- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-17
- Bylos Nr.
- A-662-918-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- A. A. G., S. A. G.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- Palangos miesto savivaldybės administracijai, I. S., V. S., V. G., R. J., G. P., N. P., N. R., A. S., D. K., A. K., V. R., R. B., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, AB bankui Hansabankas
- Kategorijos
- 13.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. G. ir S. A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. G. ir S. A. G. skundą atsakovei Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Palangos miesto savivaldybės administracijai, I. S., V. S., V. G., R. J., G. P., N. P., N. R., A. S., D. K., A. K., V. R., R. B., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, AB bankui Hansabankas dėl statybos leidimo bei pastatų pripažinimo tinkamais naudoti aktų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai A. A. G. ir S. A. G. skundu (b. l. 4-10) teismo prašo pripažinti neteisėtais ir panaikinti: 1) Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001 m. birželio 11 d. išduotą statybos leidimą Nr. 51/01; 2) 2002 m. spalio 11 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą; 3) 2002 m. spalio 17 d. gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktą.
Nurodė, kad yra žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, unikalus Nr. 2501-0024-0003, kadastrinis Nr. 2501/0024:3, bendrasavininkiai ir 2007 m. gruodžio 28 d. iš sūnaus A. G. sužinojo, kad 2007 m. gruodžio 11 d. yra gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 07-1-229-07, kuris buvo pradėtas pagal jo 2006 m. birželio 6 d. pareiškimą. Nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad 2000 m. vasario 1 d. žemės sklypo bendrasavininkiai V. P. ir V. T. G. davė sutikimą bendrasavininkei R. B. jai priklausančioje žemės sklypo dalyje projektuoti ir statyti vieną gyvenamąjį namą. Pažymėjo, kad 2000 m. balandžio 3 d. Palangos miesto savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyrius patvirtino projektavimo sąlygų sąvadą gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai, o 2001 m. gegužės 9 d. Palangos miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius projektų derinimo tarybos posėdyje nutarta suderinti dviejų gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Palangoje, projektą su pastaba, pakoreguojant planą, paliekant vieną gyvenamąjį namą bei pataisyti antraštę. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2001 m. birželio 11 d. išdavė leidimą Nr. 51/01 vykdyti statybos darbus, t. y. statyti du dviejų butų gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini), Palangoje. Pabrėžė, kad taip buvo pažeisti projektavimo sąlygų sąvado privalomi reikalavimai (t. y. neatitinka projektavimo sąlygų sąvade nurodytas pastatų kiekis), tačiau 2002 m. spalio 11 d. ir 2002 m. spalio 17 d. pastatai pripažinti tinkamais naudoti. Nurodė, kad pripažįstant minėtus pastatus tinkamais naudoti buvo pažeisti ne tik projektavimo sąlygų sąvado reikalavimai dėl galimų statyti pastatų kiekio, bet ir projektavimo sąlygų sąvade nustatytas pastatų aukštingumo reikalavimas, nes vietoje numatyto dviejų aukštų pastato tinkamais naudoti buvo pripažinti du trijų aukštų pastatai. Pareiškėjai pažymėjo, kad nėra gavę projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo bei gyvenamųjų namų pripažinimo tinkamais naudoti aktų. Pabrėžė, jog skundžiamų individualių administracinių aktų taip pat neturi, tačiau vadovavosi Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimu (šis nutarimas A. G. buvo įteiktas 2007-12-11, o pareiškėjai sužinojo 2007-12-27), kuriame konstatuoti pažeidimai, patvirtinantys, jog išduodant 2001 m. gegužės 9 d. statybos leidimą bei 2002 m. spalio 11 d. ir 2001 m. spalio 17 d. pastatų (unikalus Nr. 2500-2004-2011 bei unikalus Nr. 2500-2004-2022) pripažinimo tinkamais naudoti aktus buvo padaryti teisės aktų pažeidimai. Pareiškėjai argumentavo, kad pagal ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 316 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“ 20.1 punktą buvo privalomas notariškai patvirtintas bendrasavininkių sutikimas. Nurodė, jog prašymo statybos leidimui išduoti pateikimo metu žemės sklypo savininkais buvo V. P., V. T. G. ir R. B. V. P. ir V. T. G. yra davę sutikimus R. B. jai priklausančioje žemės sklypo dalyje projektuoti ir statyti vieną gyvenamąjį namą, tačiau bendraturčių sutikimas dviejų gyvenamųjų namų statybai duotas nebuvo. Taip pat pažymėjo, kad 2001 m. gegužės 9 d. buvo suderintas projektas vieno gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Palangoje, statybai. Galimybė statyti žemės sklype du gyvenamuosius namus techniniame projekte nebuvo numatyta. Pareiškėjų nuomone, dėl šių priežasčių negalėjo būti išduotas statybos leidimas. Be to, nurodė, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1608 „Dėl statybų privačioje žemėje reglamento patvirtinimo“ 4.1 punktu, žemės sklypų savininkai gali statyti savo žemės sklypuose gyvenamuosius namus ir ūkinius bei pagalbinius pastatus, kai tokia statyba yra numatyta patvirtintuose detaliuosiuose planuose. Pažymėjo, kad minėti gyvenamieji namai (unikalus Nr. 2500-2004-2011 bei unikalus Nr. 2500-2004-2022) pastatyti tame pačiame žemės sklype, t. y. pažeidžiant Vyriausybės nutarimo 4.2 punkte įtvirtintą reikalavimą atidalyti bei suformuoti naują žemės sklypą. Pareiškėjai reikalavimus grindė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-05-14 įsakymu Nr. 242 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 2, 9.1, 9.6 punktais, reglamentuojančiais statinių pripažinimo tinkamais naudoti procedūrą. Nurodė, jog Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarime nustatytos aplinkybės patvirtina, kad gyvenamieji namai buvo pastatyti nesilaikant projektavimo sąlygų sąvado bei techninio projekto reikalavimų, jie pastatyti viename žemės sklype jo neatidalijus, neturint dviejų gyvenamųjų namų statybai reikalingų žemės sklypo bendraturčių sutikimo, tokiu būdu pažeidžiant privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Pareiškėjų nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog gyvenamųjų namų pripažinimo tinkamais naudoti aktai priimti pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus. Pažymėjo, kad išdavus skundžiamus administracinius aktus, buvo pažeistos pareiškėjų teisės ir teisėti interesai, nes liko neišspręstas inžinerinių tinklų eksploatavimo klausimas. Pabrėžė, jog du gyvenamieji namai sąlygoja dvigubai didesnius vandens, dujų, elektros energijos, šilumos poreikius, kurie yra tenkinami kitų žemės sklypo bendrasavininkių sąskaita. Be to, ginčijami statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai sudarė galimybę eksploatuoti du gyvenamuosius trijų aukštų namus vietoj vieno dviejų aukštų gyvenamojo namo, todėl tai taip pat pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškėjų skundą (b. l. 59-60) nurodė, jog su skundo reikalavimais nesutinka ir prašė jų netenkinti. Pažymėjo, kad skundas teismui paduotas praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio skundo padavimo terminą, nes pareiškėjų prašomi panaikinti statybos leidimas bei namo pripažinimo tinkamu naudoti aktai priimti 2001 m. birželio 11 d., 2002 m. spalio 11 d. bei 2002 m. spalio 17 d. Nurodė, jog Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-229-07 buvo pradėtas 2007 m. rugsėjo 28 d., todėl pareiškėjai apie skundžiamų aktų buvimą žinojo anksčiau, bet jų neapskundė.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad ginčijamų administracinių aktų išdavimo ir priėmimo metu pareiškėjai nebuvo ginčo žemės sklypo bendraturčiais, todėl jie neturėjo būti informuoti apie ginčijamų administracinių aktų priėmimą. Sudarydamas sandorį kiekvienas normaliai atidus ir protingas asmuo privalo išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su sudaromu sandoriu ir jas įvertinti. Kadangi skundu ginčijamos aplinkybės pareiškėjams galėjo tapti žinomos iki jiems sudarant žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sandorį, teismas nepagrįstu laikė skundo argumentą, jog terminas skundui paduoti turi būti skaičiuotinas nuo sužinojimo apie nutrauktą ikiteisminį tyrimą, inicijuotą pareiškėjų neįgalioto asmens A. G.
Teismas nurodė ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį bei 22 straipsnio 1 dalį ir pažymėjo, kad šios ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, kad tokiam kreipimuisi pakanka, jog asmuo mano, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų. Tariamai pažeista teisė negali būti teismo ginama, nes ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies taikymo prasme tokia teisė (pareiškėjo interesas) nėra įstatymų saugoma.
Teismas nurodė, jog ginčijamas leidimas statybos darbams vykdyti trečiajam suinteresuotam asmeniui R. B. buvo išduotas 2001 m. birželio 2 d. (b. l. 62), o dviejų butų gyvenamojo namo (1A(2)p(ž) (duomenys neskelbtini), Palangoje, ir dviejų butų gyvenamojo namo 2A3p(ž) (duomenys neskelbtini), Palangoje, pripažinimo tinkamu naudoti aktai priimti atitinkamai 2002 m. spalio 11 d. ir 2002 m. spalio 17 d. (b. l. 64-67). Pažymėjo, kad iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 29-39) matyti, jog pareiškėjai A. A. G. ir S. A. G. po 500/2000 žemės sklypo Nr. 2501-0024-0003, esančio (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalis pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu įsigijo 2002 m. gruodžio 9 d. Teismas konstatavo, kad ginčijamas statybos leidimas ir gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti aktai buvo priimti pareiškėjams dar nesant žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, dalies savininkais, todėl nurodytų aktų priėmimu negalėjo būti pažeidžiami pareiškėjų interesai.
III.
A. A. G. ir S. A. G. apeliaciniu skundu (b. l. 150-153) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir skundą patenkinti.
Nurodo ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį ir 3 dalies 1 punktą, 22 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą Nr. A502-1476/2008 ir pabrėžia, kad kreipiantis į teismą pakanka, jog asmuo manytų, kad jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai yra žemės sklypo, unikalus Nr. 2501-0024-0003, bendrasavininkiai, todėl neteisėta statyba pažeidė jų teises. Nurodo, kad teismas vadovaudamasis bendruoju teisės principu „iš neteisės negali kilti teisė“ bei matydamas akivaizdžius imperatyvių teisės aktų pažeidimus turėjo sustabdyti neteisėtai daromus veiksmus ar atstatyti jų sukeltas pasekmes. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjai yra pensinio amžiaus žmonės, todėl jiems negali būti taikomas pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas atidumo standartas. Pažymi, kad nėra pažeistas ABTĮ 33 straipsnyje nurodytas vieno mėnesio senaties terminas, nes pareiškėjų skundžiami individualūs administraciniai aktai jiems dar nėra pateikti, tačiau skundas buvo pareikštas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2001-06-11 statybos leidimo Nr. 21/01 išdavimo, taip pat dėl dviejų butų gyvenamojo namo (1A3)p(ž) (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2002-10-11 pripažinimo tinkamu naudoti akto ir dviejų butų gyvenamojo namo 2A3p(ž) (duomenys neskelbtini), Palangoje, 2002-10-17 pripažinimo tinkamu naudoti akto, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai 2002-12-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2–5289 iš V. T. G. įsigijo žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 2501-0024-0003, kadastrinis Nr. 2501/0021:3, dalį (500/2000), adresu (duomenys neskelbtini), Palanga. A. A. G. ir S. A. G. sūnus A. G. 2006-06-06 su pareiškimu kreipėsi į Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybą, informuodamas apie tai, kad įteisinant gyvenamųjų namų statybą (duomenys neskelbtini), Palanga, gali būti suklastoti įvairūs dokumentai (bendraturčių sutikimai, projektavimo sąlygų sąvadas, statybos leidimas, statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas ir kt.), taip pat gali būti padaryti pareigūnų, tvarkiusių namo įteisinimo klausimus, pareiginiai nusikaltimai, nes yra įteisinti neteisėtai pastatyti gyvenamieji namai, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnį ir 300 straipsnio 1 dalį. Klaipėdos apygardos prokuratūra 2007-11-21 nutarimu Nr. 07–1–229–07 nutraukė ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07–1–229–07, nes ikiteisminio tyrimo atlikimo metu nesurinkta duomenų, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos darbuotojų veiksmuose yra požymiai nusikalstamų veikų, atsakomybė už kuriuos numatyta Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio ir 300 straipsnio 1 dalyse.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjų prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Atsakovo priimtų ir pareiškėjų ginčijamų aktų atžvilgiu taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio skundo padavimo teismui terminas. Skunde pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai apie ginčijamus teisės aktus sužinojo tik 2007-12-27, t. y. sūnui juos informavus apie tai, kad 2007-12-11 buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimas, patvirtinantis, jog išduodant statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktus, buvo grubiai pažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktai, nesudaro pagrindo skundo padavimo teismui termino eigos pradžią sieti su pareiškėjų tariamo sužinojimo data, t. y. 2007-12-27. Pažymėtina, kad apie kai kuriuos aktus (pripažinimo tinkamais naudoti aktus) pareiškėjai jau sužinojo nuosavybėn įsigiję žemės sklypą iš VĮ Registrų centras išduotų dokumentų. Be to, pareiškėjų sūnus dar pareiškime (2006-06-06) ir patikslintame pareiškime (2006-06-09), adresuotame Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai, nurodo apie išduotą statybos leidimą ir statinio pripažinimo tinkamais naudoti aktus, kurių pagrindu įregistruoti du pastatai bei pastatų statybos eigą. Apie ginčijamus aktus A. A. G. ir S. A. G. sūnus buvo informuotas ir Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2007-06-25 raštu Nr. 4–08–515 „Dėl pareiškime nurodytų aplinkybių nagrinėjimo“.
Sutinkant su pareiškėjų aiškinimu dėl skundo padavimo teismui termino skaičiavimo nuo 2007-12-27, būtų nepaisoma teisingumo ir protingumo kriterijų bei būtų sudaromos prielaidos asmenims piktnaudžiauti teise kreiptis į teismą, nepagrįstai delsiant paduoti skundus. Ta aplinkybė, kad pareiškėjams, būnant artimuose giminystės ryšiuose (tėvai ir sūnus), pastariesiems nebuvo žinomos ginčo aplinkybės, atmetama kaip nepagrįsta. Kadangi pareiškėjai į teismą kreipėsi praleidę skundo padavimo terminą ir neprašė jo atnaujinti, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu, teismas bylą nutraukia.
Tokia pozicija taip pat atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai sprendimas asmeniui neturėjo būti įteiktas, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo to asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 1(11), 127–141 psl., nutartys adm. bylose Nr. AS2–382–05, Nr. A11–863/2007, Nr. AS–502–95–08).
Pareiškėjai 2007-12-09 pirkimo pardavimo sutartimi Nr. 2–5289 įgijo nuosavybės teisę į dalį (500/2000) žemės sklypo (unikalus Nr. 2501–0024–0003, kadastrinis Nr. 2501/0024:3), esančio (duomenys neskelbtini), Palanga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, 2007-03-30 nutartyje administracinėje byloje Nr. A6–212/2007 yra konstatavęs, kad jei asmuo iki teisių perleidimo kitam asmeniui jau yra praradęs tam tikrą teisę, jis negali jos perleisti kitam asmeniui, o pastarasis asmuo negali šios teisės įgyti, t. y. negalima įgyti daugiau teisių, nei jų turi perleidėjas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki A. A. G. ir S. A. G. įsigyjant anksčiau nurodytą žemės sklypą, buvusi ankstesnė jo savininkė V. T. G. jau buvo praleidusi terminą skundui dėl ginčijamų aktų paduoti, todėl tokios teisės naujieji sklypo savininkai nebegalėjo įgyti.
Pirmosios instancijos teismas neteisingai savo sprendime interpretavimo ir taikė teisės kreiptis į teismą (teisminės gynybos prieinamumo) principą. Teisė į teisminę gynybą yra asmens konstitucinė teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis). Šis konstitucinis principas įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje. Įstatymas skelbia, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Taip pat pažymėtina, jog suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Siekiant apginti viešąjį interesą, kitų asmenų teises ir įstatymų saugomus interesus, į teismą gali kreiptis prokuroras, valstybės valdymo (administravimo) institucijos, įmonės įstaigos, organizacijos ir pavieniai fiziniai asmenys, kuriems įstatymai suteikia teisę tai daryti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Taigi į teismą turi būti kreipiamasi prireikus apginti suinteresuoto subjekto pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę arba įstatymo saugomą interesą, todėl teisės kreiptis gynybos į teismą principas nėra absoliutus.
Kaip jau buvo minėta anksčiau, pareiškėjai daiktines teises (nuosavybės teisę) į žemės sklypo dalį įgijo 2007-12-09 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2–5289, todėl jie laikytini suinteresuotais asmenimis ABTĮ 5 straipsnio prasme. A. A. G. ir S. A. G. tapus savininkais viešojo administravimo subjekto priimti administraciniai aktai jiems objektyviai sukelia teisines pasekmes. Ta aplinkybė, jog ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu pareiškėjai nebuvo įgiję nuosavybės teisės į anksčiau nurodyto žemės sklypo dalį, jiems tapus savininkais negali riboti teisminės gynybos prieinamumo, jeigu pareiškėjai mano, kad tokie teisės aktai pažeidžia jų teises ar įstatymo saugomus interesus. Taigi pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino teisės kreiptis į teismą arba teisminės gynybos prieinamumo (ABTĮ 5 straipsnis) principo esmę.
Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjos skundą, kuris buvo paduotas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėja neprašė termino atnaujinti ir bylą teismas išnagrinėjo iš esmės bei priėmė ir paskelbė sprendimą, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla nutrauktina (ABTĮ 101 straipsnio 6 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.