas už mamos lėšas. Jis yra reikalingas mamai, nes jos darbas yra toli nuo namų, taip pat nuvežti brolį į darželį, todėl prašo konfiskuoti ne automobilį, o jo vertę. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai buvo parodęs, kad po to, kai išgėrė su pažįstamu, buvo grįžęs namo, namiškiai miegojo, o jis dar išgėrė 0,5 l degtinės, tada prisiminė, kad buvo palikęs automobilį autobusų stotelėje ir nusprendė jį perstatyti. Išėjo iš namų, sėdo už automobilio vairo, įjungė variklį ir greičiausiai norėjo važiuoti atbulas kelis metrus į kiemą, nes eidamas matė, kad ten buvo vietos, tačiau automobilis pajudėjo į priekį. Po to, prisimena tik tai, kad matė prie jo automobilio stovinčius policijos pareigūnus, jokių vaikinų nematė. Suprato, kad padarė kažką blogo. Paskambino savo mamai ir ji kartu su tėvu atėjo į įvykio vietą (b. l. 45-46).

Teismo posėdyje davęs parodymus kaltinamasis sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras bei gynėjas, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiosios patrulės R. B. tarnybiniame parnešime nurodyta, kad 2022 m. kovo 17 d., apie 1 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu D. K. iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (toliau – VPK OVS) buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas vedžiodamas šunį pastebėjo, jog stotelėje stovėjęs automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo staiga važiuoti bei taranavo automobilį „Toyota“, šis įvažiavo į automobilį „Opel“, o pastarasis į „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Mato, kad už vairo sėdi stipriai neblaivus vyras. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini), prie jų (pareigūnų) priėjo pranešėjas V. Z., kuris nurodė, kad būdamas šalia automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išgirdo akceleratoriaus garsą, o atsisukęs pamatė, kaip automobilis atsitrenkė į priešais stovintį automobilį, kuris pajudėjęs apgadino dar du priešais stovinčius automobilius. „Toyota“ vairuotojas nenustojo spausti akceleratoriaus, pranešėjas priėjęs prie vairuotojo jautė stiprų alkoholio kvapą, jis buvo mieguistas, nesiorientavo aplinkoje. Vairuotojas pranešėjo akivaizdoje alkoholio nevartojo. Pareigūnams priėjus prie vairuotojo, šis miegojo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Nustačius asmenybę, paaiškėjo, kad tai E. P.. Vairuotojas nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 1-2 valandas. Alkotesteriu 1.14 val. pirmu pūtimu E. P. nustatytas 1,94 promilių girtumas, antru pūtimu 1.35 val. – 1,97 promilės. E. P. su alkotesterio rezultatais sutiko (b. l. 8, 9).

Liudytojo V. Z. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2022 m. kovo 17 d., apie 15.50 val., vedžiodamas šunį matė stotelėje stovintį automobilį „Toyota Prius“, kuris buvo labai arti priešais stovėjusio automobilio. Iš pradžių minėto automobilio variklis veikė, bet automobilis stovėjo vietoje. Po to, būdamas prie pat automobilio, išgirdo iki dugno spaudžiamo akceleratoriaus garsą ir matė, kaip automobilis taranavo priešais stovėjusį automobilį, o šis stumiamas taranavo priešais jį stovėjusį kitą automobilį, taip grandinė tęsėsi iki automobilio „BMW“. Automobilio „Toyota Prius“ vairuotojas nenustojo spausti akceleratoriaus, todėl jis priėjo prie vairuotojo, beldėsi į langą, bet vairuotojas nereagavo, miegojo. Jis pradarė duris ir bandė kalbinti vairuotoją, pastarasis sureagavęs, šiek tiek paleido akceleratoriaus pedalą. Tada paskambino 112, papasakojo situaciją, išjungė variklį ir laukė pareigūnų ekipažo. Vairuotojas visiškai nekomunikavo, atrodė stipriai neblaivus. Nematė, kad vairuotojas vartotų alkoholį (b. l. 30). Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir BIRT ataskaitų žiūryklės duomenyse (b. l. 33).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2022 m. kovo 17 d., 1.14 val. kaltinamajam E. P. buvo nustatytas 1,94 promilių neblaivumas, o 1.35 val. – 1,97 promilių neblaivumas (b. l. 12). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 11).

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad E. P. 2022 m. kovo 17 d., pirmo patikrinimo alkotesteriu metu, t. y. 1.14 val. buvo nustatytas 1,94 promilių girtumas. Pakartotinai patikrinus asmens blaivumą 1.35 val. nustatytas 1,97 promilių girtumas. Akte taip pat nurodyta, kad E. P. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. P. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 13).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku yra E. P. (b. l. 20).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „Toyota Prius“ (2005 m.) kaina Lietuvoje yra 2 610 EUR (su PVM) (b. l. 21).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis E. P. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojo V. Z. rašytinis paaiškinimas, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais įrodymais nustatyta, kad E. P. tyčia vairavo automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,94 promilės etilo alkoholio), todėl E. P. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis E. P. ir jo motina V. P. pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį V. P. atsakomybei pagal laidavimą.

Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti V. P. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo motina. Paaiškino, kad su sūnumi sutaria gerai, jis visada jai pasipasakoja, padeda finansiškai, turi dar jaunesnį (duomenys neskelbtini) metų sūnų, vaikus augina viena. E. P. poelgį labai smerkia ir pergyvena dėl to, kas įvyko, visi patyrė didelį stresą. Žinojo, kad jis išėjo susitikti su draugais, bet niekada nebūtų pagalvojusi, kad taip galėtų atsitikti. Po įvykio, apie 1.30 val. nakties, sūnus iš karto jai paskambino, ji išėjo ir visą laiką buvo kartu su juo lauke, kol pareigūnai išvažiavo. Kiekvieną dieną kalbasi su sūnumi apie jo poelgį, mato, kad jis emociškai labai pergyvena dėl šio įvykio. E. P. alkoholiu nepiktnaudžiauja, anksčiau jis dirbo (duomenys neskelbtini), darbas buvo susijęs su vairavimu. Automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pati jam padėjo nusipirkti iš turėtų santaupų. Jaunesnį sūnų pati vežiodavo minėtu automobiliu į darželį.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. P. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą teisme patvirtino ir jo motina V. P.. E. P. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Kaltinamasis yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 72), baustas administracine tvarka, įskaitant ir KET pažeidimus, turi galiojančią nuobaudą, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas (b. l. 73-76), jauno amžiaus, mokosi, šiuo metu niekur nedirba, tačiau iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), stengėsi padėti motinai ir prisidėti prie šeimos išlaikymo, byloje duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra, iš kaltinamojo motinos žodžių alkoholiu nepiktnaudžiauja. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo motina, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, ji yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje E. P. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismo posėdžio metu buvo pateiktas kaltinamojo motinos V. P. prašymas perduoti E. P. jos atsakomybei pagal laidavimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. P. neteista (b. l. 102), du kartus bausta administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, tačiau pakankamai seniai, tik viena nuobauda yra galiojanti, visos skirtos baudos sumokėtos (b. l. 103-104), dirba pagal verslo liudijimą (duomenys neskelbtini) (b. l. 105-108). Teisiamojo posėdžio metu V. P. nurodė, kad sūnaus poelgį vertina itin neigiamai, nesitikėjo, kad jis galėtų taip pasielgti, toks elgesys jam visiškai nebūdingas. Ne kartą kalbėjo su sūnumi apie įvykį, mato, kad jis supranta klydęs ir emociškai pergyvena, todėl yra įsitikinusi, kad toks jo elgesys ateityje nepasikartos. Kaltinamasis ir jo motina nurodė, kad juos sieja glaudus ryšys, jie gyvena kartu, kasdien bendrauja, vienas kitam pasipasakoja. Glaudų tarpusavio ryšį patvirtina tai, kad kaltinamasis iš karto po įvykio paskambino motinai, kuri atėjo į įvykio vietą ir visą laiką buvo kartu su juo pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes. Būtent dėl tokio artimo judviejų ryšio laiduotoja prašanti būti V. P. mano galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, pastarasis taip pat nurodė ja pasitikintis, abu patvirtino, kad motinos nuomonė kaltinamajam yra svarbi, jis jos klauso bei gerbia. Teismas, įvertinęs V. P. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, sprendžia, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti E. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį V. P. atsakomybei. Įvertinus laiduotoja prašančios būti V. P. asmenybę, jos gaunamas pajamas (b. l. 109-112), tai, kad viena augina du vaikus bei kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, E. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, laiduotojos asmenybę, tai, kad laiduotoja, visgi, du kartus bausta už KET pažeidimų padarymą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 1 metų ir 6 mėnesių terminui bus pakankama poveikio priemonė.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. E. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas. Padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, kaltinamasis pasielgė itin neatsakingai, būdamas tokios būklės pavartojęs stipraus alkoholio, iš karto sėdo už automobilio vairo, vairavo nakties metu, gyvenamųjų namų rajone, iš tarnybinio pranešimo ir liudytojo rašytinio paaiškinimo matyti, kad jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, nuo išgerto alkoholio buvo užmigęs už vairo, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitų asmenų turtą, praeityje yra baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, todėl nelaikytinas pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Kita vertus, E. P. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant E. P. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, prašė atsižvelgti į ankstesnio darbo, kuris buvo susijęs su teisės vairuoti turėjimu, pobūdį. Visgi pažymėtina, kad kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga darbe, E. P. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį bei jį charakterizuojančius duomenis, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Iš bylos medžiagos matyti, kad E. P. buvo taikytos dvi kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas, tačiau kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas jam buvo paskirta anksčiau. Įvertinus tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo E. P. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas iš esmės suvaržė jo teisę vairuoti transporto priemones dar iki vairuotojo pažymėjimo paėmimo, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2022 m. kovo 17 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso kaltinamajam E. P.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės būtų proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. E. P. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, pavartojęs stipraus alkoholio, sėdo už automobilio vairo, vairavo tamsiu paros metu, kas, įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui. Pareigūnų jis buvo sustabdytas ne patikrinimo metu, o kitam asmeniui pranešus apie galimai neblaivų vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį. Iš tarnybinio pranešimo ir liudytojo rašytinio paaiškinimo matyti, kad E. P. visiškai nesiorientavo aplinkoje, pareigūnams atvykus netgi buvo užmigęs, be to, kol liudytojas jo nesustabdė ir toliau automatiškai spaudė greičio akseleratorių, atitinkamai jo būklė buvo visiškai netinkama vairuoti, savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitiems asmenims priklausančias transporto priemones. Tik palankiai susiklosčius aplinkybėms buvo išvengta sunkių padarinių, kurias galėjo sukelti kaltinamojo vairavimas esant neblaiviam. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad kaltinamasis yra baustas už KET pažeidimų padarymą, taigi nėra pavyzdingas kelių eismo dalyvis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Tai, kad automobilis buvo pirktas padedant kaltinamojo motinai, iš kurios žodžių, ji automobiliu taip pat naudojosi, veždavo jaunesnį sūnų į darželį, nesudaro pagrindo netaikyti baudžiamojo poveikio priemonės.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-23), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo ir kitų klausimų.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. kovo 24 d. prašymu kreipėsi į teismą dėl 63,33 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo valstybės naudai. Papildomai buvo pateikta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo (b. l. 88-91). 2022 m. balandžio 4 d. prašymas patikslintas, prašant priteisti iš kaltinamojo 168,33 EUR valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (b. l. 113).

Nuo 2020 m. liepos 15 d. įsigaliojusioje BPK 106 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas E. P., teisme gauta nagrinėti pagreitinto proceso tvarka, advokato dalyvavimas teismo posėdyje pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta tvarka. Kaltinamasis savo teise į gynybą nepiktnaudžiavo, nagrinėta byla nėra didelės apimties, visos aplinkybės buvo aiškios, atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, gynėjas padėjo kaltinamajam parengti prašymą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šiuo metu kaltinamasis niekur nedirba, studijuoja, yra jauno amžiaus, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas nepagrįstai apsunkintų jo finansinę padėtį. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

E. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 54-55) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“. Kitos paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 49-52) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį V. P. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 17 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš E. P. netenkinti.

E. P. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.

E. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti E. P., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. P., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.