Utenos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjai I. K.

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Ingai Trimailovai,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, R. L., R. K., V. L., P. M., išvadą teikiančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškimas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėja buvo nepilnametė, ne iš karto sužinojo apie tėvo mirtį, nežinojo apie tėvo turimą turtą. Teismo posėdyje pareiškėja prašymą palaikė ir iš esmės rėmėsi jame nurodytomis aplinkybėmis.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teismo posėdyje siūlė pareiškimą išnagrinėti teismo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo V. L., atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutraukiama.

(duomenys neskelbtini) mirė R. K. (b.l. 8). Jis turėjo dukrą I. K. ir sūnų Ž. K. (b.l. 21). Ž. K. (duomenys neskelbtini) mirė. Jis turėjo sutuoktinę R. L. ir nepilnametį sūnų J. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ž. K. palikimas nepriimtas (b.l. 5, 11).

Palikėjui R. K. priklausė šis turtas: 1/2 dalis gyvenamojo namo, viralinės, tvarto, malkinės, kiemo rūsio, pirties, kitų inžinerinių kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kita 1/2 dalis minėto turto priklauso bendrasavininkui R. K.. Nurodytas nekilnojamasis turtas yra žemės sklype, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), kurio bendrasavininkai yra R. K., V. L., P. M. (b.l. 16-20).

2022-06-26 Zarasų rajono 1-ojo notarų biuro notarės S. V. pažyma Nr.S-27 (b.l. 5) patvirtina, kad R. K., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sūnus Ž. K., pateikęs notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, užvesta paveldėjimo byla. Ž. K. laikomas priėmusiu palikimą nepriklausomai nuo to, ar jam išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ar neišduotas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

Asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.8 straipsnis).

CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Formuodamas teismų praktiką civilinėse bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo pagrindų ir teisinės reikšmės, 2009 m. spalio 16 d. nutartyje Nr.3K-3-441/2009, priimtoje civilinėje byloje dėl paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, nekilnojamojo turto teisinės registracijos panaikinimo, termino palikimui priimti atnaujinimo, kasacinis teismas pažymėjo, jog „...nagrinėjamos bylos kontekste vertinant santykį tarp CK 5.8 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, konstatuotina, kad asmuo, pretenduojantis į palikimą (CK 5.8 straipsnį), yra tik tas, kuris įstatymo nustatyta tvarka įstojo į paveldėjimo santykius (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys) arba iš jų nėra pasitraukęs tokiais pagrindais, dėl kurių paveldėjimo santykiai nutrūksta. Dėl to įpėdinis, kuris apie palikimo teisės atsiradimą nežinojo arba sužinojo vėliau ir praleido terminą palikimui priimti, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui (CK 5.8 straipsnis), jei teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęs tokiam įpėdiniui terminą palikimui priimti. <....> net ir tuo atveju, kai teismas CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu pratęsia įpėdiniui terminą palikimui priimti, nepaneigiama CK 5.8 straipsnyje nustatyto termino reikšmė nagrinėjant ginčą dėl palikimo priėmimo teisėtumo bei išduoto paveldėjimo teisės liudijimo, nes nustačius, kad įpėdinis, pareiškęs tokį ieškinį ir kreipęsis dėl termino palikimui priimti pratęsimo, yra praleidęs CK 5.8 straipsnyje nustatytą vienerių metų terminą savo pažeistai teisei teisme ginti, ieškinys turi būti atmestas. <...>“.

Teismas nutraukia bylą jeigu byla nenagrinėtina teisme civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 1 dalis). Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 1 dalis).

Pareiškėja, jeigu jos manymu tam yra pagrindas, turėtų teikti teismui ieškinį, ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą su reikalavimu dėl termino priimti palikimą atnaujinimo. Tokia byla nagrinėjama pagal ginčo teisenos taisykles, o ne ypatingosios teisenos tvarka, todėl yra pagrindas bylą nutraukti. Ieškinio priėmimo klausimas šioje byloje nesprendžiamas, todėl dėl ieškinio pareiškimo pateikimo terminų praleidimo (nepraleidimo) teismas nepasisako.

Dėl žyminio mokesčio grąžinimo

Kai prašymas grąžinamas be sprendimo yra grąžinamas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl yra pagrindas grąžinti pareiškėjai sumokėta žyminį mokestį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Bylą nutraukti.

Grąžinti pareiškėjai 63 (šešiasdešimt tris) Eur 2022-07-29 sumokėto žyminio mokesčio.

Išaiškinti pareiškėjai, kad dėl žyminio mokesčio grąžinimo, kai įsiteisės ši nutartis, reikia kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.