- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2008-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-268-366-2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Sigitas Bagdonavičius (pirm.), Bronė Vidzėnienė, Algirdas Gaputis
- Nuteistasis
- B. G.
- Advokatai
- Antanas Cemnolonskas
- Kategorijos
Pranešėjas Sigitas Bagdonavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-268-366/2008
Teisėjas Kęstutis Venckus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.
2008 m. birželio 16 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Bronės Vidzėnienės, Algirdo Gapučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo bei nuteistojo B. G. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo B. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. ir nubaustas:
- pagal BK 284 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams;
- pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;
Pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir jam paskirta subendrinta bausmė – laivės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Pagal BK 64 str. 1 d., 3 d., 65 str. paskirta bausmė, dalinio sudėjimo būdu, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams.
Aprašomoji dalis
Nustatė:
B. G. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 27 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – Panevėžio mieste, Laisvės aikštėje, ties namu, pažymėtu Nr. 23, tyčia, įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: sudavė G. K. vieną smūgį buteliu į pakaušį, kuriam sudužus, stiklo šuke sužalojo G. K. kaklą, padarydamas nukentėjusiajam G. K. minkštųjų audinių sumušimą pakaušio kairėje pusėje, pjautinę žaizdą ir du nubrozdinimus kaklo kairėje pusėje, dėl ko nukentėjusiajam G. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata dėl chuliganiškų paskatų, šiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.
Šalies argumentai
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti – nuteistajam B. G. pagal BK 284 str. 1 d. paskirti laisvės atėmimą 1 metams 2 mėnesiams; pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirti laisvės atėmimą 3 metams; pagal BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 metams; pagal BK 64 str. 3 d., 65 str. 1 d. 1 p. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2007-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams 5 mėnesiams.
Skunde prokuroras nurodo, kad nuosprendis naikintinas dėl neteisingai B. G. paskirtos bausmės, dėl to, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir dėl neteisingo baudžiamojo įstatymo pritaikymo paskirtą bausmę bendrinant su 2007-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme. Teismo paskirtos bausmės yra aiškiai per švelnios, neatitinkančios nuteistojo asmenybės, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio ir pavojingumo laipsnio, paskirtos netinkamai įvertinant BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes, nesilaikant BK 61 str. nuostatų, neatitinkančios BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties. Teismas pripažinęs B. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, padarė išvadą neatitinkančią bylos aplinkybių, o subendrinęs paskirtą bausmę su 2007-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme, teismas pažeidė BK 64 str. bei 64 str. reikalavimus. Iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos B. G. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad jis 3 kartus baustas administracine tvarka už pažeidimus, kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, 2007-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, kuriuo pažeista viešoji tvarka, o 2007-04-27 vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, kas rodo jog nusikaltimai už kuriuos B. G. buvo nuteistas nėra tik nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių poveikio rezultatas, o dėsninga viso ankstesnio jo elgesio pasekmė. Visa tai rodo, kad B. G. po 2007-02-12 nuosprendžio priėmimo išvadų nepadarė, paskirta bausmė teigiamos įtakos nedavė ir kelio negatyvaus jo elgesio recidyvui neužkirto. 2007-02-12 nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų B. G. nevykdė: nusikalstamos veikos, už kurių padarymą jis nuteistas 2008-03-15, padarytos apie 21.00 val. – kai jis turėjo būti namuose, o iš 2008-02-26 VšĮ profesinio rengimo centro pateiktos B. G. charakteristikos matyti, kad jis nepaisydamas teismo paskirto įpareigojimo mokytis nuo 2007-02-12 iki mokslo metų pabaigos praleido 224 pamokas, iš kurių pateisintos buvo 62, o nuo 2007-09-01 mokslo metų pradžios iki 2007-09-26, kuomet buvo nuosprendžiu B. G. pakeista kardomoji priemonė į suėmimą, buvo praleistos 55 pamokos, iš kurių pateisintos nebuvo nei vienos. Ši charakteristika paneigia B. G. teisme nurodytas aplinkybes, jog jis po nusikaltimo, už kurį buvo nuteistas 2007-02-12, mokėsi, rimtai ketino įgyti specialybę ir tuo pačiu vykdė teismo įpareigojimus, tačiau 2007-09-26 nuosprendžiu pakeičiant paskirtą kardomąją priemonę į suėmimą jam buvo atimta galimybė mokytis VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre. Toks elgesys rodo nuteistojo B. G. vertybinę orientaciją, nenorą prisiimti atsakomybę už savo veiksmus bei bandymą sušvelninti atsakomybę.
Skunde prokuroras nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu B. G. atsakomybės už savo veiksmus tiesiogiai neprisiėmė, savo elgesio kritiškai nevertino. Siekdamas palengvinti savo padėtį jis teigė, jog jo elgesį išprovokavo pats nukentėjęs, nors surinkta bylos medžiaga tai buvo paneigta. Be to, apklausiant teisme nukentėjusįjį G. K., paaiškėjo, kad B. G. bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas veikas, darydamas nukentėjusiajam poveikį – prašydamas už 100 Lt atlygį parodymo atpažinti metu jo nenurodyti kaip asmens įvykdžiusio nusikaltimus. Tinkamai įvertinęs šias aplinkybes, teismas B. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe negalėjo pripažinti tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Todėl skundžiamas nuosprendis, pripažinus išvardintas aplinkybes nustatytomis, keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių. Teisiamojo posėdžio metu B. G. gynėjas pateikė duomenis, apie jo užsiregistravimą darbo biržoje, iš kurio matyti, kad B. G. darbo biržoje užsiregistravo 2008-02-08 – t.y. teisiamojo posėdžio dieną. 2008-02-21 atsisakydamas dalyvauti jo individualiame įdarbinimo plane ir motyvuodamas savo atsisakymą lyga, B. G. nepateikė tai patvirtinančių dokumentų iš gydimo įstaigos, kas vertintina kaip bedarbio pareigų nevykdymu ir atsižvelgiant į galimas tokio atsisakymo pasekmes – bedarbio statuso sustabdymą. Tai parodo B. G. atsainų ir neatsakingą požiūrį į įsidarbinimą bei leidžia teigti, kad B. G. įsiregistruodamas Panevėžio darbo biržoje siekė tik teigiamai charakterizuoti savo asmenybę.
Prokuroras nurodo, kad teismas skirdamas bausmę B. G. neatsižvelgė į BK 61 str. 1 bei 2 d. prasmę, pagal kurią net ir pripažinęs esant B. G. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei vieną sunkinančią, bausmę privalėjo skirti jos dydį, skaičiuojant nuo sankcijoje numatytos ir teismo pasirinktos bausmės vidurkio, ją griežtinant įvertinus kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: B. G. charakterizuojančius duomenis bei nusikalstamos veikos aplinkybes. Tuo tarpu nagrinėjamojoje byloje bausmės B. G. paskirtos lyg būtų nustatytos aplinkybės lengvinančios atsakomybę, o ne parodančios nukentėjusiajam padarytą žalą, neigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį.
Be to, teismas paskirtą 1 metų 6 mėnesių bausmę, bendrindamas su 2007-02-12 nuosprendžiu paskirta bausme, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą: nuosprendyje nurodydamas, jog prideda dalį 2007-02-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės, prie paskirtos bausmės pridėjo didesnę bausmę, negu apskritai ji buvo paskirta 2007-02-12 nusprendžiu (buvo paskirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. prilyginama 5 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimui.). Teismas skirdamas galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams prie paskirtos 1 metų 6 mėnesių bausmės pridėjo 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Šalies argumentai
Nuteistasis B. G. apeliaciniu skundu prašo nuosprendį pakeisti dalyje ir skirti jam bausmę nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
Nurodo, kad savo kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos pripažino visiškai, tačiau nesutinka su jo veikos teisiniu įvertinimu. Jam veika inkriminuojama 2007-04-27 laikotarpyje, o tuo metu galiojo kita BK 284 str. 1 d. redakcija. Teismas nenurodydamas už kokią BK 284 str. 1 d. redakciją pripažįsta jį kaltu ir nuteisia, iš esmės pažeidė jo teises, kadangi kaltinimas laikytinas neaiškiu. Teismas visiškai nevertino skirtingų BK 284 str. 1 d. normos aplinkybių (senosios ir naujosios redakcijos), kas gali turėti įtakos veikos teisingai kvalifikacijai.
Skunde B. G. taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino nukentėjusiojo elgesio kaip provokacijo jo vėlesniam poelgiui. Paties nukentėjusiojo draugas, byloje apklaustas liudytoju, nurodė aplinkybes, jog buvo abipusis šalių žodinis konfliktas, t.y. ir jis ir nukentėjusysis buvo aktyvus žodinio konflikto dalyviai jį (nuteistąjį) koliojant. Jo nusikalstama veika - smūgis buteliu per galvą – tai reakcija į nukentėjusiojo bei jo draugo žodžius jo atžvilgiu, o ne siekis tokiu elgesiu pažeidinėti viešąją tvarką. Nuosprendžiu jam skirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir nepagrįsta. Jis yra jauno amžiaus, nusikalto išprovokuotas nukentėjusiojo bei jo draugo. Teismas turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę ir atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą ir tokiu būdu tikrai būtų pasiekti bausmės tikslai. Jis yra atlyginęs nukentėjusiajam dalį padarytos žalos, ketino atlyginti ir daugiau, tračiau nukentėjusysis į paskutinį teismo posėdį neatvyko. Jis registruotas darbo biržoje, kaip ieškantis darbo asmuo, yra siunčiamas pas darbdavius, todėl tikėtina, jog artimiausiu metu pradės dirbti ir turės savarankiškų pajamų visai žalai atlyginti. Nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu ant jo nepyko, su juo susitaikė. Mano, kad visos išvardintos aplinkybės rodo, kad jam galėtų būti neskirta bausmė susijusi su realiu laisvės atėmimu.
Atsikirtimų BPK 317 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Nuteistasis bei jo gynėjas teismo posėdyje prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o vyriausiojo prokuroro pavaduotojo skundą atmesti. Prokuroras prašė vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį tenkinti, o nuteistojo skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies (BPK 326 str. 2d. 2p.), o nuteistojo B. G. apeliacinis skundas atmestinas. 2008 m. kovo 15 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas, nes teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą paskirdamas bausmes už padarytas veikas ir bendrinant paskirtą subendrintą bausmę su 2007-02-12 Panevėžio miesto apylinkės teismo paskirta bausmę ir to pasėkoje paskyrė nuteistajam neteisingą bausmę (BK 64, 65 str.).
Motyvuojamoji dalis
Dėl prokuroro skundo argumentų
Vienas iš prokuroro skundo argumentų yra tas, kad teismas B. G. paskyrė aiškiai per švelnią bausmę. Šią aplinkybę prokuroras motyvuoja tuo, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę nuteistajam nepakankamai atsižvelgė į jo asmenybę, nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, bei nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką bei nuoširdų gailėjimąsi.
Kad teismas pripažintų BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia aplinkybe būtina nustatyti, kad: a) jog kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, ir b) jis nuoširdžiai gailisi arba padeda išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamas veikas suprantamas kaip esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant parodymus ikiteisminiame tyrime bei teisme savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Apie nuoširdų kaltininko gailėjimąsi galima spręsti iš to, kad kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius, teikia nukentėjusiems neatidėliotiną pagalbą, atsiprašo, atlygina žalą.
Byloje nustatyta, kad B. G. pripažino bylos esmines aplinkybes – kad buteliu sudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, pripažino sukeltas pasekmes ir kitas aplinkybes. Tačiau kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų (b.l. 157), atliekant ikiteisminį tyrimą, B. G. bandė paveikti nukentėjusįjį taip, kad šis per atpažinimo procedūra neatpažintų jo. Iš to darytina išvada, kad B. G. veiką pripažino tik priremtas surinktų įrodymų kai nepavyko išvengti atsakomybės neteisėtais būdais. Todėl toks pripažinimas ir deklaruojamas gailėjimasis negali būti pripažintas atsakomybę lengvinančią aplinkybe. Tai, kad jis deklaruodamas, jog gailisi dėl įvykio yra nenuoširdus įrodo ir jo apeliacinis skundas, kuriame B. G. tvirtina, jog jo elgesiui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Pirmos instancijos teismas aiškiai pasisakė, jog nukentėjusiojo veiksmai negali būti laikomi provokuojančiais. Kolegija pilnai sutinka su tokia išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konflikto priežastis buvo tai, kad nukentėjęs atsisakė duoti B. G. du litus. Atsisakymas patenkinti kaltinamojo prašymą, net jei jis ir buvo pasakytas ne visai mandagiu tonu, negali būti laikomas provokuojančiu. B. G. atlygino nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, atlygino dalį padarytos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai, taip siekdamas sušvelninti nusikaltimo padarinius (b.l. 161, 163). Tai vertintina kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę B. G. atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, pobūdį, pavojingumo laipsnį – jis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), nusikaltimai tyčiniai, baigti. Teismas atsižvelgė ir į jo asmenybę – jis buvo teisiamas antrą kartą, naujas nusikalstamas veikas padarė neatlikęs paskirtos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį, baustas administracine tvarka (baustas net keturis kartus), gyventojų nusiskundimų dėl jo elgesio nėra, charakterizuojamas patenkinamai. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai už atskiras veikas skyrė B. G. laisvės atėmimo bausmes. Tačiau kaip jau minėta, pirmos instancijos teismas nepagrįstai B. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino įvykdęs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir tuo pagrindu, kad yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir tik viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė už nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 8 p. skyrė daug mažesnę bausmę nei sankcijoje numatytas vidurkis, - t.y. aiškiai per švelnią. Atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumą, jų pobūdį, kad šias nusikalstamas veikas padarė bausmės už analogišką nusikalstamą veiką atlikimo metu, į tai, kad jis sistemingai daro teisės pažeidimus, kuriais kėsinasi į viešąją tvarką, kas rodo, jog padaryti nusikaltimai yra dėsninga ankstesnio elgesio pasekmė ir tai, kad anksčiau paskirtos bausmės bei administracinės nuobaudos nepasiekė savo tikslų, į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 3 p.) ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 str. 1 d. 9 p.), B. G. skirtinos bausmės artimos sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.
Nepagrįstas prokuroras teiginys, kad B. G. visiškai nevykdė ankstesniu nuosprendžiu (2007-02-12) paskirtos bausmės. Kaip matyti iš Panevėžio patisos inspekcijos pažymos, B. G. vykdė laisvės apribojimo bausmę. Jis išdirbo 20 val. neatlygintinai, vykdė įpareigojimą mokytis. Per bausmės atlikimo laiką yra pažeidęs įpareigojimą nustatytu laiku buti namuose ir už tai jam buvo skirtos nuobaudos – įspėjimas ir griežtas papeikimas. 2008 02 15 B. G. išbrauktas iš inspekcijos įskaitos pasibaigus bausmės atlikimo laikui. Taigi akivaizdu, jog B. G. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo pilnai atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę. Įstatymas numato, kad jei nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką, teismas iš pradžių skiria bausmę už naują nusikaltimą, o po to vadovaudamasis BK 64 str. šią bausmę ir neatliktos bausmės dalį subendrina visiškai ar iš dalies jas sudėdamas. Teismai, remdamiesi BK 64 straipsniu, nustatydami neatliktos bausmės dalį asmeniui, kuris nėra atlikęs paskirtos bausmės, neatliktos bausmės dalies laiką skaičiuoja nuo tos dienos, kurią dėl naujos nusikalstamos veikos priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Kaip jau minėta, B. G. 2008 02 15 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos pasibaigus bausmės laikui. Skundžiamas nuosprendis priimtas 2008 03 15, - t.y. praėjus mėnesiui kai B. G. pasibaigė ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės laikas. Todėl nepagrįstas vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymas paskirtą bausmę bendrinti su 2007 02 12 nuosprendžiu paskirta bausme. Pirmos instancijos teismas taip pat nesilaikė įstatymo reikalavimo bendrindamas naujai paskirtą bausmę su 2007 02 12 nuosprendžiu paskirta bausme. Kadangi iš viso nėra pagrindo bendrinti bausmes, todėl atskirai nebeaptariamas prokuroro skundo motyvas, kad pirmos instancijos teismas pridėjo per didelę dalį ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės.
Dėl nuteistojo skundo argumentų
Nuteistasis skunde nurodo, kad apylinkės teismas skundžiamajame nuosprendyje nenurodęs veikos už kurią jis nuteistas (BK 284 str. 1 d.) redakcijos, iš esmės pažeidė jo teises, kadangi kaltinimas laikytinas neaiškiu, ir tai gali turėti įtakos jo veikos teisingai kvalifikacijai. Tačiau šie nuteistojo skundo motyvai yra visiškai nepagrįsti. Apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje iš tiesu nenurodė šio straipsnio redakcijos (neužrašė datos), tačiau tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, kadangi dėl to jokiu būdu nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo (nuteistojo) teisės ir tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai ištirti bylą. B. G. nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 284 str. 1 d. redakcijoje (2000-09-26 įst. Nr. VII-1968 įsig. 2003-05-01) nėra esminių pakeitimų su nuosprendžio priėmimo metu (2008-03-15) galiojusia šio straipsnio redakcija (2007-06-28 įst. Nr. X-1233, įsig. 2007-07-21). Naujojoje redakcijoje terminas „įžūlūs veiksmai“ buvo pakeistas į apibrėžtesnį bei konkretesnį terminą „įžūlus elgesys“, nekeičiant sankcijoje numatytų bausmių rūšių bei trukmės. Tokiu būdu įstatymo naujoji redakcija nei lengvino nei sunkino kaltininko teisinės padėties ir jokiu būdu negalima sutikti su nuteistojo skundo motyvu, kad dėl to jo teisės buvo pažeistos, ir kad tai galėjo turėti įtakos jo veikos kvalifikacijai. Nuteistasis nepagrįstai nurodo, kad dėl nuosprendyje nenurodytos įstatymo redakcijos kaltinimas laikytinas neaiškiu. Apeliantas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad kaltinimas jam yra neaiškus, priešingai - pirmosios instancijos teismo posėdžiuose B. G. nurodė kad kaltinimas jam yra visiškai aiškus (104, 156 b.l.). Be to, kaltinimas B. G. buvo suformuluotas tiksliai pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 284 str. 1 d. redakcijos, dispozicijoje nurodytus objektyviuosius veikos požymius, nurodant, kad jis „įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą...“. Iš to darytina vienareikšmiška išvada, jog pirmos instancijos teismas B. G. pritaikė būtent nusikaltimo metu galiojusią 284 str. redakciją, - t.y. 2000 09 26 redakciją, kuri įsigaliojo 2003 05 01.
Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai neįvertino paties nukentėjusiojo elgesio kaip provokuojančio ir turėjusio įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau apylinkės teismas labai motyvuotai ir išsamiai šiuo klausimu pasisakė. Iš bylos įrodymų matyti, kad nukentėjusysis siekė išvengti konflikto nueidamas nuo B. G. ir šis pasivijęs trenkė jam buteliu per galvą. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nukentėjusysis kokiu nors būdu provokavo ar įžeidinėjo B. G.. Pats nuteistasis apylinkės teismo posėdyje iš pradžių teigė, kad dėl girtumo nieko nepamena, o kitame posėdyje nurodė, kad jam „pasirodė“ kad jį nukentėjusysis įžeidė ir dėl to sudavė jam (104, 156 b.l.). Buvusio abipusio konflikto nepatvirtino nei nukentėjusysis, nurodęs, kad su B. G. nekonfliktavęs ir tam nedavęs pagrindo, nei liudytojas J. J.. Šis liudytojas apylinkės teisme parodė, kad nepamena, jog buvo abipusis konfliktas (157-158 b.l.). Tokiu būdu, apylinkės teismas visiškai pagrįstai nenustatė nukentėjusiojo provokuojančio elgesio ir kad jis turėjo įtakos B. G. nusikalstamos veikos padarymui bei nelaikė tai jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad jis susitaikė su nukentėjusiuoju, tačiau ši aplinkybė, kaip matyti iš teismo posėdžių protokolų, neužfiksuota ir nepagrįsta jokiais kitais įrodymais.
Apeliantas skunde ginčija bausmės griežtumą bei prašo atidėti bausmės vykdymą. Tačiau apylinkės teismas skiriant bausmę nuteistajam labai išsamiai ir motyvuotai pasisakė, kodėl B. G. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Teismas atsižvelgė į visus BK 54 str. nurodytus bendruosius skyrimo pagrindus, išsamiai motyvavo realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą B. G.. Kolegija sutinka su šiais argumentais ir nemano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl bausmės rūšies ir jos dydžio kolegija pasisakė aptariant prokuratūros skundą. Realios laisvės bausmės paskirimas, kolegijos nuomone, visiškai atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nuteistojo asmenybę, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes nurodytas BK 54 str.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., teismas
Nusprendė:
Nuteistojo B. G. skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimvydo Valentinavičiaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Panevėžio apylinkės teismo 2008 m. kovo 15 d. nuosprendį pakeisti:
B. G., pripažintam kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. (2000-09-26 įst. redakcija, sig. 2003-05-01) paskirti laisvės atėmimą vieniems metams;
B. G. , pripažintam kaltu pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. paskirti laisvės atėmimą dviems metams.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą dviems metams.
Nuosprendžio dalį dėl bausmės pradžios, dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, dėl bausmės atlikimo vietos, dėl kardomosios priemonės, dėl daiktinių įrodymų bei civilinių ieškinių palikti nepakeistą.