Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-09-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2299-891/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
1-2299-891/2014
Teisminio proceso Nr.
1-13-1-02147-2013-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Budrys
Nukentėjusysis
L. G.
Kaltinamasis
S. M.
Kategorijos
Nuorašas
Baudžiamoji byla Nr. 1-2299-891/2014Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02147-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.1., 1.2.14.1.2, 2.3.2.2.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Arūnas Budrys,sekretoriaujant Agnei Sarnačinskaitei,dalyvaujant prokurorei Linai Urbonienei,nukentėjusiajai L. G.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas, administracine tvarka baustas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. M., laikotarpiu nuo 2013-08-03 18 val. iki 2013-08-15 apie 5 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, raktu atrakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomojamo L. G., duris, iš spintos, viršutinės lentynos, pagrobė 3600 Lt, tokiu būdu jis pagrobė svetimą – L. G. priklausantį, turtą. Šiais savo veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis S. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino. Jis nurodė, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jis tikrai buvo užėjęs į butą ir per kelis kartus iš spintos paėmė 3600 Lt. Pinigus jis pralošė kazino. Anot S. M., jis į butą nesibrovė, kadangi turėjo raktus, o pinigai, kuriuos jis paėmė buvo bendri su nukentėjusiąja. S. M. paaiškino, kad su L. G. draugauja apie 6-7 metu su pertraukomis, jų santykiai buvo labai rimti, L. G. norėjo, kad jis ją vestų. Jis pats niekur nedirba, pajamų neturi, jį išlaiko L. G. ir jis gyvena su ja. Nukentėjusioji dažnai būną išvažiavusi darbo reikalais į užsienį. Ji nuolat skrenda į užsienį ir į Lietuvą grįžta trumpam. Jis ją su jos mašina dažniausiai naktį veža į oro uostą, tuomet grįžta į jos butą, ten pernakvoja ir, paprastai, vykstą į Panevėžį, nes Vilniuje neturi ką veikti. Tuomet kada L. G. turi grįžti, jis atvažiuoja į Vilnių ir naktį važiuoja su jos mašina jos pasitikti. Anot S. M., jei jis būtų paprašęs L. G. bent 200 Lt, ji jam būtų davusi, tačiau 3600 Lt ji nebūtų davusi, todėl jis juos ir paėmė neklausęs. Jis ir ankščiau – 2013 m. birželio mėnesį, buvo paėmęs pinigų eurais ir litais be L. G. sutikimo. Iš viso paėmė 3400-3600 Lt. Pasirašė paskolos lapelį tokiai sumai, kokią nurodė L. G.. Pinigai buvo ne jo, dėl to skolos lapelį pasirašė. Tie pinigai buvo bendri, bet jis pasirašė skolos lapelį, kad jai būtų geriau. Po skolos lapelio pasirašymo jie toliau draugavo.

Ikiteisminio tyrimo metu S. M. paaiškino, jog jis savo kaltę dėl jam pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies. L. G. yra jo buvusi sugyventinė. Liną jis pažįsta apie 6 m. Kartu su L. jie gyveno apie tris metus, tačiau su pertraukomis. S. M. nuolatinė gyvenamoji vieta yra Panevėžyje. L. daug keliauja, jos dažnai nebūna, tačiau kai Lina būdavo Lietuvoje S. M. gyveno pas ją Vilniuje adresu (duomenys neskelbtini). Galima sakyti, kad su L. vedė bendrą ūkį. Kai gyveno kartu, pinigai buvo bendri. 2013-08-03 Lina turėjo išvykti į komandiruotę. Buto raktus L. paliko S. M.. Kadangi jie su L. buvo pora, buvo įprasta, kad kai L. išvažiuodavo, palikdavo jam savo buto ir automobilio raktus. S. M. prižiūrėjo jos butą, naudojosi jos automobiliu. Jie buvo taip susitarę, L. tam neprieštaravo. Po to, kai nuvežė L. iki autobuso, pats grįžo atgal į jos butą (duomenys neskelbtini). Kai grįžo į jos butą, nusprendė paimti Linos pinigus, kurie gulėjo spintoje. Pinigai S. M. buvo reikalingi, lošti kazino. Iš spintos paėmė 3600 Lt. S. M. galvojo, kad paims pinigus, bet paskui juos greit grąžins. Tą pačią dieną S. M. pinigus pralošė kazino. Kitą dieną, t. y. 2013-08-04 L. M. išvažiavo į Panevėžį. Kelionėje L. buvo 12 dienų. L. būnant kelionėje, jie susiskambindavo tačiau apie tai, kad S. M. paėmė jos pinigus, jis nesakė. L. kelionei pasibaigus S. M. grįžo į Vilnių jos pasitikti. Kai jie susitiko, L. M. pasakė, kad paėmė jos pinigu. Taip pat nori pasakyti, kad L. buto raktų jis nevogė, kadangi L. G. palikdavo jam savo buto raktus, leisdavo naudotis jos būtu ir automobiliu jai būnant kelionėje, kadangi jie buvo pora. Iš L. ir anksčiau yra paėmęs pinigų 3800 Lt, dėl šios sumos jie yra raštu susitarę, kad pinigus grąžins iki 2014 sausio mėnesio, tačiau iki šiol nėra L. nieko grąžinęs, kadangi šiuo metu niekur nedirba. Jis siūlė L. grąžinti skolą dalimis, tačiau L. kategoriškai atsisakė ir pareikalavo visos sumos iš karto. Šiuo metu jie su L. nebendrauja ( b. l. 22).

2013-08-15 paaiškinime S. M. nurodė, jog 2013-08-05 pagrobė iš draugės L. G. 3600 Lt, o prieš tai jis L. G. buvo įsipareigojęs grąžinti 3800 Lt. Jis pinigų jai nėra grąžinęs (b. l. 16).

Nukentėjusioji L. G. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog su S. M. draugavo 2006-2007 metais, kai viename kazino dirbo krupje. Išdraugavo nepilnus metus. Nuo 2008 m. jų santykiai nutrūko, o 2012 m. pabaigoje jie vėl atsinaujino, kai gruodžio pabaigoje ji jį pasiėmė į kelionę. Tačiau S. M. pas ją niekada negyveno. Prasidėjus kelionių sezonui, 2013 m. kovo mėnesį, jis atvažiuodavo pasiimti jos iš oro uosto, padėdavo parnešti lagaminus. Apie rimtus santykius jie nekalbėjo, nes nebendravo 6 metus. Ji žinojo, kad S. M. 2007 m. pasiėmė paskolų, tačiau jis niekada nevogdavo iš tėvų, todėl juo pasitikėjo. 2013 m. birželio mėnesį grįžusi namo ji nerado 3600 Lt. Paklausus S. M., kur dingo pinigai, jis prisipažino paėmęs. Jis žinojo, kur padėti pinigai, tačiau anksčiau jokių pinigų nei iš piniginės, nei iš kitur nebuvo paėmęs. Pas ją yra skolos raštas, kad jis paėmė tuos pinigus. Tų pačių metų birželio mėnesio pabaigoje ji turimus pinigus perdėjo į kitą vietą. Po to S. M. prireikė automobilio. Jis sakė, kad 3 val. ryto negali grįžti į Panevėžį, todėl ji jam leido kelias valandas bute pabūti, kol jis galės grįžti namo. Jam buvo paaiškinta, kad buto raktas duodamas tik šiam tikslui. 2013 m. birželį dingo pinigai, iškart po to S. M. prisipažino ir pasirašė skolos lapelį, grąžins iki 2014-01-01. Be to, vieną kartą 2013 m. liepos mėnesio pradžioje ji jam davė automobilį. Įvyko labai keistas sutapimas, nes jis vieną kartą gavo automobilį grįžti į Panevėžį, ir ten nupjovė duslintuvo katalizatorių. Pirmos jos kelionės metu paimama pinigų suma, antros kelionės metu nupjaunamas katalizatorius, o trečios kelionės metu vėl dingsta pinigai. Balandį ir gegužę jokių incidentų nebuvo. Jos automobilis – „Kia Sportage“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Po antros kelionės jis namo neišvažiavo. L. Ž. jai paskambino, kad S. M. vis dar jos namuose. L. Ž. dirbo muziejuje, į keliones taip dažnai kaip ji nevažinėjo. Rugpjūčio mėnesį, trečios kelionės metu, ji skambino S. M. ir paklausė, ar pastarasis neėmė pinigų. S. M. atsakė, kad ne. 2013-08-15 3 val. ryte važiuojant automobiliu ji sužinojo, kad S. M. vėl paėmė pinigus. Tada, net negrįžus namo, jie iškart nuvažiavo į policijos komisariatą. Į kelionę ji išvažiavo 2013-08-03, o grįžo 2013-08-15. Jis ją jos automobiliu nuvežė į oro uostą. Jis neklausė jos, ar gali pasiskolinti pinigų. 2013-08-03 ji leido S. M. pabūti bute iki ryto. Jam buvo liepta palikti automobilio raktelius bute. Jis kelias valandas ryte turėjo teisę pabūti bute. S. M. pažįsta jos motiną dar nuo tada kai jie seniai draugavo. Anot nukentėjusiosios, ji su S. M. bendravo kaip su draugu, žiūrėjo, kas jis per žmogus, nes vieną kartą jiems jau nepavyko užmegzti santykių. Tarp jų nebuvo romantiškų santykių. Jie patys mažai bendravo, todėl jokių bendrų draugų neturėjo. Namuose ji būdavo 1,5 paros, po to vėl išvažiuodavo. Bet tuo metu jie negyveno kaip sugyventiniai. Ji jam niekada neleido naudotis savo pinigais. Jos bute kaltinamasis savo daiktų neturėjo, visada atsiveždavo. S. M. iki 2014-01-01 sulaužė susitarimą ir pinigų negrąžino. S. M. vieną kartą pavogė litus, kitą kartą – eurus. Dabar neatsimena, kokia tiksli suma nurodyta skolos lapelyje.

Liudytoja L. Ž. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog įvykio metu gyveno (duomenys neskelbtini). Šiuo metu gyvena kitur. Šiuo metu su nukentėjusiąja santykiai geri, ji jos artima draugė. S. M. ji žino, jis kurį laiką bendravo su L. G.. Jie draugavo 2007 metais, tačiau santykiai nutrūko. Apie jų atsinaujinusius santykius sužinojo tuomet, kai gyveno Vytenio gatvėje. Bute ji pradėjo gyventi 2012 metais. Tuo metu S. M. kaip gyventojas ten negyveno. Jis pas L. G. kartais atvykdavo. Jie tikrai nebuvo pora. JI žinojo, kad L. G. duodavo S. M. buto ir automobilio raktus, tam, kad ją parvežtų ir nuvežtų į oro uostą. Be priežasties jis bute negalėjo būti. 2013 metais ji dažnai keliavo, tačiau 2013-08-03 buvo bute, vieną vakarą, belaukiant begrįžtančios L., jie su S. M. valgė picą, kalbėjo apie santykius, apie lošimą. Ji nesuprato, kad jis turi priklausomybę azartiniams lošimams. Ji žinojo, kad L. birželio mėnesį pasigedo pinigų. Bendro ūkio L. G. su L. M. tikrai nevedė, S. M. negalėjo imti L. G. pinigų. Ji žinojo, kad S. M. gali būti bute tik tada, kai Lina išvažiuoja ir grįžta iš kelionės. Vieną kartą jis pasiliko ilgesniam laikui. Ji pati tuo metu keliavo, ilgai užtrukdavo kitame darbe, jis galėjo ir dažniau užeiti, tik ji jo galėjo nematyti. 2013 m. birželio mėnesi, kai pastebėjo S. M. bute tuomet, kai jam negalima jame būti, ji paskambino Linai ir apie tai pranešė. Ji žino, kad S. M. rašė skolos lapelį. Jai atrodo, kad du kartus buvo rašyti skolos lapeliai. Jai įtarimą sukėlė tai, kaip ramiai jis pasirašė skolos lapelį.

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad S. M. slapta pagrobė 3600 Lt vertės svetimą – L. G. priklausantį, turtą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo pateiktas įtarimas, jog jis, laikotarpiu nuo 2013-08-03 18 val. iki 2013-08-15 apie 5 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, raktu atrakino buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio L. G., duris ir tokiu būdu patekęs į butą, iš spintos viršutinės lentynos, pagrobė 3600 Lt, tokiu būdu jis įsibrovęs į patalpą, pagrobė L. G. priklausantį 3600 Lt vertės turtą, t. y. buvo įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis nesutiko, jog į nukentėjusiosios butą jis įsibrovė, nes jis turėjo raktą ir teisę gyventi tame bute. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog S. M. turėjo jos buto raktus, juos ji jam davusi pati, jis turėjęs teisę užeiti į butą ir pernakvoti. Šią aplinkybę taip pat patvirtino tame pačiame bute gyventi liudytoja, nukentėjusiosios draugė – L. Ž.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes laikytina, jog į butą, esantį Vytenio g. 13-47, Vilniuje, kaltinamasis neįsibrovė, o turėjo teisę ten patekti, todėl aplinkybė, jog S. M. įsibrovė į gyvenamąją patalpą laikytina neįrodyta.

S. M. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, jog iš nukentėjusiosios buto paėmė 3600 Lt be nukentėjusiosios leidimo, tačiau, jo nuomone, pinigai priklausė ne tik nukentėjusiajai, bet ir jam, kaip bendri. Tačiau vien ta aplinkybė, kad S. M. manė, jog bute buvę 3600 Lt priklausė tiek jam, tiek ir nukentėjusiajai, dar nereiškia, jog iš tiesų taip ir buvo. Nukentėjusioji paneigė S. M. išsakytus teiginius, jog jie buvo sugyventiniai ir vedė bendrą ūkį. Ji patvirtino, jog su S. M. buvo draugais, leisdavo jam grįžti į savo butą ir ten būti iki ryto tą naktį, kai ją išveždavo, kol jis galės išvažiuoti į Panevėžį. Be to, jis galėdavo pernakvoti pas ją bute ir tuomet, kai ji būdavo kelias dienas per mėnesį grįžusi iš užsienio. Ji jokio bendro ūkio su S. M. nevedė, jo neišlaikė ir jų pinigai nebuvo bendri. Šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja L. Ž.. Nukentėjusiosios parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu iš esmės sutampa su parodymais duotais teisminio nagrinėjimo metu, su liudytojos parodymais. Šie parodymai yra logiški, aiškūs, netikėti jais pagrindo nėra. Kaltinamasis pats nurodė, jog raktai nuo buto buvo tik vieni – pas nukentėjusiąją, o jis juos gaudavo tik nukentėjusiajai išvykus, kas iš esmės rodo, jog S. M. kartu lygiomis teisėmis su ja bute negyveno. Be to, S. M. patvirtino, jog niekur nedirbo, pajamų neturėjo ir neturi. Iš jo parodymų matyti, jog jis puikia suprato, kad norint paimti pinigus jis turi nukentėjusiosios paprašyti ir nesitiki iš jos gauti leidimą juos paimti. S. M. patvirtino, jog kartą buvo paėmęs pinigų sumą iš nukentėjusiosios buto ir yra pasirašęs lapelį, jog juos paėmė bei įsipareigoja grąžinti. S. M. taip pat nurodė, jog jis pinigus ėmė dalimis ir pralošinėjo kazino. Pralošęs dalį, ateidavo pasiimti kitos dalies, norėdamas atsilošti ir grąžinti pinigus į vietą. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, jog jis puikia suprato, jog ima svetimus – L. G. priklausančius, pinigus.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog S. M., veikdamas tiesiogine tyčia – puikiai suprasdamas, jog pinigai yra svetimi – priklausantys L. G., slapta pagrobė svetimą turtą – 3600 Lt, taip padarė baigtą nusikaltimą. Tačiau nustačius, jog kaltinamasis į nukentėjusios butą pateko neįsibraudamas, o turėdamas teisę ten patekti, kaltinamojo S. M. veiksmai perkvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Teismas pažymi, kad veikos perkvalifikavimas pagal lengvesnę nusikalstamą veiką numatantį įstatymą nesuvaržo ir nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą (BPK 255 straipsnio 2 dalis ir 256 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamojo S. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Žalos kaltinamasis neatlygino.

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (kaltinamasis anksčiau neteistas, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, trauktas administracinėn atsakomybėn), kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (žalos neatlygino). Pagal BK 55 straipsnį asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą paprastai skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę, nustatant įpareigojimus. Nustatydamas laisvės apribojimo bausmės dydį teismas atsižvelgia, jog nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, žalos nukentėjusiajai kaltinamasis neatlygino. Šių aplinkybių analizė leidžia teigti, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis artimesnis galimos skirti bausmės dydžio vidurkiui bei įpareigojimai, kurie padės pasiekti bausmės tikslus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. G. pareiškė 3600 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (b. l. 12). Kaltinamasis sutiko su jam pareikšto ieškinio dydžiu. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog civilinis ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai, kadangi pagrobta 3600 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirti laisvės apribojimo 1 metams bausmę, įpareigojant per 10 mėnesių nuo bausmės vykdymo pradžios neatlygintinai išdirbti 50 valandų globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei per 8 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios atlyginti nusikaltimu padarytą 3600 Lt žalą L. G..

S. M. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Patenkinti L. G. civilinį ieškinį ir priteisti iš S. M. 3600 Lt L. G. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Arūnas BudrysNuorašas tikrasTeisėjas Arūnas Budrys